Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-196-789/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-02
Bylos Nr.: eA-196-789/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

15.6pavadinimo nepavyko patikrinti
15.7pavadinimo nepavyko patikrinti
15.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-196-789/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03438-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0007 „Danės upės krantinių rekonstrukcija (nuo Biržos tilto) ir prieigų (Danės skvero su fontanais) sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas), atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Danės upės krantinių rekonstrukcija ir prieigų (Danės skveras su fontanais) sutvarkymas“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 2 d. (Pirkimo Nr. 447433). Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos). Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nuostatos.

2.2. Sprendimu Agentūra taikė 5 procentų dydžio finansinę korekciją, t. y. 526 291,07 Eur nuo prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal pasirašytą ir tinkamai įgyvendintą Pirkimo sutartį.

2.3. Sprendimas netinkamai motyvuotas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo, įstatymo viršenybės principus ir VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Agentūra Sprendime netinkamai kvalifikavo sąvokas „kitas ūkio subjektas“ ir „subrangovas“ pagal Įstatymą, todėl Sprendimo turinys neatitinka jam keliamų teisėtumo reikalavimų.

2.4. Agentūra neteisingai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų 18 punkto nuostatas, nes jos neriboja galimybės naudotis kitų ūkio subjektų pajėgumais – šiame punkte reglamentuojama tiekėjų teisė pasitelkti vienas kitą „subrangovais“ ir teikti du savarankiškus pasiūlymus ir nėra susijusios su tiekėjų galimybėmis pasitelkti kitus ūkio subjektus kvalifikacijos reikalavimams atitikti. Tiekėjų galimybę pasitelkti kitus ūkio subjektus kvalifikaciniams reikalavimas reikalavimams atitikti, reglamentuoja Pirkimo sąlygų 19 punktas, kuriame nėra numatytas draudimas kvalifikacijos aspektu pasitelkti Pirkime pasiūlymą pateikusius tiekėjus.

2.5. Ginčo atveju aktualus tik Įstatymo 88 straipsnio taikymas bei Pirkimo sąlygų 18 punkto atitikties šiam straipsniui vertinimas, tačiau Sprendime nėra pasisakyta apie tai. Agentūra nevertino Pirkimo sąlygų 18 punkto atitikties aktualioms ir taikytinoms Įstatymo straipsnių nuostatoms. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl taikytos netinkamos teisės normas, tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą.

2.6. Agentūra netinkamai kvalifikavo pažeidimą. Netinkamas Pirkimo sąlygų 18 punkto reikalavimo turinio vertinimas lėmė netinkamą pažeidimo kvalifikavimą pagal Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 13 punktą. Pareiškėjas nenustatė apribojimo naudotis subrangovų paslaugomis dėl sutarties dalies, kuri nustatyta kaip procentinė sutarties dalis, nei Pirkimo sąlygose, nei techninėje specifikacijoje. Agentūra netinkamai kvalifikavo pažeidimą, kuris iš viso nebuvo padarytas, todėl negalėjo taikyti Gairių 2.1 lentelės 13 punktą.

2.7. Ūkio subjektų bendradarbiavimas gali apsiriboti tik viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymo perleidimu, būtent tokio bendradarbiavimo reguliavimas ir buvo nustatytas Pirkimo sąlygų 18 punkte. Subrangos bendradarbiavimo santykiai, kuriems neaktualus rėmimasis kito ūkio subjekto kvalifikacija, patenka tik į Įstatymo 88 straipsnio teisinį reguliavimo sritį. Pagal Pirkimo sąlygų metu buvusią teismų praktiką, negalima: 1) riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), 2) reikalauti, kad nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė – tos grupės dalyvis, tačiau toks ribojimas negali būti išreikštas abstrakčia procentine dalimi (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Borta, C 298/15). Tačiau nė viena iš šių situacijų dėl draudžiamo ribojimo nebuvo nustatyta Pirkimo sąlygose.

2.8. Pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjų kooperacija nebuvo draudžiama, o jose nustatytas ribojimas buvo taikomas tik pasiūlymą pateikusiems teikėjams, kurie norėtų pasitelkti vienas kitą subrangovais ir teikti du savarankiškus pasiūlymus.

2.9. Pagal Pirkimo sąlygų 19 punkto reikalavimus, Pirkimo dalyviai laisvai ir be apribojimų galėjo remtis kitų ūkio subjektų kvalifikacija. Pirkimo paskelbimo metu (2019 m.) nei aktualios redakcijos Įstatymo 88 straipsnis, nei 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (toliau – ir Direktyva 2014/24) nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad tokio tipo reikalavimai būtų uždrausti. Sprendime nurodytas VPT išaiškinimas, iš kurio galima suprasti, kad, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, ribojimas tiekėjams (jų pasiūlymų atmetimas) dalyvauti pirkimuose ir tiekėjo, ir subrangovo teisėmis gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, buvo paskelbtas tik 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. paskelbus Pirkimą. Aplinkybę, kad, rengiant Pirkimo sąlygas 2019 metais, pažeidimas negalėjo būti nustatytas, pagrindžia ir Agentūros pranešimas apie Pirkimo 1.001 paskesnės patikros rezultatus, kuriame Agentūra konstatavo, kad nenustatyta pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo.

2.10. Perkančioji organizacija vykdė 10 mln. Eur vertės Pirkimą, esant išskirtinėms statybų rinkos aplinkybėms, kai egzistavo padidinta rizika dėl konkurencijos iškraipymo, draudžiamų susitarimų sudarymo, todėl Pirkimo sąlygų 18 punkto reikalavimas pateisinamas konkurencijos teisės imperatyvų užtikrinimo poreikiu. Pareiškėjos vertinimu, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad dar prieš Pirkimo paskelbimą Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, jog UAB „Irdaiva“ ir UAB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas, nes jos pirkimuose turėjo galimybę dalyvauti savarankiškai, bendras tokių tiekėjų dalyvavimas jungtinės veiklos sutarčių pagrindu nebuvo objektyviai būtinas, o tokiais savo veiksmais šie tiekėjai sudarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pažeidžiantį susitarimą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Nutarimo pagrįstumą dar iki Pirkimo paskelbimo, o vėliau tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-161-552/202019. Svarbu, jog Pirkimo paskelbimo metu Konkurencijos taryba buvo pareiškusi įtarimus dėl veiksmų derinimo dalyvaujant statybos rangos viešųjų pirkimų konkursuose ir kitoms stambiausioms Lietuvos statybos įmonėms („LitCon“, UAB „Infes“, UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Kaminta“, UAB „Ekstra statyba“, UAB „Statybų kodas“).

2.11. Pagal Pirkimo sąlygų 18 punktą, nėra draudžiama tiekėjui pasitelkti subrangovą, jei pats tiekėjas negali atlikti konkrečių darbų, jam trūksta technikos / darbo jėgos arba subrangovas yra smulki ir vidutinė įmonė, kuri negeba pateikti savarankiško pasiūlymo.

2.12. Pirkimo sąlygų 18 punktas nustatytas, siekiant mažinti draudžiamų susitarimų riziką. Buvo išlaikyta pusiausvyra, kadangi Pirkimo sąlygos nenumatė nepagrįsto kooperavimosi ribojimo, pvz., dėl kvalifikacijos (Pirkimo sąlygų 19 p.), teisės pasitelkti subrangovą ir teikti vieną pasiūlymą ir pan.

2.13. 526 291,07 Eur dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga, neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, jos taikymo tikslų, nes padarytas pažeidimas savo pobūdžiu iš esmės neturėjo įtakos konkurencijai ir viešojo pirkimo rezultatams, Europos Sąjungos fondai nepatyrė realių finansinių nuostolių, todėl, jei ir būtų nustatytas pažeidimas, jis gali būti įvertintas kaip formalus ir mažareikšmis. Be to, ribojimas negalėjo turėti neigiamos įtakos tiekėjų konkurencijai, nes dirbtinis kooperavimasis, sudarant sąlygas pateikti pasiūlymą pirkime kitu atveju to padaryti negalėjusiam subjektui, nėra paaiškinamas pasiūlymą savarankiškai galinčio pateikti subjekto aspektu. Adekvačia ir proporcinga turėtų būti laikoma 1 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Agentūra atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, paskelbė apie Pirkimą (tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu) CVP IS 2019 m. rugpjūčio 2 d. (Pirkimo Nr. 447433). Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie Pirkimą 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“ (Pirkimo Nr. 2019/S 148-363380).

4.2. Atlikęs Pirkimo procedūras, pareiškėjas su Pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe UAB „Plungės lagūna“ ir AB „A.C.B.“ (toliau – ir Tiekėjas) 2019 m. gruodžio 16 d. pasirašė sutartį Nr. J9-3102 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė – 10 702 696,48 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui, – 10 525 821,39 Eur. Prie Sutarties buvo pasirašyti papildomi susitarimai (toliau – ir Papildomi susitarimai).

4.3. Pareiškėjui pranešta apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą Agentūros 2022 m. birželio 2 d. pranešimu (toliau – ir Agentūros raštas) per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – ir SFMIS2014). Pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d. per SFMIS2014 pateikė pranešimą Projekte (toliau – ir Atsakymas).

4.4. Atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datą, jam taikomos Įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. spalio 31 d., Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuostatos.

4.5. Sprendimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Sprendimo turinys leido pareiškėjui identifikuoti ir suprasti Sprendime nurodytų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį, nustatyti aplinkybes, turėjusias įtakos priimti Sprendimą, argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Sprendimą skunde išdėstytais argumentais.

4.6. Sprendimu nuspręsta, kad pareiškėja, nustatydama Pirkimo sąlygų 18 punkto nuostatą, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalies draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Įtarimas pareikštas dėl subrangos ribojimo – Pirkimo dokumentų 18 punkte nustatyta sąlyga, neišskiriant pasitelkiamos subrangos paskirties, t. y. subranga darbams atlikti ar subranga rėmimuisi kito ūkio subjekto pajėgumais, ar abu atvejai vienu metu. Sprendime nebuvo susiaurinta įtarimo apimtis, Sprendimu nebuvo pasisakoma siauriau ar atmetama dalis įtarimo aplinkybių, taigi Sprendime pasisakoma dėl subrangos ribojimo abiem subrangos pasitelkimo atvejais (kai remiamasi subrangovo pajėgumais ir kai nesiremiama jais).

4.7. Pirkimo sąlygų 18 punkto reikalavimas pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 3 dalies nuostatą ir todėl, kad buvo draudžiama tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą, būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme ir buvo draudžiama tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą, būnant subrangovu kito dalyvio pasiūlyme skolinti savo kvalifikaciją (pajėgumą), pajėgumo skolinimo būnant subrangovu draudimas pažeidžia ir Įstatymo 49 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

4.8. Pareiškėjas skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus paaiškinimus, kuriais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdamas ginčo objektu tik subtiekimo Įstatymo 88 straipsnio prasme ribojimą. Skunde nurodyti pareiškėjo argumentai laikytini jo gynybine taktika, siekiant išvengti Sprendimu taikytos teisinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, skelbiant konkretaus turinio ginčo Pirkimo sąlygas.

4.9. Analizuojant Pirkimo sąlygų 18 punkto reikalavimo turinį, matyti aiškus pareiškėjo siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu, ar skolinant pajėgumą, ar ne (toliau – Vidinis ribojimas). Pirkimo sąlygų 18 punktu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent jis neteikia pasiūlymo savarankiškai ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subrangovas. Vidinis ribojimas pasireiškia ir horizontaliu ribojimu teikti pasiūlymą būnant ir tiekėjų grupės nariu, ir vertikaliu ribojimu pateikus pasiūlymą, draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subrangovu. Šiuo atveju pareiškėjas nustatė ribojimą, neišskirdamas jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subrangovo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. Pareiškėjo ribojimas nustatytas absoliučia prasme, jo nediferencijuojant. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Vidinis ribojimas leido Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytam subrangovu skolinant savo pajėgumą ir tuo nebuvo ribojama konkurencija.

4.10. Pirkimo sąlygų 18 punktu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, neskolinant pajėgumo ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, šis ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus, remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatytas reikalavimas pagrįstai pripažintas ribojančiu konkurenciją.

4.11. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo (subrangos / subtiekimo) net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų.

4.12. Ribojimai dalyvauti tiekėjams, atsižvelgiant į rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais, galimi tik išeinant iš Pirkimo objekto apibrėžimo (Įstatymo 49 str. 7 d.), kai reikia patikėti atlikti tam tikrų darbų dalį išimtinai pasiūlymą teikiančiam tiekėjui arba jo subtiekėjui arba būtina atskirti darbų vykdymo ir kontrolės subjektus, kai įstatymo reikalavimas draudžia tam pačiam tiekėjui ir / ar subtiekėjui ir atlikti darbus, ir kontroliuoti jų kokybę. Kitoks tiekėjų ir subtiekėjų ribojimas iš esmės įsiterpia į laisvos rinkos sąlygų ribojimą, kuriuo nustatomas toks ribojantis tiekėjus elgesys, kokį draudžia ir konkurencijos teisės normos, t. y. draudžiant tiekėjui laisvai pasirinkti dalyvavimo viešajame pirkime formas.

4.13. Pareiškėjo nurodyta tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime kooperuojantis logika yra paremta negatyvia ir pesimistine rinkos dalyvių elgesio prognoze, neigiant nekaltumo prezumpciją jau pradiniame dalyvavimo viešajame pirkime etape, tai yra per daug nutolę nuo tikrųjų dalyvaujančių viešajame pirkime kooperuojantis su kitais rinkos dalyviais tiekėjų siekių ir yra skirta papildomai pateisinti nepagrįstą ribojimą dalyvauti tiekėjams Pirkime, jiems kooperuojantis. Pareiškėjo rinkos logikos interpretacija subjektyvi, neparemta jokiais įrodymais, išreiškiančiais statistinius, ekonominius ar finansinius viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų rodiklius, darančius įtaką viešųjų pirkimų subjektų kooperacijai, negali būti tinkamas pagrindas pateisinti Pirkimo sąlygų 18 punkte esantį ribojimą ar įtvirtinti jį. Pareiškėjo argumentas dėl ekonominio ir finansinio tiekėjų elgesio pasirinkimų logiškumo nėra tinkamas pateisinti Įstatymo pažeidimą, nėra įtvirtintas teismų praktikoje ir Įstatyme kaip įgyvendinama sąlyga nustatyti tokį ribojimą Pirkimo sąlygose.

4.14. Perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias, ir įtvirtinti jį Pirkimo sąlygose, ribodama tiekėjus pasitelkti rinkos subjektus kitomis formomis, nesant tam įstatymo pagrindo.

4.15. Pagal pareiškėjo interpretaciją, vieni subjektai, būdami subrangovais, sudarys draudžiamus susitarimus, tačiau kiti subjektai, neteikdami savarankiško pasiūlymo, nesudarys tokių susitarimų. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių pirkime subtiekėjais, vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems nepateikus jo, traktavimas neatitinka įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimų.

4.16. Pareiškėjo skunde nurodytas pavyzdinis konkurenciją ribojančių susitarimų viešuosiuose pirkimuose sąrašas nėra susijęs su esama Pirkimo ginčo sąlygas ribojančia situacija ir neatskleidžia nieko apie šios Pirkimo sąlygos įtraukimą, taigi tokių ribojančių susitarimų sąrašo nagrinėjimas išeina už ginčo ribų, nes tokie susitarimai būdingi ne išimtinai subrangovais esančių dalyvių kitų tiekėjų pasiūlymuose kooperacijos formai, tačiau galimai pritaikyti bet kokiai kooperacijos formai, šiuo atveju draudžiamai, ir netgi kitam tiekėjui nepateikus pasiūlymo Pirkime.

4.17. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika, galioję paskelbiant Pirkimo sąlygas, vėlesni teismų ir institucijų išaiškinimai neleido įtvirtinti tokius ribojimus, kurie buvo įtvirtinti Pirkimo sąlygų 18 punkte, taigi tokie ribojimai buvo draudžiami.

4.18. Pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo įtakos konkurencijai Pirkime ir Pirkimo rezultatams nebuvimo, dėl negalėjimo nustatyti finansinio poveikio rizikos, pažeidimo formalumo ir mažareikšmiškumo, nesusiję su šio Pirkimo ginčo sąlyga, tiekėjų kooperavimosi atvejai kituose Pirkimuose, hipotetinės tiekėjų kooperavimosi situacijos, pastabų dėl Pirkimo sąlygų nepateikimo ir pateiktų pasiūlymų kiekio yra teisiškai nereikšmingi, nes nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas sąlygojo neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl subrangovų pasitelkimo nustatymą. Dėl to suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime. Tiekėjas, nusprendęs neteikti pasiūlymo, nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir nėra įmanoma nustatyti jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kitų tiekėjų dalyvavimo Pirkimo procedūrose nėra susijusios su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms bei neapibūdina ir nesumažina neigiamų pasekmių masto.

4.19. Argumentai, susiję su pažeidimo mažareikšmiškumu, įtakos konkurencijai, finansinio poveikio rizikos, realių finansinių nuostolių nebuvimu yra iš esmės spekuliatyvus pareiškėjo bandymas pateisinti nustatyto konkurenciją ribojančio reikalavimo dėl subrangovų pasitelkimo neigiamas pasekmes Pirkimo procedūroms.

4.20. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte įtvirtintas pažeidimas – nepagrįstas subrangos ribojimas. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, nenumatant jokių kitų pataisos normų. Šiuo atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkto 5 proc. finansinės pataisos ribose ir nėra leidžiama taikyti kitokią finansinės pataisos normą ir / ar kitokį taikytos finansinės pataisos dydį.

4.21. Pareiškėjo nurodytos lengvinančios aplinkybės nėra reikšmingos, todėl pareiškėjas nepagrindė, kodėl jam turėtų būti skiriama būtent 1 procento finansinė korekcija. 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali, pažeidimo rūšis ir pataisos norma parinktos teisėtai ir pagrįstai, laikantis proporcingumo principo.

4.22. Agentūra neteikė jokios aiškiai išreikštos (nurodančios ar orientuojančios) konsultacijos, kuri galėjo suklaidinti pareiškėją, todėl pareiškėjas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog, esant nustatytam pažeidimui, tyrimas galėtų būti nepradėtas ir / ar baigtas jį nutraukus, o pareiškėjui negalėtų kilti neigiamos pasekmės dėl Įstatymo pažeidimo.

4.23. Pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, jis turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Paprastai savivaldybės institucijos (to neneigia ir pareiškėjas) turi juridinius padalinius, kurie atstovauja joms teismuose. Pareiškėjo Teisės skyriuje savo funkcijas atlieka iš 8 valstybės tarnautojai / darbuotojai, kurių funkcijos yra atstovauti teismuose ir nagrinėti sudėtingus teisės klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nebuvo būtina naudotis advokatų paslaugomis. Byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, byloje sprendžiami teisiniai klausimai (Įstatymo nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokios objektyvios priežastys, dėl kurių buvo būtina papildomai pasitelkti advokatų pagalbą, todėl, priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas iš atsakovo.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įvykdė tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu, kuris paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Atlikęs Pirkimo procedūrą, pareiškėjas su laimėjusia tiekėjų grupe UAB „Plungės lagūna“ ir AB „A.C.B.“ 2019 m. gruodžio 16 d. pasirašė Sutartį ir Papildomus susitarimus. Sutarties vertė – 10 702 696,48 Eur su PVM; Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 10 525 821,39 Eur.

6.2. Agentūra atliko Pirkimo dokumentų patikrą ir įtarė, kad pareiškėjo Pirkimo dokumentų 18 punkto reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę, teikiant pasiūlymą sutarčiai vykdyti, pasitelkti ir nurodyti pasiūlyme subrangovais kitus tiekėjus ar susivienijusių bendrai veiklai asmenų grupės partnerius. Atsižvelgdama į tai, Agentūra įregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo jo tyrimą, apie kurį pareiškėjui pranešta Agentūros 2022 m. birželio 2 d. raštu per SFMIS2014.

6.3. Atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatęs, kad tiekėjas negali būti nurodytas kaip subrangovas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, tame pačiame pirkime bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali atskirai pateikti pasiūlymų ar būti partneriais kitoje susivienijusių asmenų grupėje arba kaip jų subrangovai, jei pasiūlymas bus teikiamas nesilaikant šio punkto reikalavimo, visi tokie pasiūlymai bus atmesti, to paties subrangovo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose nėra ribojamas, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.

6.4. Agentūra Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, nustatydamas kito subjekto pasitelkimo reikalavimo sąlygą, apribojęs tiekėjams galimybę remtis kito tiekėjo pajėgumais subrangovo vaidmenyje, siekiant įrodyti savo atitiktį nustatytiems pajėgumo reikalavimams, dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją.

6.5. Sprendimu Agentūra taikė 5 procentų pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 10 525 821,39 Eur, ir nustatė 526 291,07 netinkamų finansuoti išlaidų sumą.

7. Teismo vertinimu, Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostata neriboja tiekėjo galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tačiau pareiškėjas, Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatydamas ribojimą tiekėjui būti kito pasiūlymą teikiančio tiekėjo subrangovu bei griežtas kooperavimosi sąlygas, užkirto galimybę teikti pasiūlymus visiems gebantiems dalyvauti pirkime tiekėjams, nepagrįstai sumažino jų konkurenciją, todėl Agentūra Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, šio straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią dirbtinai riboti konkurenciją bei Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią nedraudžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pareiškėjas, įtvirtinęs ginčo nuostatą ir nesudaręs vienodų sąlygų Pirkime dalyvauti visiems teikėjams, apribojo ir paties teisę gauti kaip įmanoma daugiau konkurencingų pasiūlymų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pasiūlymus pateikė ne du, o keturi tiekėjai. Tiekėjai vertinami ne pasiūlymų teikimo, o pateiktų pasiūlymų vertinimo metu. Be to, nustatant Pirkimo sąlygas, pareiškėjas negalėjo žinoti nei konkrečių Pirkime ketinančių dalyvauti tiekėjų, nei jų skaičiaus, taigi negalėjo turėti jokių duomenų apie ketinimą sudaryti draudžiamą susitarimą, todėl negalėjo riboti konkurencijos. Pareiškėjo pareiga šiame etape, nustatant Pirkimo sąlygas, buvo užtikrinti būtent Įstatymo, bet ne Konkurencijos įstatymo nuostatų laikymąsi, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. Nutarimu, atmestini kaip nepagrįsti.

9. Pareiškėjo argumentai, susiję su rėmimosi ūkio subjektų pajėgumais būdais, kooperavimosi formų skirtumais, subrangovų sąvokos aiškinimu ir kt., nepaneigia konstatuoto pažeidimo ir laikytini pareiškėjo gynybine pozicija.

10. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Pirkimo sąlygų metu buvęs teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika nenumatė draudimo nustatyti Pirkimo sąlygų 18 punkto reikalavimo. Agentūra, konstatuodama pažeidimą, vadovavosi būtent Pirkimo metu galiojusios redakcijos Įstatymu.

11. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, Agentūros nustatyti Įstatymo pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais. Taigi paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Be to, pareiškėjas skunde pateikė savo nuomonę, kad adekvačia ir proporcinga turėtų būti laikoma 1 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM, tačiau nepareiškė prašymo mažinti finansinę korekciją.

12. Šiuo atveju Agentūra pagrįstai taikė analogiją ir konstatavo pažeidimą, nepaisant Gairių 2.1 lentelės 13 punkte pateikto pažeidimo aprašymo, nes pažeidimo rūšis „Nepagrįstas subrangos apribojimas“ nustatyta tinkamai.

13. Teismo vertinimu, nors Agentūra atliko išankstinį Pirkimo dokumentų patikrinimą ir neturėjo pretenzijų, ši aplinkybė neatleido pareiškėjo nuo pareigos laikytis Įstatymo reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų ir negalėjo sukelti lūkesčių, kad Pirkimo procedūros nebus kontroliuojamos ateityje. Agentūrai gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos Įstatymo nuostatos, ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti pažeidimo tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendime nurodytos nustatytos ir ištirtos visos su pažeidimu susijusios aplinkybės, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, Pirkimų dokumentai, Sprendimas išsamus ir aiškiai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, todėl nėra pagrindo naikinti jį nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.

III.

15. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Agentūros Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Agentūros pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai konstatavo esant pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) nuostatas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog Pirkimo dokumentų 18 punktas ribojo tiek galimybę naudotis kitų ūkio subjektų kvalifikacija, tiek pasitelkti subrangovus.

16.2. Teismas, neteisingai kvalifikavęs Pirkimo dokumentų 18 punkto turinį, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kurie atskleidžia, kad subrangos ribojimas savaime nėra neteisėtas.

16.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygų 18 punkte įtvirtintas subrangos ribojimas pateisinamas konkurencijos teisės imperatyvų užtikrinimo poreikiu, bei nevertino pareiškėjo pateiktos konkurencijos teisės eksperto dr. Antano Rimanto Stanikūno 2022 m. spalio 17 d. nuomonės. Konkurencijos teisės eksperto 2022 m. spalio 17 d. nuomonė patvirtina, kad Pirkimo sąlygų 18 punktu draudžiama kooperacija vertinama kaip ribojanti konkurenciją pagal tikslą, kadangi dėl tokio bendradarbiavimo tokių ūkio subjektų tarpusavio konkurencija netenka prasmės.

16.4. Konkurencijos teisės imperatyvų užtikrinimo poreikiu pateisinamas Pirkimo sąlygų 18 punkto reikalavimo nustatymas negalėjo sukelti realaus ar potencialaus finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

16.5. Teismas sprendime nepasisakė dėl 526 291,07 Eur sankcijos proporcingumo, nors privalėjo įvertinti tai.

Atsiliepimas

17. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą. Atsakovas taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirkimo sąlygų 18 punktu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme neskolinant pajėgumo ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus, remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatytas reikalavimas pagrįstai pripažintas ribojančiu konkurenciją.

18.2. Ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 nagrinėjo kiekybinį darbų perskirstymo aspektą ir nebuvo pasisakyta dėl kokybinio aspekto, perskirstant darbus pagal jų esmingumą ir kitas savybes. Šis ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme, taigi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi negalima remtis tiesiogiai.

18.3. Teismas tinkamai išaiškino rėmimosi pajėgumais ir subtiekimo sąvokų ir institutų prasmę ir pagrįstai kvalifikavo Pirkimo sąlygų 18 punkto pažeidimą Įstatymo 49 ir 88 straipsnių kontekste.

18.4. Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatytas subrangos ribojimas nepateisinamas konkurencijos teisės imperatyvų užtikrinimo poreikiu, nes, vadovaujantis Nutarimu nustatytomis aplinkybėmis, negalima daryti išvadų dėl rinkoje susiklosčiusios padėties ir remtis išimtinai koreliacine galima konkurencijos iškraipymo rizika.

18.5. Pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 18 punktą, rėmėsi abejonėmis ir abejotinais konkurenciją ribojančiais tiekėjų elgesio požymiais, tačiau tokiu būdu jis ne sumažino draudžiamų susitarimų riziką, bet nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti vienas kitą subrangovais ir kartu teikti du atskirus pasiūlymus, taip sumažinant galimą bendrą konkurencijos lygį.

18.6. Nuomonė negali būti nešališku įrodymu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu vien dėl to, kad Nuomonė eksplicitiškai nebuvo aptarta teismo sprendime.

18.7. Pareiškėjas laiko Agentūros ir VPT skelbtų standartinių ir pavyzdinių pirkimo dokumentų sąlygas privalomomis ir rekomenduotinomis būtent pareiškėjui, nors jos skirtos neapibrėžtam perkančiųjų organizacijų ratui ir kiekvienu atveju turi būti taikomos pačių perkančiųjų organizacijų, taigi atsakomybė už pirkimo sąlygų teisėtumą, taikant jas individualiam ir konkrečiam pirkimui, tenka pačiai perkančiajai organizacijai.

18.8. Sprendime nurodytos pažeidimo padarymą sunkinančios ir indikuojančios aplinkybės dėl tarptautinės Pirkimo vertės, pateiktų pasiūlymų skaičiaus, pareiškėjo manymu, eliminuotinos kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažįstamomis kaip nereikšmingomis aplinkybėmis (pretenzijų (ne)teikimo faktas, pasiūlymų skaičius). Pareiškėjas abstrakčiai ir apibendrintai teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos motyvus ir nurodo, jo manymu, aktualią ginčui jurisprudenciją, bet nesusieja konkrečių aplinkybių, reikšmingų šiam ginčui ir konstatuotų kitose administracinėse bylose, kuriomis galima būtų konkrečiai ir aiškiai remtis, nustatant finansinės korekcijos dydį.

18.9. Pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, jis turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, byloje sprendžiami teisiniai klausimai (Įstatymo nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatų pagalbą, todėl, priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas,

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, atmetė pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 49 straipsnio normas, neatsižvelgė, kad šiuo atveju aktualus Įstatymo 88 straipsnio reguliavimas. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas, nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei reikšmingas aplinkybes dėl Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatyto subrangos ribojimo leistinumo. Tuo atveju, jei teismas nustatytų pažeidimą, pareiškėjas prašo įvertinti finansinės sankcijos proporcingumą ir sumažinti ją.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Ginčijamame Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 18 punkto nuostatą, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, šiais principais galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis, taikant ir aiškinant visų Įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

25. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 18 punkte nurodyta: „Tiekėjas negali būti nurodytas kaip subrangovas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą. Tame pačiame pirkime bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali atskirai pateikti pasiūlymų ar būti partneriais kitoje susivienijusių asmenų grupėje arba kaip jų subrangovai. Jei pasiūlymas bus teikiamas nesilaikant šio punkto reikalavimo, visi tokie pasiūlymai bus atmesti. To paties subrangovo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose nėra ribojamas.“

26. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, nustatydamas kito subjekto pasitelkimo reikalavimo sąlygą, apribojęs tiekėjams galimybę remtis kito tiekėjo pajėgumais subrangovo vaidmenyje, siekiant įrodyti savo atitiktį nustatytiems pajėgumo reikalavimams, dirbtinai sumažino tiekėjų konkurenciją.

27. Pareiškėjas skunde teigė, kad, pagal pareiškėjo parengtas Pirkimo sąlygas, tiekėjų kooperacija nebuvo draudžiama, Pirkimo sąlygose nustatytas ribojimas buvo taikomas tik pasiūlymą pateikusiems teikėjams, kurie norėtų pasitelkti vienas kitą subrangovais ir teikti du savarankiškus pasiūlymus. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. pareiškėjas ribojo tiekėjų, kurie jau yra nusprendę pateikti savarankiškus pasiūlymus Pirkime, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime pagrįstai nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 18 punkte įtvirtinta sąlyga nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę, teikiant pasiūlymą, pasitelkti kitus tiekėjus ar susivienijusių bendrai veiklai asmenų grupės partnerius sutarties vykdymui ir nurodyti juos subrangovais, nors Pirkimo sąlygų 20 punkte ir 22 punkte nustatyta pareiga išviešinti žinomus subrangovus sutarties vykdymui.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo sąlygų 18 punkto ribojantis poveikis pasireiškia subrangovo parinkimo metu. Pirkimo sąlygų 18 punktu ribojant bet kokią Pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime, todėl Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatytas reikalavimas Sprendime pagrįstai pripažintas ribojančiu konkurenciją.

30. Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei sudaryti visiems tiekėjams vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė būtinybės nustatyti sąlygą, apribojusią tiekėjams galimybę remtis kito tiekėjo pajėgumais subrangovo vaidmenyje, siekiant įrodyti savo atitiktį nustatytiems pajėgumo reikalavimams. Taigi Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygų 18 punktu buvo pažeisti Įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją.

31. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo esant pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas, neteisingai kvalifikavęs Pirkimo sąlygų 18 punkto turinį, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kurie atskleidžia, kad subrangos ribojimas savaime nėra neteisėtas, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuota, jog Pirkimo sąlygų 18 punkto turinys pažeidžia Įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygų 18 punkte įtvirtintas subrangos ribojimas pateisinamas konkurencijos teisės imperatyvų užtikrinimo poreikiu, bei nevertino pareiškėjo pateiktos konkurencijos teisės eksperto dr. Antano Rimanto Stanikūno 2022 m. spalio 17 d. nuomonės, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negalėjo žinoti apie jokius konkurenciją ribojančius susitarimus, rėmėsi tik prielaidomis, kad tokie susitarimai gali būti vykdomi, tokia pareiškėjo pozicija nepateisina Pirkimų sąlygų 18 punkte įtvirtinto ribojimo.

34. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Aplinkybė, kad teismas vertino tam tikrus byloje esančius įrodymus kitaip nei juos vertina pareiškėjas, pritarė atsakovo argumentams ir rėmėsi jų pateiktais faktiniais duomenimis, savaime nereiškia, kad šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Sprendimu pagrįstai nustatytas pažeidimas, atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis, priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr.34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

36. Dėl sankcijos proporcingumo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės panašaus pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiami padariniai apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas, pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018 ir kt.). Taigi pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti Įstatyme nustatyti principai.

37. Nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, jog finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 bei Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą), darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą.

38. Pareiškėjas teigia, kad sankcija yra neproporcinga, nes nebuvo pareikšta pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų 18 punkto, buvo vykdytas sudėtingas pirkimas, buvo pateikti 4 pasiūlymai, todėl buvo užtikrinta konkurencija.

39. Agentūra, skirdama finansinę korekciją, vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nepagrįstai apribojama subranga, siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, iš viso prie Pirkimo buvo prisijungęs 41 tiekėjas, todėl konkurencija buvo užtikrinta; nebuvo atmestų pasiūlymų; kito subjekto pasitelkimo reikalavimas buvo susijęs su Pirkimo objektu, tačiau jis vertintas kaip neproporcingas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas nacionalinės teisės pažeidimas per se (pats savaime) suponuoja finansinių korekcijų taikymą. Tai, visų pirma, priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų konkrečių aplinkybių. Tačiau jei pažeidimas siejamas su netinkamu Įstatymo nuostatų taikymu, kai pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, tokio pažeidimo tiesioginio poveikio pirkimo rezultatui paneigimas, o tuo pačiu ir realiai egzistuojančios žalos Europos Sąjungos biudžetui atsiradimo tikimybė yra įrodinėjimo dalykas byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kad Pirkimo sąlygų 18 punktas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.

41. Pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties, ESTT yra nurodęs, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, bet, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Vadinasi, net ir nustačius, jog Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025).

42. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant finansinės korekcijos pagrįstumą, kiekvienu konkrečiu būtina įvertinti visas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1597-821/2023; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2025).

43. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirminiame etape Agentūra nenustatė pažeidimų ir tokia sąlyga, kokia įtvirtinta Pirkimo sąlygų 18 punkte, pačios Agentūros buvo rekomenduojama įtraukti į pirkimo sąlygas, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė gali turėti reikšmės, sprendžiant dėl sankcijos dydžio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų praktiniu taikymu bei įgyvendinančiosios institucijos pozicija, gali būti pagrindas mažinti finansinę korekciją.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti taikytą 5 procentų finansinę korekciją. Kaip jau minėta, kad tokią sąlygą, kokia nustatyta Pirkimo sąlygų 18 punkte, Agentūra ir VPT rekomendavo įtraukti į pirkimo sąlygas (2020 m. rugsėjo 30 d. VPT standartiniai dokumentai viešųjų pirkimų dokumentai; Agentūros pavyzdiniai viešųjų pirkimų dokumentai), atsakovas neginčija šių aplinkybių; minimali konkurencija buvo užtikrinta (dalyvavo 4 tiekėjai, prie Pirkimo prisijungė 41 tiekėjas), nebuvo pateikta pretenzijų, nenustatyta, kad buvo vengta bendradarbiauti, siekiant nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

45. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti taikytos 5 proc. finansinės korekcijos dydį iki 1 proc. finansinės korekcijos dydžio, kuris nagrinėjamu atveju atitinka pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius. Taigi Sprendime taikyta 5 proc. finansinė korekcija mažintina iki 107 026,96 Eur (1 proc. nuo sutarties vertės (10 702 696,48 Eur)).

46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, sumažinant Sprendimu nustatytos 5 proc. finansinės korekcijos dydį iki 1 proc.

47. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022 ir kt.).

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius, atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).

50. Paprastai savivaldybės institucijos (be kita ko, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) savo organizacinėse struktūrose turi atitinkamus darinius (juridinius padalinius), kurie atstovauja jiems teismuose ir teikia kitas teisines paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė naudotis advokato paslaugomis, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. liepos 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, sumažinant taikytą 5 procentų finansinę korekciją iki 1 procento ir taikant 107 026,96 Eur (vieno šimto septynių tūkstančių dvidešimt šešių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) finansinę korekciją.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė