Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3322Bylos Nr. eCIK-1115/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01982-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 25 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MKRD“ (buvęs pavadinimas UAB „Medvedis“) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų vykdymą, n u s t a t ė : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Nr. DOK-2921 atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.Atsakovės 2026 m. rugsėjo 25 d. paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6.682 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl rangovo, kaip profesionalo, pareigos įspėti užsakovą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-3/2014, Nr., e3K-3-183-916/2022, Nr. e3K-3-207-701/2022, kt.). Teismas nustatė, kad difuzinė plėvelė sudrėko ilgai jos neuždengus, tačiau nepagrįstai atleido rangovę nuo atsakomybės, nenustatęs, ar ji įvykdė CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6.682 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą pareigą įspėti užsakovę ir sustabdyti darbus. Teismas sprendė apie darbų kokybės atitiktį CK 6.684 straipsnio 1 dalies normai, apie objekto priėmimo momentą pagal CK 6.682 straipsnio 1 dalį, tačiau neaptarė pateiktos gaminio deklaracijos, nepagrįstai grįsdami išvadas turiniu, kurio patys procesiniai sprendimai nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o tai yra savarankiškas CPK 331 straipsnio 4 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies pažeidimo pagrindas. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217, 6.218, 6.221 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias vienašalio ir teisminio sutarties nutraukimo santykį bei nutraukimo momentą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-326-381/2022, Nr. e3K-3-232-684/2023, Nr. e3K-3-414-706/2016, kt.). Teismo sprendimu galima nutraukti sutartį tik nustačius esminį jos pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tais atvejais, kai atsakovas teigia, jog jis sutartį vienašališkai nutraukė pirmiau už ieškovą, teismas privalo įvertinti iš esmės šiuos argumentus ir įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas priešieškinis, nes, pasikeitus sutarties nutraukimo pagrindui, keičiasi ir nutraukimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. vasario 4 d. pareiškė apie vienašalį sutarties nutraukimą, bet, nepripažinęs šio nutraukimo neteisėtu, sutartį pripažino nutraukta teismo sprendimu. Teismas tinkamai neatskleidė sutarties nutraukimo momento, todėl liko neaiški sutarties galiojimo situacija, atsakovei pareiškus apie vienašalį sutarties nutraukimą. Be to, teismas nevertino sutarties 12.5 punkto teisinės reikšmės (užsakovės teisės nutraukti vienašališkai sutartį nesant rangovės kaltės). Teismas atmetė priešieškinį pripažinęs, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, tačiau nenustatęs, kurią prievolę ir kokiu mastu atsakovė pažeidė pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas netaikė CK 6.206 straipsnio, kuris draudžia remtis kitos šalies sutarties nevykdymu tiek, kiek sutartis nevykdyta dėl pačios šalies kaltės, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.644 straipsnio 1 dalį, 6.671, 6.694 straipsnio 4 dalį, 6.684 straipsnio 4, 5 dalis, 6.653 straipsnio 4 dalį. Teismas konstatavęs, kad atsakovė neginčijo atliktų darbų aktų, priteisė skolą už darbus, kurių dalies rangovė neperdavė CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka bei dėl kurių papildomas susitarimas nebuvo pasiektas CK 6.183 straipsnio 1–2 dalyse ir Sutarties 9.7, 10.2.3 punktuose numatyta forma, taip nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą dėl faktiškai atliktų ir perduotų darbų bei papildomo darbų užsakymo atsakovei, o ne ieškovei (CPK 178 straipsnis). Tokia pozicija prieštarauja statybos rangos santykių esmei ir sąžiningumo principui (CK 1.5, 6.158 straipsniai), o netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas neatitinka teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-9-1075/2024, Nr. e3K-3-108-1075/2026, kt.). teismas, taikydamas CK 6.183 straipsnio 2 dalį, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-80-378/2024 pateiktu aiškinimu. 4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 64, 68 straipsnius, pažeidė įrodymų patikimumo ir leistinumo principą reglamentuojančias teisės normas (CPK 218 straipsnis), nesivadovavo Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 21 straipsnio 3 dalimi, nes spręsdamas dėl darbų kokybės, rėmėsi teismo eksperto N. B. ekspertizės aktu, nors byloje buvo duomenys, jog tas pats ekspertas 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovės užsakymu už atlygį parengė konsultacinę specialisto išvadą dėl to paties objekto (tai imperatyviai draudžia TEĮ 21 straipsnio 3 dalis), atsakė tik į iš anksto su ieškove suderintus klausimus. Taip teismas nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-43-313/2023, Nr. e3K-3-8-469/2025, kt.).Atrankos kolegija, susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 25 d. atsakovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad paduotame kasaciniame skunde iš esmės keliami nauji klausimai dėl materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Tačiau atrankos kolegija neturi pagrindo spręsti, kad jie atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama įvardytų teisės normų netinkamais aiškinimas ir taikymas ir šių pažeidimų esminė reikšmė vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinio skundo klausimas dėl teismo eksperto N. B. ekspertizės akto išvadų reikšmės ir tinkamo vertinimo šiame skunde keliamas ir argumentuojamas per proceso teisės normų pažeidimo prizmę. Nors šis klausimas ir grindžiami naujais argumentais, tačiau keliamo klausimo esmė yra tokia pati kaip ir klausimo, nurodyto pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį buvo atsisakyta priimti. Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Dėl to atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas sustabdyti skundžiamų teismų procesinių sprendimų vykdymą. Sumokėto 263 Eur žyminio mokesčio grąžinimo klausimas yra išspręstas atrankos kolegijos 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Nr. DOK-2921. Už atsakovę sumokėtas 662 Eur žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam K. J. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Grąžinti K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 662 (šešių šimtų šešiasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugsėjo 25 d. Paysera mokėjimo nurodymu, mokėjimo kodas MU-67-998-2026.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAndžej MaciejevskiDalia Vasarienė