Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2921Civilinė byla Nr. eCIK-956/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01982-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MKRD“ (buvęs pavadinimas UAB „Medvedis“) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo bei prašymu stabdyti sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litimbera“ ieškinį atsakovei UAB „MKRD“ dėl rangos sutarties pripažinimo nutraukta dėl užsakovo kaltės, skolos priteisimo ir kt. bei atsakovės UAB „MKRD“ priešieškinį ieškovei UAB „Litimbera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys V. R., S. J., A. S. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – pripažino šalių 2020 m. spalio 20 d. sudarytą statybos darbų rangos sutartį nutraukta teismo sprendimu dėl atsakovės kaltės; priteisė ieškovei iš atsakovės 9 267,14 Eur skolos už atliktus statybos darbus ir 2 385,53 Eur netesybų, viso 11 652,67 Eur, 8 proc. procesinių palūkanų už priteistą 11 652,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 759 Eur bylinėjimosi išlaidų.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 25 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovei iš atsakovės priteisė teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami ekspertizės aktą kaip įrodymą, pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, kadangi teismo ekspertizę byloje atlikęs ekspertas dėl to paties tyrimo objekto anksčiau buvo pateikęs konsultacinę išvadą vienai iš bylos šalių – ieškovei.2. Teismo ekspertui atsakius tik į ieškovės suformuluotus ir iš anksto su teismo ekspertu suderintus klausimus, buvo pažeistas šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principas (CPK 12, 17 straipsniai). Teismui rezoliucija leidus ekspertui atsakyti tik į iš anksto su ieškove suderintus klausimus, teismas taip pat pažeidė CPK 214 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė atsakovės suformuluotus klausimus ekspertui.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, netinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis, 212 straipsnio 2 dalis), nes, nustačius, kad teismo ekspertui suteikti kvalifikacijos atestatai formaliai nesuteikia teisės eiti konstrukcijų dalies (statinio dalies) ekspertizės vadovo pareigų, savarankiškai, neturėdamas tam būtinų specialių žinių, ir nesivadovaudamas kompetentingos institucijos pateiktu vienareikšmiu išaiškinimu, sprendė specialių žinių reikalaujantį klausimą dėl eksperto kvalifikacijos atitikties ekspertizės dalykui.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, dėl ko buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).5. Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priėmus analogišką sprendimą tam, koks buvo priimtas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pašalinti esminiai apeliacinės instancijos teismo nustatyti pažeidimai, susiję su selektyviu įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimas).6. Teismai netinkamai taikė CK 6.662 straipsnio 1 dalį, kadangi, nepaisydami to, kad darbai pagal sutartį buvo priimti su išlygomis, besąlygiškai vadovavosi tokių aktų duomenimis bei priteisė visą skolą už aktuose nurodytus darbus, nors dalis šių darbų nebuvo priimta, o dalis jų apskritai nebuvo atlikta.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo nespręstinas.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Pateiktame žyminio mokesčio pervedimo išraše nurodyta, kad žyminio mokesčio mokėtojas K. J., todėl žyminis mokestis grąžinamas būtent jam.Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.