Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, CPVA) 2023 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. IT04 dėl pažeidimo nustatymo ir 25 proc. finansinės korekcijos pritaikymo (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas Sprendimu nustatė du pažeidimus dėl pareiškėjo veiksmų vykdant projekto „Šeštokų 1-osios g. ir Alyvų 1-osios g. Kaune statyba“ (toliau – ir Projektas) viešojo pirkimo Nr. 528962 „Šeštokų 1-osios g. statybos ir Seniavos plento rekonstravimo Kauno mieste darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) pagrindu su uždarąja akcine bendrove „Fegda“ (toliau – ir Rangovas) 2021 m. kovo 25 d. sudarytą ir šiuo metu įvykdytą rangos sutartį Nr. SR-164 (toliau – ir Sutartis, Pirkimo sutartis).

2.2. Sprendimu nustatyti pažeidimai susiję su šiais pareiškėjo veiksmais: 1) 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjo ir Rangovo pasirašytu susitarimu dėl Sutarties pakeitimo Nr. SRI-233 (toliau – ir Susitarimas). Susitarimas pasirašytas pagal 2021 m. birželio 21 d. darbų pakeitimo aktą Nr. 2 (toliau – ir Darbų pakeitimo aktas), kuriuo Projekto vykdytojas atsisakė Sutartyje numatytų darbų už 113 426,45 Eur be PVM (toliau – ir Atsisakomi darbai) ir įsigijo papildomų darbų už 177 927,30 Eur be PVM (toliau – ir Papildomi darbai). Būtent Papildomų darbų įsigijimas CPVA įvertintas kaip pažeidžiantis viešųjų pirkimų reguliavimą dėl sutarčių keitimo galimybių ir dėl to neteisėtas. Dėl Atsisakomų darbų CPVA pažeidimo nekonstatavo ir pripažino, kad jų atsisakymas atliktas pagal viešųjų pirkimų reguliavimą; 2) Sutarties nuostatų, įpareigojančių visu Sutarties vykdymo metu užtikrinti Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir privalomojo statybos draudimo galiojimą nesilaikymu arba nevisapusišku laikymusi. CPVA sprendė, kad faktiškai buvo atliktas Sutarties pakeitimas ir pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir PAFT) ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) ir taikyti pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją.

2.4. Susitarimas buvo sudarytas dėl realaus faktinio Sutarties apimties keitimo poreikio, pareiškėjui elgiantis praktiškai, logiškai bei racionaliai naudojant lėšas. Pareiškėjo sprendimą įsigyti Papildomus darbus nulėmė reikšmingos priežastys: 1) STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto 2011 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu (toliau – ir STR) reikalavimas, kad dviračių takas yra projektuojamas arčiau gatvės važiuojamosios dalies nei pėsčiųjų takas, techninės priežastys, 2) ekonominės priežastys ir Projekto vykdytojo apsunkinimas, 3) siekis sukurti išvystytą, rišlią ir vieningą dviračių takų infrastruktūrą.

2.5. Vykdydamas veiklą Projekto vykdytojas turi tikslą racionaliai naudoti viešąsias lėšas ir geriausią rezultatą pasiekti už mažiausią kainą. Pareiškėjo vertinimu, sprendimas atlikti Sutarties pakeitimus ir įsigyti Papildomus darbus dviračių tako įrengimui visapusiškai atitiko šiuos tikslus. Dėl dviračių tako įrengimo bendra darbų kaina padidėjo daugiau nei 65 tūkst. eurų, kas yra palyginti nedidelė suma atsižvelgiant į bendrą Sutarties vertę. Priešingas pareiškėjo elgesys būtų reiškęs tai, kad Europos Sąjungos lėšos, skirtos pėsčiųjų tako įrengimui, būtų praktiškai panaudotos beprasmiškai ir betiksliai. Projekto vykdytojo pasirinktu sprendimu įsigyjant Papildomus darbus yra sutaupomi dviračių takų įrengimo kaštai, nes numatytas pėsčiųjų takas buvo susiaurintas, Rangovui reikėjo nežymiai padidinti sankasą, kad ant jos sutalpinti ir dviračių taką. Rangovui nereikia atskirai atgabenti reikalingos technikos ir darbuotojų, dalis naudojamų medžiagų sutampa, o tai leidžia efektyviai ir racionaliai naudoti skirtas lėšas. Sutarties kontekste įsigydamas Papildomus darbus Projekto vykdytojas turėjo galimybę vienu kartu užbaigti atitinkamų ruožų statybos darbus ir pristatyti visuomenei galutinį rezultatą – veikiančius pėsčiųjų ir dviračių takus. Pareiškėjas pasiekė maksimalią socialinę ekonominę vertę. Papildomų darbų įsigijimas iš Rangovo buvo nulemtas ekonominių priežasčių ir siekio nedubliuoti išlaidų ir nedaryti du kartus tų pačių darbų, tuo užtikrinant ekonomišką skirtų lėšų panaudojimą.

2.6. Sutarties vykdymo metu įsigydamas Papildomus darbus pareiškėjas siekė užtikrinti susijusios šalimais esančios infrastruktūros vieningumą. Sprendimas neįrengti dviračių takų Sutarties vykdymo metu ir šioje stadijoje neužtikrinti STR reikalavimo, pagal kurį dviračių takas turi būti įrengiamas arčiau važiuojamosios kelio dalies nei pėsčiųjų takas, reikštų visos dviračių takų infrastruktūros nenuoseklumą ir nevientisumą, kurie laikui bėgant vis tiek turės būti ištaisyti, norint pasiekti 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T- 516 patvirtinto Kauno miesto darnaus judumo plano (toliau – Darnaus judumo planas) tikslus ir prisitaikyti prie didėjančių visuomenės poreikių dviračių infrastruktūrai, todėl net jeigu sprendimas įrengti dviračių takus ir yra nulemtas paties pareiškėjo noro ir valios, tai buvo geriausias sprendimas, kurį galėjo priimti pareiškėjas, visapusiškai vertindamas situaciją ir aukščiau nurodytas aplinkybes. Šis noras pagrįstas siekiu sukurti Projekto ir greta įgyvendinamų projektų bei bendrai visos Kauno miesto dviračių infrastruktūros vientisumą ir objektyviomis technologinėmis bei ekonominės priežastimis, įskaitant ir išlaidų dubliavimą bei pareiškėjo apsunkinimą. Priimdamas tokį sprendimą, pareiškėjas atsižvelgė į galimybę dviračių takus įrengti laikantis STR reikalavimų net keliose panašiu metu plėtojamose teritorijose, į ateityje planuojamus įrengti dviračių takus, apie kuriuos informacija atsakovui buvo pateikta 2023 m. kovo 14 d. pranešimu.

2.7. Papildomų darbų apimtis buvo palyginti nedidelė, glaudžiai susijusi su Sutarties objektu, galimybę Sutarties vykdymo metu iš Rangovo įsigyti Papildomus darbus numatė Sutarties nuostatos (Sutarties 7.4, 71-72 punktai). Pareiškėjo vertinimu, Susitarimo sudarymas bei Papildomų darbų įsigijimas būtent Sutarties kontekste ir būtent iš Rangovo visapusiškai atitiko VPĮ ir Sutartyje nustatytą reguliavimą dėl Sutarties keitimo, kai yra keičiamas darbų kiekis (apimtis). Vertinant Susitarimo dėl Papildomų darbų įsigijimo teisėtumą visos reikšmingos aplinkybės turėtų būti vertinamos sistemiškai, o ne selektyviai ir atribotai nuo visumos, bei iš praktinės perspektyvos, o ne tik teoriškai, kaip tai daro atsakovas. Pareiškėjas pagrindė, kad Sutarties pakeitimą atliko ir Papildomus darbus įsigijo laikydamasis viešųjų pirkimų reguliavimo ir atsižvelgdamas į siekį užtikrinti Projekto ir gretimų dabar vykdomų ar ateityje būsimų projektų vientisumą. Pareiškėjas negalėjo pakeisti Rangovo ir turėjo būtinybę įsigyti dviračių takų įrengimo darbus būtent vykdant šią Sutartį ir būtent iš Rangovo dėl techninių ir ekonominių priežasčių. Priešingu atveju, pareiškėjas būtų dubliavęs išlaidas ir patyręs reikšmingus apsunkinimus.

2.8. Nepritartina CPVA vertinimui, kad nustatyti Sutarties sąlygų, įtvirtinančių sutarties vykdymo užtikrinimą ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, pakeitimai vertintini kaip esminis Sutarties pakeitimas, kadangi šios sąlygos nelaikytinos esminėmis sutarties sąlygomis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies prasme. Net ir vertinant tokį Sutarties pakeitimą kaip esminį, jis nebūtų turėjęs jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir nebūtų sukėlęs didesnio tiekėjų susidomėjimo, kadangi Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas laiku ir galiojo visą kritinį darbų atlikimo laikotarpį, kuomet rizika yra didžiausia. Privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, nors ir su keliais trūkumais, susijusiais su draudimo apimtimi, galiojo visą darbų atlikimo laikotarpį, tai reiškia, kad nuostatos dėl privalomosios civilinės atsakomybės draudimo, jeigu ir buvo pažeistos, tai tas pažeidimas buvo mažareikšmis ir už šį pažeidimą paskirta 10 proc. dydžio korekcija yra neproporcinga.

2.9. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti nei vieno iš Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytose su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – ir Gairės) įvardintų pažeidimo aspektų. Papildomi darbai buvo įsigyti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnyje ir Sutartyje nustatyta leidžiama ir teisėta pakeitimų apimtimi. Gairių 23 punkte nustatyta 25 proc. finansinė korekcija yra numatyta rimtesnėms situacijoms, kai nesilaikant viešųjų pirkimų reguliavimo iš esmės yra pakeičiama sutartis ir esminės jos sąlygos, todėl toks finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų konstatuotas, su kuo pareiškėjas nesutinka, nes Papildomus darbus įsigijo vadovaudamasi viešųjų pirkimų reguliavimu. Pažeidimas, susijęs su sutarties įvykdymo užtikrinimu ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jeigu ir būtų konstatuotas, yra mažareikšmis ir pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga.