Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., G. I., G. Z., G. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kranai“, G. N., R. J. D., A. D., D. Z., R. K., V. J., D. J., Z. M., R. R., K. M., A. R., E. R., A. M., R. T., A. N., A. G., S. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai G. P., G. I., G. Z. ir G. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2.1 Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), iki 1940 metų nacionalizacijos buvo keletas sklypų, tarp jų – K. K., E. Z. ir A. J. nuosavybės teise valdyti žemės sklypai. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti fiziniai asmenys yra arba pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į kurio nors iš buvusių savininkų turėtą žemės sklypą, arba tokių pretendentų teisių perėmėjai.

2.2 Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 12 d. akte Nr. 70-2-2193 nurodė, kad Žemės sklypas gali būti grąžinamas natūra, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir 2019 m. liepos 23 d. akte Nr. 70-2-2667 nurodė, jog nusprendė Žemės sklypą pasilikti savivaldybės reikmėms, o 2019 m. birželio 12 d. aktą prašė laikyti negaliojančiu. Dėl šių priežasčių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrius neturi galimybių grąžinti pretendentams sklypą natūra (t. y. atkurti jiems nuosavybės teises šiuo būdu).

2.3 Taryba 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nusprendė, kad Žemės sklypas reikalingas Kauno miesto savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Tarybos Sprendimu Administracijos direktoriui pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Žemės sklype, pirkimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn procedūras ir prašyti NŽT perduoti Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudoti Žemės sklypą.

2.4 Tarybos Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, motyvacijos trūkumai neleidžia pareiškėjams suprasti sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, teisinių santykių esmės, atima iš pareiškėjų galimybę efektyviai pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą ir sąžiningą procesą. Sprendime nėra pagrįstas konkretaus visuomeninio poreikio buvimas, nėra nurodytų faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal kurį nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies punktą ir priskirti žemę valstybės išperkamai. Administracija nesivadovavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nepriskyrė sklypo valstybės išperkamai žemei. Atsakovas vis dar svarsto įsigyti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Žemės sklype, ir prašyti NŽT perduoti žemės sklypą jam neatlygintinai naudotis, tačiau tokie sprendimai nėra priimti.

2.5 Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir sąlygas, nenurodė, kokiame dokumente yra išreikštas realiai egzistuojantis visuomenės poreikis, ar iš viso toks dokumentas yra ir kokiems konkrečiai visuomeniniams poreikiams tenkinti Žemės sklypas bus naudojamas. Žemės sklype yra tik tvora ir nebaigtas statyti pastatas, kuris ilgus metus nėra naudojamas, yra apleistas. Esamos tvoros taip pat nelaikytinos kliūtimi atkurti nuosavybės teises į žemę. Pastato, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kauno kranai“, buvimas sklype nedaro jo valstybės išperkamu, kadangi Žemės sklypo plotas akivaizdžiai per didelis šiam pastatui eksploatuoti. Žemės sklypo, kaip valstybinės žemės, nuomos sutartis su UAB „Kauno kranai“ nutraukta Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8738.

2.6 Žemės sklypas neatitinka sąlygų, kuriomis žemė yra valstybės išperkama, todėl ji turi būti grąžinta pretendentams. Atsakovas sukūrė pareiškėjams teisėtą lūkestį, kad į Žemės sklypą bus atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant jį pareiškėjams ir kitiems asmenims natūra, o priimdamas ginčijamą Sprendimą viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia ir įstatymo viršenybės principus.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, atsiliepimą grindė argumentais:

3.1. Žemės sklypas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 01-19 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame registruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A-2602 patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas, kuriuo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentai. Pretendentai į buvusio žemės savininko A. J. žemę buvo informuoti apie detaliojo plano rengimą, tačiau jokių skundų ar pastabų nepateikė.

3.2. NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 8SD-2560-(14.8.7.) kreipėsi į Administraciją su prašymu išnagrinėti teritoriją, kurioje yra iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėta žemė, ir pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Administracija 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 informavo NŽT, kad klausimas dėl Žemės sklypo grąžinimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 106¹ punktu. Pakartotinai išnagrinėjęs ginčo teritoriją, Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nusprendė, kad Žemės sklypas reikalingas savivaldybių funkcijoms vykdyti, todėl tikslinga jį palikti savivaldybės komunalinio ūkio reikmėms. Taryba Sprendimu Žemės sklypą pripažino reikalingu su komunalinių atlieku tvarkymu susijusiai savarankiškajai funkcijai įgyvendinti. Žemė, reikalinga savivaldybės funkcijoms vykdyti komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei. Sprendime išsamiai nurodytos aplinkybės, kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į verslo ir pramonės teritorijas, kad greta esančiuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, todėl nuspręsta Žemės sklypą palikti savivaldybės reikmėms.

3.3. Poreikį Kauno mieste žemės sklypams, kuriuose būtų organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimas ir perdirbimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, patvirtina UAB „Kauno švara“ 2016 m. kovo 18 d. raštas Nr. (1.4.1)-2S-69 „Dėl žemės sklypo skyrimo“ ir Tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. T-539 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“, 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-27 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“. Be to, ginčo Žemės sklype yra registruotas pastatas ir kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“, ši teritorija suplanuota detaliajame plane. Atkūrimo įstatymas nenumato galimybės atkurti nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra žemės sklypą, kuriame yra ne pretendentams priklausantys statiniai.

3.4. Atsakovas ginčo teritorijos niekada nežymėjo kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, nelaikytina sukuriančia pareiškėjams teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra. Tarybos Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas ir motyvuotas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą palaikė atsakovo argumentus.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Tarybos Sprendimą bei priteisė pareiškėjai G. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 022,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. N. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Tvarkos 106 bei 106¹ punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i), NŽT neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjai teigė, jog ginčijamas Sprendimas reiškia, kad atsakovas Žemės sklypą ir jame esančius statinius paima visuomenės poreikiams, savivaldybėms valstybinė žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn, patikėjimo teise arba neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Savivaldybių turto įgijimo būdai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kurio 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybė turtą gali įgyti pagal sandorius. Tarybos Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu, 6 dalimi bei Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428. Šie teisės aktai reglamentuoja valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai naudotis (panauda). Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Byloje nėra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pateikusi NŽT teritoriniam skyriui prašymą perduoti savivaldybei neatlygintinai naudotis Žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad NŽT, įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl žemės perdavimo neatlygintinai naudotis, įskaitant konkretaus žemės sklypo neatlygintino naudojimo būtinumo pagrindimo vertinimą, gali ir netenkinti prašymo, t. y. neperduoti sklypo neatlygintinai naudotis atsakovui.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nenurodžius teisės normų, kuriomis remiantis Žemės sklypas negrąžinamas natūra. Atsakovo argumentai, kad pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą šis sklypas patenka į verslo ir pramonės teritorijas ir kad gretimuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, nepaaiškina, kodėl Administracija nesutinka, kad sklypas būtų grąžintas natūra. Tai, kad Administracija dar tik svarsto įsigyti Žemės sklype esantį pastatą, nereiškia, kad ji nuspręs jį įsigyti ar įsigis, toks sprendimas dar net nėra ir galbūt nebus priimtas ar įgyvendintas. Administracija nenurodė, kokiu pagrindu Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatyme nenustatyta, kad savivaldybė galėtų atsisakyti žemę žymėti kaip laisvą neužstatytą ir užkirsti kelią nuosavybės teisėms atkurti vien dėl to, kad siekia sklypą pasilikti savo reikmėms. Tarybos Sprendime Žemės sklypo reikalingumas savivaldybei motyvuotas tik pacituojant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte numatytą savivaldybės savarankiškąją funkciją – „komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas“, tačiau nenurodyta faktų ir argumentų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl Žemės sklypas siejamas su minėtos funkcijos vykdymu. Be to, aptariama funkcija yra plati, apima kelias veiklos rūšis, o atsakovas nenurodė, kuriai konkrečiai veiklos rūšiai jam yra reikalingas Žemės sklypas. Tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokolas negali papildyti Sprendimo motyvų, kadangi individualaus administracinio akto motyvai turi būti pačiame akte. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ir iš pridedamo Tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad Taryba dar nežino, kokiai veiklai naudotų Žemės sklypą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad sklypų rezervavimas, nežinant, kas juose būtų atliekama, pats savaime paneigia esant kokį nors visuomenės poreikį į Žemės sklypą, todėl Tarybos Sprendimą pripažino nepagrįstu objektyviais duomenimis (faktais). Byloje ginčijamo Sprendimo priėmimas yra susijęs su nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo procesu, šiuo Sprendimu užkirstas kelias NŽT atkurti nuosavybės teises pareiškėjams ir kitiems asmenims į Žemės sklypą natūra. Net ir tuo atveju, jei NŽT nuspręstų neperduoti Žemės sklypo neatlygintinai naudotis savivaldybei, liktų galioti Tarybos Sprendimo 1 punktas, kuriuo nustatyta, kad Žemės sklypas reikalingas savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti. Taigi Tarybos Sprendimo 1 punkte įtvirtinta nuostata užkirstų kelią pareiškėjams realizuoti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese.

III.

10. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

11.1. Vien aplinkybė, kad Tarybos Sprendimas galbūt turi įtakos pareiškėjų teisėms atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, negali būti laikoma pagrindu laikyti Sprendimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti Tarybos kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimus, taip pat Sprendimu sukeltas teisines pasekmes, tačiau to nepadarė. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad NŽT nepriėmė sprendimo atkurti nuosavybės teises (ar priėmė sprendimą neatkurti nuosavybės teisių) remdamasi būtent Tarybos Sprendimu.

11.2. Tarybos Sprendimas dėl Žemės sklypo poreikio savivaldybės funkcijoms įgyvendinti buvo pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, kurios detalizuotos Sprendimo aiškinamajame rašte. Be to, Tarybos sprendimas priimtas ne pareiškėjų atžvilgiu ir ne jiems adresuotas. Tarybos Sprendimu buvo sprendžiamas ne nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo klausimas, o sudaromos sąlygos tinkamai įgyvendinti savivaldybės funkcijas, tam panaudojant Žemės sklypą. Vertinant Tarybos Sprendimą kartu su aiškinamuoju raštu galima aiškiai suprasti jo motyvus. Pirmosios instancijos teismas aiškinamojo rašto turinio nevertino, todėl išvada dėl nepakankamos Sprendimo motyvacijos yra klaidinga ir nesudarė pagrindo panaikinti Tarybos Sprendimą.

11.3. Tarybos Sprendimą iš karto po jo priėmimo pareiškėjai apskundė teismui. Atsižvelgiant į tai, kad su Žemės sklypo panaudojimu susijusiems projektams (studijoms, analizėms, vertinimams ar pan.) rengti reikalingi finansiniai ištekliai, netikslinga inicijuoti jų rengimą, kol nėra išspręsti teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą. Tuo atveju, jei Administracija ir (ar) NŽT būtų įpareigotos priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą pareiškėjams, šio sklypo planavimas, planuojamos veiklos, statybos ir pan. projektų rengimas būtų beprasmis. Be to, Administracijos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-198 sudarė Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo komisiją, patvirtino jos darbo reglamentą bei pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo aprašą (teisės aktas viešai skelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje). Šiuo metu derybos su Žemės sklype esančių statinių savininke UAB „Kauno kranai“ nėra baigtos dėl vykstančių teisminių ginčų, susijusių su Žemės sklypu, bei buvusios epidemiologinės situacijos. Tačiau derybų dėl statinių įsigijimo procedūra nėra nutraukta ar pasibaigusi ir bus atnaujinta, pasibaigus teisminiams procesams dėl Žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino byloje pateiktų įrodymų dėl Žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis Kauno miesto savivaldybei.

11.4. Tarybos Sprendime buvo nurodytas tinkamas teisinis pagrindas, suteikiantis teisę kreiptis į NŽT dėl Žemės sklypo perdavimo naudotis neatlygintinai. Pareiškėjai šią procedūrą nepagrįstai ir klaidingai traktavo kaip žemės paėmimą visuomenės poreikiams – tokia procedūra ginčijamu Tarybos Sprendimu inicijuota nebuvo, todėl nebuvo ir pagrindo remtis šią procedūrą reglamentuojančiais teisės aktais.

11.5. Tuo atveju, jei nebūtų įgyvendinti Tarybos Sprendimo 2 ir 3 punktai, Sprendimo 1 punktas neturėtų jokios reikšmės nei pareiškėjams, nei Kauno miesto savivaldybei – nebūdama nei statinių savininke, nei Žemės sklypo naudotoja, Kauno miesto savivaldybė neturėtų jokių galimybių įgyvendinti savo planų (įgyvendinti statytojo teisių), negalėtų vykdyti Žemės sklype numatytos veiklos. Taigi Sprendimo 1 punktas neatsiejamas nuo 2 ir 3 punktų.

12. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pakartotinai dėsto bylos faktines aplinkybes, taip pat argumentus, iš esmės analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta, kad ginčo Žemės sklypas yra reikalingas savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms, susijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu, vykdyti, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų skundą, panaikino skundžiamą Tarybos Sprendimą, konstatavęs, kad jis sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, nes užkerta kelią natūra atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, jame (Sprendime) nėra nurodyta Žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrindų, o sklypų rezervavimas, nežinant, kas juose bus atliekama, savaime nepagrindžia, esant kokį nors visuomenės poreikį tokiems žemės sklypams.

16. Atsakovas Taryba su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad vien tik aplinkybė, jog Sprendimas galbūt turi įtakos pareiškėjų teisėms atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, negali būti laikoma pagrindu šį sprendimą pripažinti neteisėtu. Tarybos Sprendimas dėl Žemės sklypo poreikio savivaldybės funkcijoms įgyvendinti buvo pagrįstas teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis, detalizuotomis Sprendimo aiškinamajame rašte, tačiau pirmosios instancijos teismas nei šio aiškinamojo rašto, nei kitų Tarybos pateiktų duomenų, susijusių su gretimų žemės sklypų perdavimu Kauno miesto savivaldybei, nevertino, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl netinkamo Sprendimo motyvavimo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad jokių tolimesnių veiksmų dėl Žemės sklypo nesiėmė atsižvelgdamas į užsitęsusį teisminį nagrinėjimą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir su jomis susijęs teisinis reguliavimas

18. Byloje nustatyta, kad: NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 8SD-2560-(14.8.7.) kreipėsi į Administraciją su prašymu išnagrinėti teritoriją, kurioje yra žemė, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, ir pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nepriskirtą valstybės išperkamai žemei; Administracija 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 70-2-2193 siūlė NŽT vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu ir spręsti Žemės sklypo grąžinimo klausimą; Administracija 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. 70-2-2667 informavo NŽT pakartotinai išnagrinėjusi teritorijos, kurioje yra žemė, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą bei nustačiusi, kad nagrinėjama teritorija pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į verslo ir pramonės teritorijas, taip pat kad greta esančiuose sklypuose UAB „Kauno švara“ vykdys veiklą, todėl nusprendė Žemės sklypą palikti savivaldybės reikmėms bei prašė Administracijos 2019 m. birželio 12 d. raštą laikyti negaliojančiu; Taryba 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-535 nustatė, kad Žemės sklypas reikalingas savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, pavedė Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinių, esančių Žemės sklype, pirkimo savivaldybės nuosavybėn procedūras bei nusprendė prašyti NŽT perduoti savivaldybei neatlygintinai naudotis Žemės sklypą; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu panaikino Administracijos 2019 m. liepos 23 d. raštą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1986-261/2021 šį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, jog Administracijos rašte nebuvo nurodyta faktinių aplinkybių, kurių visuma situaciją leistų kvalifikuoti pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai žemę priskirti valstybės išperkamai ar, priešingai, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą grąžinti žemę natūra.

19. Nuosavybės teisių atkūrimo natūra teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo bei šį įstatymą įgyvendinančios Tvarkos nuostatos.

19.1. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-420 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) įtvirtinta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

19.2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Atkūrimo įstatymą reglamentuojančios Tvarkos (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija) 106¹ punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) o duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis).

20. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia situacija, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais panaikinus Administracijos 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667, liko galioti ankstesnis Administracijos 2019 m. birželio 12 d. raštas Nr. 70-2-2193, kuriame nurodyta, jog pareiškėjams nuosavybės teisė į Žemės sklypą gali būti atkuriama natūra bendra tvarka, vadovaujantis minėtomis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis, tačiau skundžiamu Tarybos Sprendimu yra pripažinta, kad ginčo Žemės sklypas yra reikalingas savivaldybei įgyvendinant jos savarankiškąją funkciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimu, antrinių žaliavų surinkimu, perdirbimu, sąvartynų įrengimu bei eksploatacija.

Dėl Tarybos Sprendimo teisinių pasekmių

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Tvarkos 106¹ punkto taikymo aspektu yra išaiškinusi, jog: i) teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – NŽT ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius – bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių; ii) šioms institucijoms priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu; nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu; NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą; todėl NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama; NŽT neturi diskrecijos pati vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo; iii) savivaldybės administracijos atsisakymas žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, taip pat tokį atsisakymą lėmę administraciniai sprendimai turėtų būti ginčijami administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2015, p. 161–181).

22. Aptariamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, kuriuo nuosekliai vadovaujamasi vėlesnėje šio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-387-552/2017; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-635-463/2023; kt.), pabrėžtas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Tvarkos 106¹ punkte įtvirtinto nuosavybės teisių atkūrimo proceso kompleksiškumas, kuriam sėkmingai užbaigti reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. Minėtoje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 priimtoje nutartyje aptarti du nuosavybės teisių atkūrime dalyvaujantys subjektai – NŽT ir atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius. Vis dėlto iš teisinio reguliavimo (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.) akivaizdu, jog šiame procese be minėtų dviejų dalyvauja ir kitos institucijos, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos, sprendžiančios dėl savivaldybės funkcijoms įgyvendinti reikalingų valstybinės žemės sklypų. Tokiu atveju savivaldybės tarybos priimtas sprendimas neabejotinai būtų vienas iš vėliau savivaldybės administracijos direktoriaus pagal Tvarkos 106¹ punkte įtvirtintą procedūrą priimamo sprendimo dėl laisvos (neužstatytos) žemės tiesioginių pagrindų bei sąlygotų NŽT, kuri neturi kompetencijos pati spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės, atsisakymą natūra atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą. Kitaip tariant, savivaldybės tarybų, vykstant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūroms, priimti su tokia žeme (jos poreikiu savivaldybės funkcijoms vykdyti) tiesiogiai susiję sprendimai užkerta kelią asmenims atkurti nuosavybes teises į jų pageidaujamą žemės plotą. Atitinkamai savo galbūt pažeistų teisių žemės grąžinimo natūra srityje gynybos siekiantiems asmenims turi būti sudaryta galimybė tokius savivaldybių tarybų sprendimus skųsti administraciniam teismui. Tokia išvada, be kita ko, atitinka administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktus išaiškinimus, kad administraciniams teismams gali būti ginčijami tiek savivaldybės administracijos atsisakymai ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, tiek tokį atsisakymą galbūt lėmę administraciniai sprendimai.

23. Be to, tai, kad savivaldybių tarybų sprendimai dėl neprivatizuotinų žemės sklypų sukuria realias teisines prielaidas priimti sprendimą, apribojantį asmens teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, todėl negali būti ribojama asmens teisė tokį sprendimą skųsti teisme, yra pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A492-2957/2012 (2013 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2957/2012). Šioje byloje pateiktais išaiškinimais mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija pagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad skundžiamu Tarybos Sprendimu pareiškėjams užkertamas kelias realizuoti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Dėl visuomenės poreikio į Žemės sklypą

25. Nustačius, kad dėl byloje ginčijamo Tarybos Sprendimo toliau nebegali būti vykdoma Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Tvarkos 106¹ punkte nustatyta tarpinstituciniu NŽT ir savivaldybės administracijos bendradarbiavimu pagrįsta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, būtina įvertinti tokio pareiškėjų teisių ribojimo pagrįstumą, t. y. ar šiame Tarybos Sprendime nurodytas Žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

26. Šiuo aspektu oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pažymima, jog tai, kad valstybė nutarė, kad paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimas, reiškia, jog valstybė prisiėmė įsipareigojimą įstatyme nustatytais būdais, sąlygomis ir tvarka, taip pat įstatyme nustatytais terminais atkurti nuosavybės teises. Reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų – nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Įstatymų leidėjui pasirinkus ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją, piliečiams, atitinkantiems įstatymo nustatytus reikalavimus nuosavybės teisėms atkurti, buvo suteikta teisė į restituciją, tačiau nebūtinai konkrečiu jų pageidaujamu būdu (jei nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių būtent tokiu būdu), bet įstatyme numatytais būdais, kurių parinkimą lemia ne tik pretendentų pageidavimai, bet ir objektyvios aplinkybės (dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių atsiradusios kliūtys grąžinti turtą natūra ar atlyginti lygiaverčiu turtu) (Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai dėl konkretaus nuosavybės objekto (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Pagal įstatymą buvusiems savininkams natūra gali būti negrąžinamas tik toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas visos visuomenės ar jos dalies, o ne atskirų asmenų poreikiams (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (žr., pvz., 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje A11-263-03). Įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje A7-276-04, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004).

28. Norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą – būtina įvertinti bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją, galbūt parengto detaliojo plano sprendinius ir kitas aplinkybes ir padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008). Duomenys apie laisvą (neužstatytą) žemę turi būti nustatomi atlikus išsamią teritorijos analizę, kurioje esantis ar detaliai suplanuotas (numatytas) užstatymas yra vienas iš duomenų pateikiant informaciją, ar žemė yra laisva (neužstatyta). Informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimas, taip pat konkretus laisvos (neužstatytos) žemės plotas turi būti pagrįstas (motyvuotas) konkrečiais duomenimis ir argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-582/2010).

29. Aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika toliau nuosekliai plėtojama nagrinėjant administracines bylas dėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Tvarkos 106¹ punktą vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pažymint, jog detalusis planas yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010; 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje A525-838/2014; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017; 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4206-492/2020; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju Taryba apeliaciniame skunde teigia, kad visi teisiniai ir faktiniai Sprendimo priėmimo pagrindai buvo detalizuoti Sprendimo aiškinamajame rašte. Tačiau pastarajame tėra nurodyta, kad „Didėjant miesto urbanizacijai, didėja paslaugų apimtys, susijusios su miesto teritorijų tvarkymu ir priežiūra, atitinkamai didėja surenkamų atliekų kiekiai ir atliekų tvarkymo poreikiai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (31 punktas), savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra (32 punktas), švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (36 punktas). Siekiant užtikrinti nurodytų savivaldos funkcijų įgyvendinimą, svarbu rezervuoti valstybinės žemės sklypus, kuriuose pagal teritorijų planavimo dokumentus yra galimybė vykdyti ir plėtoti atliekų perdirbimo veiklą, taip pat sudaryti sąlygas veiklai, susijusiai su miesto teritorijos, kelių ir gatvių priežiūra (transportui ir kitoms priežiūros priemonėms.). <...> Netoliese įsikūrusi VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, taip pat numatytos teritorijos UAB „Kauno švara“ veiklai vystyti, todėl tikslinga analogiškai veiklai pritaikyti ir panaudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“.

31. Pažymėtina, jog šios Tarybos Sprendimo aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, todėl savaime nepagrindžia jokio konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės ar jos dalies poreikio į ginčo Žemės sklypą (jo dalį), kurį savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, būtų įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurio nebūtų įmanoma patenkinti Žemės sklypą grąžinant natūra. Nei skundžiamame Tarybos Sprendime, nei jo aiškinamajame rašte nėra detalizuota, kurios iš su savo pobūdžiu pakankamai plačios apimties savarankiškąja savivaldybės funkcija komunalinių atliekų tvarkymo srityje susijusios veiklos ir kokiu mastu būtų vykdomos Žemės sklype, nepateikta jokia išsami su tuo susijusi ginčo teritorijos analizė ar duomenys apie tai, kaip konkrečiai Žemės sklypas (atskiros jo dalys) bus šiose veiklose naudojamos. Byloje pateiktame 2008 m. liepos 18 d. patvirtintame ginčo Žemės sklypo detaliajame plane nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, negali būti laikoma pagrindu paneigti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra. Šiame detaliajame plane nėra jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie kokius nors objektyviai išreikštus visuomenės poreikius į ginčo Žemės sklypą. Detalusis planas patvirtintas galiojant valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, pagal kurią Žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Kauno kranai“ šiame sklype nuosavybės teise valdomiems statiniams (pastatui ir kiemo statiniams) eksploatuoti.

32. Objektyviai išreikšto visuomenės poreikio į ginčo Žemės sklypą savaime nepagrindžia ir Tarybos nurodytos aplinkybės, kad UAB „Kauno švara“ (savivaldybės įmonė, kuriai pavesta atlikti savivaldybės funkcijas, susijusias su atliekų tvarkymu, kelių ir gatvių priežiūra) 2016 m. kovo 18 d. raštu yra kreipusis į Kauno miesto savivaldybę su prašymu apsvarstyti galimybę skirti apie 8 ha ploto žemės sklypą įmonės veiklos plėtrai; taip pat kad atsižvelgiant į šį prašymą priimtas ne vienas administracinis aktas dėl UAB „Kauno švara“ veiklai skirtų sklypų, suformuotų greta ginčo Žemės sklypo. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, jog UAB „Kauno švara“ neišreiškė preferencijų dėl konkrečių Kauno miesto savivaldybės teritorijų, kuriose turėtų būti skiriamas plotas jos veiklai vykdyti. Kaip minėta, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Tvarkos 106¹ punkto prasme svarbus ne bet koks, o tik toks visuomenės interesas į konkretų žemės plotą, dėl kurio (intereso) nuosavybės teisės į tą žemės plotą negalėtų būti atkuriamos natūra. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokio visuomenės intereso negali pagrįsti vien tik aplinkybė, kad savivaldybėje apskritai egzistuoja poreikis plėsti atliekų tvarkymo bei kelių ir gatvių priežiūros infrastruktūrą ir kad dalis tokios infrastruktūros yra plėtojama ginčo žemės plotui gretimuose sklypuose, nes bendrojo savivaldybės plano sprendiniai tam sudaro palankias sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kad su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios savivaldybės funkcijos negalėtų būti vykdomos kitose, nei ginčo Žemės sklypas, Kauno miesto savivaldybės teritorijose. Juo labiau, kad faktiškai Žemės sklypo teritorija skundžiamame Tarybos Sprendime nurodytai veiklai (komunalinių atliekų tvarkymui ir su tuo susijusioms funkcijoms) nėra ir niekada nebuvo naudojama.

33. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo Žemės sklypas būtinas visuomenės konkretiems ir aiškiai išreikštiems poreikiams tenkinti ir kad jiems realizuoti nėra jokių kitų racionalių alternatyvų.

Dėl Žemės sklypo užstatymo

34. Aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Žemės sklype, į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra įregistruoti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno kranai“ priklausantys statiniai – pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, jog žemės, kurią savininkas pretenduoja susigrąžinti natūra, nuomos sutarties sudarymas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę (žr., pvz., 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-572/2010); aiškinant nuostatą, kad žemė laikoma valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, kai atitinkama žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, be kita ko, vertinama, ar atitinkamoje žemėje esančio nekilnojamojo daikto eksploatacijai yra naudojamas žemės sklypas (žr., pvz., 2012 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012); ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį; be to, turi būti nustatyta, kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas pastatams eksploatuoti (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015); žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės; siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas sumažinant išnuomoto sklypo plotą ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-985-415/2020); aplinkybė, kad žemės sklypas išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui, kai žemės sklypo dalis yra nebūtina įmonės ūkinėje komercinėje veikloje turimų pastatų eksploatavimui, yra faktiškai nenaudojama, ir dėl to laikytina laisva, taip pat negali būti kliūtimi formuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti; teisinės prielaidos formuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra žemės sklypo dalies faktinis nenaudojimas pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti bei visuomenės poreikio nebuvimas konkrečiai teritorijai (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4206-492/2020).

36. Taigi statinių buvimas žemės sklype, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. nustatant, kad žemė negali būti grąžinama natūra ir turi būti valstybės išperkama, yra reikšmingas tik tuo atveju ir tokia apimtimi, kiek šis žemės sklypas yra būtinas aptariamiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį. Nenustačius šios sąlygos, žemė turi būti laikoma laisva, nesudarant kliūčių vykdyti Tvarkos 106¹ punkte nustatytas procedūras bei formuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti.

37. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad su UAB „Kauno kranai“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis NŽT iniciatyva vienašališkai nutraukta 2009 m. rugsėjo 7 d. dėl to, kad sklypas buvo nenaudojamas, apleistas, apaugęs žolėmis ir krūmais; sklype esantis pastatas apleistas, nenaudojamas; sklype nevykdoma veikla, nebuvo statomi ūkiniai-komerciniai pastatai, t. y. nebuvo vykdoma valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta veikla. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-521/2012 atmetė UAB „Kauno kranai“ ieškinį, konstatuodamas, jog „ieškovas pažeidė reikalavimus ir tuo padarė valstybei žalą, suvaržydamas jos interesą naudoti valstybinę žemę teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat valstybės pareigą veikti atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisių atkūrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ginčo teritorija patenka į buvusių žemės savininkų valdas, o pretendentams nuosavybės teisės į šią žemę iki šiol neatkurtos, todėl grąžinus ginčo žemės sklypą valstybei, įvertinus situaciją jame, gali būti svarstoma dėl šio žemės sklypo (viso ar dalies) grąžinimo pretendentams natūra“. Šioje civilinėje byloje UAB „Kauno kranai“ teiktą kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi Nr. 3P-327/2013.

38. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog aptariamos bylos atveju nėra pagrindo spręsti, kad formalus UAB „Kauno kranai“ priklausančių pastatų buvimas ginčo Žemės sklype turėtų būti vertinamas, kaip pagrindas pripažinti, jog visas Žemės sklypas yra reikalingas šiems statiniams eksploatuoti. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta priešingai, – kad Žemės sklypas daugiau kaip dešimtmetį jau nėra naudojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti, todėl nagrinėjamu atveju nėra ir pagrindo vadovautis Atkūrimo įstatymo nuostatomis dėl viso Žemės sklypo pripažinimo valstybės išperkama žeme aptariamu aspektu. Pabrėžtina, jog nuosavybės teisių tinkamas atkūrimas taip pat laikytinas viešuoju interesu, ginamu įstatymo, kuris neturi būti paneigiamas delsiant formuoti realiai nenaudojamus žemės sklypus grąžinti natūra, nes tai būtų neteisinga ir prieštarautų Atkūrimo įstatyme įtvirtintiems tikslams. Todėl atsakovo argumentai, kad Žemės sklypas negali būti laikomas laisvu dėl to, kad jame yra UAB „Kauno kranai“ priklausantys pastatai, taip pat nelaikytini pagrįstais.

39. Kiti Tarybos procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šioje byloje nėra vertinami.

40. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pareiškėjas G. K. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ir teikiant atsiliepimą į Tarybos apeliacinį skundą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. sausio 5 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. ADV 278 už teisines paslaugas bei šioje sąskaitoje nurodytą sumą – 1 200 Eur – atitinkančio mokėjimo pavedimo kopiją.

42. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio (1,3 × 1598,10), todėl yra priteistina.

44. Taip pat pažymėtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimu, kuris šia Nutartimi paliekamas nepakeistas, trečiojo suinteresuoto asmens G. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. N. (buvusi pareiškėja, procesinė padėtis į trečiojo suinteresuotojo asmens pakeista pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdyje) prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ir teikiant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. liepos 21 d. nutartimi šį atskirąjį skundą tenkinus, G. N. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikta 2021 m. balandžio 30 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra Nr. ADV 161 už teisines paslaugas bei šioje sąskaitoje nurodytą sumą – 400 Eur – atitinkančio mokėjimo pavedimo kopija. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktuose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio (0,4 × 1524,20), todėl yra priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. N. 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.