Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Valbusta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Valbusta“ prašymą dėl fizinio asmens PRS1 bankroto bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi PRS1 iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 14 d.

Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens PRS1 kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį vėlesnėmis nutartimis tikslino.

Teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens PRS1 2022 m. vasario 25 d. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2022 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimui; nurodyta nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 25 d.

Teisme 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas suinteresuoto asmens mažosios bendrijos (toliau – MB) „Valbusta“ prašymas dėl fizinio asmens PRS1 bankroto bylos nutraukimo.

Teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens MB „Valbusta“ prašymo dėl PRS1 fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; taip pat skyrė suinteresuotam asmeniui MB „Valbusta“ 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ją priteisiant valstybei.

Suinteresuotas asmuo dėl minėtos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti fizinio asmens bankroto bylą bei panaikinti baudą. Suinteresuotas asmuo atskirojo skundo dalyje dėl baudos panaikinimo nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog MB „Valbusta“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai paskyrė 500 Eur baudą. Teigia, kad MB „Valbusta“ prašymą dėl bylos nutraukimo pateikė esant FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodytoms 2 sąlygoms, kurias nustatė ir pats teismas nutartyje. Aiškina, kad prašymas buvo teikiamas ieškant susiklosčiusios situacijos teisinio sprendimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-186-513/2026 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas suinteresuoto asmens MB „Valbusta“ prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; atskirojo skundo dalį dėl suinteresuotam asmeniui MB „Valbusta“ paskirtos baudos panaikinimo nutarė laikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 107 straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu ir perdavė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi suinteresuoto asmens MB „Valbusta“ prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skirdamas aukščiau baudą, sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos suinteresuotam asmeniui (kreditorei) MB „Valbusta“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu; konstatavo, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, suinteresuotas asmuo savo teisėmis bankroto procese naudojasi jomis piktnaudžiaudamas, siekdamas naudos tik sau (nesąžiningai siekdamas pasinaudoti nemokumo administratorės skaičiavimo klaidomis), vilkindamas bankroto procesą, nepaisydamas ne tik pareiškėjos, jos nemokumo administratorės, kitų kreditorių teisių ir interesų (blokuodamas turto pardavimą, sukauptų lėšų kreditoriams ir nemokumo administratorei išmokėjimą, o vėliau dėl to atitinkamai kaltindamas bankrutuojantį fizinį asmenį ir/ar jos nemokumo administratorę), bet ir teismo ne kartą pareikštų pastabų (nagrinėjant bylos dalyvių prašymus/skundus).

Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog suinteresuotas asmuo MB „Valbusta” siekė (teikdamas prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo) itin formalaus FABĮ nuostatų taikymo, tokia jo pozicija nėra suderinama su protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimais fizinio asmens bankroto procese priimamiems sprendimams; be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokia suinteresuoto asmens pozicija nagrinėjamu atveju nėra ir sąžininga, kadangi skųsdama kreditorių susirinkimo nutarimus arba, turėjusi didžiąją daugumą balsų, blokavusi jų priėmimą arba balsuodama už savo ne visada pagrįstus siūlymus bei ginčydama iš esmės visus fizinio asmens bankroto byloje teismo priimamus procesinius sprendimus, kreditorė turėjo suvokti ir prisiimti riziką, jog fizinio asmens bankroto procesas neabejotinai užsitęs ir mokumo atkūrimo planas gali būti neįvykdytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytu trejų metų terminu.

Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo MB „Valbusta“ nepateikė įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, kurie pagrįstų prašymą panaikinti skirtą baudą, t. y. nepaneigė aplinkybės, kurią iš esmės konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, jog teiktas prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo buvo akivaizdžiai nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo MB „Valbusta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti 2025 m. spalio 24 d. nutartimi paskirtą 500,00 Eur baudą. Atskirojo skundo argumentai:

FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, todėl šioje byloje patvirtintas planas turėjo būti įgyvendintas iki 2025 m rugpjūčio 25 d. Suėjus 2025 m. rugpjūčio 25 d. planas nebuvo įgyvendintas, nes nebuvo parduotas visas plane nurodytas skolininkės turtas.

2025 m. rugsėjo 12 d., t. y. kai jau buvo virš trijų savaičių suėjęs plano įgyvendinimo terminas, MB „Valbusta“, kuri turėjo žymiai daugiau nei 2/3 kreditorinių reikalavimų, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, o teismas netenkino tokio prašymo ir dar už tai paskyrė baudą.

MB „Valbusta“ mano, jog piktnaudžiavimas teisėmis galėtų būtų, jeigu toks prašymas būtų teikiamas nesuėjus plano įgyvendinimo terminui, arba MB „Valbusta“ nebūtų turėjusi 2/3 kreditorinių reikalavimų, bet šiuo atveju buvo visos sąlygos kreiptis į teismą ir teismui tenkinti tokį prašymą.

Šiuo atveju pagal FABĮ bankroto byla turėtų būti nutraukiama, todėl ir pateiktas prašymas teismui. Jeigu teismas manė kitaip, tai teismas turėjo netenkinti prašymo ir paaiškinti kas toliau turi vykti su byla.

Teismas nepagrįstai kaltina MB „Valbusta“ dėl tariamo bankroto proceso vilkinimo. Dėl užsitęsusio procese yra teismo ir bankroto administratoriaus kaltė. Po plano patvirtinimo bankroto administratorius ilgą laiką nevykdė plano ir nepardavinėjo turto. Kai MB „Valbusta“ teikė skundus ir prašymus pradėti vykdyti planą ir pardavinėti turtą, teismas juos atmetinėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti suinteresuoto asmens MB „Valbusta“ prašymą dėl teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui MB „Valbusta“ paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ją priteisiant valstybei, t. y. už tai, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, suinteresuotas asmuo savo teisėmis bankroto procese naudojasi jomis piktnaudžiaudamas, siekdamas naudos tik sau (nesąžiningai siekdamas pasinaudoti nemokumo administratorės skaičiavimo klaidomis), vilkindamas bankroto procesą, nepaisydamas ne tik pareiškėjos, jos nemokumo administratorės, kitų kreditorių teisių ir interesų (blokuodamas turto pardavimą, sukauptų lėšų kreditoriams ir nemokumo administratorei išmokėjimą, o vėliau dėl to atitinkamai kaltindamas bankrutuojantį fizinį asmenį ir/ar jos nemokumo administratorę), bet ir teismo ne kartą pareikštų pastabų (nagrinėjant bylos dalyvių prašymus/skundus), be to, reiškiant aiškiai nepagrįstą prašymą ir piktnaudžiaujant procesu, gaišinamas teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų laikas bei eikvojamos teismo ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų lėšos, vilkinamas bankroto procesas (kuris jau pagal mokumo atkūrimo planą turėjo būti baigtas).

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo MB „Valbusta“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti fizinio asmens bankroto bylą bei panaikinti baudą. Nurodė, kad šiuo metu esanti situacija, kai pasibaigęs plano įgyvendinimo terminas, bet planas toliau vykdomas ir neaišku kiek laiko bus dar vykdomas, yra neteisėta ir turi būti sprendžiama, o ne tiesiog ignoruojama, kaip tai daroma šiuo metu. Tai leidžia daryti išvadą, jog MB „Valbusta“ buvo nepagrįstai paskirta bauda ir ji turi būti panaikinta.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-186-513/2026 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas suinteresuoto asmens MB „Valbusta“ prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; atskirojo skundo dalį dėl suinteresuotam asmeniui MB „Valbusta“ paskirtos baudos panaikinimo nutarė laikyti CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu ir perdavė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į MB „Valbusta“ argumentus nusprendė, kad suinteresuotas asmuo MB „Valbusta“ nepateikė įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, kurie pagrįstų prašymą panaikinti skirtą baudą, t. y. nepaneigė aplinkybės, kurią iš esmės konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-186-513/2026, jog teiktas prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo buvo akivaizdžiai nepagrįstas, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos panaikinimo netenkintas.

Pagal CPK 95 straipsnį teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas CPK 107 straipsnyje įtvirtinta tvarka.

Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-323-798/2025).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas konstatuoti MB „Valbusta“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir teikti procesinius prašymus, savaime nereiškia, kad naudojimasis šia teise negali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas. Procesinės teisės turi būti įgyvendinamos sąžiningai, pagal jų paskirtį ir nepažeidžiant kitų proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-186-513/2026, kuria buvo išnagrinėtas MB „Valbusta“ atskirasis skundas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs MB „Valbusta“ argumentus, konstatavo, kad fizinio asmens turto pardavimo procedūros, o taip pat ir mokumo atkūrimo planas yra vykdomas, be to, kreditorė MB „Valbusta“ siekia itin formalaus FABĮ nuostatų taikymo, tačiau tokia jos pozicija nėra suderinama su protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimais fizinio asmens bankroto procese priimamiems sprendimams. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokia kreditorės pozicija nėra sąžininga, atsižvelgiant į jos ankstesnį elgesį fizinio asmens bankroto procese – skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimus arba, turėjus didžiąją daugumą balsų, blokavus jų priėmimą arba balsuojant už savo ne visada pagrįstus siūlymus bei ginčijant iš esmės visus fizinio asmens bankroto byloje teismo priimamus procesinius sprendimus. Taigi nurodytoje nutartyje konstatuota, jog prioritetas turėtų būti teikiamas ne fizinio asmens bankroto procedūros greičiui, tačiau teisėtumui ir teisingumui ir būtent kreditorė nagrinėjamu atveju aktyviai inicijuoja fizinio asmens bankroto procese priimamų sprendimų teisminę peržiūrą, todėl naudodamasi procesinėmis teisėmis, ji turi įvertinti ir bylinėjimosi trukmę, prisiimti riziką, kad įstatyme nustatytu terminu mokumo atkūrimo plano objektyviai bus neįmanoma įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, vertindamas MB „Valbusta“ prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje jau įvertino ir MB „Valbusta“ ankstesnio procesinio elgesio reikšmę susiklosčiusiai situacijai.

Pirmosios instancijos teismas įvertino MB „Valbusta“ procesinio elgesio visumą, ankstesnius veiksmus fizinio asmens bankroto procese, jos įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams, prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo turinį ir tikslą bei aplinkybę, kad tokiu prašymu buvo siekiama pasinaudoti susiklosčiusia situacija, nors pati kreditorė savo ankstesniais veiksmais prisidėjo prie proceso trukmės.

Be to, apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, kurie leistų paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl jos veiksmų. Apeliantės argumentai, kad prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo ji siekė tik teisėto ir tinkamo bankroto proceso išsprendimo, savaime nepaneigia nustatytų aplinkybių ir nepašalina pagrindo jos procesinį elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teismo paskirtos 500 Eur baudos, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, o apeliantė nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių šią išvadą. Taip pat nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.