Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1947-950/2026 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00274-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.3.4.3Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 13 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BTS Retail“ ir (trečiojo asmens) TAR1 bei atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų ūkas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-5158-789/2026, pagal pareiškėjų (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BTS Retail“ ir (trečiojo asmens) TAR1 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 pagal ieškovės IEŠ1 ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BTS Retail“ ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ūkas“, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo advokatas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlaisvinti patalpas, trečiasis asmuo byloje – TAR1Teismas n u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, dėl ko pastarasis teismas byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Ginčo esmėVilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2024, ieškovės IEŠ1 (toliau – ir ieškovė) ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2024 m. birželio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BTS Retail“ ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Vakarų ūkas“, bei įpareigojo atsakovę UAB „BTS Retail“ per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą – išnešti atsakovei priklausančius daiktus iš 771 kv.m. dydžio dalies patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančios ieškovei IEŠ1, ir perduoti šios patalpos raktus ieškovei, o atsakovei teismo sprendimo per nustatytą terminą neįvykdžius, leisti ieškovei atlaisvinti negyvenamąją patalpą atsakovės sąskaita. Taip pat paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bei valstybės patirtas išlaidas ir sprendė palikti galioti 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 26 d.Pareiškėjas (trečiasis asmuo) TAR1 2026 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu (reg. Nr. DOK-14515) dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 2 punktus ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, bylą perduodant nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, trečiuoju asmeniu įtraukti ASM, pripažįstant jo dalyvavimą būtinu, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Prašyme nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžią skaičiuoja nuo 2026 m. vasario 26 d., kuomet įsiteisėjo sprendimas, apeliacinės instancijos teismui atmestus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, nes būtent nuo šio momento pareiškėjams tapo aišku, jog jų teisių pažeidimas negali būti apgintas apeliaciniu skundu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tokiais pagrindais:CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes byla buvo išnagrinėta faktiškai nedalyvaujant atsakovams ir trečiajam asmeniui, kurie objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie procesą, teikti įrodymus ar ginti savo teises. Atsakovė UAB „BTS Retail“ niekada neturėjo paskyros Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP), todėl teismas turėjo užtikrinti alternatyvų procesinių dokumentų įteikimą, o to nepadarius, laikytina, kad procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Trečiajam asmeniui TAR1 taip pat nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Be to, 2025 m. spalio–lapkričio mėn. EPP sistema nuolat strigo, tai trukdė laiku gauti informaciją apie bylą, pasiekti bylos duomenis, o atsakovai negavo informacijos apie priimtus procesinius dokumentus nei elektroniniu paštu, nei registruotais laiškais. Laiko, kad šio pažeidimo negali pašalinti vėlesnis sprendimo įteikimas ar galimybė jį apskųsti. Nagrinėjamu atveju visi sprendimo motyvai buvo suformuoti vienašališkai, neįvertinus visų šalių pozicijų ir faktinių aplinkybių.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes nors ginčo nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2027 m. gruodžio 7 d. ir galiojo tiek perleidimo metu (2024 m. birželio 3 d.), tiek bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas, atsakovams nedalyvavus procese, šios aplinkybės nevertino. Be to, nebuvo pagrindo naikinti nuomos sutarties nei dėl pačios sutarties, nei dėl perleidimo sutarties kokių nors pažeidimų, nes jų faktiškai nebuvo, o ieškovė neįrodė, kokiu būdu nuomos teisių perleidimas pažeidė jos interesus. Nors LUAB „Vakarų ūkas“ nemokumo administratorė neneigė sutarties perleidimo teisėtumo, teismas nepagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio pažeidimą, neva, sutarties perleidimas pažeidžia LUAB „Vakarų ūkas“ kreditorių interesus ir iš jos, kaip atsakovės, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas turėjo taikyti restituciją, tačiau to nepadarė, nevertino realių restitucijos taikymo pasekmių, t. y. kad bet koks sprendimas, įpareigojantis tiesiog atlaisvinti patalpas ir be kompensacijos už jose 2008 m. atliktą kapitalinį remontą perduoti raktus, yra visiškai nepagrįstas, sukuria nepagrįstą ieškovės praturtėjimą.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes turi naujų ir svarbių įrodymų, kurie negalėjo būti pateikti dėl netinkamo informavimo apie bylą ir nedalyvavimo vykusiame procese. Svarbi nauja aplinkybė, kad nuomininkė neturėjo įsiskolinimų nuomotojai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį, o nuomotojos įvardyta skola už suvartotą elektrą atsirado, nes ASM naudojosi tuo pačiu elektros įvadu savo gamybinių dirbtuvių reikmėms, nors elektros abonentas su tiekėju buvo pasirašytas nuomotojos vardu. Be to, nuomininkė nuomos sutarties pagrindu turėjo teisę stabdyti nuomos mokesčio mokėjimą, nes nuomotoja nevykdė prievolės suremontuoti patalpose esančius gedimus. Nuomotoja, be kita ko, buvo nutraukusi žemės sklypo aplink pastatą nuomos sutartį su valstybe, o tai yra netinkamo nuomos sutarties vykdymo įrodymas, nuomotoja minėta žeme naudojosi savo reikmėms. Mano, kad į bylą turėjo būti įtrauktas ASM, nes jam, kaip nuomotojos atstovui sprendimas gali turėtų teisinių pasekmių.Pareiškėja (atsakovė) UAB „BTS Retail“ 2026 m. balandžio 20 d. taip pat pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-21050) dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, jog sutinka su TAR1 prašyme nurodytais argumentais, kartu papildydama tai, jog nuo 2025 m. birželio 26 d. TAR1 neturėjo teisės eiti atsakovės vadovo pareigų, įmonę šiuo metu atstovauja AGI1. Atsakovė niekada neturėjo ir neturi EPP paskyros, teismo siųsta pašto korespondencija atsakovei grįžo neįteikta, tačiau TAR1 asmeninė paskyra negali būti tapatinama su atsakovės paskyra, ypač įvertinus tai, kad įteikiant dokumentus TAR1, skirtus atsakovei, jis negalėjo atsakovės atstovauti.Ieškovė IEŠ1 2026 m. balandžio 8 d. atsiliepime (reg. Nr. DOK-18890) į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jo netenkinti. Apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurias nurodo pareiškėjai, buvo žinoma dar iki sprendimo byloje priėmimo, todėl jos neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Pareigą pateikti visas atsikirtimą į ieškovės ieškinį pagrindžiančias aplinkybes ir tai patvirtinančius įrodymus pareiškėjai turėjo galimybę civilinės bylos nagrinėjimo metu, bet tuo nepasinaudojo. Mano, kad pareiškėjas, nesugebėjęs laiku ir tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis civilinėje byloje, nepagrįstai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Visi pareiškėjų keliami klausimai yra atsakyti sprendime. Pažymėjo, jog byla buvo išnagrinėta dėl negyvenamųjų patalpų nuomos teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeidimo pašalinimo, o pareiškėjai kelia klausimus, susijusius su nuomos sutarties pratęsimu, restitucijos pasekmių tinkamu taikymu, nemokumo teisės normomis, kas yra susiję su pačios nuomos sutarties nutraukimu. Pareiškėjai taip pat klaidina teismą, teigdami, kad ASM buvo ieškovės atstovas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas bylos atnaujinimo pagrindas yra susijęs su į bylą neįtrauktų asmenų materialinėmis teisėmis ar pareigomis, o ne dėl to, kad nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškovė 2025 m. 2026 m. balandžio 27 d. atsiliepime (reg. Nr. DOK-22531) papildomai nurodė, kad TAR1 teisės atstovauti UAB „RTS Retail“ neteko 2025 m. birželio 16 d., tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas anksčiau, t. y. 2025 m. kovo 21 d.Atsakovė LUAB „Vakarų ūkas“ 2026 m. balandžio 20 d. atsiliepime (reg. Nr. DOK-21154) į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog palaiko prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovės nemokumo administratorė sutinka, kad byla buvo išnagrinėta pažeidus proceso dalyvių informavimo ir atstovavimo principus, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Papildomai nemokumo administratorė mato poreikį iš naujo išnagrinėti ir materialinių teisės normų taikymo (restitucijos, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kreditorinio reikalavimo pagrįstumo) klausimus, kurie pirmosios instancijos teisme priimant sprendimą iš esmės nebuvo vertinti. Neįtraukus UAB „RTS Retail“, kaip aktyvaus proceso dalyvio, buvo neišnagrinėtos kelios nemokumo administratorei ir LUAB „Vakarų ūkas“ kreditoriams reikšmingos aplinkybės, t. y. dėl ieškovės nurodytos skolos pagrįstumo (ieškovės nurodyti faktiniai teiginiai apie nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų įsiskolinimą gali būti netikslūs), dėl restitucijos netaikymo pasekmių (šio klausimos neišsprendimas lemia nepagrįsta ieškovės praturtėjimą, kuriuo paneigiamas LUAB „Vakarų ūkas“ ir jos kreditorių interesas), dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (šių išlaidų priteisimas tiesiogiai mažina bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimo apimtį ir administravimo išlaidas).Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįstas, nurodomos aplinkybės neatitinka įstatyme nustatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos. Teismo vertinimu, nurodomi faktai, įvardijami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, yra susiję su 2008–2015 m. ir 2019 m. laikotarpiu, t. y. gerokai iki sprendimo priėmimo dienos (2025 m. rugsėjo 30 d.), o pareiškėjas TAR1, tuo laikotarpiu būdamas tiek UAB „Vakarų ūkis“, tiek UAB „BTS Retail“ vadovu ir vieninteliu akcininku, ne tik turėjo objektyvią galimybę, bet ir privalėjo šiuos faktus žinoti.Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo prašyme nepaaiškino, dėl kokių būtent neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų teismas būtų pasisakęs, o vien abstraktus teiginys apie galimą ne visų bylos dalyvių informavimą ar dalyvavimą procese, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kartu pažymėjo ir tai, jog ši norma siejama ne su procesinių teisių pažeidimais apskritai, o su konkrečiu sprendimo poveikiu neįtrauktų asmenų materialinėms teisėms ar pareigoms.Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog trečiasis asmuo TAR1, kuris tuo pačiu metu buvo UAB „BTS Retail“ vadovas, buvo įtrauktas į bylą ir turėjo tiesioginį ryšį su bylos nagrinėjimu, proceso pradžioje buvo teisėtas UAB „BTS Retail“ atstovas, o tai, kad vėliau TAR1 neteko teisės eiti vadovaujančias pareigas, savaime nepaneigia iki tol tinkamai atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog visas procesas tapo neteisėtas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai turėjo realią galimybę sužinoti apie bylos nagrinėjimą ir joje dalyvauti, o jų argumentus dėl tariamai netinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir nežinojimo apie bylą vertino kaip nepagrįstus.Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodomi argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes visi pareiškėjų keliami klausimai iš esmės jau buvo išnagrinėti ir įvertinti teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendime. Nurodė, jog pareiškėjai konkrečiai nenurodo, kuri materialiosios teisės norma buvo netinkamai pritaikyta ir kaip tai galėjo lemti neteisėtą sprendimą, o jų keliami klausimai dėl nuomos sutarties pratęsimo, restitucijos pasekmių tinkamo taikymo, nemokumo teisės normos taikymo yra susiję su negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tarpusavio teisių ir pareigų klausimu, o ne su nuomos teisių neteisėtu perleidimu.Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-28928, perregistruotas Nr. DOK-68679) atsakovė UAB „BTS Retail“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „RTS Retail“ tinkama pareiškėja byloje dėl proceso atnaujinimo ir prašymą tenkinti, t. y. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuotai aptariant 2026 m. balandžio 20 d. pareiškimą CPK 115 straipsnio taikymo bei kitus atsakovės argumentus. Taip pat prašo atnaujinti terminą pagal CPK 78 straipsnį, jei nustatytų, kad terminas yra praleistas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su tuo, jog pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi, atsisakydamas pripažinti UAB „BTS Retail“ pareiškėja dėl netinkamo atstovo TAR1, nenustatė termino trūkumams pašalinti. Tokiu būdu buvo apribota UAB „BTS Retail“ teisė kreiptis į teismą.Nors pradinėje byloje UAB „BTS Retail“ buvo įtraukta atsakove, tačiau jos faktinis dalyvavimas procese nebuvo įmanomas, nes ji neturėjo aktyvuotos EPP paskyros, teismo siųsta pašto korespondencija registruotu bendrovės buveinės adresu grįžo neįteikta (su grąžinimo žyma ir perbrauktu adresu), be to, nuo 2025 m. birželio 25 d. buvusiam bendrovės vadovui TAR1 buvo apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas. UAB „BTS Retail“ vertinimu, teismas turėjo procesinius dokumentus įteikti kitu būdu (per antstolį, paskelbiant viešai, o apribojus TAR1 teisę eiti vadovo pareigas – alternatyviam teisėtam atstovui arba kuratoriui). Būtent dėl šių aplinkybių egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o kartu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino arba įvertino netinkamai.Skundžiamoje nutartyje nurodant, kad esą pareiga užtikrinti tinkamą bendrovės vadovą tenka jos akcininkams, iškreipiamas CK 2.82 straipsnio 2 dalies aiškinimas, nes ši norma reguliuoja juridinio asmens vidines valdymo struktūrą, o ne teismo procesines pareigas. Pažymėjo, kad vidinis bendrovės organizavimas nepanaikina CPK 117–125 straipsniuose įtvirtintų teismo pareigų tinkamai įteikti procesinius dokumentus tinkamai įgaliotiems atstovams žinomais adresais. 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendime buvo padarytos penkios materialiosios teisės taikymo klaidos (t. y. nebuvo įvertintas nuomos sutartis 8.3 punktas; nebuvo taikyta restitucija; buvo taikomos JANĮ 56 straipsnio nuostatos be administratorės pozicijos įvertinimo; aplinkybių, susijusių su nuomos mokesčio sustabdymu, nevertinimas; tinkamai neištirtas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas), kurias skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė tik vienu argumentu (nesusiję su bylos dalyku – nuomos teisių perleidimu), su kuriuo UAB „BTS Retail“ nesutinka. UAB „BTS Retail“ laikosi pozicijos, kad šiuo atveju restitucija yra integrali sandorio negaliojimo pasekmių dalis, o nuomos sutarties 8.3 punktas bei jos nutraukimo pagrindo abejotinumas yra tiesiogiai taikytini vertinant patį perleidimo teisėtumą.Nors skundžiamoje nutartyje užsimenama apie galimą CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimą, tačiau galutinė ir aiški pozicija šiuo klausimus nėra pateikta. UAB „BTS Retail“ laikosi pozicijos, kad šis terminas nėra praleistas, nes jį skaičiuoja arba nuo 2026 m. vasario 26 d., kuomet įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 30 d., arba nuo to momento, kai UAB „BTS Retail“ pradėjo atstovauti teisėtai įgaliotas atstovas AGI1. Tuo atveju, jei visgi terminas būtų praleistas, mano, jog turėtų būti atnaujintas remiantis CPK 78 straipsniu dėl svarbių priežasčių – objektyvaus negalėjimo turėti tinkamai įgalioto atstovo iki AGI1 paskyrimo. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-29027, perregistruotas Nr. DOK-68685) atsakovė LUAB „Vakarų ūkas“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti 2026 m. kovo 19 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuotai aptariant visus 2026 m. balandžio 20 d. atsiliepime išdėstytus argumentus. Taip pat prašo atnaujinto proceso metu pakartotinai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įskaitant iš LUAB „Vakarų ūkas“ administravimo lėšų priteistą 805,50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:LUAB „Vakarų ūkas“ pirmosios instancijos teismui 2026 m. balandžio 20 d. pateiktame atsiliepime buvo išdėsčiusi savarankiškus argumentus, kuriais palaikė proceso atnaujinimą, t. y. dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant UAB „BTS Retail“ ir TAR1, neįtraukus ASM, dėl restitucijos pasekmių, dėl bylinėjimosi išlaidų iš LUAB „Vakarų ūkas“ priteisimo, dėl galimai nepagrįsto ieškovės kreditorinio reikalavimo LUAB „Vakarų ūkas“ bankroto byloje, tačiau skundžiamoje nutartyje šie argumentai iš esmės nebuvo nagrinėjami. Motyvuojamoje nutarties dalyje teismas tik perrašė LUAB „Vakarų ūkas“ argumentus, tačiau dėl administratorės viešo intereso gynimo, kreditorinių reikalavimų ir restitucijos pozicijų teismas nepasisakė — neatmetė motyvuotai, nepatvirtino, neaptarė.Nagrinėjant pagrindinę bylą tuo metu nemokumo administratorė negalėjo žinoti visų su nagrinėta situacija susijusių aplinkybių, nes buvęs LUAB „Vakarų ūkas“ vadovas TAR1 laiku nebuvo perdavęs visos informacijos, susijusios su ginču, o LUAB „Vakarų ūkas“ dokumentai buvo paimti atliekant įvairius tyrimus ir iki šiol administratorei negrąžinti, be to, ieškovė, kreipdamasi į nemokumo administratorę, nutylėjo aplinkybes, susijusias su neatliktu stogo remontu, vandentiekio gedimais, elektros energijos sąskaitose esančiomis trečiųjų asmenų sąnaudomis ir kitais aktualiais klausimais. Jeigu nemokumo administratorė visa tai būtų žinojusi, tai būtų lėmę kitokios pozicijos pradinėje byloje palaikymą.LUAB „Vakarų ūkas“ nemokumo administratorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad buvusiam LUAB „Vakarų ūkas“ atstovui pradinės bylos nagrinėjimo metu žinant aplinkybes ir jų nepasakant byloje, tai automatiškai sukūrė administratorei pareigą žinoti tas pačias aplinkybes. Toks aiškinimas paneigia JANĮ 56 straipsnyje numatytus tikslus, nes jei buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo neveikimas (neinformavimas, dokumentų neperdavimas, sąmoningas tylėjimas) paveiktų administratorės galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kreditorių interesai būtų neapsaugoti būtent toje srityje, kurioje administratorė pagal įstatymą privalo veikti aktyviai. Skundžiama nutartimi tie patys TAR1 veiksmai, kurie ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo vertinami kaip neteisėti, pripažįstami tinkamu LUAB „Vakarų ūkas“ informuotumo įrodymu. Tai, anot LUAB „Vakarų ūkas“ nemokumo administratorės, yra absoliutus loginis ir teisinis prieštaravimas, kuris pažeidžia teismų jurisprudencijos vientisumo, teisinio aiškumo ir šalių teisėtų lūkesčių principus. LUAB „Vakarų ūkas“ negali būti laikoma informuota per atstovus, kurie kitose to paties teismo nutartyse yra pripažinti neteisėtais. Nemokumo administratorės vertinimu, pradinėje byloje privalėjo būti taikoma restitucija, o tai atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodomą aiškią teisės normos taikymo klaidos sampratą. Be to, dar vieną savarankišką akivaizdžios materialinės teisės taikymo klaidos pagrindą sudaro ir tai, jog pradiniame sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, apie kurias nemokumo administratorė dėl jei neperduotos informacijos negalėjo žinoti, t. y. tai, kad ieškovė, nebūdama nuomos sutarties perleidimo tiesioginė dalyvė, išvis neturėjo teisės ginčyti tokią sutartį. Bylinėjimosi išlaidų iš administravimo lėšų priteisimas pradinėje byloje neatitinka teisingumo principo ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų. Šis principas nebuvo aptartas nei pradiniame sprendime, nei skundžiamoje nutartyje.Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-28927, perregistruotas Nr. DOK-68694) trečiasis asmuo TAR1 prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti 2026 m. kovo 19 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuotai aptariant visus TAR1 prašyme nurodytus argumentus, įskaitant EPP techninius sutrikimus ir prašymą įtraukti ASM trečiuoju asmeniu. Taip pat prašo konstatuoti, kad skundžiamoje nutartyje pateiktas TAR1 procesinių veiksmų vertinimas kaip piktnaudžiavimas, neatitinka byloje esančių duomenų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje nėra įvertintos aplinkybės, susijusios su EPP sutrikimais, dėl kurių jis negalėjo tinkamai ir laiku pateikti apeliacinio skundo pradinėje byloje. Būtent tai patvirtina, kad TAR1 negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti procesinės veiklos pradinėje byloje, apie kurią sužinojo po sprendimo priėmimo besibaigiant jo apskundimo terminui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu taip pat neįvertino ir to, kad pradinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam apie posėdžio datą ir vietą nebuvo tinkamai pranešta. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas tik ASM neįtraukimas į bylą.Trečiasis asmuo sutinka, kad būdamas abiejų bendrovių (UAB „Vakarų ūkas” ir UAB „BTS Retail”) vadovu, jis žinojo bylai reikšmingas faktines aplinkybes (nuomos sutarties pratęsimo dokumentus, 2008 m. atlikto kapitalinio remonto vertę, stogo defektų pretenzijas, elektros įvado bendro naudojimo aplinkybes), tačiau vien žinojimas yra neatsiejamas nuo procesinės galimybės tokias aplinkybes suformuluoti ir pateikti byloje. Šiuo gi atveju, to trečiasis asmuo negalėjo padaryti, nes nebuvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį, sužinojęs apie sprendimą jau po jo priėmimo, susidūrė su EPP techniniais sutrikimais, kurie sukliudė laiku paduoti apeliacinį skundą, o vėlesnius jo skundus buvo atsisakyta priimti dėl praleistų terminų ir įgaliojimų atstovauti nebuvimo. Kitaip tariant, aplinkybės, kurias trečiasis asmuo žinojo ir kurios pripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu aspektu, pradinėje byloje liko neištirtos ne dėl trečiojo asmens tylėjimo, o dėl netinkamo informavimo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog pradiniame sprendime buvo padarytos šios materialinės teisės taikymo klaidos: nevertintas nuomos sutarties 8.3 punktas; nevertintas nuomos sutarties pratęsimas iki 2027 m. spalio 7 d.; neištirtos restitucijos taikymo pasekmės; neištirtos nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo aplinkybės; neįtrauktas trečiasis asmuo ASM; neįvertintas nuomos sutarties nutraukimo pagrindo abejotinumas.Pirmosios instancijos teismas iš pradžių nurodydamas, kad TAR1 buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl neabejotinai turėjo informaciją apie pradinės bylos procesą ir galimybę realizuoti procesines teises, vėliau pats sau prieštaraudamas, kai nurodo, jog vėlesni TAR1 veiksmai teikiant apeliacinį ir atskiruosius skundas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir bandymas revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. TAR1 vertinimas „piktnaudžiautoju“ yra ne tik teisinė klaida, bet ir reputacinis pažeidimas, nes TAR1 viso proceso metu siekė ginti savo interesus naudodamasis esamomis procesinėmis priemonėmis ir tai yra teisinė gynybą, o ne piktnaudžiavimas. Nors teismų buvo pripažinta, kad TAR1 neturėdamas įgaliojimų naudojosi LUAB „Vakarų ūkas“ EPP paskyra, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokį EPP paskyros naudojimą pripažino kaip TAR1 aktyvų dalyvavimą ir informavimą. Toks aiškinimas, anot trečiojo asmens, pažeidžia teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.Pasisakydamas dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimo, laiko, jog šis terminas nėra praleistas, nes jo pradžią TAR1 skaičiuoja nuo 2026 m. vasario 26 d., kuomet įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimas pradinėje byloje.Ieškovė IEŠ1 pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-66373, perregistruotas Nr. 68701) į atsakovės UAB „BTS Retail“ ir trečiojo asmens TAR1 atskiruosius skundus, kuriuo prašo juos atmesti ir priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus jokių materialinės bei procesinės teisės normų, o atskiruosiuose skunduose keliami klausimai yra atsakyti priimtoje nutartyje.Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų (atsakovės) UAB „BTS Retail“ ir (trečiojo asmens) TAR1 prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus normos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis.Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2026 m. kovo 15 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo (reg. Nr. DOK-14515), kuris teisme gautas 2026 m. kovo 18 d., buvo teikiamas atsakovės UAB „BTS Retail“ ir trečiojo asmens TAR1 vardu (prašymą per EPP sistemą pateikė ir pasirašė TAR1), 2026 m. kovo 24 d. prašymas priimtas tik kaip pateiktas trečiojo asmens TAR1, teismui nustačius, jog jis negali atstovauti UAB „BTS Retail“, nes jam Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi apribotos teisės 1 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. 2026 m. balandžio 20 d. teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (reg. Nr. DOK-21050) pateikė ir atsakovė UAB „BTS Retail“, jau atstovaujama tinkamo atstovo, todėl 2026 m. balandžio 22 d. prašymas buvo priimtas. Dėl pirmame etape priimtų procesinių sprendimų, t. y. kad pareiškėjų prašymai atitiko jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus, ginčo byloje nėra, todėl šioje dalyje plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduotiVadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą, kaip nurodo patys, vienu esminiu pagrindu, numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, ir dar dviem papildomais pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose. Prašymuose pareiškėjai iš esmės teigia, jog dėl to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2025 m. rugsėjo 30 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 pagal ieškovės IEŠ1 ieškinį atsakovėms UAB „BTS Retail“ ir LUAB „Vakarų ūkas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlaisvinti patalpas, trečiasis asmuo byloje – TAR1, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, t. y. pareiškėjams (atsakovei) UAB „BTS Retail“ ir (trečiajam asmeniui) TAR1, dėl to, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalimi, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio procesas minėtoje byloje atnaujintinas, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Anot pareiškėjų, būtent dėl to, kad apie bylos nagrinėjimą jiems nebuvo tinkamai pranešta, todėl teismas priėmė 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą neteisingai pritaikydamas materialinės teisės normas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir neįvertinęs tam tikrų aplinkybių, kurias pareiškėjai laiko naujomis ir esminėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir kurių jie negalėjo teismui pateikti, vėlgi, dėl to paties jų netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą.Pareiškėjai nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžią skaičiuoja nuo 2026 m. vasario 26 d., kuomet įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismui atmestus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, nes būtent nuo šio momento pareiškėjams tapo aišku, jog jų teisių pažeidimas negali būti apgintas apeliaciniu skundu. Tačiau taip pat nurodė ir tai, kad jei teismas laikytų, jog terminas praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Trečiojo asmens TAR1 prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2026 m. kovo 18 d., priimtas – 2026 m. kovo 24 d., atsakovės UAB „BTS Retail“ prašymas pateiktas 2026 m. balandžio 20 d, priimtas – 2026 m. balandžio 22 d.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatinėjo, ar CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas, ar ne, nors turėjo tą padaryti. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 26 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-576-640/2026 galutinai išsprendė klausimus, susijusius su 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo apskundimu, o prašymai dėl proceso atnaujinimo yra pateikti 2026 m. kovo 18 d. ir 2026 m. balandžio 20 d., konstatuoja, jog terminas prašymams dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Kartu pažymėtina, kad tol, kol nėra galutinai išspręsti su apeliacinio skundo priėmimu susiję klausimai, nebūtų racionalu byloje teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes priėmus apeliacinį skundą, klausimas dėl proceso atnaujinimo bet kokiu atveju negalėtų būti nagrinėjamas, kol byloje priimtas sprendimas neįsiteisėtų.Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne) buvimoTiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to, kaip minėta, jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009; kt.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą šioje byloje teismui teikė, visų pirma, vadovaudamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodė, jog tiek atsakovė UAB „BTS Retail“, tiek trečiasis asmuo TAR1 yra tie neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, dėl kurių materialinių teisių ir pareigų buvo nuspręsta, o tokie teiginiai grindžiami tuo, kad nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui nebuvo (tinkamai) pranešta apie bylos nagrinėjimą, todėl formalus jų nurodymas byloje nelaikytinas realiu jų įtraukimu į bylą. Iš to, pagal pareiškėjų prašymus dėl proceso atnaujinimo, kyla dar du papildomi proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, t. y. egzistuojant naujoms esminėms aplinkybėms bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, o šie du papildomi proceso atnaujinimo pagrindai kyla vėlgi dėl to, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, jie jame nedalyvavo, neteikė paaiškinimų ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbiausia yra įvertinti, ar egzistavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, todėl dėl jo pirmiausiai ir pasisako šioje nutartyje.Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).Iš teismų informacinės sistemos Liteko II duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 siekiant atsakovei UAB „BTS Retail“ įteikti procesinius dokumentus buvo atlikti šie veiksmai:Ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir 2025 m. kovo 24 d. nutartis išsiųsti atsakovei registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 15 d. vokas grįžo neįteiktas, nurodant, kad atsakovė procesinių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2025 m. balandžio 25 d. rezoliucija nutarta: Patikrinti Juridinių asmenų registrą (toliau – JAR) ir išsiųsti procesinius dokumentus JAR nurodytu bendrovės el. paštu, jeigu tokie duomenys yra, negavus sutikimo – vadovo gyvenamosios vietos adresu.2025 m. balandžio 29 d. gautas iš JAR išrašas apie atsakovę, iš kurio matyti, jog nurodytas atsakovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovės vadovu registruotas TAR1, nurodytas jo adresas – (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 29 d. teismo procesiniai dokumentai, skirti atsakovei UAB „BTS Retail“, išsiųsti atsakovės tuometinio vadovo TAR1 gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 6 d. vokas grįžo neįteiktas, nurodant, kad atsakovės direktorius procesinių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2025 m. birželio 12 d. rezoliucija nutarta: Išsiųsti JAR nurodytu bendrovės adresu ir laikyti įteikta praėjus 10 d. nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).2025 m. birželio 13 d. teismo procesiniai dokumentai atsakovei dar kartą išsiųsti registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 22 d. vokas grįžo neįteiktas, nurodant, kad atsakovė procesinių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.2025 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), išsiųsti 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, ir teismo šaukimas į paskirtą parengiamąjį posėdį. 2025 m. rugsėjo 30 d. vokas grįžo neįteiktas, nurodant, kad atsakovė procesinių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.2025 m. rugsėjo 30 d. atsakovei registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), išsiųstas byloje priimtas sprendimas. 2025 m. lapkričio 7 d. vokas grįžo neįteiktas, nurodant, kad atsakovė procesinių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).Nagrinėjamu atveju iš to, kas nustatyta šios nutartie 35 punkte ir 35.1–35.7 papunkčiuose, matyti, kad atsakovei UAB „BTS Retail“ bandant civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 įteikti procesinius dokumentus, buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir galiausiai pasinaudota teisine fikcija dokumentams įteikti, todėl laikytina, kad atsakovei apie procesą buvo pranešta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Atitinkamai, tokiu atveju, kai juridinis asmuo negauna (neįteikiami) jo oficialios buveinės adresu siunčiami procesiniai dokumentai, su tuo susijusi rizika tenka pareigos pasirūpinti, kad registruotos buveinės adresu korespondencija būtų gaunama, neįvykdžiusiam juridiniam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė UAB „BTS Retail“ turi prisiimti iš jai tekusios pareigos dėl buveinės adresu korespondencijos gavimo užtikrinimo kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atmetami atsakovės UAB „BTS Retail“ su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu nurodomi argumentai, kaip ir atskirojo skundo teiginys, jog būtent dėl procesinių dokumentų atsakovei neįteikimo egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o kartu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, ar kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių nevertino arba jas įvertino netinkamai.Atskirajame skunde trečiasis asmuo TAR1 taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu neįvertino, jog civilinė byla Nr. e2-5591-1230/2025 buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes apie posėdžio datą ir vietą nebuvo tinkamai pranešta, ir buvo įvertinta tik ASM neįtraukimas į bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atskirojo skundo argumentais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė ir tai, kad trečiasis asmuo TAR1 civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 dalyvavo ne nuo pat ieškinio pateikimo (2025 m. kovo 21 d.) dienos, o nuo 2025 m. liepos 25 d., kuomet nutartimi teismo iniciatyva buvo į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Patikrinus Liteko II duomenis, matyti, kad TAR1, kaip trečiajam asmeniui, bet ne atsakovės UAB „BTS Retail“ atstovui, teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami per jo EPP paskyrą: 2025 m. liepos 28 d. (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, atsiliepimas į ieškinį, 2025 m. liepos 25 d. nutartis); 2025 m. rugpjūčio 22 d. (teismo šaukimas ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartis); 2025 m. rugsėjo 30 d. (byloje priimtas sprendimas). TAR1 byloje taip pat per savo EPP paskyrą teikė šiuos dokumentus: 2025 m. lapkričio 1 d. apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-57611), kuris teisme buvo užregistruotas 2025 m. lapkričio 3 d.; 2025 m. lapkričio 4 d. papildomus dokumentus (reg. Nr. DOK-57681) ir apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-57677); 2025 m. lapkričio 19 d. du atskiruosius skundus (reg. Nr. DOK-60990 ir Nr. 60987).Trečiojo asmens teiginiai, kad jam, kaip ir atsakovei UAB „BTS Retail“, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos Nr. e2-5591-1230/2025 nagrinėjimą taip pat laikytini nepagrįstais, o tai, be kita ko, patvirtina kitų teismų bylose, kuriose TAR1 dalyvavo kaip atsakovas ar pats buvo užvedęs bylą, nustatytos aplinkybės. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 aktualiu laikotarpiu (2025 m. liepos–rugsėjo mėn.), tiek iki tol, trečiasis asmuo savo EPP paskyra aktyviai naudojosi. Pvz., civilinėje byloje Nr. e2-1602-1012/2025 jam 2025 m. vasario 14 d. per jo EPP paskyrą buvo siunčiami procesiniai dokumentai, 2025 m. vasario 26 d. jis per savo EPP paskyrą teikė procesinį dokumentą, 2025 m. kovo 5 d. jam per jo EPP paskyrą buvo siųstas teismo šaukimas į posėdį, kuriame jis dalyvavo, 2025 m. gegužės 20 d. per savo EPP paskyrą teikė prašymą, kas neabejotinai patvirtina, kad dar iki TAR1 įtraukimo trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025, jis savo EPP paskyra naudojosi. Tai, kad savo EPP paskyra naudojosi ir nurodytu civilinės bylos Nr. e2-5591-1230/2025 nagrinėjimo metu aktualiu laikotarpiu, patvirtina tai, kad jis pats per savo EPP paskyrą 2025 m. balandžio 29 d. užvedė civilinę bylą Nr. eA2-840-1070/2026, kurioje per savo EPP paskyrą 2025 m. gegužės 28 d. teikė procesinius dokumentus ir jam buvo taip pat per EPP siunčiami teismo šaukimai į byloje paskirtus posėdžius, kuriuose jis dalyvavo (pvz. 2025 m. liepos 16 d. jam per EPP išsiųstas šaukimas į 2025 m. rugsėjo 3 d. paskirtą teismo posėdį, kuriame jis dalyvavo).Nors nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo TAR1 nepatenka į adresatų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ratą, tačiau, kaip patvirtina Liteko II duomenys, jis buvo ir yra aktyvus EPP vartotojas. Trečiasis asmuo, sukurdamas ir aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, taip pat kartu išreiškė ir sutikimą gauti į šią paskyrą procesinius dokumentus bylose, kuriose jis dalyvauja (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2, 8, 9.1, 34 papunkčiai). Trečiasis asmuo aktyviai naudojasi EPP, tai patvirtina ir šios nutarties 41 punkte aptarti Liteko II duomenys. Papildomai pažymėtina, kad trečiasis asmuo nėra pateikęs duomenų, kad nors vienoje iš bylų jis būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP.Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu atnaujinti byloje procesą. Juo labiau, kad, kaip tai buvo nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas yra susijęs ne su procesinių teisių pažeidimu tinkamai neįteikiant byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo procesinių dokumentų, o su į bylą visiškai neįtrauktų asmenų materialinėmis teisėmis ar pareigomis.Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne) buvimoLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismui nustačius, kad nurodomos aplinkybės buvo arba galėjo būti žinomos pareiškėjui dar nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, arba kad jos negalėtų būti vertinamos kaip esminės ir, atitinkamai, negalėtų pakeisti išnagrinėjote byloje priimto teismo sprendimo, prašymas atnaujinti procesą turi būti atmestas.Pareiškėjai, pasisakydami dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš esmės taip pat rėmėsi tuo pačiu netinkamo informavimo apie procesą pirmosios instancijos teisme argumentu, t. y. kad egzistuoja nauji ir svarbūs įrodymai, kurių jie negalėjo pateikti, nes nebuvo tinkamai informuoti ir nedalyvavo vykusiame procese. Pareiškėjų įvardijami nauji įrodymai ir esminės aplinkybės yra susiję su sustabdytu nuomos mokesčiu, skolos už elektrą nebuvimu, trečiojo asmens ASM neįtraukimu, valstybinės žemės nuomos nutraukimu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės buvo žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu dar iki priimant sprendimą, o teismui atskleistos nebuvo tik dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo šių aplinkybių teismui nepateikė, nors galėjo tą padaryti. Todėl atmestini trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad, anot jo, pripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu aspektu, pradinėje byloje liko neištirtos ne dėl trečiojo asmens tylėjimo, o dėl netinkamo informavimo. Vien tai, kad pačios ginčo šalys nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjai turėjo galimybę bylos nagrinėjimo metu iki priimant sprendimą teismui pateikti duomenis ir įrodymus apie sustabdytą nuomos mokestį, skolos už elektrą nebuvimą, valstybinės žemės nuomos nutraukimą ar reikšti prašymą byloje įtraukti trečiąjį asmenį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo taip, kaip galėjo ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo.Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjams sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat negali būti atnaujintas.Papildomai šioje vietoje pažymėtina dėl atsakovės LUAB „Vakarų ūkas“ atskirojo skundo argumentų, kad nagrinėjant pradinę bylą atsakovės nemokumo administratorė negalėjo žinoti visų su nagrinėta situacija susijusių aplinkybių, nes TAR1 nebuvo perdavęs su ginču susijusios informacijos, o ir ieškovė nutylėjo tam tikras aplinkybes, kurias žinodama nemokumo administratorė tuo metu būtų priėmusi kitą procesinę poziciją byloje. Šiuo atveju byla dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal pareiškėjų, t. y. atsakovės UAB „BTS Retail“ ir trečiojo asmens TAR1, prašymus, nemokumo administratorė buvo pateikusi tik atsiliepimą, kuriame nurodė papildomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumo administratorė, manydama, jog, ginant LUAB „Vakarų ūkas“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025 egzistavo pagrindas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo teismui teikti ne atsiliepimą, o prašymą dėl proceso atnaujinimo, kartu pateikiant nemokumo administratorės argumentus, susijusius su informacijos nežinojimu dėl aplaidžių bankrutuojančios įmonės vadovo pareigų perduoti informaciją ir dokumentus administratorei vykdymo, ir tai patvirtinančius įrodymus, ko šiuo atveju nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net savo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nemokumo administratorė prašė „tenkinti 2026 m. kovo 19 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo“, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir vertino pareiškėjų prašymus ir sprendė, kad jie yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne) buvimoPareiškėjai taip pat prašė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi laiko, jog 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nebuvo įvertinta, kad nuomos sutarties pratęsimas galiojo iki 2027 m. gruodžio 7 d., kad ieškovė neįrodė, kaip nuomos sutarties perleidimas pažeidė jos interesus, taip pat, kad nepagrįstai pripažinta, jog nuomos sutarties perleidimas pažeidžia ir LUAB „Vakarų ūkas“ kreditorių interesus, o pripažinus sandorį negaliojančiu, turėjo būti taikoma restitucija, kad byloje nebuvo įtrauktas trečiasis asmuo ASM. Nemokumo administratorė atskirajame skunde taip pat papildomai nurodo, kad nebuvo įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuomos mokesčio sustabdymu, nebuvo tinkamai ištirti nuomos sutarties nutraukimo pagrindai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjai prašymuose konkrečiai nebuvo nurodę, kokia būtent teisės normos taikymo klaida buvo padaryta ir kaip tai galėjo lemti neteisėtą sprendimą. Be kita ko, pažymėjo ir tai, jog teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškinio reikalavimus, susijusius su negyvenamųjų patalpų nuomos teisių perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir pažeidimo pašalinimo, o ne su nuomos teisių neteisėtu perleidimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis skundžiamoje nutartyje nurodomomis išvadomis. Įvertinus pareiškėjų bei nemokumo administratorės argumentus, susijusius su, neva, aiškia teisės normų taikymo klaida, matyti, jog visos tos aplinkybės ir klausimai dėl trečiojo asmens įtraukimo ar restitucijos taikymo galėjo būti vertinami ir sprendžiami, jei atsakovė UAB „BTS Retail“ ir trečiasis asmuo TAR1 nebūtų buvę pasyvūs nagrinėjant pradinę bylą ir / ar būtų reiškę byloje savarankiškus reikalavimus ir pan. Papildomai atkreiptinas nemokumo administratorės dėmesys į tai, jog manant, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo LUAB „Vakarų ūkas“ sąskaita ir tai pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi galimybę reikalavimus ieškovei reikšti ir naujoje byloje.Apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat užsimena, jog skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, joje nėra atsakyta į visus jų keliamus klausimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlandsjudgementof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad buvo išsamiai atsakyta į esminius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme keliamus klausimus, išanalizuoti proceso atnaujinimo pagrindai bei remtasi aktualia nagrinėjamam klausimui teismų praktika.Dėl bylos procesinės baigtiesŠiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais ir pažymi, kad kitos pareiškėjų bei nemokumo administratorės nurodomos aplinkybės (pvz., kad skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinamos pradinėje byloje iš LUAB „Vakarų ūkas“ administravimo išlaidų priteistos bylinėjimosi išlaidos ir pan.) yra susiję su aplinkybėmis, kurios būtų vertinamos atnaujinus procesą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai ir dėl to, jog, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nevertino visų aplinkybių, kurios buvo nurodytos (pvz., nenustačius UAB „BTS Retail“ termino trūkumams pašalinti, nevertinus aplinkybių, susijusių su EPP sutrikimais; dėl kurių trečiasis asmuo negalėjo tinkamai ir laiku pateikti apeliacinio skundo pradinėje byloje ir kt.). Apeliacinės instancijos vertinimu, kaip jau yra nurodyta ir šios nutarties 51 punkte, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios susiję su proceso byloje atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui.Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nors ir neįvertino prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino praleidimo aplinkybių, vis dėlto pagrįstai sprendė pareiškėjų prašymų netenkinti, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimoPagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta atskiruosius skundus atmesti, sprendžia, jog apeliantai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai atskiruosiuose skunduose net ir nereiškia prašymų priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl ieškovės IEŠ1 patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atmetus atskiruosius skundus, būtent ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, pateikė šias išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyto dydžio, todėl tokios išlaidos ieškovei priteistinos iš apeliantų šiomis dalimis, t. y. iš atsakovės UAB „BTS Retail“ ir trečiojo asmens TAR1 po 83,34 Eur, iš LUAB „Vakarų ūkas“ administravimui skirtų lėšų 83,33 Eur.Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimoApeliacinės instancijos teismas 2026 m. liepos 21 d. nutartimi byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025, iki kol bus išnagrinėti atskirieji skundai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties.Išnagrinėjus atskiruosius skundus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 straipsnis).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,n u t a r i a :Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.Priteisti ieškovei IEŠ1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BTS Retail“, juridinio asmens kodas 302327224, 83,34 (aštuoniasdešimt tris eurus ir 34 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti ieškovei IEŠ1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų ūkas“, juridinio asmens kodas 300014914, administravimui skirtų lėšų 83,33 (aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti ieškovei IEŠ1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens TAR1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,34 (aštuoniasdešimt tris eurus ir 34 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5591-1230/2025, iki kol bus išnagrinėti atskirieji skundai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties.Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir antstolei ANTST.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Tomas Ridikas