Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e3K-3-117-469/2026Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02575-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.6.10.5.1(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. B. ir E. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. B. ir E. B. ieškinį atsakovams A. O. ir A. O., tretieji asmenys V. D., M. N., dėl nekilnojamojo daikto paslėptų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėKasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo gynybos būdą reikalaujant, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, aiškinimo ir taikymo.Ieškovai prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 10 962,81 Eur gyvenamojo namo paslėptų stogo trūkumų šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Reikalavimą ieškovai reiškė, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Nurodė, kad iš atsakovų įsigijo kaimo turizmo sodybą. Iki įsigijimo ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių perkamo gyvenamojo namo, jo stogo kokybei patikrinti. Pradėję naudotis turtu, praėjus tik kelioms paroms nuo pirkimo sutarties sudarymo, pirmą kartą stipriai palijus, ieškovai pastebėjo, kad namas turi galimai paslėptų trūkumų – lyjant vanduo patenka į namo konstrukcijas ir patalpas. Ekspertas nustatė namo stogo konstrukcijos trūkumus, kurie galėjo būti pastebėti tik turint specialių žinių, atlikus tam tikrus ardymo darbus, nurodė, kokius statybos rangos darbus reikia atlikti, siekiant pašalinti nustatytus defektus, ir jų pašalinimo 10 962,81 Eur kainą (sąmatą). Ieškovai kreipėsi į įmonę, ji atliko eksperto nurodytus statybos rangos darbus nustatytiems defektams pašalinti bei kitus darbus, kuriais iš esmės buvo rekonstruotas gyvenamojo namo stogas. Ieškovų įsitikinimu, atsakovai žinojo arba negalėjo nežinoti apie vandens pratekėjimo į pastato konstrukcijas ir patalpas problemą, tačiau sąmoningai, elgdamiesi nesąžiningai, šias aplinkybes nuslėpė, nors ieškovai net keletą kartų teiravosi apie stogo būklę.II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmėPanevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 4 823,64 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 3 d. atsakovai paskelbė, jog parduoda kaimo turizmo sodybą už 129 999 Eur. 2021 m. lapkričio 23 d. šalys sudarė preliminariąją sodybos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovai – nupirkti 2013 m. statybos 167 kv. m rąstinį gyvenamąjį namą ir 49 a žemės sklypą už 120 000 Eur. 2022 m. birželio 10 d. šalys sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo sutartis), kurios pagrindu ieškovai įsigijo šį turtą. 2022 m. birželio 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus, nurodydama, kad lyjant pro gyvenamojo namo stogą į patalpas patenka vanduo, bėga per namo sienas. Atsakovė žadėjo surasti meistrus, užtaisyti skyles, kad į namo patalpas nebėgtų vanduo ir pastatą būtų galima eksploatuoti, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. UAB Statybų tyrimo instituto ekspertas S. Mitkus atliko gyvenamojo namo stogo apžiūrą ir 2022 m. rugsėjo 5 d. surašė tyrimo aktą (toliau – Tyrimo aktas), jame nurodė, kad labiausiai tikėtina defekto (vandens patekimas į pastato konstrukcijas ir patalpas lyjant) priežastis yra netinkamas stogo konstrukcijos įrengimas, nes neįrengtas stogo vėdinimas, garo izoliacija, difuzinė plėvelė įrengta atvirkščiai, netinkamai sukaltos vinys, galimai neįrengtas arba netinkamai įrengtas paruošiamasis hidroizoliacinis sluoksnis po bituminėmis čerpelėmis. Siekiant panaikinti defektą reikėtų atlikti darbus: 1) nuardyti pastato stogo bituminių čerpelių dangą; 2) nuardyti OSB paklotą; 3) nuardyti grebėstus ir ventiliacinius tašus; 4) nuardyti difuzinę plėvelę; 5) tinkamai įrengti difuzinę plėvelę; 6) atstatyti grebėstus ir ventiliacinius tašus; 7) atkurti išardytą OSB paklotą; 8) įrengti paruošiamąjį hidroizoliacinį sluoksnį; 9) įrengti pastato stogo bituminių čerpelių dangą; 10) permontuoti karnizų lankstinius, įrengiant vėdinimo angas, permontuoti vėjalentes; 11) permontuoti stoglangių ir kamino prijungimus prie stogo; 12) permontuoti kraigą įrengiant vėdinimo angas; 13) nuardyti pastogės lubų apdailos OSB plokštes; 14) įrengti garo izoliacinę plėvelę; 15) atkurti pastogės lubų OSB plokščių apdailą. 2022 m. rugsėjo 5 d. papildomo tyrimo akte (toliau – Papildomo tyrimo aktas) nurodyta gyvenamojo namo stogo defektų šalinimo 10 962,81 Eur kaina. Ieškovai atliko stogo keitimo darbus savo nuožiūra ir patyrė 20 650 Eur išlaidų. Reikalavimą priteisti iš atsakovų 10 962,81 Eur ieškovai reiškia remdamiesi Papildomo tyrimo akte apskaičiuota nustatytų defektų šalinimo kaina.Teismas, vadovaudamasis CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.333 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nustatė, kad ieškovai pasirinko vieną iš įstatyme įtvirtintų specialių pirkėjo gynybos būdų – atlyginti daikto trūkumų šalinimo išlaidas. Šalių paaiškinimai ir sudarytos sutartys, kaip nurodė teismas, patvirtina, kad ieškovai pirko statybos techninius reikalavimus atitinkantį, tinkamą eksploatuoti gyvenamąjį namą, jokie konkretūs trūkumai nebuvo aptarti, išskyrus akivaizdžiai matomą natūralų nusidėvėjimą. Teismas pažymėjo, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi parduodamas 2008 m. statybos gyvenamasis namas turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.2022 m. rugpjūčio 18 d. atlikęs apžiūrą UAB Statybų tyrimo instituto specialistas nustatė stogo defekto (vandens patekimo į pastato konstrukcijas ir patalpas lyjant) faktą, priežastį – nesandari stogo danga – ir labiausiai tikėtiną defekto atsiradimo priežastį – netinkamos stogo konstrukcijos įrengimas.Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad stogo dangos – čerpelių pažeidimus, OSB plokščių pajuodavimą ieškovai galėjo įvertinti prieš pirkdami turtą. Nustatė, kad tai, jog gyvenamojo namo stogas yra nesandarus, paaiškėjo tik pasikeitus oro sąlygoms, o tai, kad stogas yra iš esmės praradęs izoliacines savybes, taip pat to priežastis paaiškėjo tik po UAB Statybų tyrimo instituto specialisto apžiūros. Taigi to, kad pastatas turi defektų, kurie priskirtini prie paslėptų, eilinis, specialių žinių neturintis, pirkėjas negalėjo tinkamai įvertinti apžiūros metu, juolab nesant kritulių. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.Teismo vertinimu, šiuo atveju yra reikšminga tai, kad atsakovai iš buvusių savininkų ir pastato statytojų (užsakovų) įsigijo kitos paskirties ir baigtumo pastatą, kuris buvo eksploatuojamas 15 metų. Atsakovų pateiktame UAB „Linkoras“ 2024 m. lapkričio 6 d. tyrimo akte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu difuzinė plėvelė įrengta atvirkščiai, jos eksploatacinės savybės neigiamai pasireiškia per 3–6 mėn., priklausomai nuo tuo metu esančių gamtinių sąlygų. Atsakovai pastatą eksploatavo apie dešimt metų, todėl jiems pastato hidroizoliacijos trūkumai neabejotinai turėjo būti žinomi. Įrodymų visuma patvirtina, kad pastato stogo hidroizoliacijos defektai atsirado ne ieškovų pastato eksploatavimo laikotarpiu, o buvo dar iki Pirkimo sutarties sudarymo, todėl atsakovai turėjo pareigą prieš parduodami turtą apie šiuos trūkumus informuoti ieškovus.Net ir tuo atveju, jeigu atsakovai apie namo stogo defektus visos informacijos nežinojo, tai nepaneigia įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjams informaciją apie daikto būklę. Tiek itin trumpas laikotarpis po turto pirkėjams perdavimo, tiek pardavėjų pirminė reakcija paaiškėjus, kad vanduo per stogą patenka į patalpų vidų, bei šalių paaiškinimai, teismo vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visos jiems žinomos informacijos apie parduodamo gyvenamojo namo stogo būklę atsakovai pirkėjams neatskleidė.Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog vandens patekimą į gyvenamąsias patalpas lyjant galėjo lemti pačių ieškovų netinkamas stoglangio naudojimas arba trečiųjų asmenų veiksmai, į bylą nepateikta. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat paneigia atsakovų argumentus, kad parduodamas pastatas buvo natūraliai nusidėvėjęs dėl jo intensyvios eksploatacijos. 2022 m. rugpjūčio 18 d. tyrimo metu nustatyti trūkumai yra atsiradę ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, jie turi esminę reikšmę pastato naudingosioms savybėms bei saugiam eksploatavimui. Teismas padarė išvadą, kad pastato stogo hidroizoliacijos priežastys ir defektai buvo iki 2022 m. birželio 10 d. turto perdavimo ieškovams. Pardavimo metu pastatas turėjo paslėptų stogo trūkumų, dėl kurių neatitiko įprastų gyvenamajam pastatui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.327 straipsnio 1 dalis). Atsakovai neįrodė, kad nustatyti trūkumai buvo aptarti prieš Pirkimo sutarties sudarymą, t. y. kad atsakovai pardavė ieškovams šalių susitarimą atitinkantį daiktą. Šalindami defektus 2022 m. rudenį ieškovai pakeitė buvusią stogo dangą nauja – iš bituminių čerpelių į skardinę, atliko papildomus darbus ir patyrė 20 650 Eur išlaidų. 2025 m. gegužės 30 d. teismo ekspertizės akte atliktų stogo remonto darbų sąmatoje pagal 2022 m. spalio mėnesio kainas apskaičiuota darbų kaina sudaro 6 015,13 Eur. Teismas pritarė ieškovų argumentams, kad Papildomo tyrimo akte išdėstyti skaičiavimai, atlikti vertinant faktinės stogo konstrukcijos matmenis ir dangą, buvusią pastato įsigijimo metu, – bitumines čerpeles, jai įrengti reikalingas išlaidas, šio ginčo atveju laikytini teisingesniais. Teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi būtent Papildomo tyrimo akte esančiais skaičiavimais, nes ieškovai turėjo teisėtą lūkestį, kad perka gyvenamąjį namą su bituminių čerpelių stogo danga.Teismas pažymėjo, kad kai žala kyla dėl sutarties pažeidimo, visų pirma yra ginamas lūkesčio interesas. Šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Ieškovų įsigytas pastatas nebuvo naujas, buvo natūraliai nusidėvėjęs jo naudojimo laikotarpiu. Papildomo tyrimo akte pateiktos stogo remonto darbų kainos (sąmata) naujų medžiagų kainomis, įvertinus galimą panaudoti esamų plokščių kiekį, tačiau neįvertinant natūralaus pastato nusidėvėjimo. 2025 m. gegužės 30 d. teismo ekspertizės akte nurodoma, kad tipinis standartinės kokybės bituminių čerpelių eksploatacijos laikotarpis yra 20–30 metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kada stogo danga buvo įrengta. Laikytina, kad įrengtos stogo dangos eksploatacinis laikotarpis – 25 metai, t. y. kiekvienais eksploatavimo metais nusidėvėjimas siekė 4 proc. Pastatas buvo pastatytas ir naudojamas renginių nuomai nuo 2008 m. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad prieš atsakovus pastatą nuomai naudojo ir ankstesni savininkai (tretieji asmenys), ši aplinkybė ieškovams prieš perkant turtą buvo atskleista. Teismas skaičiavo stogo ir jo izoliacinių, montavimo dalių nusidėvėjimą nuo 2008 m. ir nustatė, kad sudarant Pirkimo sutartį pastato stogo dangos ir jo konstrukcijų nusidėvėjimas siekė 56 proc. (14 m. × 4 proc.). Pritaikęs fizinio nusidėvėjimo procentą, teismas laikė pagrįstu ir įrodytu 4 823,64 Eur žalos dydį (10 962,81 Eur × 44 proc.). Teismas vertino, kad nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jie turi solidariai atlyginti ieškovų patirtų 4 823,64 Eur išlaidų dalį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.399 straipsnis).Šiaulių apygardos teismo (veikusio Panevėžio apygardos teismo vardu) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus, 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvairiapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, padarė juos atitinkančias išvadas, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sudarant Pirkimo sutartį atsakovams buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie parduodamo gyvenamojo namo stogo būklę (pastato hidroizoliacijos trūkumus) ir atsakovai pirkėjams šios informacijos neatskleidė. Vertino, kad šią aplinkybę patvirtina tiek pirminė atsakovų reakcija paaiškėjus, jog vanduo per stogą patenka į patalpų vidų, tiek ir UAB „Linkoras“ 2024 m. lapkričio 6 d. tyrimo akte nurodyta informacija dėl laikotarpio, per kurį pasireiškia atvirkščiai įrengtos difuzinės plėvelės eksploatacinės savybės, bei faktas, kad atsakovai pastatą eksploatavo apie dešimt metų. Kartu tai paneigia atsakovų teiginius, kad trūkumai atsirado jau po sandorio sudarymo dėl nuo atsakovų nepriklausančių aplinkybių, o galbūt dėl pačių ieškovų ar trečiųjų asmenų veiksmų. Tai, kad atsakovai nurodė, jog vanduo į patalpą pateko dėl stoglangio nesandarumo ar dėl to, kad jį blogai uždarydavo nuomininkai, nepaneigia fakto, kad stogo defektas buvo ir kitose stogo vietose, pro kurias ir patekdavo vanduo į pastato vidų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai, įsigydami gyvenamąjį namą, tokių trūkumų pamatyti negalėjo. Jie išaiškėjo tik po intensyvaus lietaus, todėl tokie defektai laikytini paslėptais nuo pirkėjų. Atsakovai turi prisiimti atsakomybę dėl ieškovams parduoto gyvenamojo namo paslėptų (neatskleistų) trūkumų, kurie ieškovams kėlė didelius nepatogumus.Kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl remiasi būtent eksperto prof. dr. S. Mitkaus tyrimo išvadomis. 2022 m. rugsėjo 5 d. tyrimo aktas yra vienintelis dokumentas byloje, surašytas įvertinus netrukus po pardavimo buvusią namo stogo būklę ir konstrukciją. Tyrimo išvados yra išsamios, argumentuotos, jas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo paskirtas ekspertas S. Sušinskas 2025 m. gegužės 30 d. teismo ekspertizės akte nurodė, kad negali patikrinti aplinkybių (buvusios stogo konstrukcijos), kurios egzistavo ekspertui prof. dr. S. Mitkui apžiūrint objektą 2022 m. rugpjūčio 18 d. Tai, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiūroje atsakovai nedalyvavo ir negalėjo užduoti ekspertui klausimų, nepaneigia tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.Pasisakydama dėl ieškovų ir atsakovų apeliacinių skundų argumentų, šalims nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteisto defektų šalinimo išlaidų atlyginimo dydžio, kolegija nurodė, kad ieškovų teiginius, jog stogas, kaip užbaigto gyvenamojo namo dalis, teisiškai ir faktiškai egzistuoja nuo 2013 metų, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog pastatas buvo pastatytas ir naudojamas renginių nuomai nuo 2008 m. (taigi buvo su stogo danga). Ši aplinkybė ieškovams prieš perkant turtą buvo atskleista. Todėl teismas stogo ir jo izoliacinių, montavimo dalių nusidėvėjimą pagrįstai skaičiavo nuo 2008 m. Kolegija nesutiko ir su ieškovų argumentais, kad, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nusidėvėjimo institutą, nes taikyti standartinį nusidėvėjimo procentą daiktui, kurio realus fizinis nusidėvėjimas dėl defektų yra žymiai paspartėjęs, yra neva nelogiška ir neteisinga. Pažymėjo, kad šalys susitarė ne dėl naujo, o dėl keturiolikos metų senumo gyvenamojo namo pirkimo ir pardavimo, ir šio namo stogas buvo dengtas prieš keturiolika metų iki Pirkimo sutarties sudarymo. Be to, ieškovai stogui keisti pasirinko kitas medžiagas. Neįvertinus šių aplinkybių ir priteisiant visą ieškovų ieškinyje prašomą sumą, ieškovai būtų įgiję visiškai naują ir kitos apimties bei kokybės gyvenamojo namo stogą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino buvusį daikto nusidėvėjimą. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, o nusidėvėjęs objektas. Todėl kolegija pritarė teismo išvadai, kad sudarant Pirkimo sutartį pastato stogo dangos ir jo konstrukcijų nusidėvėjimas siekė 56 proc. (14 m. × 4 proc.), o pritaikius fizinio nusidėvėjimo procentą, pagrįstu ir įrodytu laikytinas 4 823,64 Eur žalos atlyginimo dydis (10 962,81 Eur × 44 proc.). III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškovų ieškinio reikalavimo dalis dėl 6 139,17 Eur paslėptų stogo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – papildomai priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 6 139,17 Eur, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad apskaičiuojant pirkėjo reikalaujamų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą turi būti taikomas daikto fizinio nusidėvėjimo koeficientas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina pirkėjo teisę reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Nei ši norma, nei jokia kita CK nuostata nenurodo nusidėvėjimo koeficiento taikymo šiam gynimo būdui. Šis gynimo būdas yra specialus sutartinės prievolės vykdymas natūra – juo siekiama atkurti daikto kokybę, kurios pirkėjas pagrįstai tikėjosi pagal sutartį (t. y. ginti lūkesčių interesą), o ne kompensuoti teorinę nusidėvėjusio daikto vertę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023 pabrėžė, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų gynimo būdai yra skirti daikto kokybei atkurti, o 2 punktas – ekonominės vertės sumažėjimui kompensuoti. Nusidėvėjimo koeficiento taikymas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam gynimo būdui iš esmės reikštų 2 punkte nustatyto instituto taikymą (kainos sumažinimą), taip paneigiant pirkėjo pasirinkimą ir CK 6.334 straipsnio sisteminę logiką. Pardavėjai pagal Pirkimo sutartį privalėjo perduoti ieškovams gyvenamąjį namą be paslėptų stogo trūkumų. Todėl trūkumų šalinimas, net ir naudojant naujas medžiagas, yra ne ieškovų praturtėjimas, o pardavėjo neįvykdytos prievolės įvykdymas.Teismas, taikydamas deliktinės atsakomybės logiką (sugadinto daikto vertės atkūrimą) sutartiniams pirkimo–pardavimo santykiams, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nuosekliai laikosi non cumul principo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) – sutartiniams santykiams negalima taikyti deliktinės atsakomybės taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Motyvavimas, kad dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas, yra būdingas deliktinės (ne sutartinės) atsakomybės logikai. Deliktų teisėje, kai trečiasis asmuo sugadina svetimą turtą, nusidėvėjimas taikytinas, nes siekiama grąžinti nukentėjusįjį į padėtį prieš žalos padarymą (lot. status quo ante). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to, kad trečiasis asmuo sugadino ieškovų namo stogą, o dėl to, kad atsakovai pardavė daiktą su paslėptais trūkumais, pažeisdami Pirkimo sutartį. Taikant sutartinę atsakomybę, siekiama grąžinti pirkėją į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu pardavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Net jei kasacinis teismas nuspręstų, kad nusidėvėjimas gali būti aktualus nustatant žalos dydį, teismai pažeidė kasacinio teismo suformuluotas taisykles dėl nusidėvėjimo taikymo metodologijos: (a) nusidėvėjimo koeficientas negali būti taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai; (b) naujų dalių naudojimas gali atitikti visiško nuostolių atlyginimo principą, kai rinkoje nėra tokių pat dėvėtų dalių; (c) nusidėvėjimas turi būti konkrečiai įrodytas, o ne nustatomas hipotetiškai; (d) įrodinėjimo našta tenka nusidėvėjimą taikančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Teismai mechaniškus pritaikė 4 proc. per metus nusidėvėjimo skaičiavimus visai trūkumų šalinimo sąmatai, neįvertindami, kad: (a) didelę sąmatos dalį sudaro statybos darbų (stogo ardymo, valymo, montavimo) vertė, kuri fiziškai nenusidėvi; (b) eksperto S. Mitkaus sąmatoje jau buvo atsižvelgta į esamą pastato būklę – nurodyta, kad bus panaudojamos esamos tinkamos medžiagos (apie 50 proc. esamų OSB plokščių, apie 80 proc. esamų lubų apdailos plokščių); (c) stogas nuo pat įrengimo turėjo paslėptų defektų, dėl kurių jo faktinis nusidėvėjimas buvo esmingai paspartėjęs, todėl standartinis nusidėvėjimas neatspindi realios būklės.Apeliacinės instancijos teismo argumentas, nepriteisiant visos sumos, kad ieškovai būtų įgiję visiškai naują stogą, yra teisiškai nepagrįstas. Nepagrįstas praturtėjimas pagal CK 6.237–6.242 straipsnius yra subsidiari teisių gynimo priemonė, netaikoma tada, kai galioja sutartinė atsakomybė. Rinkoje nėra 56 proc. nusidėvėjusių statybinių medžiagų – neįmanoma pakeisti supuvusių OSB plokščių kitomis 14 metų senumo plokštėmis. Naujų medžiagų naudojimas yra objektyvi techninė būtinybė. Be to, ieškovai ieškinį grindė ne faktiškai atliktų darbų kaina (20 650 Eur), o minimalia eksperto nustatyta suma (10 962,81 Eur), kuri jau buvo optimizuota, įvertinant esamų medžiagų panaudojimą. Tai įrodo ieškovų sąžiningumą ir siekį gauti ne naują stogą, o tik kompensaciją už būtinus defektų šalinimo darbus.Teismai, savarankiškai pritaikydami 56 proc. nusidėvėjimo koeficientą, kurio ekspertai S. Mitkus ir S. Sušinskas savo sąmatose nenustatė ir neįvertino, atliko specialių žinių reikalaujantį techninį skaičiavimą, kuriam neturėjo kompetencijos. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2023, pagal kuriuos kainos teisingumo patikra gali būti atlikta tik pasitelkus specialias žinias turinčius asmenis ir teismas, neturėdamas specialių žinių, negali savarankiškai atlikti skaičiavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 taip pat išaiškinta, kad teismas negali pasisakyti dėl specialių žinių reikalaujamų fakto klausimų. Jei teismui kilo abejonių dėl nusidėvėjimo įtakos, tinkamas procesinis veiksmas buvo paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnis), o ne savarankiškai koreguoti ieškovų pasitelkto eksperto skaičiavimus.Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimą, kuriuo ieškovams priteista tik 44 proc. eksperto nustatytos sąmatos sumos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022 priteisė ieškovams visų eksperto nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, netaikydamas jokio papildomo nusidėvėjimo atskaitymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010 taip pat priteisė paslėpto trūkumo šalinimo išlaidų atlyginimą be nusidėvėjimo koeficiento.Net jei kasacinis teismas nuspręstų, kad galima taikyti nusidėvėjimo koeficientą, teismų procesiniai sprendimai naikintini dėl padarytų faktinių klaidų: pirma, nusidėvėjimas skaičiuotas nuo 2008 metų. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pastatas buvo naudojamas renginių nuomai nuo 2008 m. Tačiau Pirkimo sutartis patvirtina, kad atsakovai įsigijo 96 proc. baigtumo kitos paskirties pastatą. Stogas, kaip užbaigto gyvenamojo namo dalis, teisiškai egzistuoja tik nuo 2013 m., kai buvo surašyta statybos užbaigimo deklaracija ir įregistruotas 100 proc. baigtumas. Taigi nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2013 m., o ne nuo 2008 m. (9, o ne 14 metų, taigi 36 proc., o ne 56 proc.); antra, nusidėvėjimo koeficientas pritaikytas visai sąmatos sumai, įskaitant darbų kainą. Statybos darbai (stogo ardymas, valymas, montavimas, difuzinės plėvelės įrengimas ir kt.) sudaro reikšmingą sąmatos dalį. Darbas, kaip paslauga, fiziškai nenusidėvi – stogdengio paslaugų kaina nepriklauso nuo to, ar jis remontuoja naują, ar seną stogą; trečia, teismų taikytas linijinis 4 proc. nusidėvėjimas per metus yra teorinis modelis, taikomas normaliomis eksploatavimo sąlygomis esančiam, kokybiškai įrengtam stogui. Šioje byloje nustatyta, kad stogas nuo pat jo įrengimo turėjo esminių paslėptų defektų (atvirkščiai įrengta difuzinė plėvelė, neįrengta garo izoliacija), dėl kurių į konstrukcijas nuolat skverbėsi drėgmė. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nepagrįsti ieškovų teiginiai dėl stogo nusidėvėjimo apskaičiavimo, kad teismai mechaniškai pritaikė nusidėvėjimo procentą. Techninis nusidėvėjimo procento apskaičiavimo pagrindas teismams pateiktas 2025 m. gegužės 30 d. teismo ekspertizės akte.Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nusidėvėjimo apskaičiavimo pradžia turi būti siejama su namo pripažinimo tinkamu naudoti data. Nusidėvėjimas siejamas su faktine daikto eksploatacija ir jo naudojimo trukme, ne vien su administraciniu statinio atidavimo naudoti momentu. Ieškovai pirko ne naujos statybos namą, jis buvo eksploatuojamas nuomos veiklai 14 metų iki Pirkimo sutarties sudarymo. Taigi nusidėvėjimas buvo reikšmingas, pirkėjai turėjo įvertinti tokią namo būklę ir negalėjo tikėtis tokios pat kokybės kaip perkant naują namą. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo metodologijos. Kasaciniame skunde nurodomos civilinės bylos Nr. e3K-3-240-1075/2019 faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo remtis. Vis dėlto ir minėtoje byloje priimtoje nutartyje kasacinio teismo nurodyta, kad sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, jog būtina atsižvelgti į daikto (automobilio) detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Nors, atsakovų įsitikinimu, buvo pagrindas, teismas netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto ir nenurodė kasaciniame skunde akcentuojamų išvadų (kad priteisus visą stogo vertę ieškovai nepagrįstai praturtėtų). Nesutiktina su ieškovų teiginiu, kad nei CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nei kita CK norma neįtvirtina nusidėvėjimo koeficiento taikymo ieškovų pasirinktam gynybos būdui. Ieškovai negali reikalauti atlyginti išlaidas, kurias patyrė dėl naujų medžiagų panaudojimo.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimaiDėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribųBylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl pardavėjų atsakomybės už parduoto daikto – ne naujos statybos gyvenamojo namo (stogo) – trūkumus, kurie pradėjo aiškėti praėjus kelioms dienoms nuo daikto perdavimo, palijus, ir buvo nustatyti pasitelkus ekspertą, profesionalios apžiūros metu. Ieškovai patys pašalino namo stogo trūkumus ir pareikštu ieškiniu prašė teismo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą jų pažeistų teisių gynybos būdą – priteisti iš atsakovų patirtų išlaidų altyginimą.Šią bylą nagrinėję teismai laikėsi vienodos pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo. Teismai konstatavo, kad ieškovai turi teisę į daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, tačiau nusprendė, kad prašoma priteisti suma mažintina, taikant apskaičiuotą 14 metų senumo stogo dangos (kuri šalinant jos trūkumus buvo pakeista į naują) nusidėvėjimo procentą, ir todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.Ieškovai nesutinka su teismų išvadomis dėl pagrindo taikyti stogo dangos nusidėvėjimo koeficientą. Kasaciniame skunde ieškovai argumentuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teismų išvada, kad apskaičiuojant pirkėjų reikalaujamą trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą turi būti taikomas daikto fizinio nusidėvėjimo koeficientas, kaip nurodo ieškovai, neatitinka teisinio reguliavimo ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai – išaiškinimams dėl specialiųjų, netinkamos kokybės daiktą įsigijusio, pirkėjo gynybos būdų skirtumo (skirtingų tikslų), taip pat dėl draudimo sutartiniams santykiams taikyti deliktinės atsakomybės taisykles.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, šioje nutartyje pasisakys ieškovų keliamu teisės klausimu dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios teismų turi būti nustatytos sprendžiant dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio tenkinimo apimties (atlygintinų išlaidų). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas atsakovams taikyti civilinę atsakomybę už parduoto daikto – gyvenamojo namo (stogo) – trūkumus teismų yra konstatuotas ir ieškovų kasaciniu skundu nekvestionuojamas (atsakovai kasacinio skundo neteikė). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija šių išvadų teisinio pagrįstumo nevertins, neatsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai, atsikirsdami į ieškovų argumentus, papildomai nurodė teiginius ir dėl pagrindo apskritai jiems taikyti atsakomybę nebuvimo bei susijusius teiginius, kurie nepatenka į šios kasacinės bylos nagrinėjimo apimtį. Dėl pardavėjų pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atsakomybės už neatitiktį kokybės reikalavimams teisėjų kolegija pasisakys tik tiek, kiek to reikia kasaciniu skundu keliamam teisės klausimui atskleisti.Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atsakomybės už neatitiktį kokybės reikalavimamsCK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti ne tik nuosavybės teisę į daiktus, bet ir jų kokybę. Daikto kokybės garantijos (patvirtinimo) turinys atskleistas CK 6.333 straipsnio 2 dalyje – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK nenustato specialių pardavimo sąlygų ne naujai pastatytiems pastatams. CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, tačiau turi būti atsižvelgta ir į parduodamo daikto ypatumus, turinčius įtakos tokio daikto kokybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022, 35 punktas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, be kita ko, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal Pirkimo sutartį atsakovai pardavė ieškovams šalių susitarimo ir įprastų reikalavimų neatitinkantį 2008 m. statybos gyvenamąjį namą. Namas parduotas su paslėptais esminiais trūkumais – stogo hidroizoliacijos defektais, kurie šalių nebuvo aptarti ir kėlė ieškovams didelius nepatogumus dėl į stogo konstrukciją ir namo vidų patenkančio kritulių vandens. Nustatyti gyvenamojo namo trūkumai peržengė natūralaus nusidėvėjimo ribas. Šie trūkumai buvo dar iki Pirkimo sutarties sudarymo ir turto perdavimo, apie juos, atsižvelgiant į namo eksploatacijos laikotarpį iki pardavimo, atsakovai žinojo, tačiau pirkėjų neinformavo (neatskleidė visos jiems žinomos informacijos apie parduodamo namo stogo būklę). Vadovaudamiesi pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto neatitiktį kokybės reikalavimams reglamentuojančiomis teisės normomis, teismai padarė išvadą, kad atsakomybė šiuo atveju tenka atsakovams.Dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto teisių gynimo būdo ir pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį taikant daikto nusidėvėjimo koeficientą Konstatavę, kad atsakovams taikytina civilinė atsakomybė už parduoto daikto neatitiktį kokybės reikalavimams, teismai ieškovų ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovų 10 962,81 Eur išlaidų, patirtų šalinant gyvenamojo namo stogo trūkumus, atlyginimą, tenkino iš dalies. Nustatydami atlygintinų išlaidų sumą teismai vadovavosi Papildomo tyrimo akte pateiktais skaičiavimais ir teismo ekspertizės akte nurodyta informacija apie stogo dangos eksploatacijos laikotarpį. Svarbia aplinkybe teismai laikė tai, kad ieškovų įsigytas gyvenamasis namas nebuvo naujas, buvo natūraliai nusidėvėjęs, jo stogas buvo dengtas prieš 14 metų iki Pirkimo sutarties sudarymo. Nurodę, kad Papildomo tyrimo akte, kuriuo ieškovai grindė prašomų atlyginti išlaidų dydį, stogo remonto darbų kainos buvo pateiktos pagal naujų medžiagų kainas, neįvertinus natūralaus pastato nusidėvėjimo, teismai laikė, kad yra pagrindas nuo 2008 m. skaičiuoti stogo ir jo izoliacinių, montavimo dalių nusidėvėjimą, kuris, ieškovams įsigyjant namą, siekė 56 proc., ir priteisti atitinkamo dydžio išlaidų atlyginimą – 4 823,64 Eur (10 962,81 Eur × 44 proc.). Taigi teismai vertino, kad šiuo atveju nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti taikomas daikto nusidėvėjimo koeficientas. Ieškovai kasaciniame skunde argumentuoja, kad tokia teismų pozicija yra teisiškai nepagrįsta, nes neatitinka ieškovų pasirinkto gynybos būdo esmės. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Jeigu pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (žr. CK 6.399 straipsnį). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).Be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir subsidiariai bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę. Tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, jog daiktas neturi kokybės trūkumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atskleidžiant pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, galimų teisių gynimo būdų tikslus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovai įrodinėjo ir teismai, kaip minėta, konstatavo, kad atsakovai pardavė ieškovams šalių susitarimo neatitinkantį gyvenamąjį namą, kuris turėjo paslėptus esminius stogo trūkumus ir neatitiko įprastų gyvenamajam pastatui keliamų reikalavimų. Siekdami atkurti netinkamo pagal paskirtį naudoti daikto kokybę, ieškovai pašalino namo stogo trūkumus ir kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Taigi ieškovai pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašė taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę. Teisės doktrinoje pažymima, kad sutarčių teisė gina lūkesčių (angl. expectation) interesą, o deliktų – tikrumo (angl. reliance) (red. Sagatys, G. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Mokslo studija, Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 1011). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Būtent taip pasireiškia lūkesčių intereso gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 33 punktas). Savo ruožtu aiškindamas deliktinės atsakomybės paskirtį kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 29 punktas). Taigi ieškovams pasirinkus savo teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu būdu ir atsakovams taikant sutartinę civilinę atsakomybę, teismų turėjo būti ginamas lūkesčio interesas – siekiama, kad nuo sutarties pažeidimo nukentėjusių ieškovų padėtis būtų atkurta taip, jog būtų kuo artimesnė padėčiai, tarsi Pirkimo sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta ir pirkėjai būtų gavę tokį daiktą, kokį pagrįstai tikėjosi gauti – atitinkantį kokybės reikalavimus ir tinkamą naudoti pagal paskirtį, be neaptartų trūkumų ir papildomų išlaidų jiems pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodo ieškovai, pažeisdamas non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo) taisyklę, faktiškai sutartiniams santykiams taikė deliktinės atsakomybės taisykles – pritaikydamas nusidėvėjimo koeficientą, iš esmės gynė ne lūkesčio, o tikrumo interesą. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo tokiai pozicijai pritarė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas, todėl apskaičiuojant žalos dydį gyvenamojo namo nusidėvėjimas turi būti įvertintas ir atlygintinos žalos dydis turi būti nustatytas pritaikius nusidėvėjimo procentą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atlygintina žala dėl sutarties pažeidimo nustatoma taikant kitas taisykles nei sugadinto daikto atveju. Nusidėvėjimo koeficiento taikymas būdingas taikant deliktinę atsakomybę, nes tai padeda užtikrinti nukentėjusio asmens grąžinimą į padėtį iki pažeidimo. Tačiau taikant sutartinę atsakomybę siekiama kitokio tikslo – užtikrinti, kad nukentėjusi šalis atsidurtų padėtyje, kuri būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Nors ieškovai įsigijo 14 metų senumo (2008 m. statybos) namą, pagal Pirkimo sutarties sąlygas šis turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kadangi šalys konkrečių perkamo turto trūkumų neaptarė, ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad perka gyvenamąjį namą su kokybišku (nors ir ne nauju) stogu, kuris bus tinkamas naudoti ir jo nereikės keisti. Tačiau paaiškėjo, kad atsakovai neatskleidė visos jiems žinomos informacijos apie stogo būklę ir gyvenamąjį namą pardavė su esminiais trūkumais. Ieškovams pašalinus šiuos trūkumus, t. y. pakeitus namo stogą nauju, ir prašant priteisti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teismai turėjo ne taikyti nusidėvėjimo koeficientą, o spręsti klausimą, kokio dydžio išlaidos reikalingos tam, kad būtų užtikrinta stogo kokybė (funkcionalumas) ir galimybė ieškovams naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį.CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu prašomos atlyginti išlaidos turi atitikti tam tikrus kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima (priešingai nei pirkėjo reikalavimo mažinti pirkinio kainą atveju); 2) trūkumai gali būti pašalinti. Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Bylą nagrinėję teismai ieškovams atlygintinų išlaidų dydį nustatė pagal deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės taisykles. Teismai nevertino ieškovų prašomų atlyginti išlaidų atitikties proporcingumo, protingumo, būtinumo kriterijams, nenustatė reikšmingų aplinkybių, todėl negalima patikrinti, ar ieškovams pagrįstai buvo priteista mažesnė trūkumų šalinimo išlaidų suma, nei buvo reikalaujama pareikštu ieškiniu. Byloje nustatyta, kad, nors ieškovai keisdami nupirkto namo nekokybišką stogą nauju, patyrė 20 650 Eur išlaidų, tačiau pareikštu ieškiniu prašė priteisti 10 962,81 Eur, t. y. tiek, kiek buvo apskaičiuota eksperto ir nurodyta Papildomo tyrimo akte. Taip pat nustatyta, kad apskaičiuodamas nustatytų defektų šalinimo kainą ekspertas jau įvertino dar galimą panaudoti esamų (išardžius stogą) plokščių kiekį. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas). Taigi pardavėjams teigiant, kad prašomos atlyginti išlaidos nepagrįstos, jiems tenka pareiga įrodinėti, jog, palyginti su kitais teisių gynimo būdais, jos yra žymiai didesnės – pvz., kad pardavėjai stogo kokybės trūkumams pašalinti būtų patyrę mažiau išlaidų, nei prašo atlyginti ieškovai; kad stogo kokybė galėjo būti atkurta ir nenaudojant naujų medžiagų, kurios įtrauktos į eksperto sudarytą sąmatą Papildomo tyrimo akte, nes rinkoje galima nesunkiai įsigyti panaudotų medžiagų ir pan.Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jomis ginamą pirkėjų lūkesčio interesą, nepagrįstai, nustatydami atlygintinų gyvenamojo namo stogo trūkumų šalinimo išlaidų dydį, taikė stogo nusidėvėjimo koeficientą ir nesprendė, kokio dydžio išlaidos leidžia realiai užtikrinti daikto kokybės (funkcionalumo) atkūrimą. Šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies. Byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turinčiam teisę spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 362 straipsnio 2 dalis), sudarant galimybę šalims įrodinėti ir teismui nustatyti teisiškai reikšmingas, su atlygintinų išlaidų dydžiu susijusias, aplinkybes. Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 19,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, n u t a r i a : Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.Teisėjai Sigita RudėnaitėDonatas ŠernasEgidija Tamošiūnienė