Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-418-602/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-26
Bylos Nr.: eA-418-602/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08281-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas: Vilniaus Šv
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų

Administracinė byla Nr. eA-418-602/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08281-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia (toliau – ir Perkančioji organizacija, Bažnyčia, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra, CPVA, atsakovas) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis įgyvendino projektą Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0024 „Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingųjų savybių išsaugojimas ir atskleidimas, padidinant jų prieinamumą visuomenei“ (toliau – ir Projektas), finansuojamą pagal pareiškėjo ir Agentūros 2019 m. sausio 21 d. sudarytą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo Projekto sutartį Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0024. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Projektą, vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingųjų savybių išsaugojimas ir atskleidimas, padidinant jų prieinamumą visuomenei“ (toliau – ir Pirkimas) (Pirkimo Nr. 443900), Pirkimo objektas – Vilniaus Jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio Šv. Kazimiero bažnyčios (unik. kodas 27304), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbai (restauravimas, konservavimas, apsaugos techninių priemonių įrengimas) ir paprastojo remonto darbai pagal parengtą tvarkybos darbų projektą. Pasiūlymą Pirkime pateikė tik vienas dalyvis mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Virmalda“ (toliau – ir Laimėtojas, rangovas), kuris ir buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju, ir su kurio pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. K303-1 (toliau – ir Sutartis). Pradinė Sutarties vertė – 534 250,33 Eur su PVM.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dar iki Sutarties sudarymo Viešųjų pirkimų tarnyba atliko dalies Pirkimo procedūrų vertinimą ir konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta, todėl Pirkimo procedūros gali būti tęsiamos. Laimėtojas po Sutarties pasirašymo pateikė Perkančiajai organizacijai Compensa Vienna Insurance Group (toliau – ir Draudikas) 2019 m. gruodžio 20 d. išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 1551/9005789 (toliau – ir Laidavimo raštas Nr. 1), galiojantį iki 2020 m. gruodžio 20 d., kuriuo „Draudikas įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavęs Naudos gavėjo raštišką reikalavimą sumokėti nurodytą sumą, atitinkančią Naudos gavėjo patirtų nuostolių sumą dėl sutartyje numatytų Draudėjo įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ne didesnę nei 26 712,52 Eur draudimo sumos. Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“. Nors Sutartyje buvo nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis yra 5 proc. nuo Sutarties sumos, tačiau pareiškėjas, neturėdamas patirties vykdant viešuosius pirkimus, vadovaudamasis pagrindiniais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintais sutarčių vykdymo principais, Laidavimo rašto Nr. 1 formuluotėje pateiktą nuostatą „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“ suprato kaip Draudiko išduodamų laidavimo dokumentų standartinę formuluotę, nesant nustatytai privalomai Sutarties įvykdymo užtikrinimo formai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam ir Laimėtojui 2020 m. vasario 25 d. sudarius prie Sutarties papildomą susitarimą Nr. 1 ir ištaisius techninę klaidą dėl pradinės Sutarties vertės bei pasikeitus Sutarties kainai į 543 250,33 Eur su PVM, Laimėtojas pateikė pareiškėjui atitinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą su padidinta draudimo suma – 27 162,52 Eur. Draudimo įmokos suma padidėjo nuo 268 Eur iki 272 Eur. Pareiškėjui ir Laimėtojui 2021 m. vasario 12 d. sudarius prie Sutarties papildomą susitarimą Nr. 4 ir dėl papildomų darbų pakeitus Sutarties kainą į 579 411,85 Eur su PVM bei pratęsus darbų pagal Sutartį atlikimo terminą iki 2021 m. birželio 9 d., Laimėtojas pateikė pareiškėjui 2021 m. vasario 23 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimą, kuriuo buvo padidinta draudimo suma iki 28 970,59 Eur bei nustatyta papildoma draudimo įmokos suma – 143 Eur; draudimo apsauga taikoma nuo 2020 m. gruodžio 21 d. (retroaktyvi apsauga) ir šis draudimo raštas galiojo iki 2021 m. birželio 9 d.

5. Pareiškėjas teigė, kad Laimėtojui tęsiant darbus ir pradėjus vykdyti bažnyčios kupolo vidinės pusės tinko viršutinio dažų sluoksnio valymo darbus, paaiškėjo, jog kupolo vidinės pusės tinkas daugelyje vietų sutrūkęs ir atšokęs nuo ankstyvesnio tinko sluoksnio, o po viršutiniu sluoksniu yra tapyba. Dėl to 2021 m. gegužės 31 d. papildomu susitarimu Nr. 5 buvo nuspręsta sustabdyti bažnyčios kupolo vidinės pusės tinko viršutinių dažų sluoksnio valymo darbus, o juos atnaujinti tada, kai bus atlikti kupolo vidinės pusės dekoro (lipdybos ir sienų tapybos) polichromijos tyrimai bei gautas duomenų apibendrinimas, o esant būtinybei – ir tvarkybos darbų projekto keitimas bei leidimo tolimesniems darbams gavimas. Tuo pačiu minėtu papildomu susitarimu atsisakyta dalies darbų ir numatyta papildomų darbų už 5 877,89 Eur su PVM. Pakoreguota ir Sutarties kaina į 584 654,16 Eur su PVM. Pasak pareiškėjo, stabdant darbus, jis negalėjo prognozuoti nei kiek laiko darbai bus sustabdyti, nei ar apskritai jie bus tęsiami.

6. Pareiškėjas nurodė, kad po pusantrų metų nuo darbų vykdymo pagal Sutartį sustabdymo atsirado galimybė juos atnaujinti, dėl to 2022 m. gruodžio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 6 susitarta darbų vykdymą atnaujinti 2022 m. gruodžio 15 d., atsisakyti darbų už beveik 50 000 Eur bei numatyti papildomų darbų už 38 884,84 Eur su PVM. Atitinkamai buvo pakoreguota ir Sutarties kaina į 577 088,46 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad iki Sutarties įgyvendinimo termino, prieš sustabdant darbus, buvo likusi viena diena, į papildomiems darbams reikalingą laiką buvo nustatytas 93 kalendorinių dienų terminas papildomiems darbams atlikti. Laimėtojas pateikė pareiškėjui Sutarties įvykdymo užtikrinimą atitinkamam laikotarpiui (nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d.), pagal kurį apskaičiuota nuo likusių Laimėtojo įsipareigojimų po pusantrų metų darbų sustabdymo draudimo suma – 3 675,13 Eur bei nustatyta papildoma draudimo įmokos suma – 150 Eur. Tarp pareiškėjo ir Laimėtojo 2023 m. kovo 3 d. papildomu susitarimu Nr. 7, kuriuo papildomiems darbams nustatytas terminas nepakeistas, bet susitarta dėl dar daugiau papildomų darbų už 6 469,29 Eur su PVM kainą, atitinkamai pakoreguojant ir Sutarties kainą į 583 557,75 Eur su PVM.

7. Pareiškėjo teigimu, Sutartis buvo įvykdyta laiku ir tinkamai, Sutarties vykdymo metu jam nekilo problemų dėl Laimėtojo vykdomų darbų tinkamumo, atitikties Sutarčiai. Priešingai, darbų vykdymo laikotarpiu, kuris nuo dėl Laimėtojo nepriklausančių aplinkybių, o iš esmės dėl remontuojamo objekto specifikos (bažnyčia), užsitęsė itin ilgą laiką, Laimėtojas bendradarbiavo su pareiškėju, nors pagal Sutarties 11.6.4 papunktį Laimėtojas galėjo nutraukti Sutartį.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Projekto vykdytojas 2023 m. kovo 21 d. per iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – ir DMS) pateikė tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 015, kurio vertinimo metu buvo atliktas Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo pratęsimo tinkamumo vertinimas. Agentūra, įvertinusi tarpinį mokėjimo prašymą, 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 1 informavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Tokią išvadą Agentūra grindė šiais esminiais Sprendimo motyvais: 1) Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente (2019 m. gruodžio 20 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 1551/9005789 (Laidavimo raštas Nr. 1)) ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentuose (2021 m. vasario 23 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 610 0000853 (toliau – ir Laidavimo raštas Nr. 2), 2022 m. gruodžio 21 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 610 0004040/2022 (toliau – ir Laidavimo raštas Nr. 3)) numatyta sąlyga, jog „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“, neatitinka Pirkimo dokumentų nuostatų; pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi priėmęs Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas (Pažeidimas Nr. 1); 2) Agentūra nustatė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas (Laidavimo raštas Nr. 1) galiojo iki 2020 m. gruodžio 20 d. (įskaitytinai), Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentas (Laidavimo raštas Nr. 2) galiojo nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. birželio 9 d. (įskaitytinai), įskaitant retroaktyvią apsaugą nuo 2020 m. gruodžio 21 d., o Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentas (Laidavimo raštas Nr. 3) galiojo nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. kovo 17 d. (įskaitytinai), įskaitant retroaktyvią apsaugą nuo 2022 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į Projekto vykdytojo pateiktų Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo laikotarpius nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., Sutarties įvykdymo užtikrinimas nebuvo pratęstas (negaliojo). Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumento (Laidavimo raštas Nr. 3) užtikrinimo suma (3 675,13 Eur) yra mažesnė nei 5 proc. nuo priimtos Sutarties sumos (543 250,33 Eur su PVM). Dėl to pareiškėjas nepagrįstai nustatė palankesnes sąlygas Laimėtojui, t. y. leido vykdyti Sutartį kitomis sąlygomis nei nustatyta, tuo iš esmės pakeičiant Sutarties sąlygas. Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi Laimėtojas pateikė, o pareiškėjas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė, Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus; pareiškėjas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai darbų vykdymo laikotarpio tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas (Pažeidimas Nr. 2). Agentūra vertino, kad esant pažeidimų daugetui, dėl Pažeidimo Nr. 1 taikytina 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 579 888,58 Eur, o dėl Pažeidimo Nr. 2 – mažesnė, t. y. 10 proc. dydžio, finansinė korekcija. Dėl Pažeidimo Nr. 1 ir Pažeidimo Nr. 2 (toliau kartu – ir Pažeidimai) taikyta viena bendra (didžiausia) dėl Pažeidimo Nr. 1 nurodyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 579 888,58 Eur.

9. Pareiškėjas nesutiko su Spendime nustatytais Pažeidimais, teigdamas, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio principus, pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta, neadekvataus / neproporcingo dydžio. Pareiškėjas akcentavo, kad Agentūra Sprendimą turėjo priimti per 30 dienų nuo įtarimo užregistravimo dienos (2023 m. gegužės 19 d.), tačiau Sprendimas buvo priimtas po beveik trijų mėnesių (2023 m. rugpjūčio 16 d.). Agentūra Sprendime netinkamai vadovavosi Sutarties nuostatomis ir nepagrįstai konstatavo Pažeidimus. Agentūros Sprendimas, nusprendus už Pažeidimą Nr. 1 taikyti didesnę finansinę korekciją nei už Pažeidimą Nr. 2, neatitinka VAĮ 3 straipsnio 6, 7 ir 10 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms bei proporcingumo principų. Agentūros Sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkto išsamumo ir VAĮ 3 straipsnio 9 punkto objektyvumo principų, nes nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir faktais, o tik teoriniais išvedžiojimais.

10. Pareiškėjo teigimu, galimą (ne)suinteresuotumą dalyvavimu Pirkime lėmė ne Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos, o specifinis Pirkimo objektas. Laimėtojo sumokėtų draudimo įmokų ir draudimo įmokų, kurias jis būtų turėjęs sumokėti, jeigu būtų tinkamai paisęs Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų reikalavimų, skirtumas sudaro apie 1 000 Eur, todėl ši suma neturėjo įtakos tiekėjų pritraukimui. Pareiškėjas sutiko, kad Pirkimo / Sutarties sąlygos, kiek tai susiję su Sutarties įvykdymo užtikrinimu, galėtų būti laikomos Sutarties pakeitimu, tačiau: toks pakeitimas galėtų būti kvalifikuojamas nebent kaip atliktas VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu; toks pakeitimas negali būti laikomas darančiu realią įtaką tiekėjų konkurencijai; Agentūra nepateikė įrodymų, kad nutraukus Pirkimą ir vykdant jį pagal pakeistas sąlygas Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų bei išrinktas tiekėjas su kita pasiūlyta kaina.

11. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo. Agentūra nepagrindė, kad šiuo atveju buvo padarytas ES fondų pažeidimas ir dėl to egzistuoja pagrindas taikyti finansinę korekciją. Finansinę korekciją galima vertinti tik kaip Laimėtojo sutaupymą dėl draudimo įmokų skirtumo (986 Eur). Pareiškėjas mano, kad būtent 29 177,89 Eur suma šiuo atveju galėtų būti pati maksimaliausia žala, pagal kurią finansinė pataisa, jeigu ji turėtų būti taikoma, būtų apskaičiuojama tiksliau. Sprendimu skirta virš 100 000 Eur siekianti finansinė korekcija, atsižvelgiant į pareiškėjo patirties viešuosiuose pirkimuose stoką, susiklosčiusias Sutarties vykdymo aplinkybes, Pirkimo objekto specifiką ir kt., ne tik yra neproporcinga, tačiau ir neturinti teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pagrįstai Sprendimu nustatė Pažeidimą Nr. 1, kuris pareiškėjo buvo padarytas pasiūlymo kvazivertinimo (Sutarties skyrimo) stadijoje, taip pat pagrįstai nustatė ir Pažeidimą Nr. 2, kuris pareiškėjo buvo padarytas Sutarties vykdymo stadijoje. Agentūra tinkamai Sprendimu pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytiems Pažeidimams ir atitinka finansinių korekcijų taikymo tikslą. Sprendimas, nusprendus už Pažeidimą Nr. 1 taikyti didesnę finansinę korekciją nei už Pažeidimą Nr. 2, yra grindžiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatomis, todėl atitinka VAĮ principus.

Atsiliepimas

14. Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, kad Agentūra, praleidusi PAFT 305 punkte nurodytą pažeidimo tyrimo ir sprendimo priėmimo 30 dienų terminą nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo dienos, pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, gerąją viešojo administravimo praktiką bei pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą, teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes jis patyrė dėl tokio termino pažeidimo. Atsakovas neginčijo fakto, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus PAFT 305 punkte nustatytą terminą, tačiau atsakovas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas dėl to yra nepagrįstas. Termino praleidimas pareiškėjui neigiamų teisinių padarinių nesukėlė, jis tik prailgino administracinį procesą.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tarsi pripažįsta, jog padarė Pažeidimą Nr. 1, tačiau dėl to, kad neturi viešųjų pirkimų ir jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymo patirties mano, jog padarytas pažeidimas yra formalus. Pasak atsakovo, Pažeidimas Nr. 1 nėra formalus ar mažareikšmis, o pareiškėjo nepatyrimas negali būti laikomas aplinkybe, pateisinančia viešųjų pirkimų principų ir VPĮ nuostatų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui. Sutarties 3.4 ir 7.1 papunkčiuose buvo aiškiai nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis yra 5 proc. nuo Sutarties sumos ir nėra nustatytos išimties, kad draudimo suma gali mažėti proporcingai Laimėtojo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai. Pareiškėjas, priėmęs Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą Nr. 1, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodamas savo paties nustatytus ir visiems tiekėjams bei dalyviams išviešintus Pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimus, sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui – Laimėtojui – sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus Perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir būsimos Sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus: užtikrinimo vertei, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai ir pan. Todėl pareiškėjas, Laimėtojo naudai pakeisdamas aiškiai ir konkrečiai Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, pažeidė kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą bei dalyvavimą jame, o tai negali būti laikoma formaliu ar mažareikšmiu nukrypimu nuo viešųjų pirkimų reguliavimo, kuris yra imperatyvaus pobūdžio.

16. Atsakovo teigimu, Agentūra Sprendime tinkamai identifikavo tarp pareiškėjo ir Laimėtojo susiklosčiusius teisinius santykius, kuriuose buvo nustatytas Pažeidimas Nr. 1, kaip pasiūlymo kvazivertinimo (Sutarties skyrimo) stadiją, o ne Sutarties vykdymo stadiją, kadangi Laimėtojui pateikus Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą Nr. 1, Sutartis negalėjo būti laikoma įsigaliojusia, o kartu negalėjo būti laikomos užbaigtomis ir pačios Pirkimo procedūros. Pareiškėjo argumentas, kad jis Laidavimo raštą Nr. 1 vertino kaip draudiko pateikiamą standartą, o susiklosčiusią Sutarties vykdymo situaciją aiškino vadovaudamasis pagrindiniais CK įtvirtintais sutarčių vykdymo principais, nekeičia Laidavimo rašto Nr. 1 sąlygos „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“ privalomumo tarp laimėtojo ir draudiko susiklosčiusiuose draudimo teisiniuose santykiuose. Pareiškėjas negalėjo sumenkinti Laidavimo rašto Nr. 1 sąlygų privalomumo galios, su kuriomis pats Laimėtojas, kaip patyręs verslo subjektas, sutiko. Pareiškėjas visas Laidavimo rašto Nr. 1 sąlygas turėjo vertinti griežtai laikydamasis savo paties Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytų reikalavimų.

17. Atsakovas pažymėjo, kad Pažeidimo Nr. 2 esmė, priešingai nei Pažeidimo Nr. 1 atveju, yra tai, kad Laimėtojas pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus. Pareiškėjas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai darbų vykdymo laikotarpio, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygas. Agentūra sprendė, kad pareiškėjas ir Laimėtojas, pakeitę Sutarties 3.4, 7.1, 11.3 ir 11.3.2 papunkčių sąlygas, atliko esminį Sutarties pakeitimą taip, kaip jis suprantamas pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus esminio sutarties keitimo atvejus (požymius), kadangi šiuo pakeitimu suformuluotas naujas Pirkimo dokumentų sąlygas įtraukus į pradinį Pirkimą, būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, šio pakeitimo Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

18. Atsakovas akcentavo, kad galima įtaka ES biudžetui atsiskleidžia vertinant Pažeidimų padarymu sukeliamas neigiamas teisines pasekmes. Pasak atsakovo, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimu nustatyto viešųjų pirkimų principų ir VPĮ normų pažeidimo įtaka ES finansiniams interesams yra tik Laimėtojo sutaupymas dėl draudimo įmokų skirtumo (986 Eur). Sprendimu nustatytais Pažeidimais buvo padaryta žala ES finansiniams interesams, tačiau tiksliai negalint nustatyti jos dydžio, Agentūra pagrįstai vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių lentelių (toliau – ir Gairės) nuostatomis ir pagrįstai Sutarties vertei, finansuojamai Projekto lėšomis, pritaikė Gairėse nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį.

19. Agentūros teigimu, Sprendimas už Pažeidimą Nr. 1 taikyti didesnę finansinę korekciją nei už Pažeidimą Nr. 2 yra grindžiamas PAFT nuostatomis, todėl atitinka VAĮ principus. Sprendime detaliai paaiškinta, kad Pažeidimas Nr. 1 ir Pažeidimas Nr. 2 nėra vienas tęstinis pažeidimas, nes pažeidimai padaryti skirtingose Pirkimo stadijose, kiekvienas jų pasižymi atskirais požymiais, kurie lemia skirtingas teisines pasekmes. Pareiškėjas padarė du savarankiškus pažeidimus, kurių vienas (Pažeidimas Nr. 1) padarytas pasiūlymo kvazivertinimo (Sutarties skyrimo) stadijoje, kitas (Pažeidimas Nr. 2) – Sutarties vykdymo stadijoje, todėl Agentūra pagrįstai už kiekvieną iš pažeidimų nustatė savarankiškas pataisos normas, kurias, vadovaudamasi Gairių 1.4 punktu, subendrino ir pagrįstai taikė didžiausią 25 proc. pataisos normą (finansinę korekciją).

II.

20. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bažnyčios skundą.

21. Teismas, aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Agentūros praleistu PAFT 305 punkte nurodytu pažeidimo tyrimo ir sprendimo priėmimo 30 dienų terminu, pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, nurodyto PAFT 305 punkte, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjo materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjo teisėms skųsti Sprendimą. Agentūra buvo aktyvi ir atliko teisės aktuose numatytus tyrimo veiksmus. Sprendime pateikti duomenys patvirtina, kad Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas pažeidimo aplinkybes, nurodė pagrindą ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas yra nepagrįstas vien dėl to, kad atsakovas pažeidė PAFT 305 punkte įtvirtintą procedūrinį terminą. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šio termino praleidimas pareiškėjui tiesiogiai neigiamų teisinių padarinių nesukėlė, jis tik prailgino administracinį procesą, todėl nėra pagrindo dėl to naikinti atsakovo Sprendimą.

22. Teismas nurodė, kad Agentūros Sprendimas yra pakankamai teisine ir faktine prasmėmis motyvuotas, visuomeninių santykių dalyviai iš jo turinio galėjo suprasti jo esmę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Sprendimas taip pat atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, gerąją viešojo administravimo praktiką, nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo.

23. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjui Sprendimu pagrįstai nustatyti Pažeidimai, akcentavo, kad pareiškėjui inkriminuoti VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Laimėtojas pateikė, o Perkančioji organizacija, nesilaikydama Pirkimų dokumentų sąlygų ir imperatyvių įstatymo normų, nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą Nr. 1), tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas (atliko Pažeidimą Nr. 1); kadangi Laimėtojas pateikė, o pareiškėjas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus (Laidavimo raštą Nr. 2 ir Laidavimo raštą Nr. 3), pareiškėjas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai darbų vykdymo laikotarpio, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas (atliko Pažeidimą Nr. 2).

24. Teismas, pasisakydamas dėl Pažeidimo Nr. 1, byloje nustatė, kad skelbimo apie Pirkimą III dalies „Teisinė, ekonominė, finansinė ir techninė informacija“ 2.2 punkte „Sutarties vykdymo sąlygos“ ir Pirkimo sąlygų 105 punkte, o taip pat ir Sutarties projekto bei Sutarties 7.1 papunktyje Perkančioji organizacija nurodė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra banko ar kitos kredito įstaigos garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimas, kurio suma siekia 5 proc. Sutarties kainos, ir kuris turi galioti iki Darbų atlikimo termino pabaigos. Teismas, įvertinęs visas Pirkimo dokumentų sąlygas, Sutarties nuostatas, sprendė, kad Pirkimo dokumentai nesuteikia teisę Laimėtojui mažinti Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą visu Pirkimo dokumentuose nustatytu terminu, kas kartu reiškia, jog 5 proc. Sutarties kainos siekianti Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma privalėjo išlikti nekintanti. Kadangi pasiūlymų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs, o taip pat Perkančioji organizacija buvo priėmusi sprendimą dėl Sutarties sudarymo, nei Pirkimo dokumentų sąlygos, nei Laimėtojo pasiūlymas nebegalėjo būti jokiu būdu modifikuojami (keičiami, tikslinami). Atitinkamai Perkančioji organizacija privalėjo Laimėtojo pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą vertinti pagal savo pačios nustatytas ir visiems tiekėjams bei dalyviams išviešintas Pirkimo dokumentų sąlygas.

25. Teismas nustatė, kad Laimėtojas Perkančiajai organizacijai pateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą (Laidavimo raštą Nr. 1), kuriame nustatyta Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkanti sąlyga, numatanti, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“ Nors Laimėtojas, pateikdamas pasiūlymą Pirkime, įsipareigojo vėliau pateikti 5 proc. Sutarties kainos siekiantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris galiotų iki darbų atlikimo termino pabaigos, jis akivaizdžiai šio reikalavimo nepaisė bei po Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Sutarties skyrimo baigiamojoje Pirkimo procedūrų stadijoje pakeitė savo pasiūlymo dalį dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos, kadangi vietoj nekintančios sumos Sutarties įvykdymo užtikrinimo, pateikė Laidavimo raštą Nr. 1 kintančia Sutarties įvykdymo užtikrinimą suma, kurios kitimo proporcingumas priklauso nuo Laimėtojo pagal Sutartį įvykdytų darbų apimties.

26. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, Pirkimo sąlygų 62, 62.3, 97 punktų, Sutarties projekto ir Sutarties 7.1 papunkčio nuostatas, vertino, kad Perkančioji organizacija privalėjo Laimėtojo pasiūlymą atmesti, Sutartį laikyti neįsigaliojusia Laimėtojui atsisakius ją sudaryti bei pasinaudoti Laimėtojo pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Teismas pažymėjo, kad Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo dalyvių pasiūlymus, Pirkimo pasiūlymų eilės nesudarė, nes pasiūlymą Pirkime pateikė vienintelis Laimėtojas. Atsižvelgiant į šias papildomas aplinkybes, atmetus Laimėtojo pasiūlymą ir Sutartį laikant neįsigaliojusia (Laimėtojui atsisakius ją sudaryti), Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu (VPĮ 29 str. 2 d. 2 p.) ir Perkančioji organizacija turėtų skelbti naują Pirkimą darbams įsigyti, kuriame būtų galėję dalyvauti nauji galimi tiekėjai. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog buvo atliktas Sutarties pakeitimas ir pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos.

27. Teismas, pasisakydamas dėl Pažeidimo Nr. 2, nustatė, kad Projekto vykdytojas Agentūrai pateikė ne tik Sutarties įvykdymo užtikrinimo bei jo pratęsimo dokumentus, bet ir įmokų už juos apmokėjimą patvirtinančius bankinių mokėjimų nurodymus. Šiuose dokumentuose nurodyta draudimo suma (užtikrinimo vertė), o taip pat ir draudimo laikotarpis tiesiogiai lėmė draudimo įmokos dydį.

28. Teismas akcentavo, kad tuo atveju, jeigu Pirkime dalyvavę, kvietimus dalyvauti Pirkime priėmę, ar su Pirkimo dokumentais susipažinę tiekėjai iš pirminių Pirkimo dokumentų sąlygų būtų žinoję, kad pakaks pateikti mažesnės vertės ir trumpesnio laikotarpio Sutarties įvykdymo užtikrinimą, dalis tokių tiekėjų neabejotinai: 1) būtų priėmę sprendimą dalyvauti Pirkime; 2) būtų teikę mažesnės kainos pasiūlymus Pirkime, kadangi mažesnės vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimas kainuoja pigiau. Be to, sumažinus Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertę (tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentų (Laidavimo raštas Nr. 2 ir Laidavimo raštas Nr. 3) sąlygą, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“, tiek Laidavimo rašte Nr. 3 nurodant mažesnę Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą (3 675,13 Eur), Laimėtojas atsidūrė geresnėje padėtyje nei kvietimus dalyvauti Pirkime priėmę, ar su Pirkimo dokumentais susipažinę, tačiau būtent dėl Pirkimo dokumentų sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymo užtikrinimu, Pirkime nusprendę nedalyvauti tiekėjai, kadangi patyrė ekonominę naudą dėl mažesnių draudimo įmokų lyginant su tomis, kurios būtų buvusios, jeigu tiekėjas būtų įsigijęs ir Perkančiajai organizacijai pateikęs tinkamos vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentus. Taigi, Laimėtojui pateikus Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančios vertės bei termino Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, Perkančioji organizacija atsidūrė ženkliai prastesnėje padėtyje, kadangi netinkamo Sutarties vykdymo atveju, ir dėl to kilusių nuostolių, Perkančioji organizacija iš draudimo bendrovės būtų galėjusi reikalauti ženkliai mažesnės draudimo sumos. Dėl likusios sumos, kurios nebūtų padengusi Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė, Perkančioji organizacija būtų turėjusi išsireikalauti kitomis, mažiau efektyviomis priemonėmis, įskaitant ilgai trunkančius teisminius procesus.

29. Teismas darė išvadą, kad Perkančiajai organizacijai ir Laimėtojui savo veiksmais ir / arba neveikimu pakeitus Sutarties 3.4, 7.1, 11.3 ir 11.3.2 punktų sąlygas, buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, kadangi šiuo pakeitimu suformuluotas naujas Pirkimo dokumentų sąlygas įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat, kadangi dėl šio pakeitimo Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje, Agentūra pagrįstai sprendė, kad tokiais savo veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

30. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų objektyvumą dėl pareiškėjo ir pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, pažymėjo, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino Pažeidimų pobūdžius ir visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytiems Pažeidimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus. Teismo vertinimu, nustatyti pareiškėjo atlikti viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimai atitinka visus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) nustatytos pažeidimo sąvokos požymius. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime nurodytais argumentais dėl nustatytos 25 proc. finansinės korekcijos proporcingumo, nes teismas nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytiems Pažeidimams.

31. Teismas, nustatęs, kad Agentūra Sprendime pagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, o Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas ir proporcingas, atmetė pareiškėjo skundą.

III.

32. Pareiškėjas Bažnyčia apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir per beveik tris kartus ilgesnį terminą nei numatyta PAFT 305 punkte nepriėmė individualaus administracinio akto ir nenustatė pažeidimo, dėl to turėtų būti konstatuojamas neteisėtas viešojo administravimo institucijos neveikimas, pažeidžiantis VAĮ 3 straipsnio principus ir teisėtų lūkesčių principą, bei lemiantis priimto Sprendimo neteisėtumą.

34. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino Sutarties ir Pirkimo sąlygas, nustatydamas, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas yra pasiūlymo dalis ir po pateikimo Perkančiajai organizacijai negali būti tikslinamas. Sutarties įvykdymo užtikrinimas, vadovaujantis tiek Pirkimo vykdymo metu galiojančiu, tiek dabartiniu teisiniu reguliavimu, galėjo būti tikslinamas ir tai nėra savaiminis Pasiūlymo atmetimo pagrindas.

35. Pareiškėjas pažymi, kad teismas Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą nepagrįstai laiko esmine Sutarties sąlyga. Nepaisant to, kad Sutartis ginčo atveju jau yra įgyvendinta ir Perkančiajai organizacijai nekilo poreikis pasinaudoti jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, teismas nepagrįstai vertino, kad Perkančioji organizacija dėl galimai ne visa apimtimi Pirkimo sąlygas atitinkančio Laidavimo rašto Nr. 1, atsidūrė ženkliai prastesnėje padėtyje ir dėl to buvo padarytas esminis viešųjų pirkimų principų pažeidimas.

36. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros paskirta ir teismo patvirtinta finansinė korekcija dėl Pažeidimų neatitinka VAĮ 3 straipsnio 10 punkte nustatyto proporcingumo principo, o paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo. Agentūros ir teismo pozicija prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos praktikai tokio pobūdžio situacijas vertinti kaip formalius neatitikimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nurodančiai, kad formalus nukrypimas nuo viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai. Šiuo atveju nebuvo įrodyta jokia reali žala ar įtaka Pirkimo baigčiai, remiamasi išskirtinai hipotetiniais spėjimais apie galbūt didesnį tiekėjų susidomėjimą Pirkimu.

Šalies argumentai

37. Pareiškėjas mano, kad Sprendimu skirta virš 100 000 Eur siekianti finansinė korekcija, atsižvelgiant į jo, kaip Perkančiosios organizacijos, patirties viešuosiuose pirkimuose stoką, susiklosčiusias Sutarties vykdymo aplinkybes, Pirkimo objekto specifiką ir kt., ne tik yra neproporcinga, tačiau ir neturinti jokio teisinio pagrindo, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

38. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai sprendė, jog Sprendimas, nors ir buvo priimtas praleidus PAFT 305 punkte nustatytą terminą, atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, gerąją viešojo administravimo praktiką, nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo.

40. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimo motyvai tam tikrais atvejais stokoja loginio aiškumo, tačiau šie trūkumai nelėmė neteisingo sprendimo priėmimo. Teismas sprendime Pažeidimus grindė persipinančiais, kartais ir sutampančiais argumentais bei motyvais. Analizuojant teismo sprendimo motyvus susidaro įspūdis, kad teismas iki galo nesuprato Pažeidimų atskyrimo būtinybės, ne iki galo skyrė viešojo pirkimo stadijų pasikeitimo momentus, tačiau šie trūkumai, atsakovo vertinimu, nelemia neteisingo sprendimo priėmimą.

41. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis Sprendime pagrįstai nustatė Pažeidimus. Atsakovas Sprendime tinkamai identifikavo tarp pareiškėjo ir Laimėtojo susiklosčiusius teisinius santykius, kuriuose buvo nustatytas Pažeidimas Nr. 1, kaip pasiūlymo kvazivertinimo (Sutarties skyrimo) stadiją, o ne Sutarties vykdymo stadiją, kadangi Laimėtojui pateikus Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą Nr. 1, Sutartis negalėjo būti laikoma įsigaliojusia, o kartu negalėjo būti laikomos užbaigtomis ir pačios Pirkimo procedūros. Pareiškėjas, nepaisydamas šių VPĮ ir Pirkimo dokumentų sąlygose tiesiogiai įtvirtintų bei visiems tiekėjams išviešintų reikalavimų, nepagrįstai leido Laimėtojui Sutartį vykdyti palankesnėmis sąlygos, tokiu būdu pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų sąlygas. Sprendime taip pat pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai ir / ar neveikimas, kuomet Laimėtojas pateikė, o pareiškėjas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus (Laidavimo raštą Nr. 2 ir Laidavimo raštą Nr. 3); Perkančioji organizacija toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai darbų vykdymo laikotarpio, laikytini atitinkančiais VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintus esminio sutarties keitimo atvejus (požymius), todėl pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

42. Atsakovo vertinimu, Sprendime pagrįstai ir tinkamai buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri yra proporcinga pareiškėjo padarytiems Pažeidimams ir atitinka finansinių korekcijų taikymo tikslą.

43. Pareiškėjas Bažnyčia pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui informaciją, kad yra sustabdytas pareiškėjo, kaip Projekto vykdytojo, skolos įgyvendinant Projektą išieškojimo perdavimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui iki bus išspręstas šis ginčas ir įsiteisės dėl jo priimtas teismo sprendimas ar teismo nutartis.

44. Pareiškėjas Bažnyčia pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2024 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-175/23 (toliau – ir ESTT Sprendimas byloje C-175/23), kuriame buvo išaiškinta, jog draudžiama už viešųjų pirkimų pažeidimus taikyti sankcijas pagal automatiškai taikomą ir patvirtintą skalę, o tą įtvirtinantys teisės aktai prieštarauja Reglamentui (ES) Nr. 1303/2013. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika po šio ESTT sprendimo vis dar yra formuojama ir kintanti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-858-1188/2025). Pareiškėjo teigimu, nustatytas „pažeidimas“ turėjo būti vertinamas kaip visiškai formalus ir mažareikšmis, o atsakovo pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra akivaizdžiai neproporcinga, nes tariamai patirtą žalą buvo galima apskaičiuoti konkrečiu dydžiu, todėl atsakovo išvados neatitinka teismų praktikos. Pareiškėjas prašo tenkinti jo apeliacinį skundą ir, vadovaujantis minėta teismų praktika, ex officio (pagal pareigas) spręsti finansinės korekcijos mažinimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjui už konstatuotus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus buvo pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija, teisėtumo.

46. Sprendime konstatuota, kad pažeistas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, o būtent jo 6 straipsnis ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, 86 straipsnio 3 dalis, 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

47. Sprendimas priimtas pareiškėjo įgyvendinamame projekte „Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingųjų savybių išsaugojimas ir atskleidimas, padidinant jų prieinamumą visuomenei“. Siekiant įgyvendinti Projektą buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas atviro konkurso būdu „Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingųjų savybių išsaugojimas ir atskleidimas, padidinant jų prieinamumą visuomenei“. Pirkimo objektas – Vilniaus Jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio Šv. Kazimiero bažnyčios, esančios Didžioji g. 34, Vilniuje, tvarkybos darbai (restauravimas, konservavimas, apsaugos techninių priemonių įrengimas) ir paprastojo remonto darbai pagal parengtą tvarkybos darbų projektą.

48. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Sprendime CPVA nustatė du pažeidimus: 1) pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pareiškėjas, priėmęs Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos rangovui, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas (Pažeidimas Nr. 1); 2) CPVA konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi Pirkimo Laimėtojas pateikė, o pareiškėjas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus; pareiškėjas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai darbų vykdymo laikotarpio, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei sutarties sąlygas (Pažeidimas Nr. 2).

49. CPVA sprendė, kad yra pažeidimų daugetas, ir vertino, jog dėl Pažeidimo Nr. 1 taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 579 888,58 Eur, dėl Pažeidimo Nr. 2 – mažesnė, t. y. 10 proc. dydžio, finansinė korekcija. CPVA galiausiai nusprendė, kad „<...> dėl Pažeidimo Nr. 1 ir Pažeidimo Nr. 2 taikoma viena bendra (didžiausia) dėl Pažeidimo Nr. 1 Gairių 2.2 lentelės 17 p. nurodyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 579 888,58 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 144 972,15 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Sutarties keitimų)“. Iš bendros nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos 108 729,11 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir 36 243,04 Eur Projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, sutikdamas su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, o Sprendimu nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas ir proporcingas.

51. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytų pažeidimų teisiniu vertinimu ir finansinės korekcijos dydžiu, padavė apeliacinį skundą.

V.

52. CPVA Sprendime dėl Pažeidimo Nr. 1 nustatė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentuose nustatyta Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkanti sąlyga, numatanti, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai.“

53. CPVA iš Pirkimo dokumentų nuostatų nustatė, kad Perkančioji organizacija (įgyvendindama VPĮ 42 str. 1 d.) Sutarties įvykdymo užtikrinimui kėlė šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) formai – garantija arba laidavimo draudimas; 2) sumai – 5 proc. nuo Sutarties kainos; 3) pateikimo terminui – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo; 4) galiojimo terminui – iki Darbų atlikimo termino pabaigos, įskaitant laikotarpį statybvietės perdavimui. CPVA iš Pirkimo dokumentų nuostatų nustatė, kad Perkančioji organizacija papildomai tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimą susiejo su: 1) Sutarties įsigaliojimu – Sutartis įsigalioja tik Laimėtojui pateikus tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą; 2) pasiūlymo galiojimo užtikrinimu – Laimėtojui nepateikus arba pateikus netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, dėl to Sutartis turėtų būti laikoma neįsigaliojusia, Perkančioji organizacija įgyja teisę pasinaudoti Laimėtojo pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu.

54. CPVA, nagrinėdama Pažeidimą Nr. 1 rėmėsi, ESTT išaiškinimais, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (žr., pvz., ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89). CPVA, nagrinėdama Pažeidimą Nr. 1 rėmėsi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl sutarties neatitinkančios pirkimo sąlygų sudarymo, kaip VPĮ pažeidimo.

55. CPVA vertino, kad minėta Laimėtojo pateiktų Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų sąlyga neatitiko Pirkimo dokumentų nuostatų, kadangi Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis yra 5 proc. nuo Sutarties sumos ir nėra nustatytos išimties, kad draudimo suma gali mažėti proporcingai Laimėtojo pagal Sutartį įvykdytų Darbų sumai. Taigi pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.

56. CPVA Sprendime dėl Pažeidimo Nr. 2 nustatė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas galiojo iki 2020 m. gruodžio 20 d., Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentas galiojo nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. birželio 9 d., įskaitant retroaktyvią apsaugą nuo 2020 m. gruodžio 21 d., o Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentas galiojo nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. kovo 17 d., įskaitant retroaktyvią apsaugą nuo 2022 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į Projekto vykdytojo pateiktų Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo laikotarpius, nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimas nebuvo pratęstas (negaliojo). CPVA Sprendime dėl Pažeidimo Nr. 2 nustatė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumento užtikrinimo suma (3 675,13 Eur) yra mažesnė nei 5 proc. nuo Sutarties sumos (543 250,33 Eur su PVM).

57. CPVA, nagrinėdama Pažeidimą Nr. 2, rėmėsi ESTT išaiškinimais, kad jei perkančiosioms organizacijoms, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (žr., pvz., ESTT 2004 m. balandžio 9 d. sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P). CPVA, nagrinėdama Pažeidimą Nr. 2, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl viešojo pirkimo sutarties jos vykdymo metu pirkimo sąlygų keitimo, kaip VPĮ pažeidimo.

58. CPVA padarė išvadą, kad Perkančiajai organizacijai ir Laimėtojui savo veiksmais ir / arba neveikimu de facto (iš tikrųjų) pakeitus Sutarties sąlygas buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi šiuo pakeitimu suformuluotą naują Pirkimo dokumentų sąlygą įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat dėl šio pakeitimo Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje. CPVA sprendė, kad tokiais savo veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

VI.

59. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant <…> fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

60. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba EJRŽF finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą. Vadovaujančioji institucija finansinę pataisą įtraukia į tų ataskaitinių metų, kuriais priimtas sprendimas dėl panaikinimo, sąskaitas.

61. Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą <…> bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą <…>“

62. ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ byloje C-175/23 nusprendė, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę.

63. <...> „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (ESTT Sprendimas byloje C-175/23, 27 p.).

64. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip Gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą) (ESTT Sprendimas byloje C-175/23, 31 p.).

65. Be to, nors Europos Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus) (ESTT Sprendimas byloje C-175/23, 33 p.).

66. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale (ESTT Sprendimas byloje C-175/23, 34 p.).

67. Žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Nr. eA-1538-624/2024 62 p.).

68. Finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties byloje Nr. eA-227-415/2025 62 p.).

69. Teismų praktikoje prižįstama, kad pareiškėjui nepareikalavus iš tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo atsakovo Sprendime nurodytais laikotarpiais bei leidus Pirkimo sutartį vykdyti toliau, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo naudai, nes tiekėjo išlaidos dėl sutarties vykdymo sumažėjo, o tai nulėmė pasikeitusių pirkimo sąlygų tapimą palankesnėmis lyginant su paskelbtomis. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-858-1188/2025 sumažino finansinę korekciją nuo 10 proc. iki 5 proc. Šioje byloje buvo spręstas atvejis, kai sutartis 6 mėnesius buvo vykdoma be galiojančio sutarties įvykdymo užtikrinimo.

VII.

70. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje Sprendime CPVA nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pareiškėjas, priėmęs Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos rangovui, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas. CPVA taip pat nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi Laimėtojas pateikė, o pareiškėjas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus, pareiškėjas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai darbų vykdymo laikotarpio, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas.

71. CPVA sprendė, kad Pirkimo Laimėtojas baigiamojoje Pirkimo procedūrų stadijoje pakeitė savo pasiūlymo dalį dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos. Perkančioji organizacija privalėjo Laimėtojo pasiūlymą atmesti, Sutartį laikyti neįsigaliojusia Laimėtojui atsisakius ją sudaryti bei pasinaudoti Laimėtojo pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Perkančioji organizacija turėjo skelbti naują Pirkimą Darbams įsigyti, kuriame būtų galėję dalyvauti nauji galimi tiekėjai.

72. CPVA sprendė, kad nagrinėjamu atveju Laimėtojas atsidūrė geresnėje padėtyje nei kvietimus dalyvauti Pirkime priėmę ar su Pirkimo dokumentais susipažinę, tačiau būtent dėl Pirkimo dokumentų sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymo užtikrinimu, Pirkime nusprendę nedalyvauti tiekėjai, kadangi patyrė ekonominę naudą dėl mažesnių draudimo įmokų lyginant su tomis, kurios būtų buvusios, jeigu Tiekėjas būtų įsigijęs ir Perkančiajai organizacijai pateikęs tinkamos vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentus.

73. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes galima daryti išvadą, kad CPVA nustatė viešųjų pirkimų pagrindinių principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą, todėl CPVA teisingai sprendė, kad šie pažeidimai nėra formalūs, kad jie turėjo arba galėjo turėti įtaką Pirkimui (pirkimo dalyvių teisių apimčiai). Taigi nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, tačiau toks pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, t. y. pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui.

74. Minėta, kad CPVA taikė 25 proc. finansinę korekciją. Teisėjų kolegija, vertindama šios finansinės korekcijos proporcingumą, pažymi, kad šiuo Pirkimu Perkančioji organizacija siekė išsaugoti, atskleisti Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingąsias savybes bei padidinti jų prieinamumą visuomenei. Nagrinėjamu atveju Sprendimu paskirta virš 100 tūkst. Eur siekianti finansinė korekcija atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip Perkančiosios organizacijos, patirties viešuosiuose pirkimuose stoką, susiklosčiusias Sutarties vykdymo aplinkybes, Pirkimo objekto specifiką ir kt., teisėjų kolegijos vertinimu, yra neproporcinga.

75. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes galima daryti išvadą, kad: 1) 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo ypatybes; 2) 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės atitinka proporcingumo principą, yra būtina ir adekvati priemonė, nustačius minėtus Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 25 proc. finansinės korekcijos ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, sumažinant taikytą finansinę korekciją nuo 25 proc. iki 10 proc. nuo Sutarties vertės.

76. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl CPVA Sprendimo teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

77. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kuris keistinas tik dėl finansinės korekcijos dydžio (jį sumažinant).

78. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 7 261,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 616,33 Eur už dokumentų, bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo rengimą, 1 645,60 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą bei 11,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

79. Teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

80. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (toliau – ir Rekomendacijos).

81. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

82. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012; kt.). Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos išlaidos, susijusios su susipažinimu su sutartimi, jos vykdymo aplinkybėmis, CPVA Sprendimu dėl pažeidimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimu bei bylos medžiaga, vertintinos kaip sudėtinė apeliacinio skundo rengimo ir pateikimo apeliacinės instancijos teismui dalis, t. y. šios išlaidos patenka į Rekomendacijų 8.9 punkte nurodytų teisinių paslaugų apimtį, todėl jos (patirtos išlaidos) pareiškėjui atskirai nepriteistinos.

83. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2024 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 237,9 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 5 594,75 Eur.

84. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 0,4. Už byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų rengimo paslaugą sumokėta 2025 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2025 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 387,0 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 954,80 Eur.

85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ne visos pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neatitinka Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, jos procesinę baigtį (apeliacinis skundas tenkintas iš dalies), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai taikytą finansinę korekciją nuo 25 procentų iki 10 procentų finansinės korekcijos nuo 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo sutarties Nr. K303-1 vertės.

Priteisti pareiškėjui Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius