- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-01
- Bylos Nr.
- eA-2123-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07726-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (pavadinimas patikslintas pagal Juridinių asmenų registro duomenis; toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė:
pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė paraišką, siekdamas gauti finansavimą projektui „Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas ir CPVA 2018 m. gruodžio 12 d. sudarė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09.1.2-CPVA-V-721-07-0002 „Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“ sutartį (toliau – ir Projekto sutartis). Pareiškėjas supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdė pirkimą „Statinio paprastojo remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Resteksa“ (toliau – ir Tiekėjas), su kuria pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. G2022-23 (toliau – ir Pirkimo sutartis);
atsakovas Sprendime konstatavo, kad draudiko akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 2022 m. birželio 28 d. išduotame Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente – Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 797896691 nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ (toliau – ir Sąlyga), neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes neatmetė Tiekėjo pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo. CPVA pritaikė pareiškėjui 25 procentų finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, finansuojamos Projekto lėšomis (t. y. 527 037,71 Eur), kas sudaro
131 759,43 Eur, ir įpareigojo jį grąžinti nurodytą sumą. Atsakovas neteisingai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas ir principus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą;
UAB „Resteksa“ 2022 m. birželio 28 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ išduotą Laidavimo draudimo liudijimą, kuriame nebuvo Sąlygos, todėl pateiktas Laidavimo draudimo liudijimas atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, o pareiškėjui nekilo abejonių dėl to, kad Tiekėjas pateikė tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 14 d. pateikė atsakovui Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, o atsakovas, atlikęs šią patikrą, padarė išvadą, kad Pirkimas atliktas tinkamai. Pirkimo sutartis baigėsi, kai Tiekėjas ją tinkamai įvykdė, t. y. atliko paprastojo remonto darbus;
atsakovas, vykdydamas pakartotinį Pirkimo vertinimą, papildomai paprašė pareiškėjo pateikti Atlikimo laidavimo draudimo raštą. Pareiškėjas pateikė atsakovui Atlikimo laidavimo draudimo raštą, kurį AB „Lietuvos draudimas“ pasirašė ir išdavė 2023 m. balandžio 7 d. ir kuriame buvo įtraukta Sąlyga. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas apie Sąlygą galėjo sužinoti / žinojo ne anksčiau nei 2023 m. balandžio 7 d. Kadangi pareiškėjas apie Sąlygą sužinojo praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po Pirkimo procedūrų pabaigos ir daugiau nei 6 mėnesiams po Pirkimo sutarties visiško įvykdymo, jis niekaip negalėjo Pirkimo metu atmesti Tiekėjo pasiūlymo;
jei Tiekėjas pareiškėjui kartu su Laidavimo draudimo liudijimu būtų pateikęs Atlikimo laidavimo draudimo raštą su jame nurodyta Sąlyga, tai savaime nebūtų pagrindas konstatuoti
VPĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Tiekėjo atlikti aktyvūs veiksmai po Pirkimo sutarties sudarymo (kreipimasis į draudimo bendrovę dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gavimo, draudimo įmokų mokėjimas ir kt.) patvirtina, jog Tiekėjas siekė Pirkimo sutarties įsigaliojimo ir vykdymo, pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir jokiu būdu neatsisakė sudaryti Pirkimo sutartį;
AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. pakoregavo Atlikimo laidavimo draudimo raštą, iš jo pašalindama Sąlygą. Manytina, kad tuo atveju, jei Tiekėjas pareiškėjui Pirkimo metu būtų pateikęs Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pastebėjus Sąlygą, Tiekėjas būtų kreipęsis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiko standartinės sąlygos (Sąlygos) pašalinimo ir AB „Lietuvos draudimas“ būtų pašalinusi šią sąlygą;
Sprendimo motyvai yra prieštaringi ir nepakankami. Nors atsakovas Sprendime, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 punktu, teigia, kad pareiškėjas privalėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą, bet minėtose nuostatose nėra numatyta pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą. Pirkimo sąlygų Bendrųjų nuostatų 8 dalyje „Pasiūlymų atmetimo priežastys“ taip pat nėra nurodyta, jog, nepateikus ar pateikus netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas. Be to, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, nes neatmetė Tiekėjo pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, tačiau Sprendime nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas ir kokiu pagrindu pareiškėjas turėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą;
pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2022 m. birželio 1 d. nusprendė nustatyti naują planuojamą sutarties vertę – iki 440 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Sprendimas padidinti planuojamą sutarties vertę buvo priimtas atsižvelgiant į susidariusią situaciją statybos sektoriuje (augančios statybos žaliavų ir darbo jėgos kainos) ir į tai, kad šiuo atveju nebuvo gauta Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kurie neviršytų pareiškėjo Pirkimui skirtų lėšų. Jei Pirkimas būtų buvęs nutrauktas dėl visų tiekėjų pasiūlytų per aukštų kainų ir būtų paskelbtas naujas pirkimas, nekeičiant jokių reikalavimų, pareiškėjas galėjo išvis nesulaukti tiekėjų pasiūlymų ir / arba nesuspėti laiku įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis vykdomo projekto ir netekti finansavimo. Atsakovo teiginiai Sprendime, kad naujai paskelbtame pirkime būtų galėję dalyvauti nauji tiekėjai, tėra tik niekuo nepagrįstos prielaidos, kurios negali būti objektyviu pagrindu pripažinti minėtų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą;
neaišku, kodėl atsakovas vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktu, nes nustatytas pažeidimas buvo padarytas po Pirkimo sutarties sudarymo. Pažeidimai, susiję su sutarties pakeitimais, yra numatyti Gairių 2.3 lentelėje „Sutarties vykdymas“;
atsakovo pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytam pažeidimui, pažeidžianti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Šiuo atveju draudimo suma – 53 125,99 Eur, bet atsakovas įpareigojo pareiškėją grąžinti 2,5 karto didesnę sumą. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Laidavimo draudimo liudijimas buvo pateiktas, dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytos Sąlygos nebuvo padaryta jokia žala ir niekam nekilo neigiamų pasekmių, Pirkimo sutartis buvo tinkamai įvykdyta, o laidavimo draudimu nebuvo pasinaudota. Be to, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad iš 527 037,71 Eur sumos, sumokėtos Tiekėjui pagal Pirkimo sutartį, pareiškėjo nuosavos lėšos sudarė net 254 931,48 Eur, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos sudarė tik 272 106,23 Eur, todėl faktiškai pritaikyta finansinė korekcija buvo ne 25 procentų dydžio, o beveik 50 procentų dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
pareiga tinkamai, vadovaujantis viešųjų pirkimų reglamentavimu ir Pirkimo sąlygomis, atlikti Pirkimą tenka perkančiajai organizacijai. Laidavimo draudimo liudijime prie draudimo sąlygų yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas Atlikimo laidavimo draudimo raštas, todėl pareiškėjas turėjo pareigą paprašyti ir įvertinti minėtame dokumente nurodytas sąlygas, o šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Su tuo susiję pareiškėjo argumentai yra subjektyvi gynybinė pozicija, nepagrįsta įrodymais;
aplinkybę, kad Atlikimo laidavimo draudimo raštas, kuriame buvo numatytas Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantis reikalavimas (Sąlyga), ir Laidavimo draudimo liudijimas buvo išduoti tuo pačiu metu, patvirtina, jog, pareiškėjui kreipiantis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl Pirkimo sąlygų neatitinkančio reikalavimo išbraukimo, pastaroji draudimo bendrovė atsisakė pakeisti Sąlygą, nes prašymo pateikimo metu Pirkimo sutartis buvo jau įgyvendinta. Sąlyga neatitinka Pirkimo sąlygų 10.3 punkte bei Pirkimo sutarties projekto 7.1 punkte nurodytų reikalavimų, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos, ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai;
VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas yra imperatyvus įpareigojimas, todėl perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio sutarties įvykdymo užtikrinimo. Be to, pareiškėjas, Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatęs visiems tiekėjams reikalavimus būsimos Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalėjo pats jais vadovautis, priešingu atveju būtų paneigtas vienodo požiūrio principas;
Pirkimą laimėjęs dalyvis, pateikdamas pasiūlymą Pirkime, patvirtino, jog jis sutinka su visomis Pirkimo sąlygomis. Pareiškėjas ir Tiekėjas pasirašė Sutartį, kuria Tiekėjas įsipareigojo per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį nustatytus reikalavimus (Sutarties 7.1 p.);
Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų,
t. y. UAB „Resteksa“ pateiktu Atlikimo laidavimo draudimo raštu buvo apribota draudimo bendrovės, išdavusios Laidavimo draudimo liudijimą, atsakomybė įsipareigojimų verte, nuostolių rūšimi,
t. y. pareiškėjo galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą buvo apsunkintos – priklausė nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo apimties, atsiradusių nuostolių rūšies ir kt.
pareiškėjas Atlikimo laidavimo draudimo rašto neatitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams nepagrįstai vertina kaip formalų ir mažareikšmį pažeidimą. Pareiškėjas pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodamas savo paties reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas Tiekėjui sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta;
iš Pirkimo sutarties 3.4 punkto nuostatų, atitinkančių Pirkimo sutarties projekto
3.4 punkto nuostatas, matyti, kad tam, jog Pirkimo sutartis įsigaliotų, yra būtinos 2 kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: 1) šalys turi pasirašyti sutartį; 2) Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį, sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tiekėjui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėjas privalėjo laikyti, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį ir ji neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai;
aplinkybė, kad pareiškėjas Pirkimo sutartį nepagrįstai vertino kaip sudarytą, nepaneigia šios sutarties 1.20 punkte nustatytos sutarties įsigaliojimo sąlygos, o jos neišpildžius – neigiamų pasekmių. Neįgyvendinus 1 iš 2 būtinų sąlygų – nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nėra pagrindo išvadai, kad Pirkimo sutartis įsigaliojo;
nustatytas pažeidimas labiausiai atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytą pažeidimo rūšį. Kadangi buvo pateiktas aiškių ir konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, pažeidimas buvo padarytas nepasibaigus Pirkimo procedūroms. Net hipotetiškai vertinant, kad turėjo būti taikoma Gairių
2.3 lentelės 23 punkte nustatyta pataisos norma, minimali pataisos norma išliktų ta pati – 25 procentai;
finansinė korekcija turi būti taikoma nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Šiuo atveju pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga, paskirta įvertinus aktualias aplinkybes. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių.
pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas, nes pareiškėjas yra viešoji įstaiga, o byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji. Neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui buvo būtina papildomai pasitelkti advokato pagalbą.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2026 m. kovo 5 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skundą, t. y. pakeitė Sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, sumažindamas finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų, ir įpareigojo atsakovą CPVA apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą, taikant 10 procentų dydžio finansinę korekciją.
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo. Pareiškėjas ir atsakovas 2018 m. gruodžio 12 d. pasirašė Projekto sutartį;
pareiškėjas 2022 m. gegužės 18 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Statinio paprastojo remonto darbai“, Pirkimo objektas – statinio paprastojo remonto darbai. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta UAB „Resteksa“, kuri 2022 m. birželio 14 d. su pareiškėju sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. G2022-23. Pirkimo sutarties kaina – 531 259,99 Eur;
Pirkimo sutarties įvykdymui užtikrinti UAB „Resteksa“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą. Liudijime nurodytas draudimo objektas: patalpų paprastojo remonto darbų atlikimas, draudimo suma: 53 125,99 Eur, t. y. 10 procentų Pirkimo sutarties kainos; laidavimo draudimo tipas: Atlikimo laidavimo draudimo raštas;
įgyvendinus Projektą, atsakovas 2022 m. liepos 27 d. atliko patikrą ir 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė Pranešimą apie atliktą patikrą vietoje Nr. 2;
atsakovas 2023 m. balandžio 3 d. el. laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti Pirkimo sutarties 7.1. punkte numatytą sutarties įvykdymo užtikrinimą ir jo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus bei 2022 m. balandžio 1 d. papildomą susitarimą prie Pirkimo sutarties dėl termino pratęsimo;
pareiškėjas pateikė atsakovui 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimą ir jo apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.
atsakovas 2023 m. balandžio 7 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti Atlikimo laidavimo draudimo raštą ir rangovo prašymą pratęsti draudimo liudijimo pateikimo laiką;
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė atsakovui 2022 m. birželio 20 d. UAB „Resteksa“ prašymą pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo laikotarpį iki 15 kalendorinių dienų dėl draudimo bendrovėje užtrukusių vertinimo procedūrų ir 2023 m. balandžio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ verslo draudimo ekspertės pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691;
atsakovas 2023 m. balandžio 20 d. el. laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris atitiktų Pirkimo sutarties nuostatas t. y. Atlikimo laidavimo draudimo rašte turėtų būti pašalinta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų suma“, bei įspėjo pareiškėją, jog, to neatlikus, bus registruojamas įtarimas dėl galimo pažeidimo;
AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 25 d. pateikė paaiškinimą draudėjui
UAB „Resteksa“, kuriame nurodė, kad Laidavimo draudimo polisas baigė galioti 2022 m. rugsėjo
28 d., todėl korekcijos laidavimo draudimo rašte nėra atliekamos, be to, Pirkimo sutartyje nėra reikalavimo panaikinti sakinį „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. el. paštu atsakovui pateikė
AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 25 d. paaiškinimą;
atsakovas 2023 m. balandžio 28 d. atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą ir nustatė, kad Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta Sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentų 10.3 punkte ir Pirkimo sutarties projekto 7.1 punkte nurodytų reikalavimų. Atsakovas Projekte registravo įtarimą apie pažeidimą ir pranešimu apie jį informavo pareiškėją, suteikė galimybę pateikti paaiškinimus;
UAB „Resteksa“ ir pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydami patikslinti Atlikimo laidavimo draudimo raštą CPVA nurodytu būdu. AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. gegužės 4 d. verslo draudimo ekspertės pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą, iš kurio pašalinta Sąlyga. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. pateikė atsakovui pakoreguotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą;
atsakovas 2023 m. birželio 26 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT02 vertino, jog Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta Sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, bei padarė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ
17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes neatmetė Tiekėjo pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Atsakovas Sprendimu pritaikė pareiškėjui 25 procentų finansinę korekciją nuo 527 037,71 Eur sumos (t. y. nuo Pirkimo sutarties vertės, finansuojamos Projekto lėšomis), ir įpareigojo pareiškėją grąžinti 131 759,43 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apžvelgė ginčui aktualias 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES), VPĮ, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu
Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT), Gairių ir kitų teisės aktų nuostatas.
Teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygas ir byloje esančius dokumentus, nustatė, kad 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimas buvo išduotas esant Atlikimo laidavimo draudimo rašte numatytai Sąlygai, kas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų: Pirkimo sąlygose aiškiai nustatyta, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas visą sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo sutarties kainos, ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai (Pirkimo sąlygų 10.3 p., Pirkimo sąlygų Priedo Nr. 5 3.4 ir 7.1 p.). Teismas taip pat nustatė, kad Atlikimo laidavimo draudimo raštas pareiškėjui buvo pateiktas ne 2022 m. birželio 28 d. (kartu su Laidavimo draudimo liudijimu), o 2023 m. balandžio 7 d.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra atsakingas už Pirkimo procedūras ir jų metu padarytus pažeidimus. Šiuo atveju UAB „Resteksa“ pateiktame Laidavimo draudimo liudijime buvo aiškiai nurodytas Atlikimo laidavimo draudimo raštas. Pareiškėjas, įvertinęs Laidavimo draudimo liudijimo turinį ir matydamas, jog jame nurodytas papildomas dokumentas, t. y. Atlikimo laidavimo draudimo raštas, privalėjo imtis veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, koks yra minėto rašto turinys ir kokiomis sąlygomis yra išduotas Laidavimo draudimo liudijimas. Pareiškėjas nesiėmė tokių veiksmų, todėl jis priėmė netinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą.
Teismo vertinimu, tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino, jog Sąlyga yra standartinė draudiko atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlyga, ir tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. pašalino Sąlygą iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto, nepaneigia aplinkybės, jog Pirkimo sutarties sudarymo momentu tokia sąlyga buvo numatyta Atlikimo laidavimo draudimo rašte ir dėl to Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų.
Teismas nurodė, jog tai, kad Pirkimo sutartis buvo įvykdyta, taip pat nepaneigia nustatyto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateiktas tinkamas Pirkimo sutarties laidavimo draudimas, sutartis negalėjo būti sudaryta, t. y. pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 punktu, privalėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą. Šiuo atveju Pirkimo sutartis buvo įvykdyta pagal netinkamą, Pirkimo sąlygų neatitinkantį Atlikimo laidavimo draudimo raštą.
Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Sprendime konstatuoti pažeidimai buvo nustatyti ne atliekant pirminį Pirkimo dokumentų vertinimą, o tik po pusės metų, pažymėjo, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų Projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.
Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime pagrįstai konstatuotas pažeidimas, nes Pirkimas buvo įvykdytas nesilaikant Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimą: pareiškėjas, priėmęs Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl pareiškėjas, sudarydamas Pirkimo sutartį, tokiais savo veiksmais pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas. Teismo vertinimu, Sprendime aiškiai ir argumentuotai konstatuotas pažeidimas, pritaikytos teisės normos, o pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo motyvų prieštaringumo nepagrįsti.
Teismas nurodė, kad nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ir mažareikšmis. Pirkimo sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja sutarties šalims pasirašius sutartį, kai rangovas pateikia tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Analogiška nuostata buvo ir Pirkimo sutarties projekto 3.4 punkte. Iš minėtų nuostatų matyti, kad tam, jog Pirkimo sutartis įsigaliotų, yra būtinos 2 kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: pirma, šalys turi pasirašyti Pirkimo sutartį; antra, Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pirkimo sutarties projekto, atitinkamai ir Pirkimo sutarties, rengėjas buvo pats pareiškėjas, todėl jam gerai žinomos jo paties nustatytos sutarties įsigaliojimo sąlygos.
Teismo vertinimu, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto (šiuo atveju – Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančio) sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, tai net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, ją pasirašo, tačiau iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Šiuo atveju pareiškėjas (perkančioji organizacija) tokį Tiekėjo veiksmą turėjo vertinti kaip atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį. Pirkimo sutartis buvo vykdoma, nors Atlikimo laidavimo draudimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, o tai laikytina esminiu Pirkimo sąlygų keitimu.
Teismas pažymėjo, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis UAB „Resteksa“ atliko aktyvius veiksmus po Pirkimo sutarties sudarymo (kreipėsi į draudimo bendrovę dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gavimo, sumokėjo draudimo įmoką, pateikė pareiškėjui Laidavimo draudimo liudijimą), tačiau jis nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjas privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį ir ši sutartis neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Pirkimo sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Šiuo atveju Pirkime pasiūlymus pateikė 3 dalyviai, iš kurių 1 dalyvio pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1087-302/2019, 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-370/2022), konstatavo, kad tai, jog Tiekėjas pateikė Pirkimo sąlygų reikalavimus neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, reiškia, kad jis atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, todėl Tiekėjo pasirašyta Pirkimo sutartis neįsigaliojo.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antro pasiūlymų eilėje esančio dalyvio pasiūlymo kaina viršijo Viešojo atviro konkurso pirkimo Nr. 603083 pasiūlymų nagrinėjimo, laimėtojo nustatymo komisijos posėdžio 2022 m. birželio 1 d. protokole Nr. 2 nustatytą planuojamą pirkimo vertę. Teismo vertinimu, esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Remiantis aiškiomis ir konkrečiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, Pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas Pirkimo dalyvis, todėl aptartas nepagrįstas ir neteisėtas Pirkimo sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas laikytinas esminiu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo paskelbimas jam buvo nepriimtini ir būtų sukėlę grėsmę viso Projekto sėkmingam įgyvendinimui. Remiantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, pareiga, vadovaujantis VPĮ apibrėžtomis procedūromis, atlikti pirkimo procedūras ir nustatyti laimėtoją tenka būtent perkančiajai organizacijai, todėl šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti nustatyto pažeidimo.
Teismas, vertindamas Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nustatytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių
2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą (Sprendime nurodyta „2.1 lentelės“ vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida), kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Šiuo atveju buvo pateiktas Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, todėl nustatytas pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus.
Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas paskyrė finansinę korekciją, atsižvelgęs į šias aplinkybes: kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų, pasiūlymą pateikė
3 tiekėjai, iš kurių UAB „Statybų laikas“ buvo pagrįstai atmestas (per nustatytą terminą nepateikė perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų), o UAB „Aqua Jazz“ pasiūlyta kaina viršijo Viešojo pirkimo komisijos 2022 m. birželio 1 d. protokole Nr. 2 nustatytą naują planuojamą sutarties vertę – 440 000,00 Eur be PVM, todėl nebuvo konkurencijos; pareiškėjas sudarė Pirkimo sutartį su Tiekėju, kuris nepateikė Pirkimo sąlygose numatyto tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors pareiškėjas turėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą; atmetus Tiekėjo pasiūlymą, Pirkimas, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, būtų pasibaigęs ir pareiškėjas būtų turėjęs vykdyti naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai.
Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017), akcentavo, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus, ir vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl byloje konstatuotų VPĮ pažeidimų Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jų (pažeidimų) negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydį, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad dėl nustatyto pažeidimo turėjo būti taikoma Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nurodyta finansinė korekcija. Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarčių keitimą jų galiojimo laikotarpiu, buvo perkeltos į VPĮ 89 straipsnį. Gairių 2.3 lentelės 23 punktas taikomas tuomet, kai projekto vykdytojas pakeičia jau sudarytą ir galiojančią sutartį, nesant tam Direktyvoje 2014/24/ES ir, atitinkamai, VPĮ 89 straipsnyje nustatyto teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartis, nors ir buvo pasirašyta, neįsigaliojo, nes nebuvo įgyvendinta viena iš kumuliatyvių šios sutarties įsigaliojimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog nustatyto pažeidimo atveju finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama pagal Gairių 2.3 lentelę, reglamentuojančią finansinių pataisų taikymą tuomet, kai nustatyti pažeidimai yra susiję su sutarties vykdymu.
Teismas konstatavo, kad šioje byloje nustatyti VPĮ pažeidimai atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1083/2006, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, o pareiškėjo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, yra nepagrįsti. Atsakovas, pritaikydamas pareiškėjui 25 procentų finansinę korekciją, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti atsakovo taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei UAB ,,Ortopedijos klinika“, pareiškėjo deklaruojama veiklos paskirtis yra profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, pareiškėjas pasiekė Pirkimo tikslus ir įvykdė Pirkimo sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nusprendė pakeisti Sprendimo dalį dėl nustatytos finansinės korekcijos dydžio.
Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies patenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai priimant Sprendimą ir taikant poveikio priemonę buvo pripažinti neteisėtais.
III.
Pareiškėjas VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:
teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus administracinės bylos teisines ir faktines aplinkybes, netinkamai aiškinant ir taikant aktualų teisinį reguliavimą, taip pat neatsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką;
teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas, priimdamas UAB „Resteksa“ pateiktą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas ir tuo pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalį. Be to, priešingai nei nurodė teismas, Sprendime pareiškėjui nebuvo inkriminuojamas nediskriminavimo principo pažeidimas;
teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių: Pirkimo vykdymo metu Tiekėjas pateikė Laidavimo draudimo liudijimą, kuriame nebuvo nurodyta Sąlyga, todėl pareiškėjui nekilo abejonių, jog Tiekėjas tinkamai įvykdė Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje nurodytą įpareigojimą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo; Tiekėjo atlikti aktyvūs veiksmai po Pirkimo sutarties pasirašymo (2022 m. birželio 14 d.) patvirtina, jog jis siekė Pirkimo sutarties įsigaliojimo ir vykdymo, jokiu būdu neatsisakė sudaryti šią sutartį; pareiškėjui tik 2023 m. balandžio 7 d. tapo žinoma, kad 2022 m. birželio 28 d. išduotame Atlikimo laidavimo draudimo rašte buvo papildomai įtraukta Sąlyga; Tiekėjo prašymu AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. be papildomo atlygio pakoregavo Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pašalindamas iš jo Sąlygą;
tiek VPĮ (86 str. 2 d.), tiek Pirkimo sąlygos (Bendrųjų sąlygų 10.4 p.) atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį sieja su atveju, kai sutarties įvykdymo užtikrinimas nepateikiamas. Ginčo situacija negali būti interpretuojama taip, kad UAB „Resteksa“ atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, kaip tai apibrėžia VPĮ 86 straipsnio 2 dalis ar Pirkimo sąlygos, o pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio
2 dalį, kadangi Pirkimo sutartis buvo vykdoma. Atitinkamai, nepagrįstas bei neteisingas ir teismo vertinimas, jog Pirkimo sutarties vykdymas laikytinas esminiu Pirkimo sąlygų keitimu;
Žemesnės instancijos teismas
teismas nurodytą Pirkimo sutarties projekto sąlygų faktinį modifikavimą pripažino esminiu, tai iš dalies siedamas su tuo, kad, paskelbus naują pirkimą, jį galėjo laimėti kitas tiekėjas. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų, kad naujo pirkimo paskelbimas jam visiškai nepriimtinas ir galėtų sukelti grėsmę viso Projekto sėkmingam įgyvendinimui. Teismas taip pat nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kad naujai paskelbtame pirkime dėl aptariamo sąlygų modifikavimo būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų, ir rėmėsi tik hipotetine galimybe kitam tiekėjui laimėti naują pirkimą;
VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti pirkimo sutarties pakeitimai, kurie laikomi esminiais. Pagal teismų praktiką (šiame kontekste paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010, 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012), vien formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai, ir turi būti atsižvelgiama į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Nagrinėjamoje byloje aptariama Sąlyga pati savaime nėra draudžiama naudoti, o AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. liepos 4 d. pareiškėjui nurodė, jog minėta sąlyga „yra standartinė Draudiko atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlyga.“ Šios sąlygos nurodymas Atlikimo laidavimo draudimo rašte nebuvo pageidautas ir nesuteikė Tiekėjui jokio pranašumo ar kokios nors naudos. Akivaizdu, jog Sąlygos buvimas ar nebuvimas Pirkimo dokumentuose neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dėl dalyvavimo Pirkime, t. y. tiekėjų konkurencijai (dalyvių skaičiui). Teismo sprendime išdėstyti motyvai niekaip nepagrindžia ir neįrodo Pirkimo sutarties sąlygų esminio modifikavimo, kaip tai apibrėžia VPĮ 89 straipsnio 4 dalis;
pareiškėjas Pirkimo dokumentuose sutarties įvykdymui užtikrinti numatė sutarties įvykdymo užtikrinimo būdą – delspinigius, kurie, pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (paminėti išaiškinimai https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/informacija-del-sutarties-ivykdymo-uztikrinimo-priemoniu/), paprastai yra pakankama sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pareiškėjas Pirkimo dokumentuose papildomai numatė kitus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus: 10 procentų nuo Pirkimo sutarties vertės dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko / kredito unijos garantiją), išduotą banko, kredito unijos ar draudimo bendrovės, arba sutarties užtikrinimą piniginiu užstatu (Bendrųjų sąlygų 10.3 p., Specialiųjų sąlygų „Statinio paprastojo remonto darbai“ 5 priedo 7.1 p.).
UAB „Resteksa“, 2022 m. birželio 14 d. pasirašydama Pirkimo sutartį, sutiko su joje numatytų delspinigių mokėjimu, taip pat pateikė 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimą, kurio turinys visiškai atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sutarties įvykdymo užtikrinimas Laidavimo draudimo liudijimu buvo ne imperatyvus pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o įtrauktas į Pirkimo dokumentus pareiškėjo pasirinkimu, laikytina, jog Atlikimo laidavimo draudimo rašte, net ir atsiradus Sąlygai, toks pakeitimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis Pirkimo dokumentų ar Pirkimo sutarties pakeitimas;
teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino, jog UAB „Resteksa“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 punktu. Po Pirkimo sutarties pasirašymo Tiekėjo pateiktas Laidavimo draudimo liudijimas visiškai atitiko Pirkimo dokumentų bei šalių sudarytos Pirkimo sutarties reikalavimus. VPĮ 86 straipsnio 2 dalis ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 punktas neįtvirtinta pasiūlymo atmetimo galimybės. Nė vienoje iš Pirkimo sąlygų nuostatų (įskaitant Bendrųjų sąlygų „Statinio paprastojo remonto darbai“ 8 dalyje „Pasiūlymų atmetimo priežastys“) nėra nurodyta, jog, nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo ar pateikus netinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas. Be to, įvykdymo užtikrinimas turėjo būti pateikimas po Pirkimo sutarties pasirašymo (10.3 p.), o ne pasiūlymų vertinimo metu;
teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas finansinę korekciją netinkami pritaikė pagal Gairių 2.2. lentelės 17 punktą, o ne pagal Gairių 2.3. lentelę. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie pateikti Gairių 2.2. lentelės 17 punkto pažeidimo aprašyme. Teismo motyvai yra nesuprantami, prieštaringi ir stokoja logikos, nes teismas kituose sprendimo motyvuose (14 lapo 7 pastraipa) jau buvo aiškiai nurodęs, kad „Sutartis buvo įvykdyta“ pakeitus esmines sąlygas;
Žemesnės instancijos teismas
teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino, jog atsakovas, pritaikydamas 25 procentų finansinę korekciją, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. Teismas neatsižvelgė į šiai bylai aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, aiškinant Europos Sąjungos teisę dėl finansinių pataisų taikymo (2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas Obshtina Svishtov, C-175/23, EU:C:2024:853), taip pat naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (paminėti 2026 m. sausio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-494-442/2026, 2025 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-487-629/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025);
Atsiliepimas
atsakovo nurodyti VPĮ pažeidimai buvo konstatuoti formaliai, jie neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos, VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies normų turinio bei aktualios teismų praktikos. Atsakovas finansinės pataisos dydį taikė automatiškai, vadovaudamasis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento
Nr. 1303/2013 nuostatomis. Sprendime atsakovas taip pat nenurodė ir nepagrindė, kodėl pareiškėjo vykdytame supaprastintame (t. y. ne tarptautiniame) pirkime nustatytas pažeidimas laikomas darančiu arba galinčiu daryti žalą Europos Sąjungos biudžetui;
teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų dėl pritaikytos finansinės korekcijos neproporcingumo, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be kita ko, atsakovo nurodyta grąžinti suma yra 2,5 karto didesnė nei draudimo suma, beveik pusę pagal Pirkimo sutartį sumokėtos sumos sudarė pareiškėjo nuosavos lėšos, atsakovas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes (pvz., Pirkimo sutartis buvo tinkamai įvykdyta dar 2022 m. rugsėjo mėn., o laidavimo draudimu nebuvo pasinaudota);
Žemesnės instancijos teismas
teismo motyvai dėl finansinės korekcijos dydžio sumažinimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinkantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (paminėti 2023 m. spalio 25 d. sprendimas ir 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas, be bylų numerių). Viena vertus, teismas konstatavo, kad atsakovas 25 procentų finansinę korekciją pritaikė teisingai ir pagrįstai, kita vertus, teismas sumažino finansinę korekciją iki 10 procentų. Teismo motyvai yra nesuprantami ir keliantys papildomų klausimų, pavyzdžiui, kodėl teismas pagrindu sumažinti finansinės pataisos dydį laikė pirmiausiai pareiškėjo teisinę formą ir vykdomą veiklą; kodėl teismas pagrindu sumažinti finansinės pataisos dydį laikė Pirkimo tikslų pasiekimą ir Pirkimo sutarties įvykdymą, nors sprendime daugybę kartų akcentavo pareiškėjo esą netinkamai vykdytas Pirkimo procedūras ir atliktą esminį Pirkimo sąlygų pakeitimą. Be to, teismas turėjo nurodyti atsakovui perskaičiuoti finansinės korekcijos dydį nuo finansavimui skirtų Europos Sąjungos fondų lėšų sumos (272 106,23 Eur), o ne nuo visos Projekto vertės (527 037,71 Eur) (paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas ir 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas, be administracinių bylų numerių). Teismas neatsižvelgė į tai, kad 10 procentų finansinė pataisa įprastai taikoma už daugiau kaip vieną pažeidimą ir didesnių pažeidimų atvejais (paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-180-662/2026, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-418-602/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-858-1188/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-196-789/2025);
teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti ir todėl pareiškėjui nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigas ir priėmęs teisėtą sprendimą, teismui nebūtų reikėję taisyti atsakovo pritaikytos finansinės korekcijos dydžio. Be to, pagal teismų praktiką, pareiškėjams, net jei jie yra viešojo administravimo subjektai, priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tokio pobūdžio bylose (paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-494-442/2026 ir kt.).
Atsiliepimas
Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad, Tiekėjui pateikus netinkamą (Pirkimo dokumentuose paties pareiškėjo nustatytų reikalavimų neatitinkantį) sutarties įvykdymo užtikrinimą, nebuvo įvykdyta viena iš Pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, todėl pasirašyta Pirkimo sutartis neįsigaliojo, o atsakovas tinkamai įvertino nustatytą pažeidimą ir pagal Gairių 2.2. lentelės 17 punktą skyrė pareiškėjui finansinę korekciją, kuri yra proporcinga nustatytam pažeidimui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad teismas, vertindamas Sprendime nustatytas aplinkybes, netinkamai ir / ar ydingai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Tai, kad teismas sprendime paminėjo ir nediskriminavimo principą, šiuo atveju nekeičia teisinio vertinimo, nes teismas pasisakė dėl nediskriminavimo principo esmės, susiedamas jį su ginčo situacija. Atsakovas teigia, kad teismas Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytą Sąlygą pagrįstai vertino kaip Pirkimo dokumentuose nustatytų esminių sąlygų pakeitimą, nes pareiškėjas pasirinko konkrečią prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, pirkimo sąlygose apibrėždamas konkrečius reikalavimus, keliamus pasirinktai sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonei (Pirkimo sąlygų 10.3 p.), ir pareiškėjas privalėjo tiksliai laikytis paskelbtų Pirkimo dokumentų (sąlygų), o, Tiekėjui pateikus šių sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, atmesti tokio Tiekėjo pasiūlymą, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir tai lėmė jo, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmų neteisėtumą. Tai, kad aptariama Sąlyga savaime nėra draudžiama naudoti ir yra standartinė draudiko atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlyga, nekeičia aplinkybės, kad pareiškėjas savo valia Pirkimo sąlygose įtvirtino reikalavimus sutarties įvykdymo užtikrinimui, įskaitant ir jo apimtį. Be to, atsakovas tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja visi 3 pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, įskaitant tai, kad nustatytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Europos Sąjungos lėšų panaudojimui: pareiškėjas pažeidė pagrindinius viešųjų pirkimų principus, todėl negalima atmesti galimybės, kad tokiu pažeidimu buvo padaryta potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Teismas tinkamai įvertino finansinės korekcijos taikymo sąlygas ir finansinės korekcijos dydį, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismo nustatytu finansinės korekcijos dydžiu, nepagrįsti (pvz., pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose buvo susiklosčiusios kitokios aplinkybės). Atsakovas taip pat mano, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes byla nėra išskirtinai sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina papildomai pasitelkti advokato pagalbą, ir nėra įrodymų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.
Remiantis Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalimi, pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus (Europos struktūriniai ir investicijų fondai: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)) padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma cituoja itin svarbią, šiai bylai aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Europos Sąjungos teisę dėl pažeidimo sudėties elementų bei finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus taikymo. Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje Obshtina Svishtov, C-175/23, EU:C:2024:853, pateikė tokį nagrinėjamai bylai aktualų Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimą: „Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“. Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose numatyta: „Šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės (...): 36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. 37) Ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“ Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta: „1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. 2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“. To paties reglamento 144 straipsnio „Finansinių pataisų kriterijai“ 1 ir 2 dalyse numatyta: „1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį (...), jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad: (...) b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį; (...) Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų (...) prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja. 2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.“ „2019 m. Komisijos gairės Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final) (toliau – 2019 m. Komisijos gairės), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“. 23. Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo E. M. Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus). 24. Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. sprendimo E. M. Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS,
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadas, kad atsakovo Sprendime pagrįstai konstatuotas pažeidimas, nes Pirkimas buvo įvykdytas nesilaikant Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui.
Atsakovas Sprendime išdėstė pagrįstus argumentus, kuriais grindžiamas konstatuotas pažeidimas, ir nurodė taikytą teisę, t. y. kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ
17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimą: pareiškėjas, priėmęs Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl pareiškėjas, sudarydamas Pirkimo sutartį, tokiais savo veiksmais pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta Sąlyga yra Pirkimo dokumentuose nustatytų esminių sąlygų pakeitimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pasirinko konkrečią prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, Pirkimo sąlygose apibrėždamas konkrečius reikalavimus, keliamus pasirinktai sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonei (Pirkimo sąlygų 10.3 p.). Tiekėjui pateikus šių sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Tai, kad aptariama Sąlyga savaime nėra draudžiama ir yra standartinė draudiko atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlyga, nekeičia pareiškėjo veiksmų vertinimo kaip neteisėtų, nes pareiškėjas Pirkimo sąlygose įtvirtino konkrečius reikalavimus sutarties įvykdymo užtikrinimui, tarp jų – ir jo apimtį.
Tai, ar Pirkimo dokumentuose bei Pirkimo sutartyje buvo numatyti kiti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, neturi teisinės reikšmės pareiškėjo veiksmų vertinimui nustatyto pažeidimo kontekste.
Vertindamas, ar nustatytas pažeidimas laikytinas darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, pirmosios instancijos teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas paskyrė finansinę korekciją atsižvelgęs į šias aplinkybes: kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė
12 tiekėjų, pasiūlymą pateikė 3 tiekėjai, iš kurių UAB „Statybų laikas“ buvo pagrįstai atmestas (per nustatytą terminą nepateikė perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų), o UAB „Aqua Jazz“ pasiūlyta kaina viršijo Viešojo pirkimo komisijos 2022 m. birželio 1 d. protokole Nr. 2 nustatytą naują planuojamą sutarties vertę – 440 000,00 Eur be PVM, todėl nebuvo konkurencijos; pareiškėjas sudarė Pirkimo sutartį su Tiekėju, kuris nepateikė Pirkimo sąlygose numatyto tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors pareiškėjas turėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą; atmetus Tiekėjo pasiūlymą, Pirkimas, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, būtų pasibaigęs ir pareiškėjas būtų turėjęs vykdyti naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Dėl byloje konstatuotų VPĮ pažeidimų Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jų (pažeidimų) negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydį, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta.
Nurodyti atsakovo bei pirmosios instancijos teismo argumentai pagrindžia, kad pareiškėjas pažeidė pagrindinius viešųjų pirkimų principus, todėl pažeidimu potencialiai galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino finansinės korekcijos taikymo sąlygas ir finansinės korekcijos dydį, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismo nustatytu finansinės korekcijos dydžių, nepagrįsti (žr. šios Nutarties 32 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; <...> atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialieji reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A662-2374/2013; kt.). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2026 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-86-520/2026; kt.).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, minėti jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę.
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir
3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą, nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir motyvuotai nepagrindė, kad CPVA neturėjo teisės aktais suteiktos diskrecijos pati Sprendimu skirti pareiškėjui mažesnio dydžio finansinę korekciją ir tokia diskrecija buvo įtvirtinta tik teismui. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjui Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgdamas į su šia individualia situacija susijusias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, o tai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, jog atsakovas, pritaikydamas pareiškėjui finansinę korekciją, tinkamai neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepagrįstai (nemotyvuotai) nurodė, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies patenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai priimant Sprendimą ir taikant poveikio priemonę buvo pripažinti neteisėtais.
Be to, nei iš byloje pateiktų dokumentų, nei iš viešai prieinamų duomenų apie pareiškėją nematyti, kad pareiškėjo, kuris yra profesinio mokymo įstaiga, struktūroje dirba teisininkai, kuriems suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjo interesams teisme. Atsakovo teiginiai, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui buvo būtina papildomai pasitelkti advokato pagalbą, ir nėra įrodymų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, nepagrįsti.
Nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą (atsižvelgiant į 2023 m. liepos 27 d. teismo nutartimi grąžintą žyminio mokesčio permoką), 2 200 Eur už skundo parengimą ir padavimą, 700 Eur už 2024 m. kovo 27 d. rašytinių paaiškinimų parengimą ir padavimą, 100 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą, 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo), 2 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir padavimą, 240 Eur už 2025 m. gruodžio 19 d. paaiškinimų parengimą ir pateikimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, iš esmės neviršija pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo
Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuotų maksimalių dydžių, o byla nebuvo didelės apimties ar itin sudėtinga, be to, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nustatyto pažeidimo nepagrįstumo ir neteisėtumo bei finansinės korekcijos netaikymo, tačiau pakeitė Sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, sumažindamas finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų, ir įpareigojo atsakovą CPVA apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą, taikant 10 procentų dydžio finansinę korekciją, sprendžia, kad, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme (dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo), atlyginti.
Pareiškėjas taip pat sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį už nagrinėjamą apeliacinį skundą ir 1 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir padavimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo materialiuosius skundo reikalavimus, tačiau netinkamai išsprendė procesinio pobūdžio prašymą,
t. y. nepagrįstai visiškai atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šiame kontekste akcentuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, tai teisėjų kolegija kasacinį skundą laiko visiškai atmestu (žr., pvz., 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-172-313/2022; kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiais motyvais, prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinis skundas (dėl materialiųjų skundo reikalavimų nepagrįsto atmetimo) yra atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria
atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui iš
atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų)
bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.
Nutartis neskundžiama.