Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) dalį, kuria nuspręsta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti, ar buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai, ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių bei pareiškėją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. J. skundą ir išaiškino pareiškėjai, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ji privalo išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 49SD-10014(14.49.104.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. prašymu „Dėl atkūrimo į laisvą žemę (duomenys neskelbtini) kaime“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius), kuriame pateikė informaciją / schemas apie teritorijas, kuriose gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bei prašė šį prašymą su pridėtais dokumentais persiųsti Vilniaus miesto savivaldybei. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 49SD-10014(14.49.104) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra gali tik gavusi iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parengtą bei patvirtintą žemės sklypo planą, tuo tarpu NŽT Vilniaus miesto skyrius yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai aktualaus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra. NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė persiųsti pareiškėjos prašymą su pridėtais dokumentais Vilniaus miesto savivaldybei dėl to, kad nėra nuginčytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštas Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24).

Teismas išaiškino, jog kadangi pareiškėja administracinę procedūrą inicijavo kreipdamasi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, jai teisines pasekmes šiuo atveju sukelia NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 49SD-10014(14.49.104), parengtas atsižvelgus į pareiškėjos prašomą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos 18 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad NŽT teritorinių padalinių vadovų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad tokia apskundimo tvarka nurodyta ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 49SD-10014(14.49.104.).

Teismas nustatęs, kad pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

II.

Pareiškėja G. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad ji šiuo atveju siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę. Pareiškėja neturi teisinio pagrindo ginčyti NŽT Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 49SD-10014(14.49.104.), nes ji nesutinka su atsakovo sprendimu, kuriuo nepagrįstai nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra. Todėl atsižvelgdama į tai, ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktais išaiškinimais, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl minėto atsakovo sprendimo panaikinimo. Teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 išaiškino, kad teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba pagal Tvarkos 106 ir 106¹ punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo, taip pat, kad siekdamas, kad jo prašymas dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas, pareiškėjas turėtų ginčyti savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra. Būtent tai šiuo atveju pareiškėja ir padarė. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašte Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skųsdama šį atsakovo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį privalėjo vadovautis LVAT 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktais išaiškinimais, tačiau to nepadarė, o atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, pažeidė jos teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundo atsisakyti priimti pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų ginčijusi teismui NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 49SD-10014(14.49.104.), tačiau pareiškėja neginčijo šio rašto ir vien dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėja nurodo, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius raštą parengė atsižvelgęs į 2023 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) tinkamai vadovavaudamasis LVAT išaiškinimais, o ne dėl to, kad turi būti ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštas. NŽT neturi diskrecijos teisės vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, ji nevertina atsakovo priimto sprendimo teisingumo.

Pareiškėja tvirtina, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nekilo ginčas tarp pareiškėjos ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 49SD-10014(14.49.104.) pateikto atsakymo. Pareiškėja nurodo neturinti jokių pretenzijų NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl jo 2023 m. rugpjūčio 3 d. priimto rašto Nr. 49SD-10014(14.49.104.), kadangi jis atitinka LVAT 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktus išaiškinimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju kyla ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl jo 2023 m. balandžio 25 d. priimto rašto Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24). Jeigu pareiškėja apskųstų, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 49SD-10014(14.49.104.) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tai toks procesas būtų beprasmis, nes be jokio pagrindo būtų ginčijamas teisėtas ir pagrįstas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 49SD-10014(14.49.104.).

Pareiškėja pažymi, kad ji pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą grindė LVAT 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktais išaiškinimais, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir EŽTT praktikoje įtvirtintą pareigą pateikti motyvus, nepasisakė dėl to, kodėl jis nesivadovavo LVAT 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktais išaiškinimais ir reikalauja, kad pareiškėja ginčytų NŽT Vilniaus miesto raštą, kai LVAT yra išaiškinęs, kad reikia skųsti savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka jai keliamų motyvuotumo reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teisines pasekmes šiuo atveju pareiškėjai sukelia NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 49SD-10014(14.49.104.), parengtas atsižvelgus į pareiškėjos prašomą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą, ir į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštas nebuvo apskųstas išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismo nutartyje nurodytas skundo atsisakymo priimti pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte, galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų teismui ginčijusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą, tačiau pareiškėja neginčijo šio rašto. Pareiškėjos teigimu, jai teisines pasekmes sukelia ne NŽT Vilniaus miesto skyriaus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštas, kuriuo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių, kuriame pateikė informaciją / schemas apie teritorijas, kuriose gali būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bei prašė šį prašymą su pridėtais dokumentais persiųsti Vilniaus miesto savivaldybei. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 49SD-10014(14.49.104.) atsakydamas į pareiškėjos prašymą jame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra gali tik gavusi iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parengtą bei patvirtintą žemės sklypo planą. NŽT Vilniaus miesto skyrius patikino, kad buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštas, kuriuo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra. NŽT Vilniaus miesto skyrius, be kita ko, atsisakė persiųsti pareiškėjos prašymą su pridėtais dokumentais Vilniaus miesto savivaldybei dėl to, kad pareiškėja neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašto.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės veiklos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžina laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje,- pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, išaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Pagal funkcijų pasiskirstymą nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei turėtų atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius. Šios nutarties 42 punkte nurodoma, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jo prašymas dėl žemės grąžinimo natūra būtų patenkintas turėtų ginčyti savivaldybės administracijos atsisakymą ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, galbūt tokį atsisakymą lėmusius administracinius sprendimus, reikalauti joje formuoti grąžintiną sklypą, atlikti kitus pagal kompetenciją priskirtus veiksmus.

Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės kvestionuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamai administracinei bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto (atsakymo) į pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. prašymą, ir, kad būtent šis raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštas iš esmės yra priimtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašte pateikta informacija ir pagrindu. Šiame rašte yra išdėstytas bylai aktualus teisinis reglamentavimas, nurodoma, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra. Šis raštas buvo pridėtas prie NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto, kuriame, be kita ko, pareiškėjai išaiškinta, kad ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą gali per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2023 m. balandžio 25 d. raštu nusprendus, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, pareiškėja neteko teisės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, būtent šis raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu.

Tai patvirtinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad tokiais atvejais, kaip duotoju, turėtų būti ginčijamas ne NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymas, o savivaldybės administracijos atsisakymas ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, 42 p.). Taigi, pareiškėja, vadovaudamasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktais išaiškinimais, pagrįstai teismui ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir tuo pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Sutiktina su pareiškėja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu pagrindu galėjo pareiškėjos skundą atsisakyti priimti tik tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų ginčijusi teismui NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą, tačiau ji neginčijo šio rašto. Todėl apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos G. J. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.