Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA „NordBus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA „NordBus“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“, AS „GoBus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio formuluotę, veiklos vykdymo sąvoka turi būti aiškinama pagal jos ekonominį turinį, o ne pagal formalius registracijos kriterijus. Vertinant, ar tiekėjas vykdo veiklą Baltarusijos Respublikoje, reikšminga yra tai, ar jis faktiškai dalyvauja šios valstybės ekonominiame gyvenime, teikia paslaugas jos teritorijoje, gauna pajamas iš tokios veiklos, palaiko komercinius santykius su šios valstybės subjektais, naudojasi jos infrastruktūra ir tokiu būdu sukuria ekonominę naudą tiek sau, tiek atitinkamos valstybės ekonomikai. Teismo išvada, kad TOKS negali būti laikoma vykdančia veiklą Baltarusijos Respublikoje, nes byloje nenustatyta, jog ji šioje valstybėje būtų įsteigusi atstovybę, filialą ar kitą padalinį, samdytų darbuotojus, nėra grindžiama nei VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto, nei Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio tekstu. Tokius kriterijus suformulavo pats teismas, nors nei įstatymas, nei Pirkimo sąlygos jų nenustato. Šiuo atveju TOKS teko pareiga įrodyti aplinkybes, paneigiančias Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio ir VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto taikymą. TOKS nepateikė objektyvių įrodymų, kad veiklos Baltarusijos Respublikoje nevykdo arba jos nebevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pagrįstai ir teisingai apeliančių ieškinio argumentus dėl TOKS veiklos vykdymo atmetė ir pagrįstai nepradėjo TOKS vykdomos veiklos tyrimo ex officio.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog, nenustačius aplinkybių, kad UAB „Vlasava“ Perkančiajai organizacijai pateikė melagingus duomenis, teismas neturi pagrindo vertinti trečiojo asmens veiksmus per Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkte nurodytą pašalinimo iš Pirkimo pagrindą.

Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad UAB „Vlasava“ nėra laikoma skolinga „Sodrai“, todėl nėra pagrindo jos pasiūlymą atmesti vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 38 punktu.

Teismas tinkamai įvertino ieškovių pretenzijos ir ieškinio argumentų, aplinkybių, reikalavimų nesutapimą, todėl pagrįstai pritaikė CPK 423³ straipsnį. Pretenzijos ir ieškinio argumentų ir reikalavimų nesutapimas patvirtina, kad buvo ne tik kvalifikuotas ir (ar) detalizuotas pretenzijoje jau pateiktas teiginys, bet ieškinio (ir atitinkamai dubliko) reikalavimas, motyvai buvo materialiai kiti. Pretenzijoje teiginiai dėl tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui nurodomi kaip abejonė, nekategoriškas teiginys, tuo tarpu ieškinyje jau nurodoma kaip absoliutus pagrindas atmesti TOKS pasiūlymą. Pretenzija grindžiama VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, tuo tarpu ieškinys grindžiamas VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punktu ir Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčiu. Pretenzijos reikalavimas nebuvo automatinis TOKS atmetimas, o ieškinyje jau reikalaujama TOKS pasiūlymą atmesti automatiškai. Pretenzijoje nurodomi tik abstraktūs teiginiai dėl reisų ir santykių su VĮ „Minsktrans“, o ieškinyje jau nurodomi nauji faktai ir pateikiami įrodymai dėl reisų, kilometrų skaičiaus, bilietų pardavimo Baltarusijos Respublikoje rubliais, kuro mokesčių, kelių mokesčių, „Eurolines“ prekės ženklo naudojimo.

Apeliančių skundžiamo sprendimo interpretacija, neva nebuvo ex officio įvertinta TOKS situacija dėl galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams, yra nepagrįsta. Teismas tinkamai įvertino TOKS grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą (tiek ieškovių įrodymų, tiek bendrai situacijos, t. y. savarankišką vertinimą) ir konstatavo, jog TOKS Baltarusijos Respublikoje neturi atstovybės, filialo, padalinio, darbuotojų ar mokesčių mokėtojo statuso, tai leidžia pagrįstai teigti, kad TOKS Baltarusijos Respublikoje veiklos nevykdo. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad TOKS neatitinka VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto kriterijų.

TOKS nevykdo veiklos Baltarusijos Respublikoje: 1) TOKS vykdo tarptautinius pervežimus; 2) TOKS rinkliavos yra pagrįstos tarptautiniu susitarimu; 3) TOKS bilietų neparduoda per Baltarusijos platformas; 4) TOKS nesuteikia galimybių Baltarusijos bendrovėms vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje; 5) ieškovės netinkamai aiškina Pirkimo sąlygų 59.6 punktą. TOKS rinkliavos yra pagrįstos tarptautiniu susitarimu, mokama kelių rinkliava nepakeičia veiklos vietos. TOKS bilietų neparduoda per Baltarusijos platformas. Kaip detaliai TOKS nurodė tripliko 4.4 skyriuje, per trečiųjų subjektų platformas, kurių valdyti negali TOKS, parduodami bilietai negali būti laikomi įrodymu, jog TOKS veikla atitinka Pirkimo sąlygų 59.6 papunktį ir VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto kriterijus. Infobus.by yra Baltarusijos Respublikoje veikianti trečioji autobusų bilietų tarpininko platforma, kurios TOKS nei valdo, nei kontroliuoja, nei priima jos vidaus kainodaros ar valiutos rodymo sprendimus. Nesutinka su ieškovių teiginiu, neva, Baltarusijos Respublikos bendrovei VĮ „Minsktrans“ TOKS suteikia galimybes vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, su ja turi komercinius santykius. TOKS neturi komercinių santykių su VĮ „Minsktrans“, jie bendradarbiauja ne komerciniais tikslais, o tik siekdami įgyvendinti imperatyvias 1993 m. Susitarimo normas – gauti leidimus vežimui per sieną.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovių ieškinys dėl Sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tretieji asmenys TOKS ir UAB „Vlasava“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė argumentus dėl apeliančių pateiktų rašytinių paaiškinimų nepagrįstumo ir pateiktų rašytinių įrodymų nepriėmimo.

Nagrinėjamu atveju apeliantės rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl papildyti ar tikslinti apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdama į tai, bei įvertinusi pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį aptarto teisinio reguliavimo (žr. šios nutarties 32 punktą) ir formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 33 punktą), taip pat aplinkybę, kad apeliančių paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, pateikiant teisinį vertinimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo, teisėjų kolegija nutaria apeliančių, atsakovės bei trečiųjų asmenų pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriimti (CPK 323 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2025).

Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliančių nurodytas aplinkybes, kurias ketina įrodinėti naujais įrodymais, bei priežastis, kurios lėmė vėlesnį jų pateikimą, jas vertindama formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 36–37 punktus), neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nauji įrodymai (tiek VSDFV 2026 m. liepos 31 d. raštas, tiek LTSA 2026 m. liepos 15 d. sprendimas) negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juolab kad UAB „Vlasava“ įsipareigojimų VSDF biudžetui vykdymo ir dviejų prieštaringų VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 24 d. pažymų vertinimo bei grėsmės nacionaliniam saugumui klausimai buvo keliami pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad VSDFV 2026 m. liepos 31 d. raštas parengtas atsakant į apeliančių 2026 m. liepos 2 d. paklausimą, kuris buvo pateiktas po skundžiamo sprendimo priėmimo, savaime negali būti vertinama kaip pateisinama priežastis priimti naują įrodymą, kadangi paklausimas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o objektyvių priežasčių, įrodančių, jog tokia būtinybė iškilo vėliau, apeliantas nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija (CPK 314 straipsnis). Be to, VSDFV 2026 m. liepos 31 d. raštas bei jame pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai nei paneigia, nei patvirtina ginčijamuose VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 24 d. pažymose nurodytų aplinkybių, o apeliančių atitiktis nacionalinio saugumo interesams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria nepriimti apeliančių pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo (ne)teisėtumo, UAB „Vlasava“ pašalinimo pagrindų, nustatytų VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje ir Pirkimo sąlygų 38 punkte (dėl UAB „Vlasava“ įsipareigojimų VSDF biudžetui nevykdymo) ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkte (dėl melagingos informacijos pateikimo) (ne)buvimo bei teismo atsisakymo vertinti TOKS pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygų 59.6 papunktį (ne)pagrįstumo (TOKS vykdomų reisų į Baltarusijos Respubliką). Taigi, atsižvelgdama į ginčo dalyką, apeliaciniame skunde keliamus ginčo išsprendimui reikšmingus klausimus, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl UAB „Vlasava“ pašalinimo pagrindo, nustatyto VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje ir Pirkimo sąlygų 38 punkte, (ne)buvimo

VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatos perkeltos ir į Pirkimo sąlygų (išviešintų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 38 punktą. Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 punkte nustatyta, kad tiekėjo pašalinimo pagrindų, susijusių su pareigos mokėti mokesčius nevykdymu, nebuvimą įrodyti gali teismo sprendimas, jei toks yra, VMI išduotas dokumentas arba VĮ Registrų centro išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Paminėti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius įrodymus.

Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatyta, kad pirmiausiai bus vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai, o juos įvertinus, bus tikrinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusios dalyvio pašalinimo pagrindų, ar tokio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Kartu nustatytas Pirkimo dalyviui terminas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams įrodančius dokumentus.

UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 18 d. EBVPD III dalies B skiltyje pažymėjo, kad nepažeidė savo pareigos, susijusios su mokesčių, tame tarpe valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokėjimu (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 5 priedas). VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. 825759 nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis UAB „Vlasava“ su VMI yra atsiskaičiusi, VSDF biudžetui nėra įsiskolinusi (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 5.4 priedas).

Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 25 d. paprašė UAB „Vlasava“ pateikti papildomus įrodymus, kad UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 20 d., t. y. pasiūlymo teikimo dieną, neturėjo įsiskolinimo VSDF biudžetui ir VMI daugiau kaip 50 Eur.

UAB „Vlasava“ pateiktoje VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pažymoje apie įsipareigojimų įvykdymą Nr. KA_PZ1E-3176 nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų mokėjimu ir yra atidėta 14 399,58 Eur skola (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 5.5 priedas).

Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškovių pretenziją nurodė, kad UAB „Vlasava“ nėra skolinga VSDF biudžetui ir, darydama tokią išvadą, rėmėsi VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. 825759 ir UAB „Vlasava“ pateikta 2026 m. kovo 25 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-3176, kurioje nurodyta atidėta UAB „Vlasava“ skola VSDF biudžetui – 14 399,58 Eur (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 8 priedas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (žr. šios nutarties 42–52 punktus), nesutinka su apeliančių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo pašalinti jungtinės veiklos partnerių UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymus iš Pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 3 dalies, Pirkimo sąlygų 38 punkto pagrindu (dėl įsipareigojimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu, (ne)vykdymo) dėl toliau nurodomų motyvų.

Pirma, apeliantės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino procedūrinį pašalinimo pagrindų vertinimo momentą su materialiuoju, todėl nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę 2025 m. lapkričio 18 d. VĮ Registrų centro pažymai Nr. 825759 ir joje nurodytai 2025 m. lapkričio 17 d. UAB „Vlasava“ atsiskaitymo su VSDF biudžetu būklei, nors neatitiko UAB „Vlasava“ mokestinių įsipareigojimų vykdymo padėties teisiškai reikšmingu momentu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės klaidingai, neatsižvelgdamos į sprendimo motyvų visumą, interpretuoja skundžiamo teismo sprendimo 69–71 punktų turinį. Viena vertus, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo 69–70 punktų turinio, teismas, atsižvelgdamas į VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, Pirkimo sąlygų 27 ir 38 punktų nuostatas, skundžiamo sprendimo 71 punkte nurodė vykdomo Pirkimo procedūrų eigą, t. y. kad pasiūlymų pateikimo dieną ar pasibaigus pateikimo terminui, nebus tikrinami Pirkime dalyvavusių tiekėjų pašalinimo pagrindai, tai bus atliekama įvertinus pateiktus pasiūlymus ir nustačius ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikusius dalyvius. Taigi, teismas paaiškino, kodėl Perkančioji organizacija negali pasiūlymo pateikimo dieną atlikti visų tiekėjų pašalinimo pagrindų patikros, pažymėdamas, kad procedūrinis patikrinimas pagal VPĮ ir Pirkimo sąlygas atliekamas vėlesniame etape, o ne siekiant pakeisti materialųjį atitikties vertinimo momentą.

Kita vertus, teismas įvertino tiekėjo faktinę padėtį (jo atitiktį) pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dieną, t. y., ar būtent 2025 m. lapkričio 20 d., o ne procedūrinio pašalinimo pagrindų tikrinimo momentu UAB „Vlasava“ buvo (ne)įvykdžiusi įsipareigojimų VSDF biudžetui. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas vertino ne vėlesnę tiekėjos įsiskolinimo būklę, o būtent byloje esančius duomenis apie 2025 m. lapkričio mėnesio situaciją, įskaitant VĮ Registrų centro pažymą (žr. skundžiamo sprendimo 72–73 punktus), ieškovių pateiktą „Sodros“ pažymą, kurioje pateikti UAB „Vlasava“ įsipareigojimų VSDF biudžetui duomenys 2025 m. lapkričio 20 d. (žr. skundžiamo sprendimo 75 punktą), UAB „SIPE“ paaiškinimus dėl atlikto retrospektyvaus įmokų perskaičiavimo (žr. skundžiamo sprendimo 78–79, 83 punktus). Be to, skundžiamame sprendime nėra konstatuota, jog pasiūlymų pateikimo termino diena neturi reikšmės, priešingai, skundžiamo sprendimo 74 punkte pažymėta, kad pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų turi nebūti paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino dieną bei prieš sudarant sutartį, o skundžiamo teismo sprendimo 89 punkte teismas padarė išvadą, kad UAB „Vlasava“ neturėjo įsiskolinimo valstybei ir (ar) savivaldybėms būtent 2025 m. lapkričio 20 d.

Taigi, atsižvelgdama į šios nutarties 55–56 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pašalinimo pagrindų vertinimo aspektą siejo būtent su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga – 2025 m. lapkričio 20 d., įvertindamas įrodymus, kurie objektyviai pagrindžia tuo momentu egzistavusią faktinę situaciją. Todėl apeliančių argumentas, jog teismas sutapatino procedūrinį pašalinimo pagrindų vertinimo momentą su materialiuoju momentu, yra nepagrįstas.

Antra, teisėjų kolegija, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pasiūlymų pateikimo termino pabaigos dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 20 d., UAB „Vlasava“ neturėjo įsiskolinimų VSDF biudžetui.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 107 punktas).

Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 30 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 20 d. nebuvo skolinga VSDF biudžetui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 18 d. EBVPD III dalies B skiltyje pažymėjo, jog nepažeidė pareigos, susijusios su mokesčių, tame tarpe valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokėjimu (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 5 priedas). VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. 825759 nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis UAB „Vlasava“ su VMI yra atsiskaičiusi, VSDF biudžetui nėra įsiskolinusi (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 5.4 priedas). Nors ieškovių pateiktame VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakyme, be kita ko, nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ VSDF biudžetui buvo skolinga 14 399,58 Eur, iš kurių 203,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, apskaičiuotos už 2025 m. spalio mėn., 0,07 Eur delspinigiai ir 14 196,23 Eur įmokos, kurių mokėjimas buvo atidėtas (2026 m. birželio 1 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79425 priedas), iš UAB „SIPE“ 2026 m. birželio 3 d. paaiškinimų nustatyta, kad VSDFV informacinėje sistemoje atsiradę duomenys yra retrospektyvaus perskaičiavimo, atlikto po 2025 m. lapkričio 25 d. pateikto patikslinimo, rezultatas, o ne faktinė 2025 m. lapkričio 20 d. skola. UAB „SIPE“ paaiškinime nurodyta, kad esama situacija susiklostė dėl pačios UAB „SIPE“ pastebėtos klaidos, kuri atsirado netinkamai apskaičiavus iš pradžių vieno UAB „Vlasava“ darbuotojo užmokestį, t. y. šiam darbuotojui už 2025 m. spalio mėn. buvo išmokėtas per mažas darbo užmokestis, vėliau pastebėjus, kad kitam darbuotojui buvo išmokėtas per didelis darbo užmokestis. Dėl to 2025 m. lapkričio 25 d. VSDFV informacinei sistemai buvo pateiktas patikslintas pranešimas. Pateikus 2025 m. lapkričio 25 d. patikslinimą, VSDFV informacinėje sistemoje retrospektyviai buvo perskaičiuoti ankstesnių datų įsipareigojimų duomenys, t. y. 2025 m. lapkričio 15 d. duomenys. Laikinai susidariusi nepriemoka dėl netiksliai apskaičiuoto darbo užmokesčio buvo sumokėta 2025 m. gruodžio 2 d., t. y. dar iki pasiūlymų vertinimo pradžios ir ieškovių pretenzijų (2026 m. birželio 3 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79447 priedas).VMI 2026 m. balandžio 2 d. pažyma (FR0320) Nr. RESP-5047 ir VMI 2026 m. gegužės 22 d. Nr. D2-6294, VMI 2026 m. gegužės 22 d. atsakymas dėl informacijos suteikimo Nr. D2-6294 patvirtina, jog 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ neturėjo įsiskolinimo VMI.

Šiame kontekste atmestinas kaip nepagrįstas apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę suteikė vien tik 2025 m. lapkričio 18 d. VĮ Registrų centro pažymai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio (žr. skundžiamo sprendimo 72–73, 77–79, 82, 87––89 punktus), pirmosios instancijos teismas išvadas dėl skolos VSDF biudžetui nebuvimo 2025 m. lapkričio 20 d. grindė pirmiau paminėtų (žr. šios nutarties 61 punktą) rašytinių įrodymų visuma, o ne vien tik 2025 m. lapkričio 18 d. VĮ Registrų centro pažyma.

Nors apeliantės nurodo, kad 2025 m. lapkričio 18 d. VĮ Registrų centro pažymos duomenys atspindi ne 2025 m. lapkričio 20 d., bet 2025 m. lapkričio 17 d. duomenis, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo šia pažyma nesivadovauti, nes VĮ Registrų centro pažyma atitinka Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 punkto reikalavimus (žr. šios nutarties 42 punktą), t. y., pažyma yra išduota ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai UAB „Vlasava“ atsakovų prašymu turėjo pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, todėl tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją įvertino ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, jog, atsižvelgiant į tai, kad VSDFV atitinkamo teritorinio skyriaus išduodamose pažymose apie atsiskaitymą nurodoma ūkio subjekto padėtis tam tikru laikotarpiu, pripažintina, kad pirkimo dokumentuose įtvirtintas pažymos išdavimo momentas reiškia ir perkančiosios organizacijos reikalaujamos sąlygos atitikties laikotarpį, t. y. ne anksčiau kaip šešiasdešimt dienų iki pasiūlymų pateikimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).

Trečia, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliančių argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Pirkimo procedūros metu UAB „Vlasava“ pateikta, apeliančių teigimu, neoriginalia, suklastota VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pažyma apie įsipareigojimų įvykdymą Nr. KA_PZ1E-3176 (2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 5.5 priedas) (žr. šios nutarties 46 punktą). Šis apeliančių argumentas neatitinka skundžiamo teismo sprendimo turinio – priešingai negu teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas nusprendė nevertinti 2026 m. kovo 25 d. pažymų Nr. KA_PZ1E-3176 dėl jose nurodytos prieštaringos informacijos ir jomis nesivadovauti, manydamas, jog byloje yra pakankamai kitų įrodymų išspręsti klausimą dėl UAB „Vlasava“ pašalinimo iš Pirkimo pagrindų (ne)egzistavimo (žr. skundžiamo sprendimo 81 punktą). Tačiau apeliančių paminėtame skundžiamo teismo sprendimo 72 punkte pirmosios instancijos teismas tik nurodė nustatytas aplinkybes, kad 2026 m. kovo 25 d. Perkančioji organizacija paprašė UAB „Vlasava“ pateikti papildomus įrodymus, jog pasiūlymo teikimo dieną neturėjo įsiskolinimo VSDF biudžetui ir VMI daugiau kaip 50 Eur, o UAB „Vlasava“ prašomus pateikti duomenis pateikė.

Ketvirta, apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo, sprendžiant dėl UAB „Vlasava“ skolos VSDF biudžetui (ne)buvimo, atliktu įrodymų įvertimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulygino skirtingos įrodomosios galios dokumentus: oficialius VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenis su UAB „Vlasava“ pateikta, apeliančių vertinimu, neoriginalia PDF formato pažymos versija. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis jų pateiktu oficialiu VSDFV Klaipėdos skyriaus originaliu dokumentu. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka.

Bylos duomenimis (žr. šios nutarties 46, 48 punktus) nustatyta, kad į byla pateiktos dvi PDF formatu 2026 m. kovo 25 d. pažymos Nr. KA_PZ1E-3176 su skirtingais duomenimis apie UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 20 d. skolos ir atidėtos skolos VSDF biudžetui dydžius, kurias išdavė tas pats subjektas – VSDFV Klaipėdos skyrius. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytuose pažymose esančių duomenų prieštaringumą, jų nevertino, kita vertus, apeliančių nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad dėl juose esančių duomenų neatitikimo atsakinga UAB „Vlasava“.

Aplinkybė, jog UAB „Vlasava“ pateikė neoriginalų dokumentą, kurio turinys dėl UAB „Vlasava“ atidėtos skolos VSDF biudžetui dydžio skiriasi nuo ieškovių pagal teismo 2026 m. gegužės 15 d. išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus pateiktos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pažymos turinio Nr. KA_PZ1E-3176, nėra pakankama padaryti išvadą, kad pažymoje esančius duomenis pakeitė (suklastojo) UAB „Vlasava“. Nors ieškovės nurodo, kad valstybės institucijos naudoja ne „macOS“, o „Windows“ („Microsoft“) operacinės sistemos aplinką, o UAB „Vlasava“ pateiktas PDF dokumentas buvo sugeneruotas arba perrašytas naudojant „macOS Version 26.3.1 (Build 25D2128) Quartz PDFContext“, tačiau objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, apeliantės nepateikė. Taip pat nepagrindė, kokiais funkcionalumais remiantis ir kokia programine įranga naudojantis, kokius funkcinius žingsnius atliekant, joms tapo prieinama informacija apie UAB „Vlasava“ pateikto dokumento sukūrimo ir jo modifikavimo datą, laiką ir kokioje programinėje aplinkoje dokumentas yra sukurtas ir (ar) modifikuotas. Be to, abejose ginčo pažymose nurodyta, kad šis dokumentas suformuotas 2026 m. kovo 25 d. 12 val. 58 min. 52 sek. Taigi ginčo pažymose nurodytas jų suformavimo laikas vėlesnis negu apeliančių nurodomas UAB „Vlasava“ pateiktos ginčo pažymos modifikavimo laikas – 2026 m. kovo 25 d. 11 val. 21 min. 01 sek. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijai, kad ši aplinkybė papildomai paneigia apeliančių argumentus apie galimus dokumente atliktus pakeitimus – jeigu dokumentas būtų buvęs koreguojamas po jo suformavimo VSDFV informacinėje sistemoje, metaduomenyse turėtų būti užfiksuotas redagavimo laikas, kuris turėtų būti vėlesnis už dokumento suformavimo laiką.

Vien ta aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 23 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad egzistuoja dvi tos pačios 2026 m. kovo 25 d. pažymos Nr. KA_PZ1E-3176 su skirtingais duomenimis apie UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 20 d. skolos ir atidėtos skolos VSDF biudžetui dydžius, ir nutarė pranešti prokurorui apie galimai padarytą BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiklą, dėl to Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, taip pat savaime nepagrindžia VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymų suklastojimo, juose esančių duomenų pakeitimo fakto.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 64–66 punktuose nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog egzistuoja dvi tos pačios VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pažymos versijos su skirtingais duomenimis, byloje nesant objektyvių duomenų apie kurios nors pažymos klastojimą, pagrįstai nusprendė, kad minėtos pažymos negali būti patikimu įrodymu ir pagrįstai jomis nesivadovavo.

Penkta, nagrinėjamu atveju, net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ buvo skolinga VSDF biudžetui, VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas tiekėjos pašalinimas iš pirkimo procedūros negali būti taikomas, nes egzistuoja sąlygos, kurioms esant taikytinos VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas dėl tiekėjo nešalinimo iš pirkimo procedūros (žr. šios nutarties 41 punktą). Ieškovių pateiktame 2026 m. gegužės 29 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (7.2E) DE_S-40138) nurodyta, kad socialinio draudimo įmokų didinimai ir (ar) mažinimai apskaitomi ir turi įtakos draudėjo skolai, kuri apskaičiuojama už tą ataskaitinį laikotarpį, kai į VSDFV informacinę sistemą įrašomi draudžiamųjų pajamų ir įmokų pakeitimai (2026 m. birželio 1 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79425 priedas). Iš UAB „SIPE“ 2026 m. birželio 3 d. paaiškinimų (2026 m. birželio 3 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79447 7 priedas) ir UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 25 d. Prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (2026 m. birželio 3 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79447 7 priedo 4 priedas) matyti, kad VSDFV informacinėje sistemoje atsiradę duomenys apie 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ turėtą neatidėtą 203,35 Eur skolą yra perskaičiavimo, atlikto po 2025 m. lapkričio 25 d. pateikto patikslinimo, rezultatas. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo aptartus duomenis vertinti kaip nepatikimus bei nuspręsti, kad UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 20 d. žinojo apie jos įsiskolinimo VSDF biudžetui pokyčius ir sąmoningai pateikė klaidinančią informaciją, o atsiradusią skolą, paaiškėjusią 2025 m. lapkričio 25 d., nedelsiant sumokėjo, t. y. per 7 dienas nuo sužinojimo momento (2025 m. gruodžio 2 d.) (2026 m. birželio 3 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79447 7 priedo 3 priedas).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą ir padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad nėra pagrindo atmesti UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymus, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 38 punktu. Apeliacinio skundo argumentai bei subjektyvus situacijos vertinimas šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

Dėl UAB „Vlasava“ pašalinimo pagrindo, nustatyto VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkte, (ne)buvimo (dėl (ne)melagingos informacijos)

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkte nustatyta, kad tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama, vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106 690/2017, 39 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3 65-381/2024, 77 punktas). Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3 65-381/2024, 78 punktas). Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3 65-381/2024, 77 punktas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vis dėlto, sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra nei objektyviojo, nei subjektyviojo melagingos informacijos pateikimo elementų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pašalinti tiekėjų grupę UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ iš Pirkimo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkto nuostatas dėl toliau nurodomų motyvų.

Pirma, nėra pagrindo konstatuoti melagingos informacijos pateikimo objektyviojo elemento aspektu. Byloje konstatuota, kad 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ neturėjo įsiskolinimo VSDF biudžetui (žr. šios nutarties 61 punktą). Taigi, EBVPD nurodyta informacija apie UAB „Vlasava“ įsipareigojimų VSDF biudžetui nebuvimą negali būti pripažinta klaidinančia ar melaginga, juolab kad, kaip pagrįstai nurodė UAB „Vlasava“, šios EBVPD nurodyta informacija tai datai, kuriai buvo pildomas EBVPD ir teikiamas pasiūlymas, atitiko tuometinę faktinę situaciją, t. y. EBVPD pildymo metu (2026 m. lapkričio 18 d.) nebuvo žinomos aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos klaidos, padarytos netinkamai paskaičiavus darbuotojui mažesnį darbo užmokestį. Pastaroji aplinkybė paaiškėjo 2026 m. lapkričio 25 d., kai UAB „SIPE“ pateikė VSDF pranešimą apie klaidos ištaisymą (2026 m. birželio 3 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-79447 4 priedas) (žr. šios nutarties 52 punktą).

Byloje taip pat konstatuota, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog UAB „Vlasava“ pateikta VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-3176 suklastota ir juose esančius duomenis pakeitė tiekėjų grupė (žr. šios nutarties 64–68 punktus). Aplinkybės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, savaime neįrodo, jog egzistuoja objektyvusis melagingos informacijos elementas, kadangi ne tik nėra atliktas ikiteisminis tyrimas, bet ir dėl aptariamų aplinkybių nėra priimtas teismo nuosprendis.

Antra, įvertinus tai, kad UAB „Vlasava“, pildydama EBVPD ir teikdama pasiūlymą, nežinojo aplinkybių dėl UAB „SIPE“ padarytos buhalterinės apskaitos klaidos, o ši aplinkybė paaiškėjo 2026 m. lapkričio 25 d., kai UAB „SIPE“ pateikė VSDFV pranešimą apie klaidos ištaisymą, darytina išvada, kad UAB „Vlasava“ buvo pagrįstai įsitikinusi, kad, pildydama EBVPD ir teikdama pasiūlymą, nėra skolinga VSDF biudžetui, t. y. neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir subjektyviojo melagingos informacijos pateikimo elemento.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pašalinti tiekėjų grupę UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkto pagrindu, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė šią ieškovių ieškinio dalį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.

Dėl TOKS pasiūlymų neįvertinimo pagal Pirkimo sąlygų 59.6 papunktį (ne)pagrįstumo

CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Pagal CPK 423³ straipsnio 4 dalį, keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ VII skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2020, 54 punktas).

Kasacinio teismo pažymima, kad CPK 423³ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „faktinės aplinkybės, nurodytos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka“ aiškintina kaip apimanti ne tik pačias aplinkybes, bet ir jų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Būtent teisiniai argumentai privalo būti išviešinti ikiteisminėje ginčo stadijoje: viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 45 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51–52 punktai).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nacionalinis saugumas yra viešasis interesas, kuris sudaro pagrindą teismui ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į ribotas privačių asmenų galimybes įrodinėti aplinkybes, susijusias su kito privataus asmens pasiūlymo neatitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams, taip pat įstatymų leidėjo valią skirti ypatingą dėmesį nacionaliniam saugumui, pagrindą teismui ex officio spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams sudaro ne pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdumas, o pagrįstos abejonės dėl tokių aplinkybių egzistavimo tikimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, 52 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės pretenzijoje nurodė, kad Perkančioji organizacija neįvykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su TOKS patikimumu saugumo ir tarptautinių sankcijų kontekste. Be kita ko, taip pat nurodė, kad egzistuoja objektyvios ir viešai prieinamos aplinkybės, susijusios su TOKS vykdoma veikla ir ryšiais su Baltarusijos Respublika, kurios akivaizdžiai kelia teisines, finansines ir reputacines rizikas. Tokios aplinkybės suponuoja Perkančiosios organizacijos pareigą veikti aktyviai, ex officio įvertinti galimą sankcijų taikymo ar jų apėjimo riziką bei tiekėjo patikimumą platesne prasme (žr. pretenzijos 267 punktą); nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad TOKS vykdo keleivių vežimo veiklą maršrutais į Baltarusijos Respubliką ir tokioje veikloje bendradarbiauja su Baltarusijos subjektais (žr. pretenzijos 272 punktą); iš viešai prieinamo LTSA vežėjams išduotų leidimų vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos arba tranzitu per Lietuvos Respubliką sąrašo matyti, kad TOKS dalyvauja, vykdant reguliarius reisus maršrutais Vilnius–Minskas, Vilnius–Gardinas ir Ryga–Minskas. Dalis šių maršrutų vykdoma kartu su Baltarusijos Respublikos valstybine įmone „Minsktrans“, kuri leidimų sąraše nurodyta kaip vienas iš vežėjų (žr. pretenzijos 273–274 punktus); Perkančioji organizacija turėjo įvertinti, ar ši veikla nekelia nacionalinio saugumo, sankcijų taikymo ar jų apėjimo rizikų, o esant neaiškumams – pareikalauti papildomų paaiškinimų ar įrodymų (žr. pretenzijos 277 punktą); Perkančioji organizacija neįvykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su TOKS patikimumu saugumo ir tarptautinių sankcijų kontekste ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei atsakingo sprendimų priėmimo principus (žr. pretenzijos 281 punktą); nors ši aplinkybė savaime nėra savarankiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas, ji laikytina papildomu argumentu, patvirtinančiu, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepakankamai rūpestingai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. pretenzijos 282 punktą).

Taigi, ieškovės pretenzijoje nurodė, kad Perkančioji organizacija neįvykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su TOKS patikimumu saugumo ir tarptautinių sankcijų kontekste ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei atsakingo sprendimų priėmimo principus (žr. 281 pretenzijos punktą), o ieškinį iš esmės grindė aplinkybe, jog TOKS pasiūlymas turėjo atmestas, remiantis Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčiu, nepriklausomai nuo papildomo vertinimo, nors tokio reikalavimo pretenzijoje nebuvo pareikšta. Priešingai, joje nurodoma, kad tai, jog Perkančioji organizacija nevertino TOKS pasiūlymo nacionalinio saugumo aspektu, savaime nėra savarankiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas, o tik papildomas argumentas, patvirtinantis, kad Sprendimas priimtas nepakankamai rūpestingai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių (žr. pretenzijos 282 punktą).

Be to, pretenzijoje apeliantės nenurodė argumentų, kad keleivių vežimas maršrutais į Baltarusijos Respubliką reiškia veiklos vykdymą Baltarusijos Respublikoje ir dėl to TOKS pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygų 59.6 papunktį. Apeliantės pretenzijoje neteikė ir kitų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių TOKS veiklos vykdymą Baltarusijos Respublikoje, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: TOKS keleivių vežimo veiklą Baltarusijos Respublikoje vykdo ir „Eurolines“ prekių ženklo pagrindu; TOKS veikla Baltarusijos Respublikoje aptariama viešoje erdvėje; TOKS vykdo apie 6 reisus iš Vilniaus į Minską ir iš Minsko į Vilnių; TOKS keleivių vežimą į Minską patvirtinta ir antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; TOKS veiklos vykdymas Baltarusijos Respublikoje yra ekonomiškai naudingas; TOKS keleivio bilietą galima įsigyti per Baltarusijos Respublikos prekybos platformą bei atsiskaityti Baltarusijos Respublikos rubliais; TOKS moka rinkliavas į Baltarusijos Respublikos biudžetą; TOKS savo veiksmais tiesiogiai sudaro sąlygas Baltarusijos Respublikos valstybinei įmonei veikti Lietuvos teritorijoje, vežti keleivius, gauti pajamas iš Lietuvos rinkos bei dalyvauti tarpvalstybinėje komercinėje veikloje.

Perkančioji organizacija neturėjo galimybių pasisakyti dėl šios nutarties 87–89 punktuose nurodytų naujų argumentų ir juos pagrindžiančių naujų įrodymų, taip pat ir dėl naujo reikalavimo, neturėjo galimybės jų tinkamai įvertinti. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos šios nutarties 87–89 punktuose nurodytais aspektais.

Antra, apeliantės nepagrindė, kad tam tikros aplinkybės, dėl kurių ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ribos buvo išplėstos, objektyviai paaiškėjo tik vėliau ir pačios apeliantės dėl jų neturėjo galimybės pasisakyti laiku. Apeliančių nurodytos naujos aplinkybės, susijusios su TOKS vykdomais maršrutais į Baltarusijos Respubliką, buvo žinomos pretenzijos pateikimo metu, apeliantės jas įrodinėja viešais duomenimis.

Taigi, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, jas vertindama teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 423³ straipsnio pagrindu nevertino apeliančių argumentus dėl TOKS atitikties Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio reikalavimams, nes toks tariamas pažeidimas nebuvo nurodytas pretenzijoje.

Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo. Todėl teismas neturėjo pakankamo pagrindo ex officio spręsti dėl Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio taikymo.

Viena vertus, Perkančioji organizacija atliko vidinę tiekėjo patikrą (įskaitant sankcijų, atitikties VPĮ nustatytiems nacionalinio saugumo reikalavimams aspektų vertinimą) ir konstatavo, kad TOKS yra nerizikingas vertintais aspektais juridinis asmuo (žr. 2026 m. balandžio 10 d. ieškinio Nr. CBP-409 8 priedo 6.5 priedą), taip pat kreipėsi į kompetentingą valstybės instituciją – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Koordinavimo komisija). Koordinavimo komisija, susipažinusi su pateikta informacija apie planuojamus sandorius ir tiekėjus (tame tarpe TOKS), nenustatė pagrindo inicijuoti papildomos patikros. Be to, LTSA yra išdavusi TOKS leidimus vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarp Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos 2026-2028 metams, o tai papildomai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdaus poreikis ex officio spręsti dėl Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio taikymo.

Kita vertus, apeliantės taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kuriais remiantis teisėjų kolegija galėtų nuspręsti, kad pats TOKS keleivių vežimo paslaugų teikimas, reguliariais maršrutais tarp Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, savaime galėtų būti vertinamas kaip vykdantis veiklą VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto, Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio prasme, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime nėra pakankamas pagrindas ex officio spręsti dėl Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio taikymo, kadangi nėra pažeidimo akivaizdumo. Be to, byloje nepaneigta, jog: TOKS neįeina į Baltarusijos vidaus rinką: neveža keleivių tarp Baltarusijos miestų ir neteikia vietinių viešojo transporto paslaugų; TOKS gauna pajamas už tarptautinį keleivių vežimą – veiklą, kuri visa apimtimi apmokestinama Lietuvos Respublikoje; TOKS registruota PVM mokėtoja Lietuvos Respublikoje, mokesčius taip pat moka Lietuvoje (2026 m. gegužės 26 d. TOKS tripliko Nr. DOK-3046 priedai Nr. 3, 5); TOKS transporto vadybininkai ir vairuotojai yra įdarbinti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (2026 m. gegužės 26 d. TOKS tripliko Nr. DOK-3046 Nr. 3, 6).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-156-934/2026, nes šios ir nagrinėjamos civilinės bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-156 934/2026 konstatuota, kad ieškovės akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų dėl veiklos Baltarusijos Respublikoje, nes draudimo grupė „Vienna Insurance Group Wiener Versicherung Gruppe“ (VIG), kuriai priklauso ieškovės, vykdo veiklą Baltarusijoje per Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovę „Kupala“, kuri vykdo veiklą, gauna pajamas iš draudimo veiklos ir joje yra įdarbintų darbuotojų. Nagrinėjamu atveju TOKS vykdo keleivių vežimą tarptautiniu maršrutu iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, turėdama LTSA išduotą licenciją, įsteigta Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje neturi įsteigtos įmonės, atstovybės, filialo, padalinio, nesamdo Baltarusijos Respublikoje darbuotojų, nemoka Baltarusijos valstybei mokesčių, susijusių su verslo vykdymu, neturi Baltarusijos Respublikoje turto.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia akivaizdaus vežėjo veiklos vykdymo Baltarusijos Respublikoje VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto, Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio prasme, todėl teismas pagrįstai nesprendė dėl Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliančių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Tiek ieškovės, tiek atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tiek tretieji asmenys TOKS ir UAB „Vaslava“ pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovių apeliacinį skundą atmetus, jos neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir tretieji asmenys TOKS ir UAB „Vaslava“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 13 189 Eur bylinėjimosi išlaidas už: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui; 2) ieškovių prašymo dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų analizę, atsiliepimo į ieškovių prašymą dėl papildomų įrodymų parengimą ir pateikimą teismui; 3) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui, atskirai už kiekvieną atliktą teisinės pagalbos paslaugą patirtų bylinėjimosi išlaidų nedetalizuoja (2026 m. rugpjūčio 24 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19861). Atsakovė nurodo, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos: ieškovės ginčija pateiktus pasiūlymus trijose Pirkimo dalyse (dėl kurių sudaromos savarankiškos sutartys), ieškovė ginčija pateiktus pasiūlymus kiekvienoje Pirkimo dalyje dėl bent keleto neatitikčių, byla (tiek procesiniai dokumentai, tie pateikti priedai) yra itin didelės apimties. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2026 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5304/26LT (2026 m. rugpjūčio 24 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19861 priedai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

Atsižvelgiant į atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 107 punktą), darytina išvada, kad nurodytos teisinės paslaugos – skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas – laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi, ieškovių rašytinių paaiškinimų su prašymu dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų analizė, atsiliepimo į ieškovių rašytinius paaiškinimus su prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimas teismui – laikytinos sudėtine atsiliepimo į ieškovių rašytinius paaiškinimus su prašymu dėl papildomų įrodymų parengimo teisinės paslaugos dalimi, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimas – laikytinas sudėtine prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo teisinės paslaugos dalimi, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sumokėjo už teisines paslaugas III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur × 1,3), pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškovės rašytinius paaiškinimus su prašymu dėl papildomų įrodymų parengimą – 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur × 0,4 = 1 021,68 Eur), pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali priteistina suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 255,42 Eur (2 554,20 Eur × 0,1 = 255,42 Eur), iš viso pagal Rekomendacijų 8.11, 8.16 ir 8.17 papunkčius atsakovei maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 4 597,56 Eur (3 320,46 Eur + 1 021,68 Eur + 255,42 Eur). Atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašomos priteisti 13 189 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijų 8.11, 8.16 ir 8.17 papunkčius atsakovei maksimaliai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (4 597,56 Eur).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kompleksiškai įvertinus byloje spręstinų klausimų pobūdį (byloje nagrinėjami viešųjų pirkimų teisiniai santykiai, ieškovės ginčija pateiktus pasiūlymus trijose Pirkimo dalyse, ieškovės ginčija trečiųjų asmenų pateiktus pasiūlymus dėl neatitikčių trims pirkimo sąlygoms, byloje keliamas gan naujas teismų praktikoje teisinis tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams klausimas) ir apimtis (byla yra didelės apimties (tiek procesiniai dokumentai (pvz. teismo sprendimas yra 24 lapų, apeliacinis skundas – 47 lapų, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į apeliacinį skundą – 17 lapų, UAB „Vlasava“ atsiliepimas į apeliacinį skundą – 14 lapų, TOKS atsiliepimas į apeliacinį skundą – 12 lapų), tiek pateikti priedai (pvz. pretenzija yra 41 lapo, atsakymas į pretenziją – 22 lapų), konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, be to, didelės apimties, joje gausu faktinių aplinkybių, šalių atstovai parengė ir pateikė teismui didelės apimties procesinių dokumentų, o tai neabejotinai lėmė darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimo išlaidos yra 13 860 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kai teismas gali priteisti daugiau išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, ir priteisti atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, priteisiant atsakovei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ lygiomis dalimis iš ieškovių 13 189 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. po 6 594,50 Eur (13 189 Eur / 2 = 6 594,50 Eur) iš kiekvienos ieškovės.

Trečiasis asmuo TOKS pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 577,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų už: 6 370,65 Eur (5 265 Eur + 1 105,65 Eur PVM) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 952,88 Eur (787,50 Eur + 165,34 Eur PVM) už atsiliepimo (rašytinių paaiškinimų) į ieškovių rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl papildomų įrodymų parengimą; 254,10 Eur (210 Eur +44,10 Eur) už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą (2026 m. rugpjūčio 24 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19852). Trečiasis asmuo TOKS nurodo, kad byla, atsižvelgiant į joje analizuojamų teisinių santykių struktūrą ir kompleksiškumą, yra laikytina sudėtinga ir reikalaujanti specifinių teisės žinių, nes yra susijusi su sudėtingais grėsmės nacionalinio saugumo interesams klausimais. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo TOKS 2026 m. rugpjūčio 17 d. ir 2026 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo advokatei už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2608-0001 ir 2026 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2608-0180 (2026 m. rugpjūčio 24 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19852 priedai).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo TOKS sumokėjo už teisines paslaugas III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur × 1,3), pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškovių rašytinius paaiškinimus su prašymu dėl papildomų įrodymų parengimą – 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur × 0,4 = 1 021,68 Eur), pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali priteistina suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 255,42 Eur (2 554,20 Eur × 0,1 = 255,42 Eur), iš viso pagal Rekomendacijų 8.11, 8.16 ir 8.17 papunkčius trečiajam asmeniui maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 4 597,56 Eur (3 320,46 Eur + 1 021,68 Eur + 255,42 Eur). Trečiojo asmens TOKS prašomos priteisti 7 577,63 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijų 8.11, 8.16 ir 8.17 papunkčius TOKS maksimaliai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (4 597,56 Eur).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pripažinta kaip pakankamai sudėtinga, didelės apimties (žr. šios nutarties 110 punktą), taip pat atsižvelgusi į tai, kad trečiasis asmuo TOKS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio apimtis siekia 47 lapus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti trečiojo asmens TOKS patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, t. y. priteisiant trečiajam asmeniui TOKS lygiomis dalimis iš ieškovių 7 577,63 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. priteisiant 3 788,81 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės AS „Liepājas autobusu parks“ ir 3 788,82 Eur iš ieškovės SIA „NordBus“ (7 577,63 Eur / 2).

Trečiasis asmuo UAB „Vlasava“ pateikė teismui prašymą priteisti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas 7 154 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų už: 6 197,62 Eur už skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (įskaitant 238,37 Eur bendrąsias biuro išlaidas); 956,38 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą (įskaitant 36,78 Eur bendrąsias biuro išlaidas) (2026 m. rugpjūčio 24 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19848). Trečiasis asmuo UAB „Vlasava“ nurodo, kad procesinių dokumentų rengimui ir susijusių teisinių paslaugų teikimui buvo skirta 29 val. Su šiuo prašymu dėl objektyvių priežasčių negali pateikti 2026 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 45336 apmokėjimo dokumento, nes šalių susitarimu atstovavimo išlaidos apmokamos per 10 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros gavimo dienos. PVM sąskaita-faktūra Nr. 45336 trečiajam asmeniui buvo pateikta 2026 m. rugpjūčio 21 d. (apmokėjimo terminas – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.), todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teikimo metu PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas dar nėra suėjęs. Taip pat nurodo, kad UAB „Vlasava“ patirtos advokatų pagalbai apmokėti išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos tinkamai įgyvendinti trečiojo asmens procesines teises ir pareigas šioje byloje, t. y. procesinių dokumentų rengimui ir kitoms su byla susijusioms teisinėms paslaugoms. Byla yra sudėtinga, didelės apimties, byloje nagrinėjami skirtingo pobūdžio klausimai, ieškovės teikė papildomus rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais, todėl kilo būtinybė pateikti savo poziciją ir rengti papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vlasava“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Vlasava“ 2026 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatei 6 575,14 Eur už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 44812. Trečiojo asmens pateiktoje už suteiktas teisines paslaugas 956,38 Eur sumai išrašytoje 2026 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje COB Nr. 45336 nurodyta, kad sąskaitos apmokėjimo terminas yra 10 kalendorinių dienų (2026 m. rugpjūčio 24 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19848 priedai).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo išaiškinimą (žr. šios nutarties 117 punktą), taip pat į tai, kad UAB „Vlasava“ pateiktoje 2026 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje COB Nr. 45336 nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas, patvirtinantis trečiojo asmens susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, teisėjų kolegija nusprendžia, kad UAB „Vlasava“ įrodė 2026 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje COB Nr. 45336 nurodytų bylinėjimosi išlaidų realumą.

Atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Vlasava“ nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nurodytos teisinės paslaugos – skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analizė – laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. UAB „Vlasava“ nurodo, kad, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 238,37 Eur (197 Eur + 41,37 Eur PVM = 238,37 Eur) dydžio bendrąsias biuro išlaidas (žr. 2026 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 44812), o rengiant rašytinius paaiškinimus patyrė 36,78 Eur (30,40 Eur + 6,38 Eur PVM = 36,78 Eur) bendrąsias biuro išlaidas, t. y. iš viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 275,15 Eur (238,37 Eur + 36,78 Eur= 275,15 Eur) bendrąsias biuro išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Vlasava“ nenurodė, kokios konkrečios išlaidos sudaro bendrąsias biuro išlaidas, nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, šių išlaidų, kaip nepagrįstų, UAB „Vlasava“ iš ieškovių nepriteisia.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Vlasava“ sumokėjo už teisines paslaugas pagal 2026 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą III ketvirtį, ši apeliacinio teismo nutartis priimama taip pat III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur × 1,3), pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškovių rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl papildomų įrodymų parengimą – 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur × 0,4 = 1 021,68 Eur), iš viso pagal Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 papunkčius trečiajam asmeniui UAB „Vlasava“ maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 4 342,14 Eur (3 320,46 Eur + 1 021,68 Eur). Trečiojo asmens UAB “Vlasava“ prašomos priteisti likusios 6 878,85 Eur (7 154 Eur – 275,15 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 papunkčius UAB „Vlasava“ maksimaliai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (4 342,14 Eur).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pripažinta kaip pakankamai sudėtinga, didelės apimties, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti trečiojo asmens UAB „Vlasava“ patirtas likusias 6 878,85 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi lygiomis dalimis iš ieškovių, t. y. priteisiant 3 439,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės AS „Liepājas autobusu parks“ ir 3 439,42 Eur iš ieškovės SIA „NordBus“ (6 878,85 Eur / 2).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovių AS „Liepājas autobusu parks“, juridinio asmens kodas 40003015652, ir SIA „NordBus“, juridinio asmens kodas 40203592663, lygiomis dalimis: atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, 13 189 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct), t. y. po 6 594,50 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 50 ct) iš kiekvienos ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“, juridinio asmens kodas 152633168, 6 878,85 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 85 ct), t. y. 3 439,43 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 43 ct) iš ieškovės AS „Liepājas autobusu parks“ ir 3 439,42 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 42 ct) iš ieškovės SIA „NordBus“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, juridinio asmens kodas 123836945, 7 577,63 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 63 ct), t. y. 3 788,81 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 81 ct) iš ieškovės AS „Liepājas autobusu parks“ ir 3 788,82 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 82 ct) iš ieškovės SIA „NordBus“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.