Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)7U-40 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. S. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento Sprendimu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nes nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Šią išvadą Departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgiau kaip 6 mėnesius (nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.), todėl, atsižvelgęs į Įstatymo 53 straipsnio 10 dalį, sprendė, kad pareiškėjas nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų. Atsakovas taip pat nustatė, jog 2017 m. liepos 12 d. laisvos formos prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo išvykimas iš Lietuvos Respublikos netruko ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudarė daugiau kaip 10 mėnesių, taigi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.Pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad jis iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas teigė, kad jis 2015 m. balandžio 12 d. iš (duomenys neskelbtini) atskrido į Italiją, iš kur tą pačią dieną išskrido į Prancūziją, turėdamas tikslą savo draugei padėti persikraustyti gyventi į Lietuvą. Iš Prancūzijos į Lietuvą jis automobiliu išvyko 2015 m. balandžio 17 d. Kelionė vyko per Vokietiją ir Lenkiją, į Lietuvą jis atvyko 2017 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo teigimu, apie tai duomenų nėra, kadangi pasienio punkte įrašas apie atvykimą nebuvo užfiksuotas.Pareiškėjas nurodė, kad jis Departamentui pateikė visą turimą informaciją apie save, todėl Departamento argumentai, jog jis kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas teigė, kad jis po dokumentų pateikimo skubos tvarka nuolat domėjosi jo klausimo nagrinėjimo eiga ir teiravosi specialistų, ar nereikia papildomos informacijos, tačiau jam buvo nurodyta, kad pateikti dokumentus per vėlu. 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Departamentas informavo, kad klausimą nagrinėja bendra tvarka, kadangi nepakanka pagrindžiančių duomenų. Tuomet pareiškėjas Departamento specialistei el. paštu išsiuntė laišką su paklausimu, kokių būtent dokumentų trūksta ir pranešė apie atvykimą į Departamentą su papildomais dokumentais. Atvykus į Departamentą dokumentų niekas nepriėmė, 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas išsiuntė dar vieną pranešimą, į kurį atsakymo negavo.Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėdamas jo prašymą, Departamentas privalėjo vadovautis ne tik turimais bei pateiktais duomenimis, bet ir kita susijusia informacija, leidžiančia nustatyti asmens išvykų kiekį ir išvykimo laikotarpį. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į pareiškėjo teikiamą informaciją bei įrodymus apie jo išvyką į Prancūziją. Be to, Departamentas padarė klaidą, nurodydamas, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo nuo 2011 m. gruodžio 29 d., nors pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų yra deklaravęs nuo 2009 m. gruodžio 23 d. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad Pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, prašyme nurodęs, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2012 m. kovo 2 d. turėjo šiuos leidimus laikinai gyventi: Nr. LT7302101, galiojusį nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2013 m. kovo 2 d., Nr. 7319550, galiojusį nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2014 m. kovo 2 d., Nr. LT7340454, galiojusį nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 3 d., Nr. LT7363596, galiojusį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 3 d. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7386045 galioja iki 2018 m. kovo 3 d. Departamentas nurodė, kad jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir vertindamas, ar pareiškėjas nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgesniam negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje laikotarpiui, patikrino pareiškėjo kelionės dokumente esančias valstybių sienų kirtimo žymas ir 2017 m. liepos 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis apie jo vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos ir Lenkijos Respublikos kontaktinio punkto informaciją apie jo vykimą per Lenkijos Respublikos valstybės sieną bei nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgiau nei 6 mėnesius iš eilės, t. y. nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis 2015 m. balandžio 12 d., kai pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, buvo atvykęs į Šengeno erdvę per Romos oro uostą ir tą pačią dieną buvo nuvykęs į Prancūziją, iš kur 2015 m. balandžio mėnesį buvo grįžęs į Lietuvą per vidinę sieną su Lenkijos Respublika, kertant kurią nebuvo vykdoma pasienio kontrolė, atsakovas nurodė, kad šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė blogos kokybės kompiuterio ekrano nuotraukas, kuriose pavaizduotos baldų nuotraukos, ir kurios savaime negali patvirtinti pareiškėjo teiginių. Departamentui ir teismui pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų ar įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis nurodytu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad buvo atvykęs į Departamentą su papildomais dokumentais, kurių niekas nepriėmė, tačiau šie teiginiai taip pat nepagrįsti dokumentiniais įrodymais. Iš pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, kad jis Departamentui rašė elektroninius laiškus, tačiau jokių papildomų dokumentų nebandė pateikti.Atsakovas teigė, jog iš pareiškėjo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, kurių visuma leido daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgiau nei 6 mėnesius iš eilės, be to, pareiškėjas teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje.Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą per 5 dienas išduoti leidimą nuolat gyventi, atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus. Departamentas rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010.