Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo tarnybos skundą atsakovui VĮ Europos socialinio fondo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – ir Reguliavimo agentūra) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Fondo agentūra) 2016 m. kovo 29 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. 01 (toliau – ir Išvada) ir sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01 (toliau – ir Sprendimas).Reguliavimo agentūra nurodė, kad nesutinka su Išvadoje pateiktu atsakovo išaiškinimu dėl pirkimo sąlygų 3.7 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo. Paaiškino, kad siekis įsigyti aukštos kokybės maisto produktus, kurie dideliu mastu būtų tinkamai ir laiku tiekiami labiausiai socialiai pažeidžiamai visuomenės grupei, kartu siekiant ir racionaliai panaudoti lėšas, įpareigojo pareiškėją nustatyti atitinkamus kokybės reikalavimus, neskaidyti pirkimo objekto į atskiras dalis, pasirinkti patikimą, stabilų, ekonomiškai pajėgų tiekėją, kuris, būdamas bent vienos iš prekių gamintoju, galėtų pasiūlyti ir mažesnę kainą. Pareiškėjas, įvertinęs pirkimo objekto svarbą ir specifinę vartotojų grupę, nustatė pagrįstus techninės specifikacijos reikalavimus, sudarė vienodas galimybes pirkime dalyvauti visiems tiekėjams. Atsakovo pritaikyta 10 proc. sutarties sumos finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, kadangi pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimais, rekomendacijomis, savo nuožiūra nustatė būtinus ir pirkimo objekto svarbą atitinkančius reikalavimus maisto produktų kokybei bei tiekėjams, pirkimo sąlygas suderino su atsakovu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nepagrįstai neapribojo konkurencijos (gavo keturis pasiūlymus) ir sėkmingai įvykdė projektą, taip visas projektui skirtas lėšas panaudodamas pagal paskirtį.