- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2317-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18233-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, MB "Valbusta"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto amens N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties J. K. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi J. K. iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 14 d. Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. nutartimis. Teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens J. K. 2022 m. vasario 25 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2022 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimui; minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 25 d.
2. Teisme 2023 m. liepos 25 d. gautas bankrutuojančio fizinio asmens J. K. nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ prašymas, kuriame prašoma patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens J. K. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodyta, kad 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 24 d. įvykusiuose bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimuose dalyvavę ir atitinkamai balsavę kreditoriai nepritarė J. K. pateiktam patikslintam atitinkamai 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. liepos 12 d. mokumo atkūrimo planui; prie prašymo pateiktos 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. liepos 13 d. nemokumo administratorės išvados, kuriose nurodyta, jog patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkino bankrutuojančio fizinio asmens J. K. nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo J. K. bankroto byloje ir netvirtino bankrutuojančio fizinio asmens J. K. 2023 m. liepos 12 d. patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, kuris buvo teiktas tvirtinti 2023 m. liepos 24 d. bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorių susirinkimui.
4. Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 24 d. buvo šaukiami bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorių susirinkimai, kurių metu kreditoriai nepritarė pateiktiems patikslintiems mokumo atkūrimo planams. Kreditoriai (turintys balsų daugumą) nesutiko su 2023 m. liepos 12 d. teiktu patikslintu mokumo atkūrimo planu iš esmės dėl sekančių pagrindinių priežasčių: nepateikti motyvai, dėl kurių reikia tikslinti patvirtintą 2022 m. vasario 25 d. mokumo atkūrimo planą, kuris nebuvo tinkamai vykdomas (per nustatytus terminus nerealizuotas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas); patikslintame plane nėra informacijos apie J. K. gaunamas pajamas iš darbo santykių, taip pat informacijos apie esamą darbovietę; kreditoriai nesutinka, kad pareiškėja toliau mokėtų įmokas naujajai hipotekos kreditorei ir nebūtų realizuojamas nekilnojamasis turtas.
5. Patikslinto plano 1.2 punkte nurodyta, jog J. K. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai gauna 1 000 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius), šias aplinkybes patvirtina ir vieši Sodros duomenys. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano 1.3 punktas (dėl turto realizavimo) nebuvo vykdomas, t. y. per nustatytus terminus neatliktas turto vertinimas, nesušauktas kreditorių susirinkimas dėl pardavimo kainos ir tvarkos patvirtinimo bei atitinkamai turtas neparduotas. Iš bylos duomenų matyti, kad AB Šiaulių bankas perleido savo reikalavimo teisę į pareiškėją N. K., su kuria pareiškėja sudarė mokėjimo grafiką, pagal kurį susitarė, jog pareiškėja nuo 2023 m. balandžio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. kas mėnesį moka N. K. 250 Eur kredito grąžinimo įmokas, vėliau grafikas derinamas iš naujo iki visiško kredito grąžinimo. Teismas vertino, kad bankrutuojančio asmens turto realizavimo užsitęsimas iš esmės įvyko dėl objektyvių priežasčių.
6. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas tarp pareiškėjos ir hipotekos kreditorės N. K. sudarytas mokėjimo grafikas iš esmės net negali būti vertinamas susitarimu dėl įkeisto turto išsaugojimo, kadangi jame nurodytas tik trumpo laikotarpio kredito įmokų mokėjimo grafikas, niekur nenurodant, jog susitariama dėl turto išsaugojimo, t. y. jo nepardavimo. Jeigu toks susitarimas iš tiesų ir buvo/yra sudarytas tarp pareiškėjos ir hipotekos kreditorės, jis yra/būtų ydingas, nes nėra konkretus (neaišku, ar turtas visgi bus pardavinėjamas, jeigu taip, kada, kokiomis sąlygomis/tvarka ir pan.), aiškiai apibrėžtas, palankus tik bankrutuojančiam asmeniui ir/ar hipotekos kreditorei, neatsižvelgiant į kitų pareiškėjos kreditorių interesus. Hipotekos kreditorės N. K. patvirtintas kreditorinis reikalavimas pareiškėjos bankroto byloje sudaro 76 071,50 Eur. Iš viešų duomenų nustatyta (nes iki šiol bankroto procese neatliktas individualus turto vertinimas), jog pareiškėjai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė pagal VĮ Registro centro duomenis sudaro 85 900 Eur (neskaičiuojant pareiškėjai dar priklausančios parkingo dalies vertės), t. y. gerokai didesnė, nei hipotekos kreditorės turimos reikalavimo teisės dydis. Teismas pažymėjo, kad viešame registre nurodoma vertė (rinkos ir/ar mokestinė) dažniausiai neatspindi realios turto vertės, yra nustatoma masinio vertinimo būdu, ir dažniausiai faktiškai rinkoje yra gerokai didesnė. Įvertinus pareiškėjai priklausančio buto vietą (Vilniuje), plotą (75,94 kv. m), būseną/kokybę (butas pakankamai kokybiškai įrengtas, yra naujesnės statybos daugiabučiame name), panašaus turto pardavimo kainas, tikėtina, jog pareiškėjai priklausančio turto vertė gerokai viršija ir 85 900 Eur kainą. Realizavus minėtą įkeistą turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditore, likusios lėšos būtų nukreiptos kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Suinteresuotas amuo N. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bei patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą; neišsprendus klausimo iš esmės, gražinti patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimo nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, suteikiant papildomą terminą pateikti naujai patikslintą mokumo atkūrimo planą.
8. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismo įsitikinimu kartu su patikslintu planu teismui pateiktas susitarimas tarp J. K. ir hipotekos kreditorės N. K. neleidžia daryti išvados, kad jo pagrindu buvo susitarta dėl turto išsaugojimo, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, įstatyme nėra reglamentuotas tokio susitarimo turinys. Patikslinto mokumo plano 1.3. punkte nedviprasmiškai nurodyta <Kol kas nepardavinėti buto, kuriame J. K. gyvena...>. Iš šios frazės galima suprasti, kad tarp hipotekos kreditorės ir bankrutuojančio asmens yra pasiektas susitarimas laikinai, nenustatant termino, išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą, kuriame bankrutuojantis asmuo J. K. gyvena su nepilnamete dukra. Teismas spręsdamas, kad susitarimas dėl bankrutuojančio fizinio asmens J. K. turto išsaugojimo pažeidžia kitų kreditorių interesus, neįvertino aplinkybės, kad šis turtas yra vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas. Pardavus šį turtą, pareiškėja bus priversta nuomotis kitą gyvenamąją vietą, o 250 Eur suma, kurią pareiškėja susitarė mokėti hipotekos kreditorei, yra ženkliai mažesnė, nei būsimas nuomos mokestis. Hipotekos kreditorė įsigijo hipoteka užtikrintą reikalavimą ne tam, kad tiesiog atsiimti pinigus, o tam, kad per likusį laikotarpį gauti ir pelną nuo investuotos sumos. Nors matyti, kad buto vertė viršija hipotekos kreditorės reikalavimą, tačiau skirtumas nėra didelis. Teismo prielaidos apie galimai išaugusią buto vertę savaime neįrodo, kad reali buto kaina labai ženkliai skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės. Kreditorių reikalavimai (279 543,02 Eur) nurodytą VĮ Registrų centre (85 900 Eur) buto vertę viršija daugiau nei 3 kartus. Teismas, atsisakydamas patvirtinti patikslintą mokumo planą, iš esmės nepagrįstai apribojo skolininkės ir hipotekos kreditorės teisės susitarti dėl įkeisto turto išsaugojimo. Nemokumo administratorė negali įvertinti pajaus dalies kainos bei organizuoti to pajaus pardavimo, kas galimai ženklia dalimi padengtų kreditorių finansinius reikalavimus ir pakeistų hipotekos ir ne hipotekos kreditorių balsavimo rezultatus.
Atsiliepimas
9. Nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį priiimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad butas yra vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas, bankrutuojančios kiekvieną mėnesį mokėjimas hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos būtų mažesnės, negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui tektų išleisti gyvenamojo būsto nuomai.
10. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad įstatymas suteikia teisę išsaugoti įkeistą skolininko turtą, jei susitarimas yra pasiektas su kreditoriumi, kuriam turtas yra įkeistas. Šiuo atveju patikslintame mokumo atkūrimo plane esantis sakinys „kol kas nepardavinėti buto, kuriame J. K. gyvena...“ patvirtina faktą, kad bankrutuojantis asmuo susitarė su hipotekos kreditore artimiausiu metu neparduoti bankrutuojančiam asmeniui priklausančio buto. Vien ta aplinkybė, kad toks susitarimas yra sudarytas ne absoliučiai visam bankroto proceso laikotarpiui, nedaro tokio susitarimo neteisėtu. Atsižvelgiant į rinkos sąlygas, jei situacija finansų bei nekilnojamojo turto rinkoje keistųsi drastiškai, susitarimas gali būti peržiūrėtas. Butų nuomos kainos šiuo metu yra ženkliai didesnės, nei hipotekos kreditorei pagal susitarimą mokama 250 Eur suma. Tai leidžia išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, sutaupyti lėšų, kas atitinka kreditorių interesus, nes sutaupytos lėšos skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti. Dabartinė bankrutuojančio asmens darbovietė yra (duomenys neskelbtini), kurios būstinė yra Vilniuje ir filialų įmonė kituose miestuose ir rajonuose neturi. MB „Valbusta“ elgiasi nesąžiningai bei savanaudiškai, nepateikia informacijos apie MB „Valbusta“ finansinę situaciją, pelną, piniginius srautus, tai neleidžia nustatyti J. K. pajaus dalies MB „Valbusta“ vertės.
11. Suinteresuotas asmuo MB „Valbusta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad mokumo atkūrimo plane minėti 250 Eur priskirti prie bendriems poreikiams tenkinti skirtų lėšų, o 2023 m. liepos 12 d. nemokumo atkūrimo plane teigiama, kad sutarčių, kurias fizinis asmuo numato vykdyti, nėra. Nemokumo administratorius galėjo padėti kvalifikuotai surašyti tokio pobūdžio dokumentą. Nei kreditoriams, nei teismui nepateikti įrodymai dėl būstų nuomos kainų keitimo ir visiškai neaišku, kodėl kalbama apie buto nuomą būtent Vilniuje. Pareiškėja pažeidžia kreditorės MB „Valbusta“ finansinius interesus. Neturint turto vertinimo pareiškėjos išvada, kad „...pardavus butą būtų patenkinta tik maža kreditorių reikalavimų dalis“ yra tik teorinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens J. K. 2023 m. liepos 12 d. patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano.
14. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad į bylą pateiktas tarp pareiškėjos ir hipotekos kreditorės N. K. sudarytas mokėjimo grafikas negali būti vertinamas susitarimu dėl įkeisto turto išsaugojimo. FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.
16. Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 9 dalimi, teismų praktikoje išskirtinos trys sąlygos, kurias nustačius galima konstatuoti, kad pareiškėjai turi teisę išsaugoti gyvenamąjį būstą fizinio asmens bankroto procese: pareiškėjai ir hipotekos kreditorius yra sudarę susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo; įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti; kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-421/2019).
17. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos ir hipotekos kreditorės N. K. sudarytas mokėjimo grafikas negali būti vertinamas susitarimu dėl įkeisto turto išsaugojimo, kadangi jame nurodytas tik trumpo laikotarpio kredito įmokų mokėjimo grafikas, niekur nenurodant, jog susitariama dėl turto išsaugojimo, t. y. jo nepardavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, nei FABĮ, nei kitame įstatyme nėra reglamentuotas tokio susitarimo turinys. Šiuo atveju iš sudaryto susitarimo matyti, jog juo yra susitarta „kol kas nepardavinėti buto, kuriame J. K. gyvena“, kas patvirtina, jog tarp hipotekos kreditorės ir bankrutuojančio asmens yra pasiektas susitarimas laikinai, nenustatant termino, išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą kuriame bankrutuojantis asmuo J. K. gyvena su nepilnamete dukra. Bylos duomenys patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo moka hipotekos kreditorei mėnesinę 250 Eur įmoką, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui skiriamos lėšos (250 Eur) yra mažesnės, negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad bankrutuojantis asmuo gyvena Vilniaus mieste. Byloje nėra ginčo, kad įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti. Taigi, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, kurias nustačius galima konstatuoti, kad pareiškėja turi teisę išsaugoti gyvenamąjį būstą fizinio asmens bankroto procese. Pirmosios instancijos teismas manydamas, kad bankrutuojančio asmens ir hipotekos kreditoriaus sudaryto susitarimo turinys nėra išreikštas tinkamai, turi teisę nustatyti terminą šalims pašalinti trūkumus, tačiau tai negali būti pagrindu netvirtinti mokumo atkūrimo plano.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat darė išvadą, kad pareiškėjai priklausančio buto mokestinė vertė yra gerokai didesnė nei hipotekos kreditorės turimos reikalavimo teisės dydis, todėl buto nepardavimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad tai yra vienintelis pareiškėjos būstas, kurį pardavus, pareiškėja bus priversta nuomotis kitą būstą, už kurio nuomą, tikėtina, turės mokėti ženkliai didesnę, nei 250 Eur sumą per mėnesį.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti suinteresuoto amens N. K. atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens N. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.