Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Administracija įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „J. M. B. gimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių paprastojo remonto ir lauko teniso aikštelės statybos darbai“, Nr. 534864 (toliau – ir Pirkimas), projekte „Šalčininkai + funkcinės zonos plėtros strategijos įgyvendinimas“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas). Pirkimo laimėtoju pripažintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dylas“ (toliau – ir Rangovas) pasiūlymas, su kuriuo pareiškėjas 2021 m. birželio 28 d. sudarė rangos sutartį Nr. GS(9.5.3)-316 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė – 499 405,87 Eur su PVM. CPVA, įtarusi Pirkimo pažeidimus, atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame CPVA nurodė, kad Administracija pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes vykdant Pirkimą nesilaikė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 13.1.3 papunkčio, kadangi priėmė kvalifikacijos reikalavimo neatitinkantį Rangovo pasiūlymą ir sudarė su juo sutartį; 2) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes įgyvendinant Sutartį nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (Administracija savo veiksmais pritarė, kad Sutartis nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir civilinės atsakomybės draudimo (toliau – ir CAD), tokiu būdu pažeidžiant Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių nuostatas). CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 297 punkto nuostatomis, taip pat Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatomis, pritaikė bendrą 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (499 405,87 Eur) už abu pažeidimus. CPVA nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 124 851,47 Eur, o galutinė grąžintinų lėšų suma – 74 461,07 Eur. Pareiškėjas nesutiko su CPVA nustatytais pažeidimais.

2.2. Dėl kvalifikacijos reikalavimo neatitinkančio Rangovo pasiūlymo pareiškėjas paaiškino, kad Rangovo specialistas R. M. yra kvalifikuotas eiti ypatingo statinio statybos vadovo darbus, todėl turėjo teisę eiti ir neypatingų statybos darbų vadovo pareigas. Rangovo specialistas R. M. kvalifikuotas eiti vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbų vadovo pareigas, todėl atitiko Pirkimo dokumentų kvalifikacijos reikalavimus. Rangovo specialisto R. M. kvalifikacijos atestate nurodyta, kad jis turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas. R. M. kvalifikacijos atestate taip pat nurodyta, kad jam suteikta teisė eiti vandentiekio ir nuotekų šalinimo statybos darbų vadovo pareigas. Atitinkamai, R. M., galėdamas eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, galėjo būti ir tokių konkrečių neypatingų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo specialiųjų darbų vadovu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir STR 1.06.01:2016) IV skyriaus aštuntojo skirsnio 34 punkte numatyta, jog „Statinio statybos vadovas, turintis atitinkamą kvalifikacijos atestatą, gali vienu metu būti ir statinio statybos vadovu, ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovu“. R. M. kvalifikacijos atestate numatyta, jog toks specialistas turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas įrengiant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Taigi, pareiškėjui nekilo abejonių, kad Rangovo siūlomas specialistas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, reikalingus vadovauti neypatingiems statybos darbams, o tokią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 79 punktas. Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui“ 1 eilutėje buvo numatytas alternatyvus reikalavimas statybos darbų vadovui, todėl Rangovui pateikus R. M. kvalifikacijos atestatą, pareiškėjas pagrįstai sprendė, jog Rangovo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus.

2.3. Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui“ 1 eilutėje nurodyta, kad tiekėjas pirkimo sutarties vykdymui turi paskirti ne mažiau kaip 1 (vieną) specialistą: 1. Statybos darbų vadovą. Darbų vadovo patirtis II grupės nesudėtingų statinių statybos srityje ne mažiau 3 (trijų) metų; 2. Specialiųjų statybos darbų vadovą. Darbų vadovo patirtis neypatingų statinių statybos srityje ne mažiau 3 (trijų) metų (Statiniai: inžineriniai tinklai: vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Darbo sritis: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas). Pasak pareiškėjo, tokie reikalavimai yra alternatyvūs, todėl, jeigu tiekėjo siūlomas specialistas atitiko bent vieną iš minėtų reikalavimų, tiekėjo pasiūlymas turėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Pirkimo reikalavimus. Taigi, Rangovo specialistas atitiko kvalifikacinį reikalavimą, kadangi Rangovo siūlomas specialistas R. M. turėjo didesnę nei 3 metų darbų vadovo patirtį II grupės nesudėtingų statinių statybos srityje.

2.4. Vykdydamas Pirkimą, pasiūlymų vertinimo metu, pareiškėjas tikrino Rangovo siūlomo specialisto R. M. kvalifikaciją. Siekdamas įsitikinti R. M. kvalifikacijos atitikimu kvalifikacijos reikalavimams, pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. paklausimu Nr. 7D-3248 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Paklausimu pareiškėjas prašė Inspekcijos išaiškinti, ar Rangovo specialistas R. M. pagal pareiškėjui pateiktą atestatą, turi teisę būti neypatingų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo specialiųjų darbų vadovu. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, nurodė, kad įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes, pagal pateiktą atestatą nurodytas asmuo (R. M.) turi teisę būti neypatingų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo specialiųjų darbų vadovu. Atsižvelgiant į kompetentingos institucijos išaiškinimą dėl R. M. kvalifikacijos atitikimo Pirkime įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams, Administracija pagrįstai sprendė, kad Rangovo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentus. Pirkimo atveju neypatingi darbai sudarė labai nedidelę visų darbų dalį, todėl R. M. kvalifikacija buvo visiškai pakankama ginčo darbams atlikti. Be to, įvertinus tai, kad absoliuti dauguma Pirkimu įsigytų darbų priskirtini nesudėtingiems statybos darbams, Rangovo pateiktas R. M. kvalifikacijos atestatas buvo pakankamas tam, jog R. M. galėtų eiti statybos darbų vadovo pareigas ginčo Projekte, įrengiant paviršinių nuotekų tinklus.

II.

7. Teismas, pasisakydamas dėl kvalifikacijos reikalavimo neatitinkančio Rangovo pasiūlymo priėmimo ir Sutarties sudarymo, pažymėjo, kad bylos duomenimis, vykdydamas pirkimą, pareiškėjas nustatė kvalifikacijos reikalavimus (Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui“) tiekėjui: „tiekėjas pirkimo sutarties vykdymui turi paskirti ne mažiau kaip 1 (vieną) specialistą: 1. Statybos darbų vadovą. Darbų vadovo patirtis II grupės nesudėtingų statinių statybos srityje ne mažiau 3 (trijų) metų. 2. Specialiųjų statybos darbų vadovą. Darbų vadovo patirtis neypatingų statinių statybos srityje ne mažiau 3 (trijų) metų (Statiniai: inžineriniai tinklai: vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Darbo sritis: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas)“. Teismas nurodė, kad iš kvalifikacijos reikalavimo turinio matyti, jog buvo nustatyti du savarankiški reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti ne mažiau kaip vienas specialistas, t. y. arba: 1) vienas specialistas, atitinkantis abejuose reikalavimuose nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, asmuo turintis trijų metų patirtį neypatingųjų statinių specialiųjų statybos darbų vadovo (Statiniai: inžineriniai tinklai: vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Darbo sritis: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas) ir turintis trijų metų patirtį vadovaujant II grupės nesudėtingųjų statinių statybai), arba 2) du skirtingi specialistai, kurie individualiai atitiktų kiekvieną kvalifikacijos reikalavimo dalį. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog kvalifikacijos reikalavime nustatyti du reikalavimai yra alternatyvūs, t. y., kad dalyvis galėjo pasirinkti, kurį reikalavimą atitikti ir atitikus bent vieną, jo pasiūlymas turėjo būti vertinamas kaip atitinkantis kvalifikacijos reikalavimą, yra visiškai niekuo nepagrįsti, be to, kadangi nei kvalifikacijos reikalavime, nei kituose Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad dalyvis gali pasirinkti, kurį reikalavimą atitikti, teismas tokius pareiškėjo samprotavimus atmetė kaip visiškai nepagrįstus.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jis, siekdamas įsitikinti R. M. kvalifikacijos atitikimu kvalifikacijos reikalavimams, 2021 m. rugsėjo 9 d. paklausimu Nr. 7D-3248 kreipėsi į Inspekciją, kuri nurodė, jog pagal pateiktą atestatą nurodytas asmuo (R. M.) turi teisę būti neypatingų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo specialiųjų darbų vadovu, todėl atsižvelgiant į kompetentingos institucijos išaiškinimą dėl R. M. kvalifikacijos atitikimo Pirkime įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams, Administracija pagrįstai sprendė, jog Rangovo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentus. Teismas pažymėjo kad Administracija į Inspekciją kreipėsi 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Sutarties sudarymo (Sutartis sudaryta 2021 m. birželio 28 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau buvo pasibaigusios, o Rangovas vykdė Sutartį (Statybvietės perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2021 m. liepos 7 d.), teismas nurodė, jog Inspekcijos pateikta nuomonė niekaip negalėjo daryti įtakos pareiškėjo sprendimams dėl Rangovo kvalifikacijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPVA Sprendime pateikė visiškai priešingą Inspekcijos nuomonę, gautą 2023 m. rugsėjo 8 d., kurioje išdėstyta, jog Rangovo specialisto turimas atestatas nesuteikia teisės eiti statinio statybos specialiųjų darbų vadovo pareigų. Teismas pripažino, kad pareiškėjas Pirkimo metu vertindamas pasiūlymus ir pripažinęs Rangovo pasiūlymą laimėjusiu, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, nesilaikė savo Pirkimo sąlygų. Teismas akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, susijusią su skaidrumo principu, o dėl lygiateisiškumo principo nurodė, jog iš šio principo išplaukia tai, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų, be to, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes vykdant Pirkimą nesilaikė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 13.1.3 papunkčio nuostatų, kadangi priėmė kvalifikacijos reikalavimo neatitinkantį Rangovo pasiūlymą ir sudarė su juo Sutartį.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pažeidimo (dėl kvalifikacijos reikalavimo neatitikimo) kvalifikavimo ir finansinės korekcijos pritaikymo, apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad atsakovas vadovavosi Gairių 2.2 lentelės 14 punktu, pagal kurį taikoma 25 proc. pataisos norma, o pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo padaryta išvada teigė, jog nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkte minimas sutarties sudarymo kriterijus, todėl Sprendime buvo pritaikytas netinkamas Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punktas ir atitinkamai nustatyta netinkama finansinės pataisos norma, nes Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punktas leidžia taikyti mažesnę, t. y. 10 proc. finansinės pataisos normą. Tačiau teismas nurodytus pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punktas yra taikomas dėl netinkamo sutarties sudarymo kriterijų taikymo, o Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punktas – už atrankos kriterijų netinkamą taikymą atrankos etapo metu. Taigi, teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai ir teisėtai įvertinta, jog kvalifikacijos reikalavimas yra atrankos kriterijus, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnyje ir kaip nustatyta Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punkte dėl šio atrankos kriterijaus pakeitimo arba netinkamo taikymo atrankos etapo metu, dėl ko buvo priimtas Rangovo pasiūlymas, kuris nebūtų priimtas, jeigu pareiškėjas būtų taikęs paskelbtą kvalifikacijos reikalavimą, todėl nustatytam pažeidimui turi būti taikoma minėtame Gairių punkte nurodyta pataisos norma, t. y. 25 proc. dydžio finansinė korekcija. Teismas, atsižvelgdamas į Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkto taikymo apimtį, pripažino, kad minėtame punkte nustatytos pataisos normos (10 proc. ar 25 proc.) taikomos tik tuomet, kai viešųjų pirkimų pažeidimas nustatytas dėl netinkamai taikytų sutarties sudarymo kriterijų, o ne dėl netinkamai taikytų atrankos kriterijų, kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo sutarties sudarymo kriterijų. Todėl konstatavo, kad Sprendime nustatytam pažeidimui negalėjo būti taikomos Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkto nuostatos.

11. Teismas, pasisakydamas dėl esminių Sutarties sąlygų pakeitimo, vykdant Sutartį, be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD nepratęsimo, pažymėjo, kad tarp Administracijos ir Rangovo 2021 m. birželio 28 d. buvo pasirašyta Sutartis, kuri įsigaliojo 2021 m. liepos 7 d., be to, Sutartis buvo pratęsta 2022 m. birželio 13 d. papildomu susitarimu Nr. GSS(9.5.4.)-65 iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., o darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas (taigi, darbai buvo užbaigti) 2023 m. gegužės 1 d. Teismas akcentavo, kad byloje ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. Sutartis buvo vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, nėra.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pagal Gairių 2.3 lentelės 23 punktą Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių pakeitimas nėra laikomas pažeidimu dėl kurio taikytina finansinė pataisa, o Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių pakeitimas buvo neturtinio pobūdžio, taigi neviršijo Gairėse numatytos pakeitimų vertės bei nepakeitė Sutarties pobūdžio, todėl tokį Sutarties pakeitimą CPVA nepagrįstai vertino kaip pažeidimą dėl kurio taikytina finansinė pataisa, be to, argumentą, jog padarytas Sutarties 5.22 bei 7.2 papunkčių nuostatų pakeitimas nebuvo esminis. Teismas nurodė Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių nuostatas, taip pat akcentavo, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. liepos 7 d., o AAS „BTA Baltic Insurance Company“ statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. liepos 7 d. Įvertinęs tai, kad faktiškai darbai baigti 2023 m. gegužės 1 d., kai pasirašytas baigiamasis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, teismas sprendė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. Sutartis buvo vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, tuo pažeidžiant Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių nuostatas. Teismas nurodė, kad iš Sutarties sąlygų matyti, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepratęsimo atveju taikomos savarankiškos sankcijos, kurios gali lemti ne tik nustatytos baudos taikymą, bet ir negautas Rangovo pajamas dėl Sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Administracija, įgyvendindama Sutartį, atliko esminį Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčiuose įtvirtintų sąlygų pakeitimą, nes nepareikalavo iš Rangovo atnaujintų (pratęstų) CAD ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų, o nepateikus atnaujinto (pratęsto) Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento, netaikė sankcijų, nustatytų Sutarties 12.3.2 ir 12.4.2 papunkčiuose, t. y. vienašališkai nenutraukė Sutarties dėl esminio jos pažeidimo, netaikė Sutartyje nustatytos baudos, o leido Sutartį vykdyti be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD.

13. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kuriose įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai Sprendime pripažino, jog atliktas Sutarties pakeitimas atitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, kai atliktas sutarties pakeitimas lemtų didesnį kandidatų ar dalyvių skaičių ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, nes Administracija savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygas dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD galiojimo iki darbų atlikimo termino pabaigos bei dėl sankcijų taikymo už esminį Sutarties pažeidimą. Teismas nurodė, kad tokios sąlygos, jeigu jos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusios didesnį susidomėjimą Pirkimu, taip pat akcentavo, jog Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Administracija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kai atliktas sutarties pakeitimas lemtų ekonominės pirkimo sutarties pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo naudai, taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, nes nepareikalavus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD dokumentų atnaujinimo (pratęsimo) pagal Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčius, ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje (Rangovas nepatyrė išlaidų už Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD dokumentų pratęsimą, nebuvo nutraukta Sutartis dėl esminio pažeidimo ir nebuvo taikytos dėl tokio pažeidimo Sutartyje nustatytos sankcijos). Taip pat teismas pripažino, kad pareiškėjas, pakeitęs esmines Sutarties sąlygas, t. y. savo veiksmais pritardamas, jog Sutartis nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad esminiu viešojo pirkimo pakeitimu gali būti laikomas tik toks keitimas, dėl kurio pasikeičia viešojo pirkimo sutarties pobūdis, nes viešojo pirkimo sutarties pobūdžio pasikeitimas yra tik vienas iš elementų, lemiančių esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, tačiau tiek Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje, tiek VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje papildomai išskirtos 4 sąlygos, kurios taip pat lemia esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, iš kurių bent vieną atitinkantis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas yra laikomas esminiu, nevertinant galimo sutarties pobūdžio pasikeitimo. Be to, teismas pažymėjo, kad CPVA pažeidimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo kvalifikavo pagal Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalį, todėl pareiškėjo argumentai dėl Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalies taikymo nėra susiję su Sprendimo išvadomis dėl nustatyto pažeidimo, taip pat nėra susiję su šiuo ginčo dalyku.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pažeidimų formalaus pobūdžio ir mažareikšmiškumo bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo, atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, nes yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmis, bei, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, jog vien tik ta aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, jog būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas pažeidimas dėl kvalifikacijos reikalavimo turėjo realią įtaką Pirkimo rezultatams, atsižvelgiant į tai, jog Pirkime dalyvavo daug dalyvių (pasiūlymų eilė sudaryta iš 10 dalyvių), todėl atmetus kvalifikacijos reikalavimo neatitikinčio Rangovo pasiūlymą, Sutartis galbūt būtų sudaryta su kitu dalyviu, be to, jeigu tokį (palengvintą) kvalifikacijos reikalavimą pareiškėjas būtų nustatęs Pirkimo sąlygose, galbūt būtų sulaukęs dar daugiau dalyvių pasiūlymų arba pasiūlymų konkurencingesnėmis (mažesnėmis) kainomis.

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytiems formaliems pažeidimams, kurie neturi faktinio ar finansinio poveikio, todėl turi būti mažinama. Teismas akcentavo, kad CPVA Sprendime buvo nustatytas pažeidimų daugetas, t. y. 1) vykdant Pirkimą pareiškėjas sudarė Sutartį su Rangovu, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, 2) įgyvendinant Sutartį pareiškėjas atliko esminį Sutarties pakeitimą, o už kiekvieną iš nurodytų pažeidimų Gairėse nustatyta to paties dydžio pataisos norma – 25 proc., t. y. abiejų pažeidimų sunkumas yra vertinamas kaip lygiavertis ir jeigu, vykdant Pirkimą ar įgyvendinant Sutartį, būtų atliktas nors vienas iš šių pažeidimų, pavyzdžiui, atliktas tik esminis Sutarties sąlygų pakeitimas, finansinė pataisos norma išliktų ta pati – 25 proc. ir būtų taikoma nuo visos Sutarties vertės, tenkančios Projektui. Teismas vertino, kad CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Sprendimu už nustatytus du pažeidimus pritaikė bendrą 25 proc. finansinę pataisą, kuri laikoma pagrįsta ir proporcinga, nes Administracija: 1) pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, vykdant Pirkimą, nesilaikė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 13.1.3 papunkčio, kadangi priėmė kvalifikacijos reikalavimo neatitinkantį Rangovo pasiūlymą ir sudarė su juo Sutartį; 2) pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nepareikalavusi iš Rangovo naujo ar pratęsto Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (pareiškėjas savo veiksmais pritarė, kad Sutartis nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, taip pažeidžiant Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių nuostatas). Taigi, teismas sprendė, kad Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis nustatytas remiantis teisės aktų reikalavimais, pagrįstas, proporcingas ir nėra pagrindo jo mažinti.

18. Teismas, pasisakydamas dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pažymėjo, kad pareiškėjas prašė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti: 1) ar PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „galioja tik paskelbti įstatymai“, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek PAFT 311 punktu, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra nustatoma administracinė atsakomybė ūkio subjektams už viešųjų pirkimų pažeidimus; 2) ar PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei 20 straipsnio 1 daliai, tiek, kiek pagal PAFT 311 punktą administracinė atsakomybė subjektams gali būti taikoma vadovaujantis oficialiai nepaskelbtu ir neįsigaliojusiu teisės aktu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendime pritaikyta finansinė korekcija yra CPVA Administracijai pritaikyta administracinė atsakomybė ir toks administracinės atsakomybės taikymas prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai (galioja tik paskelbti įstatymai), todėl yra būtina kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, nes finansinės korekcijos taikymas nėra administracinės atsakomybės taikymas, kaip teigė pareiškėjas, o iš esmės veikimas pagal projekto sutartyje įtvirtintas finansavimo taisykles, kurios taikomos projekto vykdytojui siekiant gauti Europos Sąjungos lėšas. Teismas nurodė, kad CPVA priimtame Sprendime pritaikyta finansinė korekcija nėra administracinė atsakomybė (bauda), o su Sprendime nustatytais pažeidimais susijusių netinkamų finansuoti Projekto išlaidų nustatymas, kurio tikslas – atkurti situaciją, kurioje Projekto išlaidos atitinka Projekto sutarties nuostatas, t. y. teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas. Be to, teismas akcentavo, kad PAFT 311 punkto nuostatos, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, konstitucingumu suabejojęs pareiškėjas, nepagrįstai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šio teisės akto teisminė kontrolė nepatenka į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Teismas vertino, kad finansinių korekcijų taikymo tvarka yra aiški, atitinka teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja Europos Sąjungos lėšų administravimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.

19. Teismas, konstatavęs, kad atsakovo priimtas skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, darė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, teismas nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo konstatuoti VPĮ pažeidimai, pareiškėjui vykdant supaprastintą Pirkimą atviro konkurso būdu Projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, jog CPVA Sprendimas ir teismo sprendimas yra nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikinti, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo Sprendimo, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), Gairių, VPĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, PAFT bei Sutarties nuostatos.

31. Byloje nustatyta, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Šalčininkai + funkcinės zonos plėtros strategijos įgyvendinimas“ (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „J. M. B. gimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių paprastojo remonto ir lauko teniso aikštelės statybos darbai“ Nr. 534864. Po Pirkimo pareiškėjas su Rangovu (UAB „Dylas“) sudarė Sutartį, kurios vertė – 499 405,87 Eur su PVM.

32. Atsakovas, gavęs informaciją apie įtariamą pažeidimą iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, nusprendė pradėti tyrimą ir įvertinti: i) Rangovo atitiktį Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ 1 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui; i) Sutarties įvykdymo tinkamumą dėl Rangovui privalomų pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statybos darbų bei privalomojo CAD dokumentų. CPVA, atlikusi tyrimą minėtais aspektais, nustatė, kad: ii) Rangovas neatitiko kvalifikacijos reikalavimo; iii) Sutartis įgyvendinta pakeičiant Sutarties sąlygas iš esmės (nepratęsiant Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statybos darbų bei privalomojo CAD dokumentų), t. y. taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje Sutartyje.

33. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Sutarties sąlygas, faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, VPĮ nuostatas, teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos praktiką, Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė: 1) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, vykdant Pirkimą, nesilaikė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 13.1.3 papunkčio, kadangi priėmė kvalifikacijos reikalavimo neatitinkantį Rangovo pasiūlymą ir sudarė su juo Sutartį; 2) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (pareiškėjas savo veiksmais pritarė, kad Sutartis nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, taip pažeidžiant Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių nuostatas).

34. Nors nustatyti keli pažeidimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą (Gairių 1.4 p.), CPVA pritaikė bendrą 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 499 405,87 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta galutinė netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 124 851,47 Eur.

Dėl kvalifikacijos reikalavimo

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ 1 punkte buvo nustatyta, jog tiekėjas pirkimo sutarties vykdymui turi paskirti ne mažiau kaip 1 (vieną) specialistą: 1. Statybos darbų vadovą. Darbų vadovo patirtis II grupės nesudėtingų statinių statybos srityje ne mažiau 3 (trijų) metų. 2. Specialiųjų statybos darbų vadovą. Darbų vadovo patirtis neypatingų statinių statybos srityje ne mažiau 3 (trijų) metų (Statiniai: inžineriniai tinklai: vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Darbo sritis: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas).

36. Taigi anksčiau minėto priedo 1 punkte buvo nustatyti du savarankiški reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti ne mažiau kaip vienas specialistas, t. y. arba: 1) vienas specialistas, atitinkantis abejuose reikalavimuose nustatytus reikalavimus arba 2) du skirtingi specialistai, kurie individualiai atitiktų kiekvieną kvalifikacijos reikalavimo dalį. Todėl aiškinant Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ 1 punkto turinį atmestini kaip nepagrįstai pareiškėjo teiginiai, kad buvo galima pasirinkti, kurį reikalavimą (alternatyvų) reikia atitikti.

37. Atsakovas, atlikęs Rangovo specialisto kvalifikacijos atestato patikrinimą Statybos sektoriaus vystymo agentūros registre, nustatė, kad asmeniui suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo; kiti statiniai), tačiau nesuteikta teisė eiti specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas.

38. Įvertinęs statinių techninės veiklos sričių vadovų kvalifikacijos reikalavimų teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo (2 str. 1 d., 92 d., 12 str. 9 d., 11 d., 12 d. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.), STR 1.02.01:2017 (2.1 p., 2.1.18 p., 9.2 p., 12.5 p.) ir STR 1.06.01:2016 (1.2 p., 4.7 p.) nuostatas) atsakovas padarė teisingą išvadą, jog neypatingojo statinio specialiesiems statybos darbams (šiuo atveju specialiesiems vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo darbams) gali vadovauti atitinkamą kvalifikacijos atestatą turintis specialiųjų statybos darbų vadovas.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, Pirkimo sąlygų reikalavimus ir situacijos aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, jog tiek CPVA, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Rangovo pateiktas specialisto atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) apima tik vieną iš kvalifikacijos reikalavimų – statinio statybos vadovo veiklos sritį, tačiau neapima neypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo veiklos srities, t. y. Rangovo specialistui nėra suteikta teisė eiti statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas. Taigi Rangovo pasiūlytas specialistas neatitiko anksčiau minėto Pirkimo sąlygų priedo kvalifikacijos reikalavimo.

40. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai: pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai pripažino, kad Inspekcijos pareiškėjui pateikta nuomonė, niekaip negalėjo daryti įtakos pareiškėjo (perkančiosios organizacijos) sprendimams dėl Rangovo kvalifikacijos (1) (pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. jau praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Sutarties sudarymo (Sutartis sudaryta 2021 m. birželio 28 d.)); pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi faktu, kad CPVA pateikė visiškai priešingą Inspekcijos nuomonę, gautą 2023 m. rugsėjo 8 d., kurioje išdėstyta, kad Rangovo specialisto turimas atestatas nesuteikia teisės eiti statinio statybos specialiųjų darbų vadovo pareigų (2) (teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik pareiškėjo nurodoma Inspekcijos 2023 m rugsėjo 8 d. pateikta nuomone, bet teismas tokią išvadą padarė išsamiai ir motyvuotai išanalizavęs teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias techninės veiklos sričių vadovų kvalifikacijos reikalavimus); pirmosios instancijos teismo sprendime nėra paaiškinta, kodėl šiuo atveju buvo remiamasi būtent Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 8 d., o ne 2021 m. rugsėjo 9 d. nuomone (paaiškinimu) (3) (Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakyme pateikta labiau bendro pobūdžio informacija neatliekant išsamaus vertinimo, todėl teismas pagrįstai vadovavosi vėlesniu atsakymu); anot pareiškėjo (perkančiosios organizacijos) tokia situacija, kai viešojo administravimo subjektas teikia diametraliai priešingus išaiškinimus, yra ydinga, todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kodėl šiuo atveju remiamasi būtent vėlesniu Inspekcijos atsakymu (4) (vėlesniu atsakymu pateiktas išsamesnis situacijos vertinimas. Be to, pagal byloje esančius duomenis (atsižvelgiant į Sutarties sudarymo datą ir kreipimosi su paklausimu į Inspekciją datą) pagrindų išvadai, jog pažeidimas buvo padarytas kitų valstybės institucijų (Inspekcijos) veiksmais, šioje byloje nenustatyta. Ir priešingai, įvertinus bylos aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas būtent pareiškėjo veiksmais).

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad Pirkimo atveju neypatingi darbai sudarė labai nedidelę visų darbų dalį, todėl Rangovo specialisto R. M. kvalifikacija buvo visiškai pakankama ginčo darbams atlikti, pažymėtina, jog visiškai nesvarbu, kokią Pirkimo objekto dalį sudaro analizuojamas kvalifikacijos reikalavimas. Kita vertus, negalima tokia situacija, kad ir nereikšmingai Projekto darbų daliai vykdyti galėtų vadovauti specialistas, neturintis reikalaujamos kvalifikacijos.

42. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakymo pateikimo metu galiojo nauja STR 1.06.01:2016 redakcija (Nr. D1-127, paskelbta TAR 2023 m. balandžio 28 d.) ir nėra aišku, ar teikiant atsakymą Inspekcija vertino ginčo metu, ar paklausimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar per praėjusį laikotarpį nepasikeitė teismų praktika ar kitos reikšmingos aplinkybės, pažymėtina, jog teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios techninės veiklos sričių vadovų kvalifikacijos reikalavimus ir jų atestavimo tvarką, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. (Pirkimo paskelbimo data) iki 2023 m. rugsėjo 8 d. (Inspekcijos nuomonės pateikimo data) iš esmės nepasikeitė.

43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas (perkančioji organizacija) Pirkimo metu vertindamas pasiūlymus, ir, pripažinęs Rangovo pasiūlymą laimėjusiu, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimo, nesilaikė savo Pirkimo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011 ir kt.).

44. Iš skaidrumo principo išplaukia perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešojo pirkimo sąlygų. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato atitinkamus reikalavimus, ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir kt.). Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą (įskaitant ir alternatyvų, jei tokį pateikti pagal pirkimo sąlygas negalima), ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia. Neskaidrų pasiūlymų vertinimą gali lemti ne tik akivaizdžiai netinkamo pasiūlymo vertinimas atitinkančiu pirkimo sąlygas, tačiau ir neatidus, neapdairus galbūt tinkamo pasiūlymo vertinimas, neprašant paaiškinti pasiūlymo netikslumų ar neaiškių vietų, jei duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmės atitikties išvados (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011 ir kt.).

45. Iš lygiateisiškumo principo išplaukia tai, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Be to, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį.

46. Viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-526-520/2025; kt.).

47. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas (perkančioji organizacija) pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes vykdant Pirkimą, nesilaikė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 13.1.3 papunkčio („pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygų priede „Kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui“ nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų“) nuostatų, kadangi priėmė kvalifikacijos reikalavimo neatitinkantį Rangovo pasiūlymą ir sudarė su juo Sutartį.

48. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad kvalifikacijos reikalavimas yra atrankos kriterijus, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnyje ir kaip nustatyta Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punkte dėl šio atrankos kriterijaus pakeitimo arba netinkamo taikymo atrankos etapo metu, dėl ko buvo priimtas Rangovo pasiūlymas, kuris nebūtų priimtas, jeigu pareiškėjas (perkančioji organizacija) būtų taikęs paskelbtą kvalifikacijos reikalavimą, todėl nustatytam pažeidimui turi būti taikoma minėtame Gairių punkte nurodyta pataisos norma, t. y. 25 proc. dydžio finansinė korekcija. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad CPVA nepagrįstai taikė Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punktą, priimdama CPVA Sprendimą dėl finansinės korekcijos dydžio.

Dėl esminių Sutarties sąlygų pakeitimo, vykdant Sutartį, be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD nepratęsimo

49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo(perkančiosios organizacijos) ir Rangovo 2022 m. birželio 13 d. papildomu susitarimu Nr. GSS(9.5.4.)-65 dėl Sutarties pakeitimo buvo pratęstas Rangovo įsipareigojimų įvykdymo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. liepos 7 d., o AAS „BTA Baltic Insurance Company“ statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat galiojo nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. liepos 7 d. Tuo tarpu Projekto darbai faktiškai baigti 2023 m. gegužės 1 d., t. y. kai pasirašytas baigiamasis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

50. Taigi, įvertinus Sutarties (1.4 p., 3.4 p., 5.22 p., 6.1 p., 6.5 p., 7.2 p.) nuostatas, Rangovas privalėjo apdrausti darbus ir savo civilinę atsakomybę CAD, kaip numatyta Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, ir užtikrinti Sutarties įvykdymą pagal Sutarties 7 skyriuje „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“ nustatytus reikalavimus iki darbų pabaigos, t. y. iki darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Šiuo aspektu pritartina tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas (projekto vykdytojas), įgyvendindamas Sutartį, atliko esminį Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčiuose įtvirtintų sąlygų pakeitimą, nes nepareikalavo iš Rangovo atnaujintų (pratęstų) CAD ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų iki darbų atlikimo termino pabaigos – darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (t. y. Rangovas be galiojančių Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD dokumentų nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. (beveik 10 mėn.) vykdė Sutartį), o nepateikęs minėtų dokumentų atnaujintų (pratęstų), pareiškėjas (perkančioji organizacija) netaikė sankcijų, nustatytų Sutarties 12.3.2 ir 12.4.2 papunkčiuose, t. y. vienašališkai nenutraukė Sutarties dėl esminio jos pažeidimo, netaikė Sutartyje nustatytos baudos, o leido Sutartį vykdyti be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD. Tokiais veiksmais pareiškėjui pakeitus Sutarties 5.22 ir 7.2 punktų nuostatas, buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų prasmėmis.

51. Vertintina, jog Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčių nuostatų pakeitimai laikomi pažeidimu Gairių 2 skirsnio 2.3 lentelės 23 punkto prasme ir pagrįstai pritaikyta 25 proc. pataisos norma, nes Sutartis pakeista iš esmės: 1) Rangovui buvo sudarytos išskirtinės Sutarties vykdymo sąlygos ir dėl Sutarties pakeitimo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė išskirtinai Rangovo naudai 2) pakeistos esminės Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygos dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD, jas palengvinant, kas būtų lėmę didesnę tiekėjų konkurenciją, jeigu tokios sąlygos būtų nurodytos pirminėse Pirkimo sąlygose.

Dėl finansinės korekcijos dydžio

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja pažeidimų mažareikšmiškumą, kurie niekaip nepateisina net 25 proc. dydžio finansinės pataisos nuo pareiškėjo (perkančiosios organizacijos) ir Rangovo sudarytos Sutarties vertės (124 851,47 Eur). Taip pat teigia, kad jie buvo išimtinai formalaus pobūdžio, todėl tokio dydžio finansinė sankcija pareiškėjui yra akivaizdžiai neproporcinga ir turi būti mažinama.

53. Vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. spendimą byloje Nr. C-465/10 (47 p.); 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Nr. C-199/03)).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; kt.).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti (žr., pvz., 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

56. Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius. Be to, valstybė narė taiko proporcingą korekciją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pažymėta, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. C-406/14 (47–48 punktai)).

57. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl finansinės korekcijos būtinumo ir proporcingumo, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad atsakovo nustatyti pažeidimai galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pastebėtina, kad pažeidimas dėl kvalifikacijos reikalavimo turėjo realią įtaką Pirkimo rezultatams, atsižvelgiant į tai, kad Pirkime dalyvavo daug dalyvių (pasiūlymų eilė sudaryta iš 10 dalyvių), todėl atmetus kvalifikacijos reikalavimo neatitinkančio Rangovo pasiūlymą, Sutartis galimai būtų sudaryta su kitu dalyviu. Pareiškėjas niekaip nepaneigė CPVA Sprendime pateikto vertinimo, kad nepareikalavus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD dokumentų atnaujinimo (pratęsimo) pagal Sutarties 5.22 ir 7.2 papunkčius, Sutarties sąlygos buvo palengvintos ir jeigu jos būtų buvusios paskelbtos Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusios didesnį susidomėjimą Pirkimu, t. y. Pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat ir dėl to, kad ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje (Rangovas nepatyrė išlaidų už Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD dokumentų pratęsimą, nebuvo nutraukta Sutartis dėl esminio pažeidimo ir nebuvo taikytos dėl tokio pažeidimo Sutartyje nustatytos sankcijos).

59. Pažymėtina, kad minėtų Gairių 1.4 punkte numatyti „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui“; Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius; tai lemia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), turi atitikti proporcingumo principą; tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Valstybės narės, siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, gali atsižvelgti į Gaires. Jų 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Nr. C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

60. Nagrinėjamu atveju vertindama galutinai (subendrinus dviejų po 25 proc. finansinių korekcijų dydžius) atsakovo Sprendime taikytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir įrodymus bei jų visumą, daro išvadą, kad 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo ypatybes. Vertintina, jog 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės atitinka proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 25 proc. finansinės pataisos ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiamos, sumažinant taikytą finansinę pataisą nuo 25 proc. iki 10 proc. nuo Sutarties vertės.

61. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl nustatyto pažeidimo mažareikšmiškumo ir formalumo, pažymi, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatytą pažeidimą laikyti tik mažareikšmiu ir formaliu bei finansinės korekcijos visai netaikyti (nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimų daugetas (vykdant Pirkimą pareiškėjas (perkančioji organizacija) sudarė Sutartį su Rangovu, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimo (1) ir įgyvendinant Sutartį pareiškėjas (perkančioji organizacija) atliko esminį Sutarties pakeitimą (2)).

62. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-575-629/2023. Pastebėtina, jog tai yra visiškai skirtingos bylos visais aspektais (faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu, padarytų pažeidimų pobūdžiu ir taikytų finansinių korekcijų dydžiu), todėl ji nėra aktuali nagrinėjamu atveju.

Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį teismą

63. Pareiškėjas prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti: 1) ar PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „galioja tik paskelbti įstatymai“, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek PAFT 311 punktu, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra nustatoma administracinė atsakomybė ūkio subjektams už viešųjų pirkimų pažeidimus; 2) ar PAFT 311 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei 20 straipsnio 1 daliai, tiek, kiek pagal PAFT 311 punktą administracinė atsakomybė subjektams gali būti taikoma vadovaujantis oficialiai nepaskelbtu ir neįsigaliojusiu teisės aktu.

64. Dėl šio pareiškėjo prašymo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

65. Atsižvelgiant į tai, kad finansinės korekcijos taikymas nėra laikomas administracinės atsakomybės taikymu bei į tai, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (tokio pobūdžio teisės akto nuostatų teisėtumas nepriskiriamas tirti Konstitucinio Teismo kompetencijai), teisėjų kolegijai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl šioje byloje pareiškėjo keliamų klausimų konstitucingumo, todėl jo prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

68. Teisėjų kolegija, taikydama šios nutarties 67 punkte nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad pareiškėjas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Paprastai savivaldybės institucijos savo organizacinėse struktūrose turi atitinkamus darinius (juridinius padalinius), kurie atstovauja juos teismuose ir pan. Nors šioje byloje Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis bei vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika. Todėl byloje konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, VPĮ nuostatų pažeidimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

70. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kuris keistinas tik dėl finansinės pataisos dydžio (jį sumažinant).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT05 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai taikytą finansinę pataisą nuo 25 procentų iki 10 procentų finansinės pataisos nuo 2021 m. birželio 28 d. rangos sutarties Nr. GS(9.5.3)-316 vertės.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.