Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas M. S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 10 d. skundu, teisme gautu 2017 m. lapkričio 10 d., prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)7U-40 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. S.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 1–4).

2. Pareiškėjas skunde nesutinka su Sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Departamento Sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Su Sprendimu pareiškėjas nesutinka, kadangi jis buvo priimtas neobjektyviai išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei netinkamai įvertinus visas aplinkybes, susijusias su leidimo nuolat gyventi išdavimu. Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nes nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų. Dėl šios priežasties jis neva pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Šią išvadą Departamentas grindė tuo, kad pagal Įstatymo 53 straipsnio 10 dalį pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Vertindamas, ar pareiškėjas pragyveno Įstatyme nurodytą laikotarpį ir ar per šį laikotarpį nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgesniam negu nurodyta Įstatyme laikotarpiui pagal jo kelionės dokumente esančias žymas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis apie jo vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos iš Lenkijos Respublikos kontaktinio punkto gautą informaciją apie jo vykimą per Lenkijos Respublikos valstybės sieną, Departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgiau kaip 6 mėnesius (nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.). Departamento vertinimu, pareiškėjas nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų. Atsakovas taip pat teigia, kad 2017 m. liepos 12 d. laisvos formos prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo išvykimas iš Lietuvos Respublikos netruko ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudarė daugiau kaip 10 mėnesių, tačiau nustatyta, kad jis buvo išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, taigi atsakovas daro išvadas, kad, prašydamas išduoti leidimą gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

2.2. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas buvo išvykęs ilgesniam nei 6 mėnesių iš eilės laikotarpiui, t. y. nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Jis 2015 m. balandžio 12 d. iš (duomenys neskelbtini) atskrido į Italiją, iš kur tą pačią dieną išskrido į Prancūziją. Į Prancūziją keliavo su tikslu pasiimti savo draugę ir padėti jai persikraustyti gyventi į Lietuvą. Iš Prancūzijos į Lietuvą jis automobiliu išvyko 2015 m. balandžio 17 d. Kelionė vyko per Vokietiją ir Lenkiją. Į Lietuvą atkeliavo 2017 m. balandžio 18 d. Apie tai duomenų nėra, kadangi pasienio punkte įrašas apie atvykimą nebuvo užfiksuotas. Taigi, pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nebuvo išvykęs į užsienį visą laiką, kadangi balandžio mėnesį buvo grįžęs į Lietuvą.

2.3. Pareiškėjas Departamentui pateikė visą turimą informaciją apie save, todėl Departamento argumentai, jog jis kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nuolat po dokumentų pateikimo skubos tvarka domėjosi jo klausimo nagrinėjimo eiga ir teiravosi specialistų, ar nereikia papildomos informacijos, tačiau jam buvo nurodyta, kad pateikti dokumentus per vėlu. Tačiau 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Departamentas informavo, kad klausimą nagrinėja bendra tvarka, kadangi jiems nepakanka pagrindžiančių duomenų. Tuomet pareiškėjas Departamento specialistei el. paštu išsiuntė laišką su paklausimu, kokių būtent dokumentų trūksta ir pranešė apie atvykimą į skyrių su papildomais dokumentais. Atvykus į Departamentą dokumentų ir vėl niekas nepriėmė, 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas išsiuntė dar vieną pranešimą, į kurį atsakymo negavo.

2.4. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, privalėjo vadovautis ne tik turimais bei pateiktais duomenimis, bet ir kita su tuo susijusia informacija, leidžiančia nustatyti asmens išvykų kiekį ir laikotarpį. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į pareiškėjo teikiamą informaciją bei įrodymus apie minimą išvyką į Prancūziją. Departamentas ne tik kad nenagrinėjo svarbių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo išvykomis ir atvykimais į valstybę, be ir įvėlė klaidą, nurodydamas, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo nuo 2011 m. gruodžio 29 d., nors pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų yra deklaravęs nuo 2009 m. gruodžio 23 d.