Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios skundą atsakovei Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjai už konstatuotus VPĮ pažeidimus buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia (toliau – Projekto vykdytojas arba Perkančioji organizacija), įgyvendindama projektą „Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingųjų savybių išsaugojimas ir atskleidimas, padidinant jų prieinamumą visuomenei“ Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0024 (toliau – Projektas) įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Vilniaus Jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio Šv. Kazimiero bažnyčios tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo) ir paprastojo remonto dabai“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021-09-26, Pirkimo Nr. 443900. Pirkimas nebuvo skaidomas į dalis.

Pretenzijų, susijusių su įtariamu pažeidimu nebuvo gauta. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymą pateikė 1 tiekėjas. Perkančioji organizacija su laimėtoju MB „Virmalda“ (toliau – Rangovas) 2019-12-19 sudarė pirkimo sutartį Nr. K303-1 (toliau – Pirkimo sutartis), kurios vertė, įvertinus visus jos keitimus (2020-02-25 papildomas susitarimas Nr. 1, 2020-07-16 papildomas susitarimas Nr. 3, 2021-02-12 papildomas susitarimas Nr. 4, 2021-05-31 papildomas susitarimas Nr. 5, 2022-12-01 papildomas susitarimas Nr. 6 ir 2023-03-03 papildomas susitarimas Nr. 7) – 583 557,75 Eur su PVM, o Sutarties vertė, tenkanti Projektui, yra 579 888,58 Eur.

Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2019-06-11 iki 2019-10-31, nuostatos. Sutarties keitimams atitinkamai taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios jų sudarymo metu, nuostatos.

Projekto vykdytojas 2023-03-21 per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014) pateikė tarpinį mokėjimo prašymą Nr. 015, kurio vertinimo metu buvo atliktas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo pratęsimo tinkamumo vertinimas. 5. CPVA, įvertinusi pateiktus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo pratęsimų dokumentus, atliko jų patikrinimą.

Agentūra, atlikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo pratęsimo dokumentų (Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas – draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – Draudikas) 2019-12-20 išduotas atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo raštas 1) ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentai – Draudiko 2021-02-23 išduotas atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo raštas 2) ir Draudiko 2022-12-21 išduotas atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo raštas 3) (toliau Laidavimo raštas 1, Laidavimo raštas 2 ir Laidavimo raštas 3 kartu gali būti vadinami Laidavimo raštais)) tinkamumo vertinimą, kilo įtarimas, kad, visų pirma, Pirkimas atliktas galimai netinkamai, kadangi Laimėtojas pateikė galimai Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą 1), kadangi jame nustatyta Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkanti sąlyga, numatanti, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“. Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 105 p., Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 „Pirkimo sutarties projektas“ (toliau – Sutarties projektas) ir Sutarties 3.4 p. ir 7.1 p.) aiškiai nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis yra 5 proc. nuo Sutarties sumos ir nėra nustatytos išimties, kad draudimo suma gali mažėti proporcingai Laimėtojo pagal Sutartį įvykdytų Darbų sumai. Antra, kad Sutartis vykdyta galimai netinkamai, kadangi: 1) laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2022-12-15 Sutarties įvykdymo užtikrinimas nebuvo pratęstas (negaliojo); 2) Laidavimo rašte 3 nurodyta užtikrinimo suma (3.675,13 Eur) buvo mažesnė nei reikalauja Pirkimo dokumentų bei Sutarties nuostatos (Pirkimo sąlygų 105 p., Sutarties projekto ir Sutarties 3.4 p. ir 7.1 p. – 5 proc. nuo Sutarties sumos (27.162,52 Eur)).

Nustatytos aplinkybės Agentūrai leido įtarti, kad Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos Laimėtojui, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas ir galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat Perkančioji organizacija, leidusi Laimėtojui Sutarties įvykdymą užtikrinti ne visu Sutartyje nurodytu laikotarpiu, o taip pat dalį Sutarties vykdymo laikotarpio Sutarties įvykdymą užtikrinti mažesne nei Sutartyje reikalaujama suma, nepagrįstai nustatė palankesnes sąlygas Laimėtojui, t. y., leido vykdyti Sutartį kitomis sąlygomis nei nustatyta, tuo iš esmės pakeičiant Sutarties sąlygas. Agentūra vertino, kad Perkančiosios organizacijos veiksmai, pakeičiant Sutarties sąlygas, atitiko VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus esminio sutarties keitimo atvejus (požymius). Agentūra įtarė, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esmines Sutarties sąlygas, galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Projekte buvo užregistruotas Įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir Agentūra 2023-05-23 pranešimu Nr. PR001 per SFMIS2014 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimus ir kitus, Agentūrai dar nepateiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Projekto vykdytojas šią teise nepasinaudojo ir papildomų dokumentų ir/ar paaiškinimų Agentūrai nepateikė.

Atlikusi pažeidimo tyrimą, Agentūra priėmė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatė, kad 1) Perkančioji organizacija, nesilaikydama Pirkimo dokumentų sąlygų ir imperatyvių įstatymo nuostatų, t. y. pripažinusi Rangovą Pirkimo Laimėtoju ir sudariusi su juo Sutartį, nepaisant to, kad Laimėtojas, pateikdamas Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės laikytinas pakeitusiu savo pasiūlymą Sutarties sudarymo stadijoje, todėl laikytinas atsisakiusiu sudaryti Sutartį, nepasinaudojusi Laimėtojo pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas (toliau – Pažeidimas Nr. 1); 2) Perkančiajai organizacijai ir Laimėtojui savo veiksmais ir/arba neveikimu de facto pakeitus Sutarties 3.4, 7.1, 11.3 ir 11.3.2 punktų sąlygas, buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi šiuo pakeitimu suformuluotas naujas Pirkimo dokumentų sąlygas įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat, kadangi dėl šio pakeitimo Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje. Agentūra sprendė, kad tokiais savo veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (toliau – Pažeidimas Nr. 2).

Agentūra, nustačiusi pažeidimą ir atsižvelgdama į tai, kad Pirkime nustatyti du pažeidimai, kuriems taikytos skirtingo dydžio finansinės korekcijos (Pažeidimo Nr. 1 atveju taikyta 25 proc. pataisos norma, o Pažeidimo Nr. 2 atveju taikyta 10 proc. pataisos norma), bei vadovaujantis PAFT 7 priedo 11 punktu ir Gairių 1.4 punktu, kuriame nustatyta, kad „Jei nustatoma, kad per tą pačią pirkimo procedūrą padarytas daugiau nei vienas pažeidimas, pataisų normos nesudedamos. Sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normos, atsižvelgiama į sunkiausią pažeidimą.“, už Pažeidimą Nr. 1 ir Pažeidimą Nr. 2 Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė vieną bendrą (didžiausią) dėl Pažeidimo Nr. 1 Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodytą 25 proc. finansinę korekciją (144 972,15 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos tenkančios Projektui (nuo 579 888,58 Eur).

Apie priimtą Sprendimą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2023-08-16 pranešimu Nr. PR001 per SFMIS2014.

Pareiškėja su Agentūros nustatytais pažeidimais nesutinka. Teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio principų ir gerosios viešojo administravimo praktikos, grubiai ir itin ilgai praleidus PAFT 305 punkte nustatytus terminus, pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą. Sprendime netinkamai vadovaujamasi Sutarties nuostatomis bei netinkamai įvertinami dėl nustatyto „pažeidimo“ (ne)galėję kilti padariniai, atitinkamai, nepagrįstai konstatuotas pažeidimas. Sprendimas, nusprendus už Pažeidimą Nr. 1 taikyti didesnę finansinę korekciją nei už Pažeidimą Nr. 2, neatitinka VAĮ 3 straipsnio 6, 7 ir 10 punktuose įtvirtintų lygiateisiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms bei proporcingumo principų, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkto išsamumo ir VAĮ 3 straipsnio 9 punkto objektyvumo principų, nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir faktais, o tik teoriniais išvedžiojimais, VAĮ 3 straipsnio 10 punkto proporcingumo principo, o paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Agentūros praleistu PAFT 305 punkte nurodytu pažeidimo tyrimo ir sprendimo priėmimo 30 dienų terminą nuo Įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos, pažymėtina, kad LVAT formuojamą praktiką, vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo tyrimo atlikimas pareiškėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. LVAT ne kartą konstatavo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A14–554/2005; 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012; 2020-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3638-968/2020). Pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, nurodyto PAFT 305 punkte, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjos materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjos teisėms skųsti Sprendimą. Agentūra buvo aktyvi ir atliko teisės aktuose numatytus tyrimo veiksmus. Sprendime duomenys neginčytinai patvirtina, kad Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą galimai padaryto pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus.

Atsakovė neginčija fakto, kad Sprendimas priimtas praleidus PAFT 305 punkte nustatytą terminą. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas vien dėl to, kad atsakovė pažeidė PAFT 305 punkte įtvirtintą procedūrinį terminą. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šio termino praleidimas tiesiogiai neigiamų teisinių padarinių nesukėlė, jis tik prailgino administracinį procesą.

Teismas, atsižvelgęs į tuo aspektu formuojamą LVAT praktiką, įvertinęs administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumą, pareiškėjos skundo teismui motyvus, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog minėtas procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Sprendimo pagrįstumui, todėl savaime nėra pagrindas naikinti Sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja skunde ir atskirai, galimo Agentūros neveikimo neskundė, skundo dalyko su procedūrinio termino pažeidimu nesusiejo, todėl PAFT 305 punkte įtvirtintas procedūrinio termino praleidimas, neturi teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui.

Teismas pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020-11-01 įsigaliojusi redakcija) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai. Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Teismas konstatuoja, kad Agentūros Sprendimas pakankamai teisine ir faktine prasmėmis motyvuotas, visuomeninių santykių dalyviai iš jo turinio galėjo suprasti jo esmę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų. Sprendimas atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, gerąją viešojo administravimo praktiką, nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių principo.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėja nenurodo, kokias teisines pasekmes įžvelgia dėl tokio termino pažeidimo, išskyrus abstrakčiai nurodydama, kad teisinėje valstybėje negali susiklostyti tokia padėtis, kai patikrinimas trunka neapibrėžtą laiką, be pateisinamų priežasčių nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, o viešojo administravimo subjektų sprendimų turinys turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja mano, kad tokiu atveju kyla abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nepateikia konkretesnių argumentų kaip ir kokiu būdu tokia abejonė materializuojasi pareiškėjos teisių ir pareigų, priėmus Sprendimą, kontekste.

Teismo įsitikinimu, pareiškėja turi ginti išskirtinai savo pažeistas teises, nurodydama konkretų ir aiškų pažeidimo turinį, savo reikalavimą ir atliktinus veiksmus buvusiai prieš pažeidimą padėčiai atstatyti. Vien VAĮ citavimas ir esamų aplinkybių aprašymas, nesiejant jų su konkrečiu galimu teisės aktų pažeidimu ar pasekmėmis pareiškėjai ginant savo pažeistas teises, neleidžia tokių aplinkybių įtraukti ir susieti su reikalavimu ir jo pagrindu bei dėl jų pasisakyti santykyje su pareiškėjos skundo esme, nes tokie argumentai neturi turiningojo nukreipimo į galimą materialinių ir/ar procesinių teisės normų pažeidimo sudėtį.

Akcentuotina, kad atsakovė atsiliepime plačiai pasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su VAĮ įtvirtintų principų pažeidimais, todėl teismas jų neatkartos ir spręs klausimą dėl nustatytų VPĮ pažeidimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, priimtose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės) ir PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis) ; atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).

Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato PAFT. Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). PAFT 407 punkte nustatyta, jog apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose Projektų taisyklėse nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjai inkriminuoti VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Laimėtojas pateikė, o Perkančioji organizacija, nesilaikydama Pirkimų dokumentų sąlygų ir imperatyvių įstatymo normų, nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą 1), tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas (atliko Pažeidimą Nr. 1), kadangi Laimėtojas pateikė, o Projekto vykdytojas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus (Laidavimo raštą 2 ir Laidavimo raštą 3), Projekto vykdytojas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai Darbų vykdymo laikotarpio, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas (atliko Pažeidimą Nr. 2).

VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu tiekėjas nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. VPĮ šiuo atveju nedetalizuoja, ar pirkimo sutartis tokiu atveju turi būti pasirašyta ar ne. Be to, VPT VPĮ 86 straipsnio 2 dalies komentare yra nurodžiusi, kad net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, ją pasirašo, tačiau iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Skelbimo apie Pirkimą III dalies „Teisinė, ekonominė, finansinė ir techninė informacija“ 2.2) punkte „Sutarties vykdymo sąlygos“ ir Pirkimo sąlygų 105 punkte, o taip pat ir Sutarties projekto ir Sutarties 7.1 punkte Perkančioji organizacija nurodė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra banko ar kitos kredito įstaigos garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimas, kurio suma siekia 5 proc. Sutarties kainos, ir kuris turi galioti iki Darbų atlikimo termino pabaigos.

Teismas, įvertinęs visas Pirkimo dokumentų sąlygas, Sutarties nuostata, konstatuoja, kad Pirkimo dokumentai nesuteikia teisę Laimėtojui mažinti Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą visu Pirkimo dokumentuose nustatytu terminu, kas kartu reiškia, jog 5 proc. Sutarties kainos siekianti Sutarties įvykdymo užtikrinimo suma privalėjo išlikti nekintanti. Kadangi pasiūlymų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs, o taip pat Perkančioji organizacija buvo priėmusi sprendimą dėl Sutarties sudarymo, nei Pirkimo dokumentų sąlygos, nei Laimėtojo pasiūlymas nebegalėjo būti jokiu būdu modifikuojami (keičiami, tikslinami). Atitinkamai Perkančioji organizacija privalėjo Laimėtojo pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą vertinti pagal savo pačios nustatytas ir visiems tiekėjams bei dalyviams išviešintas Pirkimo dokumentų sąlygas.

Byloje nustatyta, kad Laimėtojas Perkančiajai organizacijai pateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą (2019-12-20 atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatyta Pirkimo dokumentų nuostatų neatitinkanti sąlyga, numatanti, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“ Kaip matyti, nors Laimėtojas, pateikdamas pasiūlymą Pirkime, įsipareigojo vėliau pateikti 5 proc. Sutarties kainos siekiantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris galiotų iki Darbų atlikimo termino pabaigos, jis akivaizdžiai šio reikalavimo nepaisė bei po Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl Sutarties skyrimo baigiamojoje Pirkimo procedūrų stadijoje pakeitė savo pasiūlymą dalyje dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos, kadangi vietoje nekintančios sumos Sutarties įvykdymo užtikrinimo, pateikė Laidavimo raštą kintančia Sutarties įvykdymo užtikrinimą suma, kurios kitimo proporcingumas priklauso nuo Laimėtojo pagal Sutartį įvykdytų Darbų apimties.

Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, Pirkimo sąlygų 62, 62.3, 97 punktų, Sutarties projekto ir Sutarties 7.1 punkto nuostatas, Perkančioji organizacija privalėjo Laimėtojo pasiūlymą atmesti, Sutartį laikyti neįsigaliojusia Laimėtojui atsisakius ją sudaryti bei pasinaudoti Laimėtojo pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu.

Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo dalyvių pasiūlymus, Pirkimo pasiūlymų eilės nesudarė, kadangi pasiūlymą Pirkime pateikė vienintelis Laimėtojas. Atitinkamai, atsižvelgiant į šias papildomas aplinkybes, atmetus Laimėtojo pasiūlymą ir Sutartį laikant neįsigaliojusia (Laimėtojui atsisakius ją sudaryti), Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu (VPĮ 29 str. 2 d. 2 p.). Atitinkamai, Perkančioji organizacija turėjo skelbti naują Pirkimą Darbams įsigyti, kuriame būtų galėję dalyvauti nauji galimi tiekėjai.

Teismas, aptartus Laimėtojo ir Perkančiosios organizacijos veiksmus ir/arba neveikimą laiko de facto atliktais Sutarties pakeitimais.

Teismas konstatuoja, kad Agentūra įvertinusi teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi, kad Perkančioji organizacija, nesilaikydama Pirkimo dokumentų sąlygų ir imperatyvių įstatymo nuostatų, t. y. pripažinusi Rangovą Pirkimo laimėtoju ir sudariusi su juo Sutartį, nepaisant to, kad Laimėtojas, pateikdamas Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės laikytinas pakeitusiu savo pasiūlymą Sutarties sudarymo stadijoje, todėl atsisakiusiu sudaryti Sutartį, nepasinaudojusi Laimėtojo pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šio straipsnio dalies atvejų. Ginčui aktualus Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas: „kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.“, bei Įstatymo 89 straipsnio 4 dalis: „Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodo, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 ).

Šiame kontekste aktuali ESTT praktika. ESTT yra nurodęs, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tokios, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės. Jei būtų priešingai, t. y. nebūtų išankstinio paskelbimo apie keitimo galimybę, ir perkančioji organizacija ketintų nukrypti nuo pagrindinės paskelbtos sąlygos, jai nebūtų galima toliau tęsti sutarties vykdymo taikant kitas sąlygas. Jei būtų priešingai, sutarties pirminių sąlygų turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (ESTT 2004-04-09 Sprendimas byloje Nr. C-496/99). ESTT 2008-06-19 Sprendime byloje Nr. C-454/06 patvirtino aukščiau išdėstytą poziciją, kad „galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo numatomos sąlygos, kurios, jei būtų numatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktas asmens pasiūlymą. Taip pat pradinės sutarties pakeitimas gali būti laikomas svarbiu, jei juo įtraukiamos ir aukščiau nenumatytos paslaugos. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuos sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo numatyta pirminės sutarties sąlygose“.

ESTT taip pat nustatė, kad siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (ESTT 2000-10-05 sprendimas byloje Nr. C?337/98).

Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; 2) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; 3) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; 4) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008-06-19 sprendimas byloje Nr. C-454/06; ESTT 2010-04-13 sprendimas byloje Nr. C-91/08).

Viešuosiuose pirkimuose vyrauja lygiaverčių ir skaidrių standartų doktrina, kuri reiškia, kad visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, nediskriminuojantys reikalavimai ir užtikrinama lygiateisiška tiekėjų padėtis. Nepakankamas skaidrumo lygis kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Viešųjų pirkimų praktikoje lygiateisiškumas reiškia formalųjį VPĮ ir pirkimo dokumentų nuostatų bei sąlygų, pagal kurias turi būti organizuojamas ir vykdomas viešasis pirkimas, laikymąsi. Tai reiškia, kad nė vienam tiekėjui negali būti daromos nuolaidos ar teikiamos lengvatos, palyginti su kitais tiekėjais. ESTT yra ne kartą pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas, o perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis šio principo atitinka viešųjų pirkimų direktyvų esmę (ESTT 1996-04-25 Sprendimas Nr. C-87/94; 2003-06-12 Sprendimas Nr. C-315/01).

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Projekto vykdytojas Agentūrai pateikė ne tik Sutarties įvykdymo užtikrinimo bei jo pratęsimo dokumentus, bet ir įmokų už juos apmokėjimą patvirtinančius bankinių mokėjimų nurodymus. Šiuose dokumentuose nurodyta draudimo suma (užtikrinimo vertė), o taip pat ir draudimo laikotarpis tiesiogiai sąlygoja draudimo įmokos dydį. Pavyzdžiui, už 2019-12-20 atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio draudimo suma (užtikrinimo vertė) siekė 27 162,52 Eur, ir kurio draudimo laikotarpis sudarė nuo 2019-12-20 iki 2020-12-20, Laimėtojas sumokėjo 268,00 Eur draudimo įmoką. Tuo tarpu už 2022-12-21 atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio draudimo suma (užtikrinimo vertė) siekė 375,13 Eur, ir kurio draudimo laikotarpis sudarė nuo 2022-12-20 iki 2023-03-17, Laimėtojas sumokėjo 150,00 Eur draudimo įmoką.

Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu Pirkime dalyvavę, kvietimus dalyvauti Pirkime priėmę, ar su Pirkimo dokumentais susipažinę tiekėjai iš pirminių Pirkimo dokumentų sąlygų būtų žinoję, kad pakaks pateikti mažesnės vertės ir trumpesnio laikotarpio Sutarties įvykdymo užtikrinimą, dalis tokių tiekėjų neabejotinai: 1) būtų priėmę sprendimą dalyvauti Pirkime; 2) būtų teikę mažesnės kainos pasiūlymus Pirkime, kadangi mažesnės vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimas kainuoja pigiau. Be to, sumažinus Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertę (tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentų (2021-02-23 atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-12-21 atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygą, kad „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai“, tiek 2022-12-21 atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant mažesnę Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą (3 675,13 Eur), Laimėtojas atsidūrė geresnėje padėtyje nei kvietimus dalyvauti Pirkime priėmę, ar su Pirkimo dokumentais susipažinę, tačiau būtent dėl Pirkimo dokumentų sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymo užtikrinimu, Pirkime nusprendę nedalyvauti tiekėjai, kadangi patyrė ekonominę naudą dėl mažesnių draudimo įmokų lyginant su tomis, kurios būtų buvusios, jeigu Tiekėjas būtų įsigijęs ir Perkančiajai organizacijai pateikęs tinkamos vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumentus. Taigi, Laimėtojui pateikus Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančios vertės bei termino Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, Perkančioji organizacija atsidūrė ženkliai prastesnėje padėtyje, kadangi netinkamo Sutarties vykdymo atveju, ir dėl to kilusių nuostolių, Perkančioji organizacija iš draudimo bendrovės būtų galėjusi reikalauti ženkliai mažesnės draudimo sumos. Dėl likusios sumos, kurios nebūtų padengusi Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė, Perkančioji organizacija būtų turėjusi išsireikalauti kitomis, mažiau efektyviomis priemonėmis, įskaitant ilgai trunkančius teisminius procesus.

Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad Perkančiajai organizacijai ir Laimėtojui savo veiksmais ir/arba neveikimu de facto pakeitus Sutarties 3.4, 7.1, 11.3 ir 11.3.2 punktų sąlygas, buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, kadangi šiuo pakeitimu suformuluotas naujas Pirkimo dokumentų sąlygas įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat, kadangi dėl šio pakeitimo Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje. Atitinkamai Agentūra pagrįstai sprendė, kad tokiais savo veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, sudarantys galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Tai – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principai. Nurodyti viešųjų pirkimų principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193 – 197 psl.).

Pasisakant dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų šiuo atveju turi būti remiamasi aktualia suformuota nacionaline bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teismų praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. VPĮ nustatytos įsakmiosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (LAT 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, LAT 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Konkurso sąlygų keitimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, užslėptas. Pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkančioji organizacija savo iniciatyva ar paprašyta tiekėjo paaiškina (patikslina) pirkimo sąlygas, iš esmės pakeisdama šių turinį, be to, tais atvejais, kai priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir pripažįsta jį laimėtoju, taip pat tada, kai sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu keičia jos sąlygas. Patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse. Toks aiškinimas galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (LAT 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų procedūrose aktualus ir kaip jų nuoseklumo bei stabilumo prielaida. Dėl to paskelbtos viešojo pirkimo sąlygos negali būti keičiamos visų viešojo pirkimo procedūrų metu. Viešųjų pirkimų procedūros, priešingai nei įprastiniai komercinių santykių dalyvių ikisutartiniai veiksmai, nėra lanksčios. Tą iš dalies lemia palyginti didelis viešųjų pirkimų dalyvių skaičius (viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose paprastai dalyvauja ne du, o keliolika potencialių sutarties kontrahentų), šių santykių varžymosi pobūdis ir tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją nuo pasiūlymų rengimo iki jų vertinimo. Konkurso sąlygų keitimas gali nevienodai paveikti jų teisinę padėtį, todėl lygiateisiškumo principas įgyvendinamas draudimu keisti konkurso sąlygas vykstant viešojo pirkimo procedūroms (LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).

ESTT yra pažymėjęs, kad, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą. Jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Aptariamas reikalavimas turi būti taikomas ir išlieka net ir tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta galimybė tiekėjams pasiūlyme įtraukti išlygas, kurios jiems leistų nesilaikyti pagrindinių pirkimo sąlygų. Taip garantuojama reali ir sąžininga konkurencija ir užtikrinamos vienodos tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybės, nes, pavyzdžiui, sąlygų pakeitimas gali įvykti po to, kai vieni tiekėjai jau yra pateikę savo siūlymus, arba dėl pirminių (nepakeistų) konkurso sąlygų kai kurie tiekėjai atsisakė dalyvauti konkurse (ESTT 1993-06-22 sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89). Pagal Teisingumo Teismo praktiką, pagrindinių pirkimo sąlygų apimties keitimu pripažinti tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji siekė ištaisyti pradiniame pirkimo dokumento variante nepastebėtą ar įveltą neteisėtą pirkimo sąlygą (teisinį trūkumą), pavyzdžiui, prie konkrečiai nurodyto produkto kokybės ženklo vėliau nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Ši pozicija grindžiama vienodo požiūrio į tiekėjus ir skaidrumo principais, pagal kuriuos viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios (ESTT 2009-12-10 sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-299/08). Pagal ESTT jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei. Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012-05-10 sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Teisingumo Teismas, plėtodamas ankstesnę savo praktiką, prejudiciniame sprendime, kuriame suformuoti Borta kriterijai, pažymėjo, kad vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, taip pat skaidrumo pareiga, išplaukiantys, be kita ko, iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama, kad perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų pirkimo nuostatą su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, jog visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (ESTT 2017-04-05 sprendimas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C‑298/15). LAT, pasisakydamas dėl leistinumo keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, konstatavo, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių. Šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado. Daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų. Pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo. Vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (LAT 2017-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).

Taigi, apibendrinant aukščiau paminėtą ESTT ir LAT suformuotą praktiką, darytina išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 str. 1 d., pažeidimui. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės (LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas pareiškėjos atliktus Skelbimo apie Pirkimą III dalies „Teisinė, ekonominė, finansinė ir techninė informacija“ 2.2 punkto „Sutarties vykdymo sąlygos“ ir Pirkimo sąlygų 105 punkto, o taip pat Sutarties projekto ir Sutarties 7.1 punkto pakeitimus, konstatuoja, jog pagal nurodytą aktualų šiam ginčui teisinį reglamentavimą, kai Perkančioji organizacija: 1) kaip tinkamą priėmė Laimėtojo pateiktą Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų sąlygas; 2) Projekto vykdytojas nepagrįstai kaip tinkamus priėmė Laimėtojo pateiktus Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimus; 3) Projekto vykdytojas toleravo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą daliai Darbų vykdymo laikotarpio tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas, konstatuoja, kad Perkančioji organizacija atliko Pirkimo sąlygų esminius pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų dalyvių, todėl pagrįstai laikytina, jog tokie pakeitimai pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, tiekėjų teisėtus lūkesčius, sumažino konkurencingumą.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu.

Teismas, vertindamas atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdžius bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

Teismo įsitikinimu, nustatyti pareiškėjos atlikti viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimai atitinka visus 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) nustatytos pažeidimo sąvokos požymius: 1) pareiškėja padarė viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą; 2) toks pažeidimas yra padarytas pačios pareiškėjos. Pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą ir vykdant Pirkimą priimamų sprendimų atitiktį ES ir nacionalinės teisės aktams; 3) iš ES gali būti finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos teisėtai, išimtinai laikantis ES reguliavimo ir juo siekiamų tikslų; nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad nepadaryta žalos ES biudžetui.

Taip pat pastebėtina, kad Agentūra pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino pareiškėjos Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau Pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, todėl turėjo teisę savarankiškai skirti finansinę korekciją, neatsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymą.

Teismas, vertindamas atsakovės Sprendime nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, pritaria Sprendime išdėstytai Agentūros motyvuotai pozicijai, ir daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytiems pažeidimams.

Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, Agentūra Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra nustatytas remiantis teisės aktų reikalavimais, pagrįstas, proporcingas, Sprendimo dėl pažeidimo tariamo neatitikimo VAĮ reikalavimams yra nepagrįsti ir yra tik išimtinai subjektyvi gynybinė pareiškėjos pozicija.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.