Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA „NordBus“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“, AS „GoBus“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ieškovės pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau - ir JUDU) (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2026 m. kovo 10 d. sprendimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (toliau – ir TOKS) pasiūlymus tarptautinio viešojo pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbti)) (toliau – ir Pirkimas) III ir IV objekto dalyse, atmesti tiekėjų grupės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymus tarptautinio viešojo pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų 81 maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) I ir III objekto dalyse, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovės, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dalyvavo Perkančiosios organizacijos vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Keleivių vežimo paslaugų teikimas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pateikė pasiūlymus I, III ir IV Pirkimo objekto dalyse.

Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 10 d. sprendimu (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sprendimas) informavo ieškoves apie Pirkimo procedūros rezultatus, įskaitant pasiūlymų eilės nustatymą I, III ir IV pirkimo objekto dalyse. Sprendimu buvo nustatyta, kad I Pirkimo objekto dalyje laimėtoju pripažintas tiekėjų grupės UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas (S) siekia 99,00 balų, o pasiūlyta kaina – 266 651 060,00 Eur su PVM; III pirkimo objekto dalyje laimėtoju pripažintas TOKS pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas (S) sudaro 99,00 balų, o pasiūlyta kaina – 157 665 339,00 Eur su PVM; IV pirkimo objekto dalyje laimėtoju pripažintas TOKS pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas (S) sudaro 99,00 balų, o pasiūlyta kaina – 347 825 322,00 Eur su PVM.

2026 m. kovo 20 d. Ieškovės pateikė pretenziją Perkančiajai organizacijai, kuria prašė atmesti: UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymus I ir III dalyse, nes UAB „Vlasava“ atitiko pašalinimo pagrindą, susijusį su pareigų mokėti mokesčius nevykdymu, pateikė melagingą informaciją, UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlyme nurodė neįprastai mažas sąnaudas, o Perkančioji organizacija nepagrįstai nesikreipė dėl jų pagrindimo, tiekėjos neįrodė siūlomų transporto priemonių atitikties kartu su Pirkimo sąlygomis pateiktos techninės specifikacijos, pateikė Pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą; TOKS pasiūlymus III ir IV Pirkimo objekto dalyse, nes TOKS neįrodė, kad jos pasiūlymai buvo tinkamai užtikrinti Pirkimo sąlygose reikalaujamu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, Pirkimo laikotarpiu tiekėja turėjo reikšmingų mokestinių įsipareigojimų, neįrodė atitikties Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytam esminiam techninio ir finansinio pajėgumo reikalavimui, egzistavo ir papildomos aplinkybės, susijusios su TOKS veikla Baltarusijos kryptimi.

2026 m. balandžio 1 d. Perkančioji organizacija ieškovui pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenziją atmetė, nurodydama, kad: UAB „Vlasava“ mokestinių įsipareigojimų vykdymas buvo įvertintas tinkamai, UAB „Vlasava“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDF biudžetas) buvo atidėta, o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) skola operatyviai padengta; UAB „Vlasava“ pateikta informacija nelaikytina melaginga ar klaidinančia, tiekėjų pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pateikė pakankamus duomenis apie siūlomas transporto priemones, patvirtinančius jų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, tiekėjų pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o galimi netikslumai nelaikytini esminiais; TOKS pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir yra tinkamas, TOKS mokestinių įsipareigojimų vykdymas buvo tinkamai įvertintas ir nenustatyti pažeidimai, TOKS atitiktis Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui buvo vertinama remiantis tiekėjos pateiktais dokumentais bei papildomais paaiškinimais, pateikta informacija buvo pakankama ir patikima, nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti jos teisingumu; TOKS neatitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams ar tarptautinių sankcijų taikymo klausimai nėra sprendžiami pasiūlymų vertinimo stadijoje ir nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytų pašalinimo ar kvalifikacijos vertinimo pagrindų apimtį.

Ieškovės, nesutikdamos su Perkančiosios organizacijos Sprendimu, teigė, kad pasiūlymų pateikimo dieną (2025 m. lapkričio 20 d.) UAB „Vlasava“ turėjo įsiskolinimų VSDF biudžetui ir VMI. Nors UAB „Vlasava“ pateikė valstybės įmonės (VĮ) Registrų centro pažymą, ji fiksavo tik ankstesnę būseną, o ne realią padėtį pasiūlymo pateikimo momentu. Pažymėjo, kad vieši duomenys rodė 203,35 Eur neatidėtą skolą VSDF biudžetui, o VMI skola siekė 4 432,05 Eur. Ieškovės pabrėžė, kad Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD) UAB „Vlasava“ nurodė neturinti skolų, o tai laikytina melaginga informacija.

Kartu paaiškino, jog gavusios originalią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus pažymą (.adoc formatu) nustatė, jog UAB „Vlasava“ teismui ir Perkančiajai organizacijai pateikė dokumentą, kurio turinys skiriasi nuo originalo. Aiškino, jog originali pažyma patvirtino neatidėtos skolos faktą, todėl UAB „Vlasava“ ne tik turėjo būti pašalinta dėl mokesčių nemokėjimo, bet ir dėl melagingos informacijos pateikimo.

Nurodė, kad UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ visose transporto priemonių kategorijose nurodė minimalią 5 procentų dydžio „kitų sąnaudų dedamąją“. Ieškovės, remdamosi teismo ekspertės išvada, teigė kad minėta dedamoji (apie 0,10 Eur/km) objektyviai negali padengti būtinų išlaidų (draudimo, remonto, infrastruktūros, palūkanų), kurios turėtų sudaryti bent 0,20–0,23 Eur/km. Teigė, kad UAB „Vlasava“ sąmoningai sumažino 5 procentų dydžio dedamąją, siekdama gauti nesąžiningą pranašumą dėl vėlesnio įkainių indeksavimo mechanizmo. Tokiu būdu dirbtinai sumažinus pradinį įkainį, buvo iškraipyta tiekėjų konkurencija ir sudarytos prielaidos nesąžiningam pelnui Sutarties vykdymo metu. Aiškino, jog maža pradinė kaina leido laimėti Pirkimą, tačiau reali našta būtų perkelta vėlesniam vykdymo etapui. Pabrėžė, kad Perkančioji organizacija privalėjo reikalauti sąnaudų pagrindimo pagal VPĮ 57 straipsnį, nes dedamoji buvo daugiau nei 30 procentų mažesnė už kitų dalyvių vidurkį.

Tvirtino, jog siūlomų TEMSA autobusų atitiktis specifikacijoms buvo pagrįsta tik deklaratyvaus pobūdžio gamintojo dokumentu, kurios autentiškumo ir pasirašiusio asmens įgaliojimų Perkančioji organizacija sprendimo priėmimo metu nepatikrino. Teigė, kad siūlomų TEMSA autobusų atitiktis techninei specifikacijai (Wi-Fi sistemoms, USB-C jungtims) nebuvo tinkamai įrodyta. Nurodė, kad nepateikti jokie techniniai katalogai ar sertifikatai, kurie leistų objektyviai įsitikinti siūlomos technikos parametrais.

Ieškovių vertinimu, UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pateikta banko garantija turėjo turinio trūkumų (terminų nustatymas paliktas garanto diskrecijai), o Perkančioji organizacija leido juos ištaisyti (pateikti naują garantijos versiją) jau po laimėtojų nustatymo. Tvirtino, jog tai pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes pasiūlymo užtikrinimas yra esminis elementas, kuris turi būti tinkamas pasiūlymo pateikimo metu. Teigė, kad toks „ex post“ taisymas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą, nes pasiūlymo užtikrinimas yra esminis elementas, kuris privalo būti tinkamas pasiūlymo pateikimo momentu.

Dėl TOKS pasiūlymų III ir IV Pirkimo dalyse, ieškovės teigė, kad TOKS vykdo nuolatinius reguliarius reisus į Minską ir Gardiną, bendradarbiauja su Baltarusijos valstybine įmone „Minsktrans“, moka rinkliavas į agresorės biudžetą (skaičiuojama apie 100 000,00 Eur per metus) ir prekiauja bilietais per Baltarusijos platformas rubliais. Teigė, kad Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio nuostata, draudžianti dalyvauti tiekėjams, vykdantiems veiklą Baltarusijoje, yra imperatyvi ir nenumato išimčių. Laikė, kad Perkančioji organizacija neturi diskrecijos minėtos taisyklės netaikyti, net jei Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) leidžia tokius reisus. Pabrėžė, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimas nepradėti patikros dėl kompetencijos stokos (nes sandoris nepateko į įstatyme apibrėžtus strateginius kriterijus) nepanaikina Perkančiosios organizacijos pareigos savarankiškai įvertinti TOKS atitiktį pirkimo sąlygoms.

Atkreipė dėmesį, kad TOKS savo techninį pajėgumą (autobusų turėjimą) grindė dukterinės įmonės UAB „Clean Transport Solutions“ įsipareigojimais. Pažymėjo, jog UAB „Clean Transport Solutions“ yra naujai įsteigta įmonė, turinti tik 5 000,00 Eur kapitalą, 1 darbuotoją ir jokios veiklos istorijos. Ieškovės teigė, kad TOKS neįrodė realaus finansavimo gavimo galimybių, o Perkančioji organizacija rėmėsi fragmentiška ir neidentifikuojama banko informacija, ieškovėms nebuvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, kurie esą įrodo realų lėšų prieinamumą. Nurodė, jog buvo pateiktos tik neaiškios dokumentų ištraukos (fotofiksacijos), iš kurių neįmanoma nustatyti dokumento kilmės ar teisinės galios; nėra aišku, kam finansavimas skirtas – TOKS ar UAB „Clean Transport Solutions“. Jei banko pažyma išduota TOKS, ji neįrodo UAB „Clean Transport Solutions“ (kuri faktiškai pirktų autobusus) pajėgumo. Teigė, kad pateikti dokumentai gali būti vertinami tik kaip preliminarūs ketinimai, o ne teisiškai įpareigojantys banko pasižadėjimai suteikti šimtus milijonų eurų siekiantį finansavimą.

Tvirtino, kad TOKS arba iš viso nepateikė tinkamo užtikrinimo laiku, arba jis neatitiko formos bei pasirašymo reikalavimų, o Perkančioji organizacija nepagrįstai konstatavo atitiktį be objektyvių įrodymų.

Teigė, jog Perkančioji organizacija nepagrįstai įslaptino TOKS kvalifikacijos dokumentus. Darė išvadą, kad informacija apie tai, kaip tiekėja ketina vykdyti pirkimą ir kokiais resursais remiasi, negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji skirta objektyviam atitikties patikrinimui. Teigė, jog toks įslaptinimas pažeidė skaidrumo principą ir paneigė jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes negalėjo patikrinti konkurentės pajėgumo realumo.

Atsikirsdamos į TOKS kaltinimus dėl jų pačių tariamų ryšių su sankcionuotais rusijos asmenimis D. M. (D. M.) ir I. S. (I. S.), paaiškino, jog su ieškovėmis susijusi įmonė AS „Nordeka“ nutraukė visus reisus į Baltarusiją dar 2022–2023 m., o TOKS minimi asmenys nėra ieškovių kontrolės grandinės dalis. Teigė, kad TOKS nepagrįstai bando taikyti konkurencijos teisės „vieno ekonominio subjekto“ doktriną ten, kur ji netaikytina.

Nurodė, kad AS „Liepājas autobusu parks“ yra įmonių grupės, kurią sudaro „NordBus“ grandinė, Šleserių šeimos grandinė ir Šķēlių šeimos grandinė, dalis ir būtent Šleserių ir Šķēlių šeimų kontroliuojamos struktūros yra tikrieji savininkai, o paminėti rusijos subjektai neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės kontrolės ieškovių atžvilgiu. Paaiškino, kad šios šeimos per kitas savo įmones yra bendrasavininkės bendrovėje per AS „Riga Fertilizer Terminal“ kartu su D. M., tačiau jos ėmėsi priemonių (įstatų pakeitimų), kad užkirstų kelią bet kokiai sankcionuoto asmens kontrolei šiame subjekte. Tvirtino, jog jų nuosavybės struktūra baigiasi ties minėtomis šeimomis ir yra visiškai atskirta nuo sankcionuotų asmenų kontrolės grandinių. Nurodė, kad AS „Liepājas autobusu parks“ tikrieji savininkai (galutiniai naudos gavėjai) yra G. M. ir G. P., kaip tai nurodyta oficialiame Latvijos Respublikos komerciniame registre.

Atkreipė dėmesį, jog 34,8479 procentų AS „Liepājas autobusu parks“ akcijų priklauso Liepojos miesto tarybai, todėl ši aplinkybė veiksmingai užtikrina aukščiausius skaidrumo standartus, susijusius su naudos gavėjais ir nacionaliniu saugumu, nes viešoji įstaiga tiesiogiai dalyvauja bendrovės valdyme. Aiškino, kad AS „Liepājas autobusu parks“ 2026 m. pradžioje laimėjo viešųjų pirkimų konkursą Latvijoje ir sudarė sutartį ir Latvijos institucijos, taikydamos tuos pačius Europos Sąjungos (ES) sankcijų vertinimo standartus, kaip ir Lietuva, atliko patikrą ir nenustatė jokių kliūčių dėl sankcijų režimo.

Nurodė, kad bendrovė SIA „NordBus Group“ daro lemiamą įtaką pagrindinei akcininkei UAB „LAP1R“ pagal oficialią grupės/valdymo sutartį, kas patvirtina faktinę grupės kontrolės struktūrą ir jos priklausymą būtent „NordBus“ grupei, o ne tretiesiems asmenims.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškovių ieškiniu ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovės neteisėtai plėtė ginčo ribas, pateikdamos naujus teisinius argumentus, kurie nebuvo nurodyti pradinėje pretenzijoje. Pagal galiojantį reguliavimą, ieškinio pagrindas turi sutapti su pretenzijoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigė, jog pretenzijoje ieškovės tik abstrakčiai užsiminė apie galimą grėsmę dėl TOKS reisų į Baltarusiją, tačiau vėliau tai transformavo į reikalavimą automatiškai atmesti pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų 59.6 papunktį. Laikė, jog ieškovės ginčą konstruoja etapais, taip manipuliuodamos procesu ir neleisdamos Perkančiajai organizacijai visų argumentų įvertinti ikiteisminėje stadijoje.

Savivaldybės administracija, teigdama Sprendimui nepašalinti UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ grupės buvus pagrįstam ir teisėtam, argumentavo tuo, jog Perkančioji organizacija rėmėsi oficialiomis VĮ Registrų centro pažymomis, kurios patvirtino, kad pasiūlymo pateikimo dieną (2025 m. lapkričio 20 d.) UAB „Vlasava“ nebuvo skolinga. Paaiškino, VSDFV pažymoje nurodyta skola (14 399,58 Eur) buvo visa atidėta, o pagal kasacinio teismo praktiką, atidėti mokėjimai nelaikomi įsiskolinimu. VMI skola (4 432,05 Eur) buvo itin maža lyginant su pirkimo verte (~0,0017 procento) ir operatyviai padengta, todėl negalėjo daryti įtakos sąžiningai konkurencijai.

Nurodė, kad ieškovių skundžiama 5 procentų dydžio „kitų sąnaudų dedamoji“ visiškai atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus intervalus (nuo 5 iki 20 procentų). Teigė, jog Perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti pagrindimo, nes bendra pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža (neviršijo 30 procentų nukrypimo nuo vidurkio taisyklės). Ieškovių pateiktą ekspertės išvadą laikė hipotetiniu ekonominiu modeliavimu, kuris negali pakeisti individualaus tiekėjo verslo sprendimų.

Teigė, jog TEMSA autobusų gamintojo deklaracija pripažinta tinkamu įrodymu. Paaiškino, kad patikrinus viešus duomenis, buvo nustatyta, kad ją pasirašęs U. K. yra vykdantysis direktorius, turintis teisę atstovauti gamintojui. Pažymėjo, jog reikalavimai dėl USB jungčių ir Wi-Fi sistemos taip pat buvo tinkamai deklaruoti pagal Pirkimo sąlygas.

Tvirtino, kad pateikta banko garantija atitiko pirkimo sąlygų formą anglų kalba. Paaiškino, jog vėlesnį garantijos patikslinimą vertino kaip techninės neatitikties (lingvistiniai skirtumai tarp lietuviškos (LT) ir angliškos (EN) versijų) pašalinimą, o ne naujo pasiūlymo pateikimą.

Pagrįsdama savo Sprendimo nepašalinti TOKS iš Pirkimo dėl jos veiklos Baltarusijoje ar kvalifikacijos trūkumo, Savivaldybės administracija tvirtino, kad reguliarūs tarptautiniai maršrutai (Vilnius–Minskas) vykdomi pagal galiojančius LTSA išduotus leidimus. Paaiškino, jog tai yra tarpvalstybinis paslaugų teikimas, kuris neprilyginamas „veiklos vykdymui“ Pirkimo sąlygų prasme, orientuotos į nuolatinį įsitvirtinimą agresorės rinkoje.

Paaiškino, jog Perkančioji organizacija veikė aktyviai ir kreipėsi į Komisiją. Nurodė, jog Komisija nusprendė patikros nepradėti, o tai pagal įstatymą reiškia, kad sandoris gali būti sudaromas. Vidinis rizikų vertinimas taip pat patvirtino, kad TOKS ir jos valdybos nariai nėra rizikingi.

Tvirtino, kad TOKS pateikė Pirkimo sąlygas atitinkančius dokumentus: preliminarias sutartis su gamintojais ir komercinių bankų pažymas apie numatomą finansavimą. Teigė, jog pasitelkta dukterinė įmonė UAB „Clean Transport Solutions“ (veikianti kaip SPV (specialios paskirties vienetas)) yra standartinė verslo praktika dideliems projektams finansuoti, siekiant atriboti projekto rizikas. Nustatė, kad bankų finansavimo pažymos visiškai užtikrino reikiamą lėšų sumą (~200 mln. eurų).

Nurodė, jog TOKS pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas buvo pateiktas laiku ir atitiko nustatytas sumas ir buvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau nebuvo viešinamas ieškovėms dėl jame esančios konfidencialios informacijos.

Savivaldybės administracija darė išvadą, kad ieškovės, siekdamos eliminuoti konkurentus, taikė selektyvų ir pernelyg formalų Pirkimo sąlygų aiškinimą. Pažymėjo, jog ieškovės pačios ginčo metu turėjo mokestinių nepriemokų Latvijoje, todėl jų griežtas interpretavimas lemtų visų dalyvių atmetimą. Teigė, kad Sprendimas buvo priimtas užtikrinant lygiateisiškumą, skaidrumą ir proporcingumą, siekiant pagrindinio pirkimo tikslo – užtikrinti kokybiškas viešojo transporto paslaugas Vilniaus gyventojams.

Atsakovė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atkreipė dėmesį, kad ieškovės neteisėtai plėtė ginčo ribas, teisme keldamos naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pradinėje pretenzijoje. Paaiškino, jog ieškovės pretenzijoje prašė tik atlikti papildomą vertinimą dėl nacionalinio saugumo, tačiau ieškinyje tai transformavo į reikalavimą automatiškai atmesti TOKS pasiūlymą remiantis Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčiu. Teigė, kad tai yra kokybiškai naujas ginčo pagrindas, kuris negali būti nagrinėjamas teisme, o teismas neturėtų šio klausimo vertinti ex officio, nes tariamas pažeidimas nėra akivaizdus.

Pagrįsdama Sprendimą nepašalinti UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ grupę, JUDU nurodė, kad vertinant atitiktį, buvo vadovautasi oficialia VĮ Registrų centro pažyma, kuri turi didesnę įrodomąją galią nei vieši duomenys tinklalapiuose, kurie dažnai būna neaktualūs ar netikslūs. Tvirtino, jog VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pasiūlymo pateikimo dieną visa skola buvo atidėta, o pagal galiojantį reguliavimą, atidėtas mokėjimas nelaikomas įsipareigojimų nevykdymu. Tuo atveju, jei būtų pripažinta 203,35 Eur neatidėta skola, ji buvo operatyviai padengta per 12 dienų, o toks terminas pagal VPT Procedūrų vadovą laikomas toleruotinu. Aiškino, jog VMI skola (4 432,05 Eur) taip pat buvo padengta per 11 dienų ir sudarė tik itin mažą dalį (~0,0017 procento) Pirkimo vertės, todėl pašalinimas dėl tokios sumos būtų akivaizdžiai neproporcingas.

Paaiškino, jog skundžiama 5 procentų dydžio „kitų sąnaudų dedamoji“ visiškai atitiko Perkančiosios organizacijos nustatytą 5–20 procentų dydžio intervalą. Teigė, kad ieškovės, kvestionuodamos šį dydį, faktiškai pavėluotai ginčija pačias Pirkimo sąlygas. Aiškino, jog pareiga prašyti kainos pagrindimo kyla tik kai kaina yra 30 procentų mažesnė už visų pasiūlymų vidurkį, o nagrinėjamu atveju nuokrypis siekė tik apie 6 procentus. Nesutiko su ieškovių pateikta UAB „Euristika“ konsultacine išvada, laikė ją nepatikima, nes ji remiasi hipotetinėmis prielaidomis (pvz., nepagrįstomis krovimo stotelių ar draudimo kainomis). Atsakovės pasitelktas ekspertas nustatė, kad UAB „Euristikos“ išvada yra metodiškai ir ekonomiškai nepagrįsta.

Nurodė, kad TEMSA autobusų gamintojo deklaracija buvo pripažinta tinkama, nes ją pasirašęs asmuo (U. K.) identifikuotas kaip įgaliotas gamintojo atstovas per viešai prieinamus šaltinius. Atkreipė dėmesį, jog tiekėjos turėjo tik deklaruoti atitiktį Wi-Fi sistemos ir USB jungčių reikalavimams, ką jos ir padarė.

Teigė, jog banko garantija anglų kalba visiškai atitiko Pirkimo sąlygų priedą, o vėlesnis jos patikslinimas buvo įvertintas kaip techninių lingvistinių skirtumų tarp lietuviškos (LT) ir angliškos (EN) versijų pašalinimas.

Dėl Sprendimo nepašalinti TOKS iš Pirkimo dėl veiklos Baltarusijoje ar kvalifikacijos trūkumo, JUDU nurodė, kad tarptautinių maršrutų (Vilnius–Minskas) vykdymas pagal LTSA išduotus leidimus nelaikomas „veiklos vykdymu“ užsienio valstybėje. Paaiškino, jog TOKS neturi Baltarusijoje registruotų įmonių, darbuotojų ar autobusų. Pridūrė, kad buvo proaktyviai kreiptasi į Komisiją, kuri nenustatė pagrindo pradėti patikros dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, o ieškovės neturi kompetencijos kvestionuoti minėtos institucijos išvados. Pabrėžė, kad tokius reisus vykdo daugybė Lietuvos vežėjų ir jų automatiškas šalinimas nepagrįstai sužlugdytų konkurenciją.

Nurodė, kad TOKS pateikė preliminarias sutartis su gamintojais ir bankų pažymas apie numatomą finansavimą, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygose, o pasitelktą dukterinę įmonę UAB „Clean Transport Solutions“ (SPV) laikė standartine ir teisėta verslo praktika dideliems projektams finansuoti. Atsakovė įsitikino, kad bankų pasiūlymai finansuoti viršija 200 mln. eurų, todėl pajėgumas yra realus.

Tvirtino, jog TOKS pateikė tinkamą laidavimo draudimo raštą laiku, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai, kad ieškovės negalėjo susipažinti su visais dokumentais, laikė pagrįsta konfidencialios informacijos apsauga.

JUDU pažymėjo, kad ieškovių reikalavimai prieštarauja proporcingumo ir racionalaus lėšų naudojimo principams. Teigė, jog laimėtojų pasiūlymai yra ženkliai (milijonais eurų) pigesni už ieškovių, todėl jų eliminavimas dėl formalių priežasčių pažeistų viešąjį interesą. Nurodė, kad pačios ieškovės Pirkimo procedūrų metu turėjo mokestinių nepriemokų Latvijoje, todėl jų griežtas interpretavimas lemtų visų dalyvių atmetimą ir Pirkimo sužlugdymą.

Trečiasis asmuo UAB „Vlasava“ su ieškovių ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pasiūlymų pateikimo dieną (2025 m. lapkričio 20 d.) ji neturėjo jokių pradelstų mokestinių įsipareigojimų, kurie būtų pagrindas pašalinti tiekėją iš Pirkimo. Paaiškino, jog pateikė oficialią VĮ Registrų centro pažymą, kurioje nurodyta, kad ji yra atsiskaičiusi su biudžetais. Pabrėžė, kad oficialios pažymos civiliniame procese turi didesnę įrodomąją galią nei ieškovių cituojami viešai prieinami, tačiau neoficialūs duomenys tinklalapiuose (pvz., rekvizitai.lt).

Pažymėjo, jog ieškovių nurodyta suma VSDF biudžetui buvo atidėtas mokėjimas, o ne skola. Pagal kasacinio teismo praktiką ir galiojantį reguliavimą, atidėtas mokėjimas nelaikomas įsipareigojimų nevykdymu, nes nustatomas naujas mokėjimo terminas.

Paaiškino, jog 203,35 Eur suma VSDF registre atsirado dėl apskaitos klaidos (neteisingai apskaičiuoto vieno darbuotojo darbo užmokesčio), kurią pati UAB „Vlasava“ buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „SIPE“ pastebėjo ir deklaravo 2025 m. lapkričio 25 d. Nurodė, kad skola susidarė atgaline data tik po šio patikslinimo, todėl pasiūlymo pateikimo momentu trečiasis asmuo apie ją objektyviai nežinojo ir negalėjo nurodyti. Pabrėžė, jog nepriemoka buvo operatyviai sumokėta per 4 darbo dienas.

Pabrėžė, kad informacijos pripažinimui melaginga būtinas tiek objektyvusis (neatitiktis tikrovei be teisinio aiškinimo), tiek subjektyvusis (sąmoningas ketinimas suklaidinti) elementai. Teigė, trečiasis asmuo rėmėsi oficialiomis institucijų pažymomis, o apie apskaitos klaidą pranešė pats, todėl nebuvo jokio ketinimo suklaidinti Perkančiąją organizaciją.

Neigė ieškovių kaltinimus dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos klastojimo ir nurodė, jog ieškovių pateiktas „originalas“ pats kelia abejonių dėl nenuoseklių metaduomenų, šriftų skirtumų ir besidubliuojančių eilučių.

Tvirtino, kad pateikė VMI pažymą (FR0320), patvirtinančią, jog pasiūlymo pateikimo dieną ji buvo atsiskaičiusi su mokesčių administratoriumi. Triplike papildomai pateikti meta duomenys ir skaitmeniniai parašai, paneigiantys ieškovių abejones dėl šio dokumento autentiškumo.

Nesutiko su ieškovių teiginiais dėl nepagrįstai mažos 5 procentų dydžio „kitų sąnaudų dedamosios“. Teigė, jog nurodyta 5 procentų dedamoji visiškai atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytą 5–20 procentų intervalą. Tvirtino, kad ieškovės, kvestionuodamos šį dydį, faktiškai pavėluotai ginčija pačias Pirkimo sąlygas.

Aiškino, jog Perkančioji organizacija neturėjo pareigos prašyti sąnaudų pagrindimo, nes bendra pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža (nesiskyrė 30 procentų nuo aritmetinio vidurkio). Teigė, kad VPĮ 57 straipsnis numato privalomą patikrą tik galutinei kainai arba sąnaudoms vertinant gyvavimo ciklo metodu, kuris šiame pirkime nebuvo taikomas.

Ieškovių pateiktą ekspertės išvadą laikė teisiškai nereikšminga, nes ji grindžiama hipotetinėmis prielaidomis, rinkos kainų vidurkiais ir teisiniais vertinimais, o ne realiais tiekėjo duomenimis. Kaip pavyzdį nurodė - ekspertė į „kitas sąnaudas“ nepagrįstai įtraukė infrastruktūros ir finansavimo išlaidas, kurios pagal Pirkimo sąlygas priskiriamos investicinėms sąnaudoms.

Tvirtino, kad TEMSA gamintojo deklaracija dėl autobusų atitikties techninei specifikacijai yra tinkama. Ją pasirašęs U. K. yra oficialus gamintojo vadovas, o pati informacija apie įmonės atstovus yra vieša ir lengvai patikrinama. Aiškino, jog reikalavimai USB jungtims ir Wi-Fi sistemai buvo deklaratyvūs, todėl papildomų dokumentų teikti nereikėjo.

Teigė, jog Perkančioji organizacija teisėtai leido patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Paaiškino, kad pradinė garantija atitiko anglišką pirkimo sąlygų formą, o patikslinimai buvo susiję su lingvistiniais skirtumais tarp lietuvių ir anglų kalbų versijų. Toks techninių netikslumų taisymas nekeitė pasiūlymo esmės ir yra leidžiamas pagal VPĮ bei teismų praktiką.

Pabrėžė, kad ieškovės taiko pernelyg formalų ir subjektyvų Pirkimo sąlygų aiškinimą, siekdamos eliminuoti pigesnį pasiūlymą. Pažymėjo, kad pačios ieškovės Pirkimo metu turėjo mokestinių nepriemokų Latvijoje, todėl jų reikalavimas dėl automatinio šalinimo yra nenuoseklus.

Trečiasis asmuo TOKS nesutiko su ieškovių ieškiniu ir prašė jį atmesti.

Nurodė nesutinkanti su ieškovių teiginiais, kad ji turėjo būti pašalinta iš Pirkimo dėl reisų į Baltarusiją. Teigė, jog reguliarūs tarptautiniai maršrutai (Vilnius–Minskas, Vilnius–Gardinas) nėra laikomi „veiklos vykdymu“ Pirkimo sąlygų prasme. Pabrėžė, kad minėta nuostata taikoma tik nuolatinio verslo įsitvirtinimo atvejams (investicijoms, padaliniams, gamykloms), o ne licencijuoto vežėjo geografiniam pėdsakui kertant valstybės sieną. Paaiškino, jog reisai vykdomi pagal galiojančius LTSA išduotus leidimus ir dvišalius tarpvalstybinius susitarimus. Tai yra Lietuvoje įsisteigusio vežėjo veiklos tarptautinis aspektas, o ne savarankiška veikla Baltarusijoje.

Teigė, kad veiklos vykdymas VPĮ prasme apima nuolatinį verslo įsitvirtinimą, o ne geografinį pėdsaką kertant sieną. Aiškino, jog TOKS situacija neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų: bendrovė nėra įsteigta Baltarusijoje, joje neturi padalinių, darbuotojų ar infrastruktūros, neatlieka investicijų ir moka mokesčius išimtinai Lietuvos Respublikoje. Aiškino, jog tarptautinis transportas skirstomas į įmonės įsisteigimo (ES reglamentų lygmuo) ir maršruto techninio koordinavimo (dvišalių susitarimų lygmuo) dalis. Teigė kad ieškovių nurodomi leidimai ir tvarkaraščiai yra tik operacinis-techninis lygmuo, kuris nelemia veiklos vykdymo vietos.

Paaiškino, kad ieškovių nurodomos kelių rinkliavos Baltarusijos biudžetui (BelToll) yra tik techninio pobūdžio atlygis už infrastruktūros naudojimą (Eur/km), o ne mokesčiai už komercinę veiklą. Pridūrė, jog bendrovė yra įvedusi vidinį draudimą piltis kurą Baltarusijoje, kad visi mokesčiai liktų Lietuvos biudžete. Tvirtino, kad bilietų rodymas Baltarusijos platformose (pvz., infobus.by) už Baltarusijos rublius yra pačių platformų automatinio konvertavimo funkcija, o ne TOKS komercinė politika.

Teigė, jog Komisija, kaip kompetentinga institucija, žinodama apie TOKS reisus, konstatavo, kad teisinio pagrindo sandorio patikrai nėra, o tai reiškia, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus. Jei reisai per sieną būtų laikomi grėsme nacionaliniam saugumui, susidarytų absurdiška situacija, kai viena valstybės institucija (LTSA) šią veiklą leidžia ir reguliuoja, o kita (perkančioji organizacija) už tą patį veiksmą šalina iš pirkimų.

Tvirtino, kad tinkamai pagrindė savo techninį pajėgumą užtikrinti transporto priemonių prieinamumą. Nurodė, jog techninį pajėgumą grindė pasitelkdama dukterinę įmonę UAB „Clean Transport Solutions“, veikiančią kaip specialios paskirties subjektas. Paaiškino, kad tai standartinė verslo praktika dideliems projektams finansuoti, leidžianti bankams efektyviau valdyti rizikas. Bendrovė pateikė preliminarų ketinimų protokolą su UAB „Clean Transport Solutions“, UAB „Clean Transport Solutions“ sutartis su autobusų gamintojais, bankų pažymas apie numatomą finansavimą ir bendrovės valdybos sprendimą dėl lėšų skyrimo. Pabrėžė, jog Pirkimo sąlygos nereikalavo šių įrodymų teikti kumuliatyviai – pakanka vieno iš jų, o TOKS pateikė visą dokumentų komplektą.

Pažymėjo, jog su pasiūlymu laiku pateikė tinkamos formos užtikrinimą – draudimo bendrovės laidavimo raštą. Dokumentas pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitiko nustatytą sumą (3 daliai – 250 000,00 Eur, 4 daliai – 530 000,00 Eur) ir galiojimo terminą. Perkančioji organizacija visus parašus ir užtikrinimo turinį detaliai patikrino bei trūkumų nenustatė.

Teigė, kad ieškovės netinkamai naudoja procesines teises, siekdami gauti prieigą prie konfidencialios komercinės informacijos (bankų sąlygų, kainodaros), nors pačios pretenzijoje tinkamai neginčijo sprendimo dėl neviešinimo.

Atsikirsdama į ieškovių poziciją dėl sankcijų, pabrėžė, jog pačios ieškovės yra analogiškoje ar net blogesnėje situacijoje. Paaiškino, kad su ieškovėmis susijusi bendrovė AS „Nordeka“ yra to paties maršruto Ryga–Minskas bendravežėja, o jų bilietus taip pat galima įsigyti Baltarusijos platformose už Baltarusijos rublius. Tai rodo, kad ieškovės, keldamos pretenzijas TOKS, taikė dvejopus standartus (lot. allegans contraria non est audiendus).

Nurodė, jog ieškovių kontrolės grandinėje matomi ryšiai su ES sankcionuotais Rusijos piliečiais (D. M. per AS „Riga Fertilizer Terminal“ ir I. S. per „Rosneft“ / SIA „ITERA Latvija“ liniją). Teigė, kad AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA „NordBus“ de facto yra valdomi Šķēlių ir Šleserių šeimų – tų pačių, kurios per AS „FERTILIZER ASSETS“ ir SIA „MCH Port“ valdo 49 procentų AS „Riga Fertilizer Terminal“ akcijų, t. y. yra tiesioginės ir sąmoningai pasirinktos komercinės partnerės ES sankcionuoto Rusijos piliečio D. M. (kurio kontroliuojama TAMMULOGIS Limited valdo likusius 51 procentą). Taip pat nurodė, jog AS „Nordeka“ (per SIA „NordBus Group“ tiesiogiai susijusi su ieškoves sudarančia struktūra ir per 2025 m. sausio 2 d. kontrolės sutartį faktiškai valdanti SIA „LAP1R“) iki 2024 m. buvo bendrai kontroliuojama J. S. bei P. L. – t. y. asmenų, tuo pačiu laikotarpiu užėmusių pirmojo ir antrojo vadovų pareigas SIA „ITERA Latvija“, t. y. subjekte, kurio Latvijos Įmonių registras oficialiai įvardija ES sankcionuotą I. S. kaip „faktiškai kontrolę įgyvendinantį asmenį“.

Teigė, kad dėl šių sąsajų su sankcionuotais asmenimis pačios ieškovės sudaro vieną ekonominį vienetą su agresorės subjektais, todėl jų pasiūlymai turi būti atmesti teismo iniciatyva (ex officio) pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau - Reglamento (ES) Nr. 833/2014) nuostatas. Laikė ieškoves nesuinteresuotomis bylos baigtimi, nes net ir pašalinus TOKS, jų pačių pasiūlymai negalėtų būti pripažinti tinkamais.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Keleivių vežimo paslaugų teikimas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA „NordBus“ pateikė pasiūlymus I, III ir IV Pirkimo objekto dalyse. 2026 m. kovo 10 d. Perkančioji organizacija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė pasiūlymų eiles I, III ir IV Pirkimo objekto dalyse ir paskelbė laimėtojas:

Eil. Nr. | Dalyvės pavadinimas | Bendra preliminari pasiūlymo kaina | Ekonominis naudingumas (S)

2. | TG: AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA NordBus | 285 369 630,00 | 93,03

Eil. Nr. | Dalyvės pavadinimas | Bendra preliminari pasiūlymo kaina | Ekonominis naudingumas (S)

3. | TG: AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA NordBus | 159 464 929,00 | 97,97

Eil. Nr. | Dalyvės pavadinimas | Bendra preliminari pasiūlymo kaina | Ekonominis naudingumas (S)

2. | TG: AS „Liepājas autobusu parks“ ir SIA NordBus | 365 570 413,00 | 94,58

I Pirkimo objekto dalies laimėtoja pripažinta tiekėjų grupė – UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“, surinkusi ekonominio naudingumo 99,00 balus ir pasiūliusi 266 651 060,00 Eur kainą; III ir IV Pirkimo objekto dalių laimėtoja pripažinta TOKS, surinkusi ekonominio naudingumo 99,00 balus ir pasiūliusi, atitinkamai, 157 665 339,00 Eur ir 347 825 322,00 Eur kainą.

Ieškovės nesutikdamos su Perkančiosios organizacijos Sprendimu, teigia, kad Perkančioji organizacija netinkamai vertino Pirkimo dalyvių kvalifikacijos atitiktis Pirkimo sąlygose nurodytiems pašalinimo iš Pirkimo pagrindams, nevykdė neįprastai mažos kainos ar sąnaudų patikros procedūros, netinkamai vertino pateiktų pasiūlymų užtikrinimą, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, nevertino tiekėjos TOKS atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Dėl UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymų

VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta minėto straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši straipsnio nuostata netaikoma, jeigu tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus, įsiskolinimo suma neviršija 50,00 Eur, tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų minėtos dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

Nustatyta, kad Pirkimo sąlygų (išviešintų CVP IS) 38 punkte Perkančioji organizacija perkėlė iš VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nurodė, kad pirmiausiai bus vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai, o juos įvertinus, bus tikrinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusios dalyvio pašalinimo pagrindų, ar tokio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus (Pirkimo sąlygų 27 punktas). Kartu nustatė Pirkimo dalyviui terminą – per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo, pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikaciniams reikalavimas įrodančius dokumentus. Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 punkte nurodyta, kad tiekėjo pašalinimo pagrindų, susijusių su pareigos mokėti mokesčius nevykdymu, nebuvimą įrodyti gali teismo sprendimas, jei toks yra, VMI išduotas dokumentas arba VĮ Registrų centro išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija nustatė, kad aukščiau paminėti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 120 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius įrodymus.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas Pirkimo sąlygas, daro išvadą, jog pasiūlymų pateikimo dieną ar pasibaigus pateikimo terminui, nebus tikrinami Pirkime dalyvavusių tiekėjų pašalinimo pagrindai, tai bus atliekama įvertinus pateiktus pasiūlymus ir nustačius ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikusius dalyvius.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 18 d. UAB „Vlasava“ EBVPD III dalies B skiltyje pažymėjo, kad nepažeidė savo pareigos, susijusios su mokesčių, tame tarpe valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokėjimu. VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis, UAB „Vlasava“ su VMI yra atsiskaičiusi, VSDF biudžetui nėra įsiskolinusi. 2026 m. kovo 25 d. Perkančioji organizacija paprašė UAB „Vlasava“ pateikti papildomus įrodymus, kad pasiūlymo teikimo dienai, neturėjo įsiskolinimo VSDF biudžetui ir VMI daugiau kaip 50,00 Eur. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pažymoje apie įsipareigojimų įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų mokėjimu ir yra atidėta 14 399,58 Eur skola.

Teismas sprendžia, jog EBVPD nurodyta informacija apie UAB „Vlasava“ įsipareigojimų VSDF biudžetui vykdymą negali būti pripažinta klaidinančia ar melaginga, nes pateikta byloje ir neginčijama VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 2025 m. lapkričio 17 d. UAB „Vlasava“ neturėjus įsiskolinimo VSDF biudžetui.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadove pažymėta, kad pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų turi nebūti paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino dieną bei prieš sudarant sutartį

Ieškovės, pagal teismo 2026 m. gegužės 15 d. išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus, pateikė į bylą atsakymus, gautus iš VSDFV Klaipėdos skyriaus dėl UAB „Vlasava“ įsiskolinimo VSDF biudžetui 2025 m. lapkričio 20 d. bei 2026 m. kovo 25 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). VSDFV Klaipėdos skyrius 2026 m. gegužės 29 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad UAB „Vlasava“ VSDF biudžetui buvo skolinga 14 399,58 Eur, iš kurių 203,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, apskaičiuotos už 2025 m. spalio mėn., 0,07 Eur delspinigiai ir 14 196,23 Eur įmokos, kurių mokėjimas buvo atidėtas. Taip pat nurodė, jog po 2026 m. kovo 10 d. nebuvo atlikti jokie UAB „Vlasava“ 2025 m. lapkričio 20 d. skolos tikslinimai ar perskaičiavimai. Kartu su atsakymu VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė UAB „Vlasava“ pateiktą 2026 m. kovo 25 d. pažymą apie įsipareigojimų įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog UAB „Vlasava“ skola VSDF biudžetui 2025 m. lapkričio 20 d. buvo 14 399,58 Eur, iš kurios 14 196,23 Eur atidėta skola.

Perkančioji organizacija savo atsiliepime į ieškovių pretenziją, nurodė, kad UAB „Vlasava“ nėra skolinga VSDF biudžetui ir, darydama tokią išvadą, rėmėsi VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Vlasava“ pateikta 2026 m. kovo 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta atidėta UAB „Vlasava“ skola VSDF biudžetui – 14 399,58 Eur.

UAB „Vlasava“, atsikirsdama į ieškovių teiginius dėl skolos VSDF biudžetui egzistavimo, pateikė teismui jos apskaitą tvarkančios įmonės UAB „SIPE“ paaiškinimus dėl įsiskolinimo VSDF biudžetui pokyčių.

Apskaitą tvarkančios įmonės įgaliotas asmuo 2026 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2026 m. kovo 23 d. UAB „Vlasava“ kreipėsi dėl pažymos apie įsipareigojimus VSDF biudžetui įvykdymą 2025 m. lapkričio 20 d., nes vieši duomenys rodė įsiskolinimą. Įgaliotam asmeniui pasikreipus į VSDFV Klaipėdos skyrių, 2026 m. kovo 25 d. buvo gauta, kurioje nurodyta skola - 14 399,58 Eur, iš jos atidėta 14 399,58 Eur suma. Nurodė, kad minėtą pažymą operatyviai persiuntė UAB „Vlasava“ atstovams. 2026 m. birželio 1 d. gavus paklausimą dėl minėtos pažymos autentiškumo, patikrino EDAS sistemoje tą patį pranešimą ir, atsisiuntus .pdf ir .adoc failus, nustatė, kad duomenys nesutapo su pirminėje pažymoje buvusiais duomenimis.

UAB „SIPE“ 2026 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodyta, kad 2025 m,. lapkričio 25 d. buvo nustatytas vieno UAB „Vlasava“ darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimo neatitikimas, dėl ko 2025 m. lapkričio 25 d. pateikus VSDFV informacinei sistemai patikslintą pranešimą, buvo padidintos socialinio draudimo įmokos iki 271,00 Eur sumos. Paaiškino, kad pateikus 2025 m. lapkričio 25 d. patikslinimą, VSDFV informacinėje sistemoje retrospektyviai buvo perskaičiuoti ankstesnių datų įsipareigojimų duomenys, t. y. 2025 m. lapkričio 15 d. duomenys. Nurodė, jog tikrinant duomenis už 2025 m. lapkričio 18 ar 20 d. buvo matomas 203,35 įsiskolinimas, nors 20205 m. lapkričio 18 d. tokio įsiskolinimo nebuvo. Patvirtino, kad 203,35 Eur įsiskolinimas buvo 2025 m. gruodžio 2 d. sumokėtas. Pažymėjo ir tai, kad 2026 m. kovo 24 d. pateikus patikslinimą 242,70 Eur sumai, mažinančiai UAB „Vlasava“ įsipareigojimus VSDF biudžetui už 2025 m. spalio mėnesį, dėl VSDFV informacinės sistemos ypatumų, vis tiek 2025 m. lapkričio 20 d. yra rodomas UAB „Vlasava“ įsipareigojimas VSDF biudžetui.

Ieškovių pateiktame 2026 m. gegužės 29 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad socialinio draudimo įmokų didinimai / mažinimai apskaitomi ir turi įtakos draudėjo skolai, kuri apskaičiuojama už tą ataskaitinį laikotarpį, kai VSDFV informacinę sistemą įrašomi draudžiamųjų pajamų ir įmokų pakeitimai.

Teismas, įvertinęs sprendimo 72, 75-76 punktuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja .pdf formatu dvi tos pačios, su prieštaringais duomenimis pažymos, kurias išdavė tas pats subjektas - VSDFV Klaipėdos skyrius. Byloje nepaneigta, kad UAB „Vlasava“ pateikė .pdf formatu Perkančiajai organizacijai 2026 m. kovo 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) su metaduomenimis. UAB „Vlasava“ apskaitą tvarkančios įmonės atstovų veiksmai, gavus pranešimą iš VSDFV informacinės sistemos apie paruoštą pažymą apie įsipareigojimų vykdymą, susipažinus su ja ir persiuntus UAB „Vlasava“ atstovams, nesuteikia akivaizdaus pagrindo teigti, kad su pažyma buvo atlikti tam tikri veiksmai, keičiantys pažymoje nurodytus duomenis. Tai, kad ieškovės savo rašytiniuose paaiškinimuose pateikė tų pačių pažymų sukūrimo duomenis, tačiau pateiktos iškarpos vienareikšmiškai nepatvirtina kurios nors iš pažymų klastojimą. Tą patį pažymi ir pačios ieškovės 2026 m. birželio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Esant tokiai situacijai, teismas nevertina 2026 m. kovo 25 d. pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jose nurodytos prieštaringos informacijos ir jomis nesivadovauja, manydamas, jog byloje yra pakankamai kitų įrodymų išspręsti klausimą dėl UAB „Vlasava“ pašalinimo iš Pirkimo pagrindų (ne)egzistavimo.

Sprendimo 78-79 punktuose nurodytos aplinkybės rodo, kad UAB „Vlasava“ pati neteikia duomenų apie apdraustuosius VSDFV, tą atlieka UAB „SIPE“ pagal 2023 m. gruodžio 7 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papunktį. Teismas daro išvadą, kad UAB „Vlasava“ negalėjo žinoti apie 2025 m. lapkričio 25 d. atliktas korekcijas tikslinant apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenis, dėl ko buvo fiksuota 271,00 Eur socialinio draudimo įmokų nepriemoka. Byloje pateiktas 2025 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Vlasava“ 271,00 Eur įmokų sumą sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, 2026 m. kovo 25 d. pažymose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sutampanti draudėjo skola – 14 399,58 Eur, faktiškai sumažėjo iki 14 128,58 Eur, ką patvirtina ir UAB „SIPE“ 2026 m. birželio 2 d. paaiškinime pateikta ekrano nuotrauka iš viešos VSDFV informacinės sistemos skelbiamos informacijos.

Tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė atsakyme, pateiktame ieškovėms, tiek ir UAB „SIPE“ atstovai iš esmės teigė tą patį, kad tą patį ataskaitinį mėnesį tikslinant apdraustųjų socialiniu draudimu duomenis, draudėjos (UAB „Vlasava“) įsiskolinimas buvo fiksuojamas tam konkrečiam mėnesiui. Šiuo atveju UAB „SIPE“ pastebėjus klaidą ir apie ją pranešus VSDFV, 2025 m. lapkričio 18, 20 d. duomenys fiksavo UAB „Vlasava“ įsiskolinimą VSDF biudžetui, nors po tikslinančių duomenų apdraustuosius socialiniu draudimu pateikimo, skolą keičianti įmokų suma (271,00 Eur) buvo operatyviai sumokėta į VSDF biudžetą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymų ir tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai tą patį mėnesį tikslinus UAB „Vlasava“ apdraustųjų socialinių draudimu duomenis, pasikeitė 2025 m. lapkričio 18 d., 20 d. trečiojo asmens įsiskolinimo dydis ir nėra įrodyta, kad UAB „Vlasava“ turėjo žinoti apie jos įsiskolinimo VSDF biudžetui pokyčius. Įvertinus tai, kad dėl patikslinimo susidariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemoka buvo sumokėta į VSDF biudžetą per 7 dienas, teismas daro išvadą, jog UAB „Vlasava“ negali būti laikoma skolinga VSDF biudžetui (jos skolai esant didesnei 50,00 Eur) ir neturi pagrindo konstatuoti esant Pirkimo sąlygų 38 punkte nurodytam UAB „Vlasava“ pašalinimo iš Pirkimo pagrindui (dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui nevykdymo). Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kad UAB „Vlasava“ sistemingai ar piktybiškai vengdavo vykdyti įsipareigojimus VSDF biudžetui.

Ieškovės teigia, kad Perkančioji organizacija privalėjo laiku patikrinti duomenis VSDFV informacinėje sistemoje apie UAB „Vlasava“ vykdomus įsipareigojimus VSDF biudžetui.

Teismas negali sutikti su tokiu teiginiu, nes: i) Perkančioji organizacija tokių dokumentų paprašė tik gavusi iš ieškovių pretenziją, o ne prieš ketinimą sudaryti Pirkimo sutartį su UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ grupe; ii) Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad pateikus pasiūlymą, Perkančioji organizacija turi savarankiškai tikrinti trečiojo asmens duomenis apie jo įsipareigojimus VSDF biudžetui.

UAB „Vlasava“ kartu su tripliku pateikė ir 2026 m. balandžio 2 d. VMI išduotą pažymą (FR0320) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 20 d. įmonė nebuvo skolinga valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams.

Ieškovės, pagal teismo 2026 m. gegužės 15 d. išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus, teismui pateikė VMI atsakymą dėl 2026 m. balandžio 2 d. išduotos pažymos (FR0320) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame mokesčių administratoriaus atstovė nurodė, kad po 2026 m. kovo 10 d. prašymų dėl atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais pažymų parengimo teikta nebuvo. Su atsakymu VMI pateikė tokią pačią pažymą, kokią su tripliku pateikė ir UAB „Vlasava“.

Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių pateiktą tą pačią informaciją apie UAB „Vlasava“ prievolės mokėti mokesčius į valstybės ir / ar savivaldybių biudžetus vykdymą, konstatuoja, jog 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Vlasava“ neturėjo įsiskolinimo valstybei ir / ar savivaldybėms. Kartu pažymi, jog viešai randama informacija apie įmonių mokesčių (ne)mokėjimą negali būti laikoma tikslia ir patikima, kadangi minėti duomenys yra tik surenkami, bet ne tiesiogiai valdomi, tvarkomi.

Nenustačius aplinkybių, kad UAB „Vlasava“ Perkančiajai organizacijai pateikė melagingus duomenis, teismas neturi pagrindo vertinti trečiojo asmens veiksmus per Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 punkte nurodytą pašalinimo iš Pirkimo pagrindą.

Ieškovės nesutinka su UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymuose nurodytų kitų sąnaudų dedamųjų dydžiais ir laiko, kad Perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti iš UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pagrįsti jų pasiūlymuose nurodytas kitų sąnaudų dedamąsias; minėtos sąnaudos turėjo būti objektyviai didesnės; trečiųjų asmenų grupė tokiu būdu galimai piktnaudžiavo sąnaudų modeliavimu.

Nustatyta, kad I ir III Pirkimo objekto dalyse UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymuose nurodė tokius įkainius:

Keleivių vežimo paslauga (vežant mažos talpos autobusais (MTA))

Dedamojo svorio pavadinimas | Dedamosios svoris procentais (Bendra dedamųjų procentų suma turi būti 100 proc.) | Siūlomo įkainio dedamosios vertė, Eur be PVM

Dedamojo svorio pavadinimas | Dedamosios svoris procentais (Bendra dedamųjų procentų suma turi būti 100 proc.) | Siūlomo įkainio dedamosios vertė, Eur be PVM

Dedamojo svorio pavadinimas | Dedamosios svoris procentais (Bendra dedamųjų procentų suma turi būti 100 proc.) | Siūlomo įkainio dedamosios vertė, Eur be PVM

Dedamojo svorio pavadinimas | Dedamosios svoris procentais (Bendra dedamųjų procentų suma turi būti 100 proc.) | Siūlomo įkainio dedamosios vertė, Eur be PVM

Ieškovės nurodo, kad jų pateiktos kitų sąnaudų dedamosios buvo nurodytos I Pirkimo dalyje – 0,29 Eur (paslaugos MTA), 0,27 Eur (paslaugos midi autobusais); III Pirkimo dalyje – 0,29 Eur (paslaugos midi autobusais), 0,30 Eur (paslaugos dviašiais autobusais). Tvirtina, kad UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlytos kitų sąnaudų dedamosios yra neįprastai mažos, daugiau 30 procentų mažesnės nei kitų neatmestų tiekėjų pasiūlymuose nurodytos sąnaudos.

VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 2.1, 2.3 prieduose – pasiūlymų formose, nurodytų įkainio dedamųjų dalių svoriai procentais buvo suskirstyti į intervalus. Perkančioji organizacija I, III Pirkimo dalyse kitą sąnaudų dedamųjų svorių intervalus nurodė nuo 5 iki 20 procentų, kas reiškia, kad tiekėjų pasiūlymuose minėtose Pirkimo dalyse minėtų sąnaudų dedamoji bendroje dedamųjų procentų sumoje turi sudaryti nuo 5 iki 20 procentų.

Iš sprendimo 92 punkte pateiktų lentelių matyti, kad UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“, nurodžiusios 5 procentų dydžio kitų sąnaudų dedamąsias, nepažeidė Pirkimo sąlygų nuostatų, jų nurodytos kitų sąnaudų dedamosios pateko į Perkančiosios organizacijos nurodytą sąnaudų dedamųjų intervalą.

Ieškovės, teigdamos trečiųjų asmenų nurodytoms kitų sąnaudų dedamosioms buvus neįprastai mažoms, aiškina, jog skaičiuojant konservatyviu metodu tokios sąnaudos galėtų būti bent apie 0,22 Eur/km:

Autobusų parko, stovėjimo vietų ir įkrovimo infrastruktūros priežiūra, komunaliniai mokesčiai (užtikrinant bent 110 autobusų išdėstymą ir minimalią priežiūrą, laikantis aplinkosaugos ir saugos reikalavimų) | 0,01

Atsarginės dalys, tepalai, techniniai skysčiai ir padangos (laikantis gamintojo reikalavimų ir saugos standartų; išorinio remonto atveju sąnaudos negali būti mažesnės už sektoriaus lygį) | 0,04

Reguliarus autobusų plovimas ir valymas pagal pirkimo sąlygų reikalavimus | 0,04

OCTA ir KASKO draudimas (taip pat finansuotojų reikalaujamas draudimas) draudimas) | 0,03

Vairuotojų medicininės apžiūros, mokymai ir darbo apranga | 0,01

Palūkanų mokėjimai už paskolas (atsižvelgiant į minimalias rinkos palūkanų normas) | 0,04

Ryšių sąnaudos, IT sistemos, buhalterija ir logistikos planavimas | 0,02

Teismo vertinimu, pripažinti, jog ieškovių pateiktas skaičiavimas yra pagrįstas, nėra pagrindo, nes nepateikta / nepaaiškinta, kaip buvo apskaičiuotos atskiros sąnaudų eilutės, kokie objektyvūs duomenys buvo imti skaičiuojant minėtas sąnaudas.

Ieškovės, siekdamos pagrįsti savo teiginius dėl neįprastai mažos kitų sąnaudų dedamosios vertės, pateikė į bylą UAB „Euristika“ 2026 m. gegužės 8 d. parengtą konsultacinę išvadą EUR Nr. (duomenys neskelbtini), kur ekspertinį tyrimą pagal ieškovių nurodytą užduotį atliko turto ir verslo vertintoja D. A., įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Nustatyta, kad specialistė vertino tik I Pirkimo objekto dalyje UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlyme nurodytas kitų sąnaudų dedamųjų vertes.

Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad specialistė negalėjo pasakyti, ar UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ I Pirkimo objekto dalyje nurodytos kitų sąnaudų dedamosios yra pagrįstos, nes tyrimui nebuvo pateikti dokumentai įrodantys, kaip, kokiais duomenimis, prielaidomis, kokiu modeliu buvo vadovautasi nustatant 0,10 Eur kitų sąnaudų dedamosios reikšmei. Taip pat išvadoje pateikė minimalią kitų sąnaudų dedamosios reikšmę – MTA autobusų grupei apie 0,23 Eur/km, midi autobusų grupei apie 0,20 Eur/km.

JUDU pateikė Konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl UAB „Euristika“ 2026 m. gegužės 8 d. konsultacinės išvados EUR Nr. 26/05/01 metodinio ir ekonominio pakankamumo, kurią parengė teismo ekspertas dr. A. B.. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad UAB „Euristika“ išvada nėra tiesioginis tiekėjos kainodaros modelio auditas, atlikta tik alternatyvi sąnaudų rekonstrukcija, bet ne paties tiekėjo skaičiavimo modelio patikra; apskaičiuotos 0,23 Eur/km ir 0,20 Eur/km reikšmės nelaikytinos galutiniu kitų sąnaudų dedamosios dydžiu, nes į skaičiavimą nebuvo įtrauktos administravimo, projekto vykdymo, buhalterinės, kitos sąnaudos; išvadoje nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė metinę ridą didinti iki 30 procentų arba mažinti iki 15 procentų, kas turi įtakos kitų sąnaudų dedamajai; nepateikti jokie įrodymai, patikimi, patikrinami duomenys, pagrindžiantys apskaičiuotas sąnaudas; pateikta išvada nėra visiškas tiekėjos pasiūlymo ekonominio pajėgumo vertinimas; atsakymui dėl pasiūlytos 0,10 Eur/km kitų sąnaudų dedamosios pakankamumui, tokių sąnaudų minimaliai vertei nustatyti reikalingas papildomas ekonominis tyrimas.

Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai dėl kitų sąnaudų dedamosios reikšmės nenuginčijo UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlyme nurodytų kitų sąnaudų dedamųjų reikšmių: ieškovių pateiktas skaičiavimas nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, UAB „Euristika“ išvadoje nurodyta, kad patikrinti 0,10 Eur/km kitų sąnaudų dedamosios pagrįstumą nėra galimybių, neturint duomenų, kaip tiekėjos skaičiavo minėtą dedamąją.

Kadangi savikainos dedamosios dalys buvo aiškiai apibrėžtos, nustatant procentinį svorį nurodytais intervalais, trečiųjų asmenų kitų sąnaudų dedamosios pateko į nurodytus procentų intervalus, nėra pagrindo teigti, kad Perkančioji organizacija turėjo kreiptis į UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ dėl paaiškinimų dėl kitų sąnaudų dedamųjų reikšmių pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pati Perkančioji organizacija nustatė kitų sąnaudų dedamosios minimalią procentinę reikšmę, todėl ieškovės nesutinkant su tokiu įverčiu, jos turėjo galimybę ginčyti tokią Pirkimo sąlyga dar ikiteisminėje stadijoje.

Pagal Pirkimo dokumentų Sutarties 13 priedą - Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų įkainių nustatymo ir indeksavimo tvarkos aprašą, vežėjui mokėtini viešųjų keleivių vežimo paslaugų įkainiai indeksuojami (Aprašo 1 punktas). Minėto aprašo 2 punkte yra išvardintos paslaugų įkainių dedamosios, tame tarpe ir kitų sąnaudų dedamoji, todėl spręstina, jog indeksuojant apraše nustatyta tvarka, neišvengiamai bus indeksuojama ir paslaugų įkainio kitų sąnaudų dedamoji. Šiuo atveju ieškovių teiginiai dėl galimo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo sąnaudų modeliavimu, nėra pagrįsti.

I.3. dėl pasiūlymų atitikties I Pirkimo objekto dalies techninei specifikacijai

Ieškovės tvirtina, kad UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymas dėl I Pirkimo objekto dalies neatitiko Pirkimo sąlygose nurodytai techninei specifikacijai, netinkamai įrodė jų I Pirkimo objekto dalyje siūlomų midi klasės elektrinių autobusų „TEMSA MD9 ELECTRICITY DD“ atitiktį techninei specifikacijai.

Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 priede „Pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai forma“ nurodyta, kad tiekėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius siūlomų transporto priemonių atitiktį Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimams, nurodytiems žemiau pateikiamose lentelėse (tik toms eilutėms, kuriose nurodytas reikalavimas pateikti atitinkamą dokumentą). Pateikiama: siūlomų transporto priemonių gamintojo techniniai dokumentai (techninės specifikacijos, katalogai, schemos ir (ar) kiti gamintojo techniniai dokumentai ir (ar) interneto nuoroda į viešai prieinamą gamintojo informaciją (duomenis). Vietoje nurodytų dokumentų arba kartu gali būti pateikiami ir kompetentingų institucijų oficialūs dokumentai (sertifikatai, pažymos, liudijimai, bandymų protokolai ir pan.). Jeigu nurodytuose dokumentuose reikiamos informacijos ir (ar) duomenų nėra, pateikiami siūlomų transporto priemonių gamintojo techninių charakteristikų aprašymai. Šioje pastraipoje nurodyti dokumentai toliau vadinami “Gamintojo deklaracija“.

Nustatyta, kad I Pirkimo objekto dalyje UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ kartu su pasiūlymu pateikė gamintojo TEMSA deklaraciją dėl transporto priemonės MD9 ELECTRICITY DD atitikties techninei specifikacijai. Atsižvelgiant į ieškovių pateiktą minėtą deklaraciją bei atsakovių atsakyme į pretenziją pateiktas asmens parašo iškarpas, spręstina, jog gamintojo TEMSA deklaracija buvo pasirašyta fiziniu parašu.

Teismas, įvertinęs UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pateiktą gamintojo TEMSA deklaraciją dėl transporto priemonės MD9 ELECTRICITY DD, neturi pagrindo pripažinti, jog šis dokumentas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Tokią išvadą grindžia tuo, kad: i) Perkančioji organizacija techninės specifikacijos 4 priede „Pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai forma“ nurodė ne tik konkrečius pavadinimus dokumentų, laikytinų tinkamais pagrįsti siūlomų transporto priemonių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams (pvz., techninės specifikacijos, katalogai, schemos ir pan.), bet ir kitokio pobūdžio dokumentus, kaip siūlomų transporto priemonių gamintojo techninių charakteristikų aprašymus; ii) gamintojas TEMSA savo deklaracijoje iš esmės pateikia transporto priemonės „MD9 ELECTRICITY DD“ charakteristiką, nurodydamas konkrečius duomenis apie naudojamą energiją, triukšmo lygį, transporto priemonės fizinius parametrus, vidaus išdėstymą, techninius parametrus ir kita. Taip pat pažymi, jog Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti gamintojo transporto priemonių techninių charakteristikų aprašymus pasirašytus fiziniu ar kitokiu parašu, todėl ieškovių teiginiai dėl minėto dokumento nepatikimumo nepagrįsti.

Vertinant ieškovių argumentus dėl UAB „Vlasva“ ir AS „GoBus“ pateiktų dokumentų atitikties techninės specifikacijos 4 priedo 20 punktui dėl reikalavimų belaidžio interneto ryšio (Wi-Fi) sistemoms ir universalių jungčių (USB Type-C) keleivių salone, pažymėtina, jog Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nebuvo nurodžiusi pateikti katalogus, sertifikatus. Kaip nurodyta sprendimo 108 punkte, UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pateikta transporto priemonės „MD9 ELECTRICITY DD“ charakteristika yra tinkamas dokumentas pagrįsti transporto priemonės atitiktį techninei specifikacijai, todėl tiekėjų grupė, deklaruodama atitiktį techninės specifikacijos 4 priedo 20 punktui, nepažeidė Prikimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

Pirkimo sąlygų 69 punkte nurodyta, kad pasiūlymas turi būti užtikrinamas bet kuriuo iš tiekėjo pasirinktų užtikrinimo būdų – užstatu, banko garantija ar laidavimo draudimu. Teikiamai banko garantijai Perkančioji organizacija nustatė tokius reikalavimus: i) tiekėjas privalo pateikti užpildytą pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą pagal pasiūlymo galiojimo užtikrinimo formas (pirkimo sąlygų 4 priedą); ii) pateiktoje garantijoje (laidavimo draudimo rašte) turi būti nurodytas jos galiojimo terminas. Garantija (laidavimo draudimas) turi galioti ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos; iii) gavęs perkančiosios organizacijos rašytinį reikalavimą, garantiją suteikęs bankas ar laidavimo draudimą suteikusi draudimo bendrovė privalo per 10 darbo dienų sumokėti perkančiajai organizacijai garantijoje (laidavimo draudime) nurodytą pinigų sumą, nereikalaudami, kad perkančioji organizacija savo reikalavimą pagrįstų, su sąlyga, kad perkančioji organizacija pažymės, jog reikalaujama suma priklauso nuo vienos iš Pirkimo sąlygų 73 punkte nurodytų sąlygų, įvardindama šią sąlygą (Pirkimo sąlygų 71 punktas). Pirkimo sąlygų 132 punkte numatyta, kad, jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp pirkimo sąlygų lietuvių kalba ir anglų kalba, teisinga laikoma informacija, nurodyta pirkimo sąlygose lietuvių kalba.

Nustatyta, kad ginčo pirkime yra pateiktos Pirkimo sąlygos lietuvių ir anglų kalba (vieši duomenys iš CVP IS). Anglų kalba parengtose Pirkimo sąlygose (Pirkimo sąlygų 4.1 priede), pasiūlymo galiojimo garantijos (angl. Tender Validity Guarantee) 1 punkte nurodyta, kad „<...> by the expiry of the time limit set by the Guarantor; <…>”, kur Guarantor yra bankas, išduodantis garantiją. Lietuviškoje Pirkimo sąlygų versijoje (Pirkimo sąlygų 4.1 priede), pasiūlymo galiojimo garantijos 1 punkte nurodyta, kad „<...> Klientas iki Garantijos gavėjo nurodyto termino pabaigos <...>“, kur Garantijos gavėjas yra nurodyta atsakovė Savivaldybė. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų 4.1 priedo dalis teksto anglų ir lietuvių kalba nesutampa, pateikia prieštaraujančias sąlygas, todėl būtina vadovautis Pirkimo sąlygomis, parengtomis lietuvių kalba taip, kaip numatyta Pirkimo sąlygų 132 punkte.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ Perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, išduotą AS Swedbank anglų kalba. Teismas Perkančiosios organizacijos veiksmus, prašant trečiųjų asmenų patikslinti pasiūlymo garantijos tekstą taip, kad jis atitiktų lietuvišką pasiūlymo galiojimo garantijos tekstą, nelaiko pažeidžiančius lygiateisiškumo principą. Pirkimo sąlygų netikslus vertimas iš lietuvių kalbos į anglų kalbą negali būti priežastis pripažinti UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymą neatitinkantį Pirkimo sąlygų, kadangi tai nutiko ne dėl trečiųjų asmenų kaltės. Ieškovės neteikė jokių pagrįstų argumentų, kuri trečiųjų asmenų pateiktos patikslinto pasiūlymo galiojimo garantijos dalis buvo esmingai pakoreguota, keičianti pradinę pasiūlymo užtikrinimo garantijos dalį.

Teismas, atsižvelgęs į sprendimo 84, 89-90, 102-103,108, 112 punktuose nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo pripažinti Perkančiosios organizacijos Sprendimo dalį susijusią su UAB „Vlasava“ ir AS „GoBus“ pasiūlymų vertinimu I ir III Pirkimo objekto dalyse bei pripažinimo laimėtojomis I Pirkimo objekto dalyje neteisėta ir naikintina.

Dėl TOKS pasiūlymų

Ieškovės teigia, kad TOKS arba iš viso nepateikė tinkamo užtikrinimo laiku, arba jis neatitiko formos bei pasirašymo reikalavimų.

Pirkimo sąlygų 81.3 papunktyje nurodyta, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjo pateiktame pasiūlyme (kiekvienoje pirkimo objekto dalyje) turi būti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo – užstato sumokėjimą patvirtinantis dokumentas arba užpildytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas pagal pasiūlymo galiojimo užtikrinimo formas (pirkimo sąlygų 7 priedas) elektronine forma, pateikiamas atskiru failu, pasirašytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko arba draudimo bendrovės originaliu saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusio banko ar draudimo bendrovės saugų elektroninį parašą perkančioji organizacija turi galėti nekliudomai patikrinti. Jeigu tiekėjas pateikia draudimo bendrovės išduotą pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą, tai kartu su pasiūlymo laidavimo draudimo raštu tiekėjas turi pateikti ir pasirašytą draudimo liudijimą (polisą) bei mokestinį pavedimą, kad draudimo įmoka už šį išduotą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą yra sumokėta.

JUDU, vykdydama teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį, pateikė TOKS su pasiūlymais teiktus pasiūlymų užtikrinimo laidavimo draudimo raštus, sutartinių įsipareigojimų draudimus, pasirašytus ir išduotus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, mokėjimų nurodymus apie sumokėtas draudimo įmokas. Taip pat pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad TOKS pasiūlymo galiojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai, dokumentai buvo pateikti Perkančiajai organizacijai 2015 m. lapkričio 20 d., 02.09 val., iki pasiūlymų pateikimo termino.

Teismas konstatuoja, kad sprendimo 114 punkte nurodyti ieškovių teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti.

Pagal VPĮ 47 straipsnį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Tikrindama tiekėjo techninį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti techninių išteklių, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus.

Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje Perkančioji organizacija, siekdama patikrinti Pirkime dalyvaujančių tiekėjų techninį pajėgumą, nurodė, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti: sutarties vykdymui būtiną turėti arba gali pasitelkti (nuosavybės, nuomos ir kt. teisėtais pagrindais) paslaugoms teikti reikalingas M₃CE ir M₃CG klasės transporto priemones. Kartu nurodė ir sąrašą dokumentų, kurių pagrindu tiekėjai gali pagrįsti savo techninį pajėgumą. Sąlygos formuluotė leidžia daryti išvadą, jog tiekėjai gali savo nuožiūra pasirinkti, kokius teiks dokumentus savo techniniam pajėgumui įrodyti.

TOKS, teikdama pasiūlymus III ir IV Pirkimo objekto dalyse, juose nurodė, kad remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais, ketindama įrodinėti kvalifikacijos atitiktį – pasitelks UAB „Clean Transport Solutions“, kurią kontroliuoja pati TOKS, ir jai perduos 15 procentų sutartinių įsipareigojimų. Grįsdama savo bei pasitelktino ūkio subjekto techninį pajėgumą, Perkančiajai organizacijai su pasiūlymais pateikė ir ketinimų protokolą tarp TOKS ir UAB „Clean Transport Solution“. 2025 m. lapkričio 19 d. ketinimų protokolu, jį sudariusios šalys susitarė, kad laimėjus Pirkimo dalį ar dalis, technikos tiekėjas, t. y. UAB „Clean Transporto Solution“, sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiui įsipareigos užtikrinti technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti, taip pat autobusų elektros įkrovimo stoteles, elektros energijos teikimą šiose stotelėse, transporto priemonių garantinę priežiūrą ir aptarnavimą.

Taip pat nustatyta, kad buvo pateiktos ir 2025 m. lapkričio 19 d. preliminarios transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys tarp UAB „Clean Transport Solution“, UAB transporto firmos „Transmitto“, SIA „M. E. LAT-LUX“, TEMSA Skoda Sabanci Ulaşim Araҫlari A.Ş., kuriose pardavėjos (UAB transporto firma „Transmitto“, SIA „M. E. LAT-LUX“, TEMSA Skoda Sabanci Ulaşim Araҫlari A.Ş.) yra transporto priemonių platintojos ir tiekėjos.

Ieškovės kelia abejones dėl UAB „Clean Transport Solution“ finansinio pajėgumo bei TOKS pateiktų techninį pajėgumą grindžiamų įrodymų pakankamumo bei išsamumo.

Remiantis ieškovių pateiktais duomenimis, nustatyta, kad UAB „Clean Transport Solution“ yra įkurta 2025 metais, jos įstatinį kapitalą sudaro 5 000,00 Eur, įmonėje dirba 1 darbuotojas, viešajame registre įregistruota viena akcininkė – TOKS, valdanti 100 procentų įmonės akcijų. Teismo vertinimu, tokia UAB „Clean Transport Solution“ padėtis nereiškia, kad įmonė negali būti finansiškai pajėgi dalyvauti kartu su TOKS pirkime. Įvertintina tai, kad TOKS, vienintelė UAB „Clean Transport Solution“ akcininkė, turi teisę priimti sprendimus dėl UAB „Clean Transport Solution“ sudaromų sandorių, jų įvykdymo užtikrinimo. Kita vertus, Pirkimo sąlygose nėra nurodyto draudimo remtis subtiekėja, kuri būtų priklausoma kapitalo ar kontrolės požiūriu nuo tiekėjos.

Keldamos klausimą dėl TOKS techninį pajėgumą grindžiamų įrodymų pakankamumo bei išsamumo, ieškovės kvestionuoja UAB „Clean Transport Solution“ sudarytas preliminarias transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, ketinimų protokolus, tačiau teismas pažymi, jog Perkančioji organizacija tokios rūšies dokumentus laiko kaip tinkamus įrodinėti tiekėjų techninį pajėgumą. Tai, kad peržiūros procedūros metu Perkančioji organizacija ieškovėms susipažinti nepateikė TOKS kitų papildomai pateiktų konfidencialių dokumentų (komercinių bankų pasiūlymų, bankų pažymų), nereiškia, kad atsakyme į pretenziją Perkančioji organizacija nepakankamai pagrindė savo argumentus dėl TOKS kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio reikalavimams.

Teismas primena, jog 2026 m. gegužės 12 d. nutartyje yra nurodęs, jog ieškovės peržiūros procedūroje nebuvo aktyvios ir nesinaudojo teise prašyti Perkančiosios organizacijos susipažinti su konfidencialia TOKS pateikta informacija, kurią Perkančioji organizacija nurodė atsiliepime į pretenziją, ir, prašydamos teismo išreikalauti minėtus duomenis remiantis CPK 199 straipsniu, netinkamai naudojosi savo teisėmis. Ieškovės, netinkamai naudojusios savo teisėmis, turėjo įsivertinti dėl minėtų veiksmų neigiamų pasekmių atsiradimą.

Pripažintina, jog ieškovių teiginiai dėl TOKS kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio reikalavimams nepagrįsti ir neįrodyti.

Ieškovės tvirtina, kad TOKS pasiūlymai privalėjo būti atmesti dėl jos vykdomų reguliarių reisų į Minską ir Gardiną (Baltarusijoje), tiekėjos vertinimo nacionalinio saugumo interesų aspektu neatliko pati Perkančioji organizacija.

VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punktas sako, kad perkančioji organizacija gali atmesti pasiūlymą, jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.

Pirkimo sąlygų 59 punkte Perkančioji organizacija nurodė, kad atmes pasiūlymą, jeigu tiekėjas (kiekvienas tiekėjų grupės partneris), jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Pirkimo sąlygų 59.1 papunktyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Pirkimo sąlygų 59.1 papunktyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. Pirkimo sąlygų 59.1 papunktyje į valstybių sąrašą yra įtraukta ir Baltarusijos Respublika.

CPK 423³ straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (minėto straipsnio 2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis).

Ieškovės pretenzijoje nurodė, kad Perkančioji organizacija neįvykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su TOKS patikimumu saugumo ir tarptautinių sankcijų kontekste. Pareikštu ieškiniu ieškovės tvirtina, kad TOKS pasiūlymai privalėjo būti atmesti dėl jos veiklos vykdymo Baltarusijos Respublikoje pagal Pirkimo sąlygų 59.6 papunktį.

Teismas, įvertinęs pretenzijoje ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodė visiškai naujas faktines aplinkybes bei panaikinimo pagrindą dėl skundžiamo Perkančiosios organizacijos Sprendimo, dėl kurių Perkančioji organizacija neturėjo galimybių pasisakyti savo atsakyme. Atkreipia dėmesį, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl TOKS vykdomų reisų į Baltarusiją buvo žinomos rengiant pretenziją, todėl ieškovės, kaip rūpestingos ir aktyvios, peržiūros procedūroje turėjo realią galimybę ginčyti Sprendimą tokiu pagrindu, kokį nurodo ieškinyje. Teismas pažymi, kad peržiūros procedūros tikslas yra prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, tokiu būdu ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas.

Kadangi ieškovės ne tik netinkamai naudojosi peržiūros procedūroje savo teisėmis dėl susipažinimo su TOKS papildomai pateiktais konfidencialiais dokumentais, kuriais grindė trečiasis asmuo savo techninį pajėgumą, (nesinaudojo teise prašyti Perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su tokio pobūdžio informacija), bet ir nepagrįstai išplėtė ginčo ribas (Sprendimo ginčijimas naujais pagrindais bei faktinėmis aplinkybėmis nei nurodytos pretenzijoje), teismas neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl TOKS pasiūlymų vertinimo nacionalinio saugumo interesų kontekste. Ieškovės, netinkamai naudojusios savo teisėmis peržiūros procedūroje, turėjo įsivertinti galimas dėl tokių veiksmų kilsiančias neigiamas pasekmes.

Vertinant ieškovių argumentus dėl teismo veikimo ex officio, sprendžiant klausimą dėl Pirkimo sąlygų 59.6 papunkčio taikymo TOKS pasiūlymams, teismas nėra nustatęs jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų spręsti klausimą dėl išėjimo iš ieškinio ribų. Šioje vietoje pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškinęs teismo aktyvų veikimą aiškinant ir taikant materialiosios ir proceso teisės normas, ginčuose tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų, yra pasisakęs, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

Ieškovės nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų TOKS veikiant Baltarusijoje, turint joje įsteigtą atstovybę, filialą ar kitą padalinį, samdant darbuotojus, mokant Baltarusijos valstybei mokesčius, susijusius su verslo vykdymu. Tai, kad TOKS vykdo tarptautinius reisus į Baltarusiją, nesuteikia pagrindo spręsti, jog TOKS veikia Baltarusijoje. Teismas pažymi, jog viena iš TOKS veiklų yra tarptautiniai pervežimai, kaip funkcija, kurią atlieka įmonė, kas negali būti sulyginama su veikla. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad TOKS įsteigta Lietuvoje, yra mokesčių mokėtoja Lietuvoje ir savo veiklą vykdo Lietuvoje.

Remiantis sprendimo 117, 126, 135 punktuose nurodytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, teismas neturi pagrindo pripažinti TOKS pasiūlymų neatitinkančių Pirkimo sąlygų.

Dėl ieškovių teisinio suinteresuotumo

TOKS teigia, kad ieškovių pasiūlymai turi būti atmesti dėl dviejų savarankiškų pagrindų – Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies c punkto ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitikimo pagrindais, tai turi padaryti teismas ex officio. Atmetus ieškovių pasiūlymus, jos taptų teisiškai nesuinteresuotomis bylos baigtimi.

Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad draudžiama sudaryti viešąsias sutartis su juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis, veikiančiomis Rusijoje įsisteigusių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriuose daugiau kaip 50 procentų nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai, vardu ar nurodymu.

TOKS prašymą motyvuoja tuo, kad su ieškovėmis yra susiję sankcionuoti Rusijos piliečiai (D. M. ir I. S.), per Latvijos įmones AS „Riga Fertilizer Terminal“ ir SIA „ITERA Latvija“.

Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovių dalyvius, kaip apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, nustatyta, kad ieškovės SIA NordBus 100 procentų akcijų valdo SIA NordBus Group, kurios 43,63636 procentų akcijų valdo G. P. ir 42,72727 procentų akcijų valdo G. M., kurie yra ir naudos gavėjai. Ieškovės AS „Liepājas autobusu parks“ 34,8479 procentų akcijų valdo Liepojos miesto savivaldybė ir 60,1231 procentų valdo SIA „LAP1R“. Įmonės SIA „LAP1R“ 67,00003 procentų akcijų valdo SIA „INPO 17“ ir 32,99997 procentų valdo SIA „Regma 102“. Įmonės SIA „INPO 17“ 100 procentų akcijų valdo Šķēlių šeimai priklausanti įmonė. Įmonės SIA „Regma 102“ 100 procentų akcijų valdo SIA „Regma Holding“. Įmonė SIA „Regma Holding“ turi 50 procentų įmonės SIA „MCH Port“ akcijų. Įmonė SIA „MCH Port“ valdo 100 procentų AS „Fertilizer Assets“ akcijų. AS „Fertilizer Assets“ kartu su įmone „TAMMULOGIS LIMITED“ valdo, atitinkamai 49 procentus ir 51 procentą SIA „Riga Fertilizer terminal“ akcijų. Įmonės SIA „Riga Fertilizer terminal“ naudos gavėjas nurodytas D. M., kuris yra nuo 2022 m. kovo 9 d. įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.

Sprendimo 140 punkte nurodytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo ex officio spręsti klausimą dėl ieškovių pasiūlymų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Primintina, jog teismas savo iniciatyva gali vertinti šiuo atveju Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, nepašalinus ieškovių iš Pirkimo VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu, tuo atveju, jei Perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas yra akivaizdus, nustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo. TOKS nurodytos aplinkybės dėl galimo sankcionuotų asmenų dalyvavimo ieškovių valdyme yra pernelyg netiesioginės, todėl nustatyti esant realiam sankcionuotų asmenų dalyvavimui ieškovių veikloje būtinas išsamus tyrimas. Teismas pažymi ir tai, jog TOKS turėjo galimybę peržiūros procedūroje ginčyti Perkančiosios organizacijos Sprendimą dėl ieškovių pasiūlymų eilės nustatymo Pirkimo objekto dalyse, motyvuojant tuo pačiu pagrindu, kokį TOKS nurodo savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į nurodytą, TOKS prašymas teismą ex officio pripažinti ieškovių pasiūlymus atmestinus, netenkintinas.

Teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų ginčo šalių motyvų ir argumentų, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Remiantis sprendimo 113, 136 punktuose nurodytomis išvadomis, teismas sprendžia, jog ieškovių reikalavimai neįrodyti, todėl nepagrįsti ir negali būti tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės už ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą sumokėjo 5 798,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 35 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija už atskirojo skundo pateikimą sumokėjo 57,00 Eur žyminį mokestį. JUDU patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame procese sudaro 25 372,62 Eur sumą, iš kurios 1 815,00 Eur sudaro išlaidos už konsultacinę išvadą. UAB „Vlasava“ patyrė 18 662,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. TOKS patyrė 43 640,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus kriterijus dėl priteistino užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, nagrinėjamoje byloje keliamus ginčitinus klausimus, atstovų darbo laiko sąnaudas, daro išvadą, jog JUDU pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra: 57,00 Eur žyminis mokestis už atskirojo skundo pateikimą, 12 990,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas ir 1 815,00 Eur išlaidos už konsultacinę išvadą, viso 14 862,00 Eur; UAB „Vlasava“ pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 11 600,00 Eur; TOKS – 15 400,00 Eur.

Netenkinus ieškinio, iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovių ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos sprendimo 146 punkte.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių AS „Liepājas autobusu parks“, juridinio asmens kodas 40003015652 ir SIA „NordBus“, juridinio asmens kodas 40203592663, lygiomis dalimis:

57,00 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 00 ct) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710061;

14 862,00 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai 00 ct) atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360;

11 600,00 Eur (vienuolika tūkstančių šeši šimtai eurų 00 ct) uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“, juridinio asmens kodas 152633168;

15 400,00 Eur (penkiolika tūkstančių keturi šimtai eurų 00 ct) uždarajai akcinei bendrovei „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, juridinio asmens kodas 123836945.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.