Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-495-465/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: e2-495-465/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02449-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas: Ž. J.
Atsakovas: G. J.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-495-465/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02449-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei, Viktorijai Jurgelaitytei, Brigitai Gimžauskaitei, Astai Zacharevičienei,

dalyvaujant ieškovei Ž. J., ieškovės atstovei advokatei E. V.,atsakovui G. J., atsakovo atstovei R. M.,liudytojui K. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo G. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė Ž. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-2441), pareikštu atsakovui G. J., kuriuo jį patikslinusi (DOK-123439) ir pakeitusi ieškinio reikalavimus (DOK-201352) prašo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 237, dėl atsakovo G. J. kaltės; 2) nustatyti, jog gyvenimas skyrium jų, sutuoktinių, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „J.“; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, motina Ž. J.; 5) priteisti iš atsakovo G. J. nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui 350 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis iš mokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai Ž. J.; 6) priteisti iš atsakovo G. J. 1810 Eur dydžio nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 7) nustatyti, kad atsakovas G. J. su sūnumi D. J. bendrauja tokia tvarka: 7.1. metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadieniais iš ugdymo įstaigos/gyvenamosios vietos 16 val. ir pristatydamas pirmadienį 8 val. į vaiko ugdymo įstaigą/ gyvenamąją vietą; 7.2. jei tėvo bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai /neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės / varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose; 7.3. tėvas su vaiku poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdas, neporiniais metais - Šv. Velykas; 7.4. tėvas su sūnumi kiekvienais metais praleidžia 4-6 savaites per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba per 2 ar 3 kartus), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį suderinęs su vaiko mama; 7.5. tėvas su vaiku praleidžia pusę vaiko ugdymo įstaigos rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Dėl bendravimo vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpio tėvai gali susitarti, tačiau nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmumo teisę renkantis, kurią pusę atostogų praleisti, turi tėvas, lyginiais – motina. Jeigu tėvas bendrauja pirmąją atostogų pusę, tai vaiką pasiima dieną, kurią vaikui prasideda atostogos iš jo gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val.; jeigu tėvas bendrauja antrąją atostogų pusę, tai vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 17:30 val. iki 18:00 val.; 7.6. esant aplinkybėms, dėl kurių bendravimas yra negalimas (vaiko ar tėvų liga, vaiko atsisakymas ir (ar) nenoras vykti su tėvu ir kitos svarbios/nenumatytos priežastys), šalys viena kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną SMS žinute arba elektroniniu laišku; 7.7. tėvai atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atskirai susitarus, tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku. 8) transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 987,97 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 237. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D.. Ieškovės santuokinis gyvenimas su atsakovu susiklostė nepalankiai -bendro sutuoktinio gyvenimo metu palaipsniui pradėjo ryškėti atsakovo netinkamas elgesys, jis ėmė vartoti prieš ieškovę psichologinį smurtą, nenakvoti namuose, irzlus, piktas, pradėjo negerbti jos, visuomet dėl kildavusių nesutarimų santykiuose kaltindavo ieškovę, esą tik jai reikia keisti požiūrį ar elgesį, grasindavo, kad išvažiuos į sodybą ir ten gyvens, pradėjo neberemti šeimos moraliai, materialiai, galiausiai paliko šeimą. Atsakovas ėmė ignoruoti sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, jo elgesys tapo visiškai netinkamas šeimyniniams santykiams, nuo 2019 m. spalio 21 d. su atsakovu nebegyvena kaip sutuoktiniai, nebeveda bendro ūkio. Šeiminis gyvenimas iš pradžių buvo puikus, tačiau laikui bėgant išryškėjo atsakovo charakterio ypatumai, išsiskyrė jų požiūris dėl namų vietos nustatymo: sutuoktinis norėjo gyventi kaime, savo dar prieš šalių santuoką įsigytoje sodyboje-vienkiemyje, kuri nebuvo tinkama vieta pilnavertiškai su vaiko poreikius atitinkančiais buitiniais patogumais, patogiu privažiavimu gyventi - o lėšų naujo namo statybai ar gyvenimo sąlygų ženkliam pagerinimui nebuvo pakankamai, kad tai galėtų įvykti. Ieškovė matė prasmę gyventi mieste, kur turint mažametį vaiką, ieškovei tuo metu nevairuojant viskas patogiau - darželis, mokykla, poliklinika, parduotuvė, žaidimų aikštelės ir pan. Šeimoje nuo 2019 metų padažnėjo konfliktai, kurie buvo susiję su atsakovo elgesiu –atsakovas ieškovę žemino, menkino jos kaip moters, kaip motinos savivertę, kaskart šeimoje kilus kokiam nesutarimui, viskas baigdavosi sutuoktinio nepasitenkinimu/grasinimais vykti į sodybą ten gyventi, palikti šeimą. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: nepaisė lojalumo pareigos -neprisidėjo prie ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, elgėsi neatsakingai, kilus net menkiausiam nesutarimui šeimoje grasindavo palikti, išsikraustyti, kai tuo tarpu ieškovė visada palaikė atsakovą moraliai, mylėjo, gerbė, buvo jam ištikima, viena siekė atkurti sutuoktinių tarpusavio santykius; atsakovas buvo jai neištikimas –atvirai demonstravo artimus santykius su kita moterimi, nuo 2020 metų gyvena su M. D. (2022 m. rugsėjį pasirodė TV laida, kurioje atsakovas yra pristatomas kaip M. D. vyras; nepaisė abipusės pagarbos principo -nepagarbiai ir netinkamai elgėsi, bendro santuokinio gyvenimo metu buvo abejingas, atvirai rodė nepagarbą, kalbėdavo pakeltu tonu, šaukdavo, žemino, keldavo nepagrįstus konfliktus ir pan.; neteikė moralinės ir turtinės paramos –neremdavo šeimos moraliai, materialiai, neprisidėdavo prie buities darbų, juos atlikdavo tik ieškovės prašymu ir kt. Tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu neįmanomas. Ieškovės įsitikinimu, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės ir jo nenoro imtis priemonių, kad ji būtų išsaugota. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl prašo susitaikymo termino neskirti. Kadangi su atsakovu kartu faktiškai kaip sutuoktiniai nebegyvena nuo 2019 m. spalio 21 d. ir nebeveda bendro ūkio, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovė prašo teismo nustatyti, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad augina nepilnametį sūnų, po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę „J.“. Ieškovė su atsakovu yra darbingi, tad išlaikymo nereikalingi. Nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, motina, nes sūnus yra labai prisirišęs prie jos, ji juo rūpinasi, slaugo, auklėja ir ugdo, užtikrino vaikui kasdienę rutiną, tinkamą asmens higieną, geba išlaikyti sveiką psichologinį balansą, edukaciją, ugdymą, laisvalaikį, ryšių su artimaisiais palaikymą, tarp jų yra itin artimas vaiko ir motinos tarpusavio ryšys, berniukas nori gyventi su ieškove. Siekiant, kad po santuokos nutraukimo nesusilpnėtų tėvo ir sūnaus ryšys, nenutrūktų, tikslinga nustatyti tikslią ir aiškią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi: metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadieniais iš ugdymo įstaigos/gyvenamosios vietos 16 val. ir pristatydamas pirmadienį 8 val. į vaiko ugdymo įstaigą/ gyvenamąją vietą; jei tėvo bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai/neformali veikla/ būreliai/ stovyklos / treniruotės/varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose; - tėvas su vaiku poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdas, neporiniais metais -Šv. Velykas; tėvas su vaiku kiekvienais metais praleidžia 4-6 savaites per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba per 2 ar 3 kartus), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius suderinęs su vaiko mama; esant aplinkybėms, dėl kurių bendravimas yra negalimas (vaiko ar tėvų liga, vaiko atsisakymas ir (ar) nenoras vykti su tėvu ir kitos svarbios/nenumatytos priežastys), šalys viena kitą informuoja ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną SMS žinute arba elektroniniu laišku; - tėvai atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atskirai susitarus, tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku. Nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui kas mėnesį skiriama virš 900 Eur. Šis išlaikymo dydis yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis vaiko poreikius bei proporcingas ir atitinkantis šeimos turtinę padėtį: maistui –300 eur; mokestis už lankomą ugdymo įstaigą -80 eurų; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos, kompiuteris, jo priežiūra ir kt. –45 Eur; apranga –80 eurų, sūnus greitai auga, keičiasi jos rūbų bei avalynės dydis, nuolat reikia atnaujinti avalynę, drabužius, keisti sezoninius rūbus; vaistai, vitaminai, skiepai, sveikatos stiprinimas -40 Eur (sūnus dažnai serga įvairiomis sezoninėmis peršalimo ligomis, dėl ko būtina nuolat stiprinti imuninę sistemą); higienos ir buitinės prekės –30 eurų: skalbimo milteliai, valikliai, minkštikliai, šampūnas, muilas, dantų pasta, kremai, aliejai, prausikliai, patalynės, rankšluosčiai, apsauginės priemonės –kaukės, dezinfekcijos priemonės ir kt.; transportas –50 eurų (vežu vaiką į ugdymo įstaigas, būrelius, susitikimus, pas gydytojus ir kt.); kirpykla –15 Eur; vasaros atostogos –50 Eur; būsto išlaidos –vaiko dalis vidutiniškai 70 Eur (nuoma ir būstui suteiktos komunalinės paslaugos); stambieji žaislai, aktyvus laisvalaikis (kinas, teatras, koncertai, žaidimų kambariai, dviračiai, paspirtukai ir kt.) -50 Eur; gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt. –20 Eur; baseino būrelis –74 Eur; dailės būrelis –36 Eur ir kt. Pažymėjo, kad nuo pat gimimo sūnui yra sudarytos kokybiškos buities, gyvenimo, vystymosi sąlygos, sūnus yra įpratęs gyventi geromis sąlygomis, aprūpintas, todėl vaiko poreikiai neturėtų sumažėti, dėl ko negalima riboti ir taupyti nepilnamečio vaiko sąskaita. Ieškovė, šiuo metu niekur nedirba, nuo 2023 m. sausio 5 d. yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna apytikriai 500 Eur nedarbo išmoką. Atsakovas yra sveikas, išsilavinęs, įgijęs archeologo specialybę, verčiasi fotografavimu, uždarbiauja kartu su savo sugyventine iš turizmo veiklos (duomenys neskelbtini), teikia klientams skaitmeninio dizaino paslaugas. Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, į gaunamas vaiko išmokas, į atsakovo žymiai geresnę turtinę padėtį, iš atsakovo priteistina nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui 350 Eur dydžio išmokos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. neprisideda prie sūnaus išlaikymo, yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti mūsų sūnų, nesirūpina juo, ieškovė viena išlaiko vaiką, aprūpina jį, per 5 mėnesius sumokėjo vos 210 Eur vaiko išlaikymui, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo sudaro 1 540 Eur (5 mėn. x 350 Eur –210 Eur). Santuokos metu su atsakovu buvo įgytas šis turtas: transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2020-08-06; transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo data 2020-03-07. Su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. spalio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo įgyta 2020-03-07 už 2 800 Eur iš ieškovės asmeninių lėšų jau negyvenant su atsakovu bei nebevedant su juo bendro ūkio, ieškovė prašo teismo transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine jos nuosavybe. Neprieštaravo, kad transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

3. Patikslintame ieškinyje (DOK-123439) ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skiriama vidutiniškai virš 900 Eur: maistui –300 Eur; mokestis už lankomą ugdymo įstaigą –60-70 Eur (priklausomai nuo lankomų dienų skaičiaus; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos, kompiuteris, jo priežiūra ir kt. –45 Eur; apranga –80 Eur, sūnus greitai auga, keičiasi jos rūbų bei avalynės dydis, nuolat reikia atnaujinti avalynę, drabužius, keisti sezoninius rūbus; vaistai, vitaminai, skiepai, sveikatos stiprinimas -40 Eur (sūnus dažnai serga įvairiomis sezoninėmis peršalimo ligomis, dėl ko būtina nuolat stiprinti imuninę sistemą); higienos ir buitinės prekės –30 eurų: skalbimo milteliai, valikliai, minkštikliai, šampūnas, muilas, dantų pasta, kremai, aliejai, prausikliai, patalynės, rankšluosčiai ir kt.; transportas –50 eurų (vežu vaiką į ugdymo įstaigas, būrelius, susitikimus, pas gydytojus, poilsiauti ir kt.); kirpykla –15 Eur; vasaros atostogos –50 Eur; būsto išlaidos –vaiko dalis vidutiniškai 70 Eur; stambieji žaislai, aktyvus laisvalaikis (kinas, teatras, koncertai, žaidimų kambariai, dviračiai, paspirtukai ir kt.) -50 Eur; gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt. –20 Eur; baseino būrelis –85 Eur; lego būrelis –36 Eur; būrelis „Mažasis tyrinėtojas“ -29 Eur ir kt. Nurodė, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1312-127/2014, iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. J., M. J. išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur (400 Lt). Kaip nurodė atsakovas 2023 m. kovo 17 d. atskirajame skunde (14p.), pritaikius indeksaciją atsakovas dukroms teikia iš viso 370 Eur išlaikymo (po 185 Eur vienai dukrai) – sprendimo 3.7 p.; - Atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šią sutartį įsiteisėjimo dienos, sumokėti buvusiai sutuoktinei M. J. 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio įsiskolinimą vaikų išlaikymui, susidariusį iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos (sprendimo 4.3 p). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 13 d., o šalių santuoka buvo įregistruota praėjus vos 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dėl ko galimai atsakovas iš santuokos metu gautų lėšų mokėjo ir išlaikymo įsiskolinimą. Taigi, atsakovas santuokos metu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų lėšų teikė savo vaikams išlaikymą, dėl ko sumažėjo šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tad atsakovas turi kompensuoti ieškovei ½ dalį santuokos metu sumokėtų lėšų, vykdant atsakovo vaikų išlaikymo prievolę. Konkrečiu atveju nesant duomenų apie tiksliai sumokėtą sumą atsakovo vaikų išlaikymui, ieškovė remiasi atsakovo nurodyta mokama 370 Eur/mėn. suma abiems vaikams, prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį jo nurodytų sumokėtų sumų (60 mėn. x 370 Eur, viso 22 200/2 Eur), t.y. iš viso 11 100 Eur. Atsakovas kartu su buvusia sutuoktine M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2- 1312-127/2014, turi įgijęs finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur, šią prievolę atsakovas vykdė taip pat būdamas santuokoje, tokiu būdu sumažindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovo mokėjimai tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui, tiek vykdant solidarius įsipareigojimus su buvusia sutuoktine negali būti laikomos šeimos prievolėmis, tad atsakovas privalo kompensuoti ieškovei ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

4. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-201352) ieškovė nurodė, kad atsakovas santuokos metu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų lėšų teikė savo vaikams išlaikymą, dėl ko sumažėjo šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tad turi kompensuoti jai ½ dalį santuokos metu sumokėtų lėšų, vykdant atsakovo vaikų išlaikymo prievolę. Gavus iš kredito įstaigų G. J. sąskaitų išrašus matyti, kad atsakovas vaikų išlaikymui nuo šalių santuokos įregistravimo dienos iki 2019 m. spalio 21 d. sumokėjo 15 088,53 Eur, todėl ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo ½ dalį jo sumokėtų sumų, viso 7 544,27 Eur. Atsakovas kartu su buvusia sutuoktine M. J. turi įgijęs finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1312-127/2014), kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur, šią prievolę atsakovas vykdė taip pat būdamas santuokoje, tokiu būdu sumažindamas šalių bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Gavus iš kredito įstaigų G. J. sąskaitų išrašus matyti, kad atsakovas santuokos metu iki 2019 m. spalio 21 d. sumokėjo 8 887,39 Eur, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo ½ dalį jo sumokėtų sumų, viso 4 443,70 Eur. Atsakovo mokėjimai tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui, tiek vykdant solidarius įsipareigojimus su buvusia sutuoktine negali būti laikomos šeimos prievolėmis, tad atsakovas privalo kompensuoti ieškovei ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (7 544,27 Eur +4 443,70 Eur, viso 11 987,97 Eur).

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-59544), kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, jog santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Teigia, kad ieškovė remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kurie visiškai nepagrindžia atsakovo kaltės. Atsakovas šeimoje visuomet buvo lojalus, ištikimas, pagarbus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog šalys nusprendė gyventi atskirai 2019 metų pabaigoje, atsakovas persikėlė gyventi į sodybą, tačiau dėl šeimos iširimo labai išgyveno, siekė ir bandė susitaikyti su ieškove, tačiau būtent ieškovė nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti. Atsakovas, išgyvendamas negatyvias emocijas, skausmą dėl santuokos griūties ir ieškodamas pagalbos, įsitraukė į visuomeninę veiklą, kur susipažino su dabartine drauge, tačiau iš pradžių tai tebuvo draugystė, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė kaltina atsakovą neištikimybe, jeigu gyvenant šalims kartu, atsakovas buvo lojalus ir ištikimas, be to pati ieškovė šiuo metu gyvena su kitu asmeniu, nors šalių santuoka dar nėra nutraukta, Atsakovo manymu jų bendras gyvenimas tapo negalimas dėl charakterio nesutapimų, požiūrio į ateitį ir vertybes, nepakankamų abipusių pastangų išsaugoti santuoką, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iki 2022 m. rugsėjo mėnesio nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamoji vieta faktiškai buvo su abiem šalimis, kadangi šalys tarpusavyje geranoriškai buvo susitarusios dėl bendravimo modelio 50/50. Taigi, tiek ieškovę, tiek atsakovą su sūnumi sieja artimas emocinis ryšys, vaikas jaučia abiejų tėvų meilę ir rūpestį. 2022 m. rugsėjo mėnesį ieškovės elgesys pasikeitė ir ieškovė pradėjo tikslingai retinti tėvo ir sūnaus susitikimus, galimai tikslingai ruošdama šio ieškinio pareiškimui. Nepaisant to, atsakovas nuolat bendrauja su sūnumi ir sūnaus gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Jei D. J. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, atsakovas sutinka, jog būtina nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką. Iš esmės atsakovas sutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka su keliomis išimtimis, būtent: metų neporinių savaičių savaitgaliais atsakovas pasiima vaiką penktadieniais 18 val. ir grąžina vaiką sekmadieniais 18 val. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma Trakų mieste. Paaiškino, jog Trakai yra vienodu atstumu nutolę nuo Vilniaus, kur šiuo metu gyvena ieškovė, ir nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Kitoje dalyje atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas iš viso turi tris nepilnamečius vaikus: D. J., M. J. bei bendrą su ieškove sūnų D. J.. Sūnus neturi specialių poreikių, kurių tenkinimui jam reikėtų didesnių sumų, todėl visiems trims atsakovo nepilnamečiams vaikams turėtų būti teikiamas vienodas laikino išlaikymo dydis. 2014-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1312-127/2014, iš Atsakovo nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur (400 Lt), pritaikius indeksaciją atsakovas dukroms teikia iš viso 370 Eur išlaikymo (po 185 Eur vienai dukrai). Atsakovas gauna 751,38 Eur pajamų. Atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių likutis 2022-12-12 dienai buvo 68 231,51 Eur. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį gauna vaiko išmoką (85,75 Eur vienam vaikui4). Šie „vaiko pinigai“ turi būti panaudojami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, todėl 85,75 Eur suma turi būti atimama iš kas mėnesį vaikui skiriamų pinigų sumos. Ieškovė nurodydama vaiko poreikius pateikė tikrovės neatitinkančius paskaičiavimus. Tikėtina, kad reali išleidžiama suma maistui yra trigubai mažesnė. Ieškovė nurodo patirianti 74 Eur išlaidų baseinui, tačiau mokėjimuose matyti, jog buvo mokama Girstučio baseinui, kuris yra Kaune, o šiuo metu D. J. gyvena Vilniuje ir byloje nėra duomenų, jog vaikas vis dar lanko baseiną. Vaistai vaikui susirgus yra kompensuojami, todėl neaišku ką ir kokiam asmeniui ieškovė pirko vaistinėse, kuriose atlikti jos pridedami atsiskaitymai. Nei ieškovės nurodoma 40 Eur suma vaistams, nei 30 Eur higienos priemonėms, nei 80 Eur drabužiams nėra adekvati ir neatitinka nei realių vaiko poreikių, nei tėvų galimybių. Be to, nepilnametis vaikas tikrai kiekvieną mėnesį nesilanko kine, teatre, žaidimų kambariuose, atsižvelgiant į tai, kad kas antrą savaitgalį sūnus leidžia pas tėvą. Atsakovas sutinka teikti 185 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, toks dydis patenkina minimalius vaiko poreikius, o kadangi atsakovas iš viso turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, jo turtinė padėtis nėra gera ir užtikrinti maksimalių vaiko poreikių nėra galimybės. Ieškovė ieškinyje teigia, jog nedirba, nors turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei tokiu būdu pati prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovas nesutiko, jog yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Šalys buvo susitarusios dėl bendravimo modelio 50/50 ir išlaidas taip pat patirdavo abu vienodomis dalimis. Atsakovas pirko vaikui maistą, drabužius, batus, reikalingus daiktus, organizavo gimtadienius, šventes, pirko dovanas. Be to, išimtinai tik ieškovė disponavo gaunamomis išmokomis vaikui, todėl į šią aplinkybę taip pat būtina atsižvelgti. Nuo pat vaiko gimimo ieškovė atsidarė atskirą banko sąskaitą, kurioje ir buvo kaupiamos gaunamos vaiko išmokos, todėl atsakovas prašys teismo išreikalauti duomenis, kur buvo panaudoti sukaupti vaiko pinigai. Atsakovas sutiko, jog automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, o automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui. Pažymėjo, kad ieškovė savo laiškuose pripažįsta, jog yra skolinga atsakovui už jos turto pagerinimą. Atsakovas išlaikymo sau iš ieškovės po santuokos nutraukimo nereikalauja, po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardes: atsakovui – „J.“, ieškovei - jos pasirinkimu.

Šalies argumentai

6. Atsakovas pateikė priešieškinį (DOK-71493), kuriuo prašė: 1) santuoką tarp Ž. J. ir G. J., sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 237, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės Ž. J. nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovui. Teismui netenkinus šio priešieškinio 2 ir 3 punkto reikalavimų, atsakovas G. J. prašo: 4) nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J. tvarką: metų neporinių savaičių savaitgaliais atsakovas G. J. pasiima vaiką penktadieniais 18 val. ir grąžina vaiką sekmadieniais 18 val. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma Trakų mieste; poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus praleidžia tėvu; neporiniais metais – Šv. Velykas sūnus praleidžia su tėvu; Kiekvienais metais sūnus D. J. Tėvo dieną praleidžia su tėvu; Tėvas vaiko vasaros atostogų metu praleidžia su sūnumi 4-6 savaites laiko, taip pat turi teisę praleisti sūnaus rudens, žiemos arba pavasario atostogas (apie konkretų atostogų laiką ieškovė informuojama ne vėliau kaip prieš du mėnesius); Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnui sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis galimybes; 5) automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3500 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; 6) automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; 7) priteisti iš ieškovės 15 153 Eur kompensaciją atsakovo naudai už ieškovės turto pagerinimą; 8) priteisti atsakovui 10 vnt. senovinių monetų (16-19 amžiaus) (apie 1000 Eur vertės), vestuvinį žiedą (100 Eur vertės), nešiojamąjį kompiuterį LENOVO B51-80 15.6 FHG I5 (įsigytą 2016-11-03) už 415 Eur, 200 Eur dabartinės rinkos vertės; 9) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad dar iki santuokos sudarymo ieškovės tėvai pasakė, kad jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi nebaigtas statyti namas. Šalys bendru sutarimu susitarė pabaigti namo statybą, pilnai jį įrengti ir pritaikyti savo poreikiams bei gyvenimui. 2014 metais stovėjo visiškai neįrengtas ir nebaigtas statyti namas, o po šalių santuokos sudarymo būtent atsakovo lėšomis ir darbu gyvenamasis namas buvo pilnai įrengtas ir tapo tinkamu gyventi. Gimus ieškovės ir atsakovo sūnui, šalys jau gyveno įrengtame name, taigi daugiau nei dvejus metus atsakovas skyrė visą laisvą savo laiką ir visas lėšas gyvenamojo namo remontui ir įrengimui. Atsakovas šeimoje visuomet buvo lojalus, ištikimas, pagarbus, tikėjo santuoka ir šalių bendra ateitimi. Gimus sūnui D. atsakovas liko namuose prižiūrėti sūnaus ir toliau dirbo prie gyvenamojo namo įrengimo, kiemo ir aplinkos sutvarkymo, todėl visą dėmesį skyrė tik šeimai, o iš ieškovės dėmesio trūko, ji laiką leisdavo atskirai, nenorėjo su atsakovu kartu vykti į sodybą. Atsakovo manymu jų bendras gyvenimas tapo negalimas dėl charakterio nesutapimų, požiūrio į ateitį ir vertybes, nepakankamų abipusių pastangų išsaugoti santuoką, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. 2023 metų sausio mėnesio viduryje ieškovė pradėjo grubiai pažeidinėti nepilnamečio vaiko D. teises, t. y. neleidžia jam maksimaliai bendrauti su tėvu. Ieškovė niekur nedirba, visiškai neturi pajamų, todėl negali išlaikyti nepilnamečio sūnaus. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra pastovios, gyvena gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būstas pritaikytas vaikui gyventi, vaikas turėtų atskirą kambarį, todėl yra pajėgus sudaryti savo nepilnamečiui sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, kuriose jis galėtų augti ir sveikai vystytis. Atsakovas nedraustų sūnui bendrauti su ieškove ir sudarytų tam sąlygas, nes atsakovas supranta, jog vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai. Kaip jau buvo minėta, atsakovo ir sūnaus D. tarpusavio emocinis ryšys yra stiprus. Atsakovas sūnų išsiveždavo iš jo motinos gyvenamosios vietos, kartu yra praleisdavo 2-5 dienas iš eilės (sūnus likdavo nakvoti atsakovo namuose). Vaikas su atsakovu pasilieka noriai, naktimis miega ramiai, atsakovas žinomas jo dienos ritmas, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą su atsakovu. Jeigu teismas nustatytų vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, teismas turėtų spręsti išlaikymo sūnui priteisimo klausimą iš ieškovės. Atsakovas gali išlaikyti sūnų ir patenkinti jo poreikius, tačiau suprasdamas, kad išlaikymas teikiamas nepilnamečio vaiko interesais bei atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovė šiuo metu nedirba, sutinka, jog ieškovė teiktų nepilnamečiui sūnų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur. Jeigu teismas netenkins atsakovo prašymo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, Atsakovas teikia alternatyvų reikalavimą dėl sūnaus bendravimo tvarkos nustatyto su atsakovu Teismui netenkinus atsakovo prašymo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, atsakovas teikia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašys nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi. Šiuo metu šalių tarpusavio santykiai nėra geranoriški, ieškovė geruoju ne visada leidžia atsakovui pasimatyti su sūnumi, todėl yra būtina nustatyti tikslią bendravimo tvarką. Atsakovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J. tvarką: metų neporinių savaičių savaitgaliais Atsakovas pasiima vaiką penktadieniais 18 val. ir grąžina vaiką sekmadieniais 18 val. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma Trakų mieste; poriniais metais – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus praleidžia Atsakovu; neporiniais metais – Šv. Velykas sūnus praleidžia su Atsakovu; Kiekvienais metais sūnus D. T. dieną praleidžia su Atsakovu; Tėvas vaiko vasaros atostogų metu praleidžia su sūnumi 4-6 savaites laiko, taip pat turi teisę praleisti sūnaus rudens, žiemos arba pavasario atostogas (apie konkretų atostogų laiką Ieškovė informuojama ne vėliau kaip prieš du mėnesius); Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnui sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis galimybes. Atsakovas sutiko, jog automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, o automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui. Ieškovės tėvas V. J. P. buvo davęs įgaliojimus atsakovui sudaryti sutartis dėl komunalinių paslaugų tiekimo. Tuo metu šalių santykiai buvo puikūs, atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti Ieškove. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovė visą turtą iš tėvų paveldėjo 2021 metais (kartu paveldėjo ir atsakovo lėšomis ir darbu pagerintą turtą). Ieškovė tyčia neįregistruoja pastatyto ir įrengto gyvenamojo namo, tikėdamasi tokiu būdu išvengti kompensacijos atsakovui mokėjimo. Iš viešai prieinamos informacijos (Google street view) matyti, jog 2012 metų birželio mėnesį šalia įregistruoto gyvenamojo namo (sienos – medis su karkasu) tame pačiame sklype stovi nebaigtas ir neįrengtas namas iš plytų, 2014 metų rugpjūčio mėnesio fiksacijoje matyte, kad name jau yra pakeisti langai. 2018 metų gegužės mėnesio fotofiksacijoje matyti sutvarkytas kiemas (aplink sklypo ribą apsodinta tujomis), šalia gyvenamojo namo stovi atsakovui priklausęs automobilis. Šalys šį namą remontavo ir įrenginėjo drauge, iš anksto susitarę ir suvokdami šio susitarimo esmę, abu siekė rezultato – įsirengti namą, kuriame ketino kartu gyventi ir auginti vaikus. Namas yra pritaikytas gyventi šeimai, šiuolaikiškas, didelis. Viskas buvo aiškiai suplanuota, statybos darbai pradėti iki sudarant santuoką, nes šalys norėjo santuokinį bendrą gyvenimą tęsti savo būste. Atsakovas visada buvo tikinamas, kad nėra jokios rizikos, pilnai baigus įrengti namą, ieškovės tėvai ir namą ir žemę šalims perleis, nebuvo jokios abejonės, kad namas yra remontuojamas iš pagrindų bendromis šalių lėšomis ir darbu, nebuvo, tai buvo daroma atvirai, viešai. Po santuokos sudarymo pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančios abiejų sutuoktinių pajamos, taip pat jų fizinis darbas, laikas, intelekto sąnaudos buvo naudojami nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, statomo Ieškovės tėvui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, sukūrimui. Atsakovas (tiek savo darbu, tiek ir pajamomis) prisidėjo prie šio namo statybos ir įrengimo nuo pat pradžių ir labai intensyviai. Šalys susitarė statytis namą bendrai, savo poreikiams, susitarimas buvo aiškus, kiekvienas suprato jo turinį ir siekė rezultato. Statybos buvo pradėtos kartu ir baigtos sutuoktiniams gyvenant kartu santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Atsakovas teikia nuotraukas, kuriose užfiksuotas namo remonto ir įrengimo procesas, t. y. matyti, kad visiškai neįrengtas ir netinkamas gyventi namas atsakovo darbu ir lėšomis tampa šeimos gyvenamąja vieta. Namas šiai dienai yra užbaigtas, tinkamas gyventi, ieškovė jį nuomoja ir gauna pajamas už nuomą. Atsakovas taip pat teikia kelias sąskaitas jo vardu, kuriose nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), mokama už langus, palanges. Šalys skaičiavo, kiek investuoja į gyvenamojo namo įrengimą, 2017-02-02 šalys buvo sudariusios balansą, iš kurio matyti, kad tai dienai yra išleista: ieškovės suma - 5767,45 Eur, atsakovo suma- 7092,29 Eur, ieškovės paskola (grąžinta iš bendrų lėšų santuokoje)- 7240,50 Eur (arba 25 000 Lt), mamos vestuvių dovana – 2896,20 Eur (arba 10 000 Lt), bendra iki Eur įvedimo išleista suma – 709,57 Eur (arba 2450 Lt), t. y. šalių paskaičiavimu 2017-02-20 dienai į gyvenamojo namo remonto ir įrengimo darbus buvo investuota 23 706,01 Eur. Papildomai 2015-2016 metais už 700 Eur įrengtas elektros įvadas, už 4000 Eur vandentiekis (prijunta prie miesto vandentiekio), 2016-2017 metais už 1900 Eur buvo įsigytos ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasodintos tujos, sutvarkytas kiemas. Taigi, bendromis šalių lėšomis į gyvenamojo namo remontą ir įrengimą mažiausiai buvo investuota 30 306,01 Eur suma, todėl ½ šios sumos, t.y. 15 153 Eur kompensuotina atsakovui iš ieškovės už esminį jos turto pagerinimą. Taip pat iki šiol liko nepadalinti tarp šalių kiti kilnojamieji daiktai: baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys. Atsakovas natūra prašo priteisti: 10 vnt. senovinių monetų (16-19 amžiaus) (apie 1000 Eur vertės), vestuvinį žiedą (100 Eur vertės), nešiojamąjį kompiuterį LENOVO B51-80 15.6 FHG I5 (įsigytą 2016-11-03) už 415 Eur, 200 Eur dabartinės rinkos vertės.

8. Patikslintu priešieškiniu (DOK- 4707) atsakovas nurodė, kad 2023-10-12 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas pareiškė, jog reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepalaiko, nes sūnus pradėjo lankyti mokyklą, kurioje adaptavosi, todėl atsakovas galutinai palaiko savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. J. nustatymo, kuri nurodyta pirminiame atsakovo priešieškinyje. Atsakovas palaikė savo reikalavimą dėl kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą priteisimo arba dalies turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau pabrėžė, jog į šią nurodytą sumą nėra įskaičiuotas atsakovo darbas, kuris akivaizdžiai užfiksuotas kartu su priešieškiniu pateiktose nuotraukose. 2014 metais gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtas ir nebuvo tinkamas gyventi (buvo sienos ir stogas, tačiau name nebuvo elektros, vandentiekio ir t.t.). Tik atsakovui atlikus visus remonto darbus, namas tapo tinkamas gyventi ir gimus sūnui ((duomenys neskelbtini)) šeima galėjo ten patogiai gyventi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo gyvenamasis namas iš tikrųjų faktiškai egzistuoja ir yra statomas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise nuo 2021-07-21 priklauso ieškovei Ž. J., o iki tol priklausė ieškovės tėvui. Šalys dar iki sudarant santuoką buvo susitarę pasistatyti minėtą namą bendrai savo poreikiams, susitarimas buvo aiškus, kiekvienas suprato jo turinį ir siekė rezultato – bendrą santuokinį gyvenimą tęsti savo būste. Po santuokos sudarymo, per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m., buvo abiejų sutuoktinių susitarimas bei buvo bendrai jų abiejų darbu, intelektu, o taip pat ir abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis statomas ginčo gyvenamasis namas ieškovės Ž. J. tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekiant sukurti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tapsiantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog neįmanoma matematiškai tiksliai nustatyti namo dalį pastatytą iki santuokos sudarymo ir po santuokos sudarymo, vadovaujantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, itin tikėtina, jog po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių buvo pastatyta (sukurta) ½ dalis ginčo namo, t. y. namas iš netinkamo gyventi tapo tinkamas gyventi su visais patogumais. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju pripažinus ½ dalį ginčijamo gyvenamojo namo, pastatyto po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir šią dalį natūra priteisiant ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteistina 1/2 dalies šio turto vertės piniginė kompensacija. Kauno Aleksoto rajone šiuo metu parduodami senos statybos namai, kurių rinkos kaina nuo 48 000 Eur iki 73 000 Eur (vidurkis – 60 000 Eur), taigi atsakovas nekeisdamas priešieškinio sumos sutiktų, jog už ¼ dalį turto jam būtų priteista 15 000 Eur piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas palaiko savo priešieškinio reikalavimą dėl 15 153 Eur piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovės Ž. J. asmeninio turto pagerinimą, tačiau teismui netenkinus šio atsakovo reikalavimo, atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti ½ gyvenamojo namo, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti ½ dalį gyvenamojo namo, pastatyto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, priteisiant šį turtą natūra ieškovei Ž. J., o atsakovui priteisiant iš ieškovės 15 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

9. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pateikė byloje išvadą (DOK-45431), kurioje nurodė, kad Skyriaus atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis jos žodiniais paaiškinimais buvo nustatyta, kad 4-ių kambarių butas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais nuosavybės teise priklauso Vilniaus dizaino kolegijai. Vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Skyrius mano, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės gyvenamoje vietoje. Pasak ieškovės, ji su atsakovu skyrium gyvena nuo 2019 m. rudens; nuo 2023 m. sausio mėn. ji persikėlė gyventi į Vilnių. Anot vaiko motinos, ji su atsakovu buvo susitarę dėl bendravimo tvarkos, kuri bus vykdoma kas savaitę pakaitomis. Moteris paaiškino, kad pastaruoju metu sutartos bendravimo tvarkos atsakovas nesilaiko. Anot ieškovės, atsakovui būdinga išreikšti norą pasimatyti su vaiku bet kada, moters žodžiais ,,nėra jokio stabilumo ir aiškumo“. Ieškovė teigė, jog atsakovas, nuo 2022 m. rugsėjo mėn. vaiko išlaikymui skyrė 210 Eur. Moteris pažymėjo, kad atsakovas neteikia pastovaus materialaus išlaikymo sūnui. Ieškovė pateikė informaciją, kad jos mėnesines pajamas sudaro 635,75 Eur suma, įskaičius miesto savivaldybės skiriamą išmoką vaikui (85,75 Eur). Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė apsilankė atsakovo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis jo žodiniais paaiškinimais buvo nustatyta, kad 4-ių kambarių gyvenamasis namas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais nuosavybės teise priklauso atsakovo sugyventinei. Vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Skyrius mano, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ar svečiuotis atsakovo gyvenamoje vietoje. Pasak atsakovo, jis nenorėtų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio nesutinka, mano, kad suma turėtų būti mažesnė. Vyras paaiškino, kad kitai pusei liko namas. Pasak vyro, jam šiuo metu net savaitgaliais ne visada pavyksta bendrauti su vaiku, jį pasiimti; atsakovas paaiškino, kad bylos šalims kyla sunkumų tariantis dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas pateikė informaciją, kad jo mėnesines pajamas sudaro apie 680 Eur suma. D. J. lanko (duomenys neskelbtini)priešmokyklinę grupę, papildomai lanko lego konstravimo būrelį (apie 37 Eur/mėn.) ir baseiną (apie 80 Eur/mėn.). Pasak ieškovės, vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, jam pasireiškia astmos požymiai. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama InMedica klinikoje. Skyriaus atstovė individualiai ir ieškovei nedalyvaujant pokalbyje išklausė ir fiksavo vaiko nuomonę bei paaiškinimus. D. teigė, jog gyvena su mama, A. ir jo dukra, turi augintinių. D. sakė, jog su tėčiu bendrauja, žaidžia kompiuteriu, laivų mūšį, žiūri kaip jis žaidžia kompiuterinius žaidimus, važinėja su tankais, laivais, lėktuvais, jie kartu važiuoja į parduotuves. Pasak vaiko, jam tėtis kažką perka, tačiau negalėjo prisiminti ir įvardinti ką tiksliai. Remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nežinoma. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Paaiškino, kad tokiai Skyriaus nuomonei susidaryti įtaką daro tai, kad D. iki šiol gyveno su mama, kuri tinkamai vykdo savo, kaip tėvo (motinos) valdžią (nėra tai paneigiančių duomenų), bei ieškovės sudarytas tinkamas gyvenamąsias sąlygas jos gyvenamoje vietoje. Skyrius mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios metu atsakovas su D. bendrautų kas antrą savaitę nuo penktadienio iki pirmadienio ir kas antrų metų sakralinių švenčių dienomis, 4-6 sav. vasaros atostogų metų, neprieštarauja D. interesams, o ją šalims vykdant, nebūtų pažeistos vaiko teisės. Ypač svarbu paminėti, kad mažamečio vaiko normaliam psichosocialiniam ir emociniam vystymuisi itin didelę reikšmę turi kasdienybės pastovus poilsio, ugdymosi, laisvo laiko praleidimo režimas, todėl teismas priimdamas procesinį dokumentą galėtų įvertinti bylos šalių darbo grafiką ir galimybes pasirūpinti vaiku netrikdant D. ritmo. Mano, kad ieškovės prašoma teismo priteisti vaikui 350 Eur/mėn. suma galėtų patenkinti kasdieninius D. poreikius. Teismui nustačius, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos vaiko tėvas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Skyrius palaiko ieškinio reikalavimus, susijusius su vaiko teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu, pilna apimtimi. Mano, kad jie atitinka geriausius D. J. interesus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų pateikė byloje išvadą (DOK-87157), kurioje nurodė, kad Skyrius priešieškinio reikalavimus palaiko iš dalies. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad D. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Tarnyba neturi informacijos apie tai, kad vaiko tėvas netinkamai būtų vykdęs savo, kaip tėvo, teises ir/ar pareigas. Skyrius mano, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarka galėtų būti vykdoma tam tėvui (motinai) paimant D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją ar kitą šalių sutartą vietą nenustatant konkretaus miesto. Pažymėjo, kad atsakovas prašo nustatyti, kad vaiko perdavimas būtų tik Trakų mieste. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti tokią nuostatą, kuria jis pasinaudojant galėtų su vaiku praleisti visas D. rudens, žiemos, pavasario atostogas. Tokia nuostata iš esmės pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą. Mano, kad vis dėlto vaiko atostogų laikotarpiai galėtų būti skirstomi abiem tėvams lygiomis dalimis, pvz. lyginiais metais vaiko atostogas praleidžia skyrium gyvenantis tėvas, o nelyginiais metais - motina ir/ar atvirkščiai. Skyrius, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikoje susiklosčiusią ekonominę situaciją, mano, kad atsakovo prašoma priteisti vaikui 180 Eur/mėn. išlaikymo suma galimai nepatenkintų būtiniausių D. poreikių.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (DOK-86732) prašė netenkinti atsakovo priešieškinio dalyse dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo; prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su teiginiais, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Atsakovas, teigdamas, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ir ieškovė, nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tas aplinkybes, kuo klaidina teismą. Priešingai, būtent dėl atsakovo šeimos palikimo, dažno buvimo savo sodyboje Trakų rajone šeimoje pradėjo kilti ginčai, o kilus nesutarimams, atsakovui nuolat grasinant išvykti į sodybą nuolatiniam gyvenimui, atšalo tarpusavio santykiai, išsiskyrė požiūriai į ateitį, kadangi atsakovas pareiškė norą vienam, be šeimos gyventi Trakų rajone, vienkiemyje. Atsakovas neskiria pakankamo dėmesio sūnui, jo ugdymui, įgūdžių tobulinimui, nesidomi vaiko mokymosi pasiekimais, nesirūpina sveikata bei kitais poreikiais. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis - atsakovo netinkamas elgesys, nesuderinamas su santuokos principais, šeimos palikimas. Visiškai nesutiko su priešieškinio reikalavimu nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad sūnus nuo gimimo gyveno su ieškove, o nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti socialinę bei psichologinę žala. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė, kaip mama, netinkamai rūpinasi vaiko sveikata, auklėjimu, netinkamai prižiūri ar sudaro netinkamas sąlygas, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Priešingai, jos ir vaiko gyvenamoji aplinka yra tinkama, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, esančią šalia namų, vaikas niekuomet negyveno be motinos. Iš esmės sutiko su siūloma bendravimo tvarka, kuri praktiškai atitinka ieškovės siūlomą, kurią būtina nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nesusilpnėtų tėvo ir sūnaus ryšys. Atsakovas pageidauja bendrauti su sūnumi per vaiko ugdymo įstaigos atostogas, tačiau šios tvarkos nekonkretizuoja, tad būtų tikslinga nustatyti, kad: tėvas su sūnumi neporiniais metais bendrauja per vaiko ugdymo įstaigos pavasario atostogas; tėvas su sūnumi poriniais metais bendrauja per vaiko ugdymo įstaigos žiemos atostogas iki gruodžio 31 d., o neporiniais metais (kai sūnus Šv. Kūčias ir Kalėdas švenčia su manimi) - bendrauja su vaiku nuo gruodžio 31d. iki sausio 6 d. Nesutiko su siūlomos bendravimo tvarkos sąlyga, kad <.>Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta nustatoma Trakų mieste<..>. Tokiu būdu ieškovei būtu nustatyta papildoma vaiko priežiūros našta, nors atsakovas, palikęs šeimą, pasirinkęs gyvenimą Trakų rajone, turi pareigą pats užtikrinti savo bendravimą su vaiku jį pasiimant ir grąžinant namo. Priešingu atveju ieškovei būtu nepagristai užkrauta vaiko perdavimo tėvui našta. Kadangi nesutiko su priešieškinio reikalavimu vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nesutiko, kad iš ieškovės būtų priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas vaikui. Išlaikymo dydis (900 Eur) yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis vaiko poreikius bei proporcingas ir atitinkantis šeimos turtinę padėtį. Visiškai nesutiko su priešieškinio reikalavimu priteisti iš ieškovės 15 153 Eur kompensaciją atsakovui. Po santuokos įregistravimo ieškovės tėvai, žinodami, kad šalys neturi kur gyventi, leido jiems su sutuoktiniu apsigyventi ieškovės tėvams priklaususiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvai neprašė mokėti nuomos mokesčio, tačiau nesutiko mokėti už ieškovę ir atsakovą būstui suteiktas komunalines paslaugas, dėl ko jas mokėdavo patys pagal faktinį suvartojimą. Gyvendami su atsakovu tėvams priklausiusio namo 2 aukšte, būstą iš dalies pritaikė savo poreikiams, atliko eilinį remontą - išdažė sienas, įrengė vaiko kambarį, atnaujino vonios kambarį, pakeitė kelis langus. Nors atsakovas į bylą pateikia fotonuotraukas iš Google street view, neva patvirtinančias kažkokius atliktus darbus, tačiau ieškovė ir atsakovas gyveno kartu su jos tėvais jiems priklausančiame name panaudos pagrindais, tad tėvai savo nuosavybėje galėjo tvarkytis kaip norėjo, ką ir darė - tvarkė namo fasadą, kiemo teritoriją ir pan., tačiau tai nereiškia, kad šie darbai buvo atlikti ir medžiagos supirktos ieškovės su atsakovu lėšomis. Neneigia, kad būste pasikeitė kelis langus, tačiau šis sprendimas buvo abipusis, tikslu gyventi šiltesniame ir mažiau triukšmingame būste. Nors atsakovas nurodo, neva atsakovo darbas, pajamos buvo naudojamos ieškovės tėvui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kad atsakovas (tiek savo darbu, tiek ir pajamomis) prisidėjo prie sklype esančio namo statybos ir įrengimo, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo lėšų patyrimą, kad kreipėsi į ieškovės tėvą dėl šių lėšų kompensavimo nei šalims gyvenant kartu, nei atsakovui palikus šeimą ir apsigyvenus skyrium, kad po ieškovės tėvo mirties paveldėjimo byloje pareiškė kreditorinius reikalavimus LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir kt. Ieškovė po tėvo mirties 2021 metais priėmė palikimą, tame tarpe ir neįregistruotų statinių, kurie dėl savo techninės būklės net negali būti įtraukti į nekilnojamojo turto registrą, jų baigtumo įregistravimui reikia didelių finansinių investicijų, kurių šiuo metu ieškovė neturi. Be kita ko, tėvo savavališkas statinys gali būti nugriautas, nes jam suteiktas statybos leidimas yra pasibaigęs prieš daugiau nei 30 metų. Nors atsakovas skaičiuoja, neva <..>2017-02-02 šalys buvo sudariusios balansą, iš kurio matyti, kad tai dienai yra išleista : Ieškovės suma- 5767,45 Eur, Atsakovo suma- 7092,29 Eur<.>, tačiau jie gyveno tėvams priklausančiame name panaudos pagrindais, nemokėdami nuomos, dėl ko patyrė išlaidų būsto pritaikymui šeimos, kūdikio gyvenimui, juolab, kaip numato LR CK 6.493 str. 1 d. nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Visiškai nesutiko su priešieškinio reikalavimu <..>papildomai 2015-2016 metais už 700 Eur įrengtas elektros įvadas, už 4000 Eur vandentiekis (prijunta prie miesto vandentiekio), 2016-2017 metais už 1900 Eur buvo įsigytos ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasodintos tujos, sutvarkytas kiemas<..>, atsakovas pateikė <..>kelias sąskaitas jo vardu, kuriose nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), mokama už langus, palanges<..>, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis atliko minėtus darbus, įrodymų apie atliktus mokėjimus už nurodytus darbus ar mokėjimų pagal pateiktas sutartis, sąskaitas faktūras. Tėvui buvus gyvam, ieškovas niekad tėvo neprašė grąžinti jam pinigines lėšas už neva atliktus tėvui priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimus. Atsakovas nedetalizavo, iš ko susideda jo prašoma priteisti <..>bendra iki Eur įvedimo išleista suma - 709,57 Eur (arba 2450 Lt)<..>, todėl ieškovė negali dėl jos pakomentuoti. Nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti jam mamos vestuvių dovaną - 2896,20 Eur (arba 10 000 Lt). Šią dovaną vestuvių proga dovanojo ieškovės motina, dovana buvo skirta vestuvių proga, ją panaudojo šeimos gyvenimui, atostogoms. Juolab, atsakovas neturi teisės reikalauti grąžinti jam ne jo dovanotus daiktus, to nenumato ir įstatymai. Ieškovė sutiko atsakovui kompensuoti ½ dalį santuokos metu grąžintos jos asmeninės paskolos. Nors atsakovas akcentuoja, kad visą savo laiką, darbą ir pajamas skyrė ieškovės tėvų būsto įrengimui, tačiau jis nutyli, kad šalių šeimos pinigai buvo skiriami atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui - abu vykdavo į jo sodybą, prie kurios ir ieškovė darbavosi - tvarkė aplinką (pjovė žolę, ardė apgriuvusius statinius), kapojo malkas, kartu taisė griūvančias namo dalis. Visiškai nepagrįstas atsakavo reikalavimas padalinti kilnojamuosius daiktus: <..>baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys, Atsakovas natūra prašo priteisti: 10 vnt. senovinių monetų (16-19 amžiaus) (apie 1000 Eur vertės), vestuvinį žiedą (100 Eur vertės), nešiojamąjį kompiuterį LENOVO B51- 80 15.6 FHG 15 (įsigytą 2016-11-03) už 415 Eur, 200 Eur dabartinės rinkos vertės. Nors atsakovas priešieškinyje išvardija kilnojamąjį turtą, tačiau tai neįrodo, kad bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistavo būtent toks atsakovo nurodomas kilnojamasis turtas, jo atitinkamas kiekis ir atsakovo nurodyta vertė. Jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų objektyviai nustatyti realiai esančių kilnojamųjų daiktų skaičių ir jų vertę, nėra, tad šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsakovas nekonkretizuoja, kokį vestuvinį žiedą prašo jam priteisti, kokias senovines monetas, dėl ko ieškovė neturi galimybės plačiau atsikirsti į šį reikalavimą. Nors atsakovas į dalintino turto balansą įtraukia nešiojamąjį kompiuterį, tačiau iš jo pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad sąskaita už kompiuterį išrašyta atsakovui priklausančios (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, tad kompiuteris negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą, todėl ieškovė prašė atmesti atsakovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos jam priteisimo bei kilnojamųjų daiktų padalijimo.

12. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį (DOK-19586) prašė netenkinti atsakovo priešieškinio dalyse dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškia reikalavimus dėl neįregistruoto namo padalijimo santuokos nutraukimo byloje, šį statinį priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pastatams esant pastatytiems, tačiau neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, kadangi jie negali būti civilinių teisinių santykių objektu kaip pastatai, tačiau jiems pastatyti naudotos statybinės medžiagos, darbas tokiam statiniui sukurti turi vertinę išraišką, todėl tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl statinių, kaip statybinių medžiagų, padalijimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto priklausymą mums, šalims, nuosavybės teise, jo teisėtumą, vertę. Atsakovas nepagrindė priešieškinio reikalavimo dėl neįregistruoto statinio, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, pateikiant oficialius įrodymus – statybos leidimus, kadastrinius matavimus, įrodymus, kad statinys nėra savavališka statyba bei jo vertę pagrindžiančius vertinimus (ekspertizė, nekilnojamojo turto vertinimas ar pan.), atliktą turto registraciją Nekilnojamojo turto registre.

13. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų patikslinto priešieškinio reikalavimų pateikė byloje išvadą (DOK- 14359), kurioje nurodė, kad Skyrius neturime pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamoji vieta būtų nustatoma su Ieškove. Tarnyba duomenų, kad vaiko atžvilgiu netinkamai būtų naudojama motinos valdžia, neturi. Tarnyba, susipažinusi su Atsakovo siūloma bendravimo tvarka, mano, jog ji vaiko interesams neprieštarauja, yra konkreti bei aiški vykdymui, joje aptariamas berniuko bendravimas su tėčiu kas antrą savaitgalį, atostogų laikotarpiu, taip pat numatoma švenčių rotacija, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Skyriaus vertinimu, šalims geranoriškai laikantis siūlomos bendravimo tvarkos, bus užtikrinta vaiko teisė matytis ir bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, neprarasti tarpusavio ryšio, jį stiprinti.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

14. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

15. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

16. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. J. ir atsakovas G. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 237. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J..

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės

18. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

19. Remiantis šalių paaiškinimais, bendras sutuoktinių gyvenimas nutrūko 2019 m. spalio 21d. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia lojalumo, abipusės pagarbos pareigų nesilaikymu, sutuoktinio pareigų pažeidimu. Ieškinyje nurodė skirtingą tarpusavio požiūrį dėl namų vietos nustatymo – atsakovas norėjo gyventi kaime savo dar iki santuokos įgytoje sodyboje vienkiemyje, tuo tarpu ieškovė tokią gyvenamąją vietą laikė netinkama, matydama prasmę gyventi mieste, kas jos teigimu, labiau užtikrintų augančio vaiko poreikius. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovas nuo 2020 metų gyvena su kita moterimi, taigi elgėsi neatsakingai, neprisidėjo prie jos pastangų išsaugoti šeimą. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, teigia, jog veikė šeimos interesais, savo darbu bei piniginėmis lėšomis daugiau nei dvejus metus įrenginėjo ir savo šeimos poreikiams pritaikė ieškovės tėvams priklausiusį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o gimus sūnui D., liko namuose prižiūrėti sūnaus. Tvirtina, jog buvo lojalus, ištikimas šeimoje, o naujus santykius užmezgė tik po to, kai su ieškove kartu jau nebegyveno. Atsakovo teigimu, vasarą daugiau laiko jis leido sodyboje, į kurią ieškovė nenorėjo vykti kartu, o rudenį grįžti į namus jam ieškovė nebeleido. Atsakovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės, jų charakterių nesutapimo ir nepakankamų abipusių pastangų išsaugoti šeimą.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tik savo paaiškinimais, jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl atsakovo kaltės į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė – ieškovė pati nurodo, jog atsakovo naujai kuriami santykiai su kita moterimi vyko 2020 metais, kai jau šalys gyveno skyrium. Nors atsakovas teigia, kad šeimos gyvenimas sodyboje, į kurią ieškovė atvykdavo retai, būtų buvęs tik vasaros periodu, o 2019 m. rudenį ieškovė jo į namus nebeįleido, reikalaudama grąžinti raktus, remiantis abiejų šalių paaiškinimais galima spręsti, kad sutuoktinių nuomonė dėl gyvenamosios vietos, bendro laiko leidimo kartu, tuo metu išsiskyrė - ieškovė su sūnumi liko mieste, o atsakovas vasarą laiką leido sodyboje. Taigi abi šalys tarpusavio požiūrių išsiskyrimą dėl šeimos gyvenamosios vietos nustatymo kuriant bendrą ateitį, iš esmės įvardino kaip kilusių nesutarimų pagrindą. Teismo nustatytos aplinkybės dėl šalių skirtingo požiūrio į tam tikrus bendro gyvenimo aspektus, naujų santykių kūrimas jau po faktinio šeimos iširimo, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo.

22. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas patvirtino, jog nebėra suinteresuoti santuoką išsaugoti.

23. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

24. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) jiems nesugebėjus siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba bei jų gyvenimui kartu tapus nebepakeliamu dėl prioritetų sankirtos. Abi šalys siekio taikytis neišreiškė. Nustačius aplinkybes, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, abi šalys turi naujus partnerius, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo

26. Kasacinis teismas aiškina, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 85 punktas). Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).

27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis patvirtinama, kad šalys nutraukė santuokinį gyvenimą bei bendrą ūkio vedimą nuo 2019 m. spalio 21d. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio būtų buvę tvarkomi bendri šeimos reikalai. Nėra ginčo dėl to, kad nuo šios datos šalys gyveno skyrium ir santuokinio gyvenimo nebevedė. Todėl esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2019 m. spalio 21 d.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

28. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

29. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas D. J. gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina (ieškove). Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

30. Ieškovės prašymu ir atsakovui neprieštaraujant, ieškovei paliekama jos santuokoje turėta pavardė „J.“, atsakovui paliekama jo turėta pavardė – „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

31. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

32. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

33. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

34. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovė patvirtino tokio dydžio išmoką gaunanti. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur / 2).

36. Ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį skiria vaiko išlaikymui virš 900 Eur: maistui – 300 Eur; mokestis už lankomą ugdymo įstaigą – 80 Eur; lavinimosi priemonės, kanceliarinės prekės, knygos, pratybos, kompiuteris, jo priežiūra ir kt. – 45 Eur; apranga – 80 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai, sveikatos stiprinimas – 40 Eur; higienos ir buitinės prekės – 30 Eur; transportas – 50 Eur; kirpykla – 15 Eur; vasaros atostogos – 50 Eur; būsto išlaidos – vaiko dalis vidutiniškai 70 Eur; stambieji žaislai, aktyvus laisvalaikis – 50 Eur; gimtadienio šventės, kitų švenčių organizavimas, dovanų pirkimas ir kt. – 20 Eur; baseino būrelis – 85 Eur; lego būrelis – 36 Eur; būrelis „Mažasis tyrinėtojas“ - 29 Eur ir kt. Ieškovės teigimu, ji patiria papildomų išlaidų sūnaus psichologo konsultacijoms, kurių kiekviena kainuoja po 45 Eur. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, teigdamas, kad pagal savo galimybes jis galėtų sūnui teikti periodinėmis išmokomis po 185 – 200 Eur. Be to, teigia, jog visi vaikai yra lygiateisiai, todėl remiantis CK 3.198 straipsnio nuostatomis, išlaikymo dydis jiems paprastai turi būti nustatomas vienodas. Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1312-127/2014, savo nepilnametėms dukroms D. ir M. atsakovas teikia periodinėmis išmokomis kiekvienai po 185 Eur, viso 370 Eur išlaikymą. Kita vertus, atsakovas mano, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaikui yra padidintos, tokio amžiaus vaikui nėra reikalinga 300 Eur suma maistui, išlaidos, skirtos laisvalaikiui, būreliams, atkreipė dėmesį į tai, kyla abejonių dėl būsto nuomos išlaidų, nes gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra sudaryta su asmeniu, kuris yra jos dabartinis partneris.

37. Išklausius byloje dalyvavusių asmenų, jų atstovų, paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriam šiuo metu yra septyneri metai, viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą : vaikas lanko valstybinę pradinio ugdymo įstaigą, pagal pasirinkimą jo pomėgius atitinkančius neformaliojo ugdymo būrelius, yra sveikas, specialių poreikių neturi, todėl teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimalios mėnesinės algos suma, šiuo metu sudaranti 708,42 Eur. Iš į bylą pateikto vaikų psichologės elektroninio laiško turinio matyti, kad vaikas turi šiltą ryšį su tėvu, kurį patariama nuosekliai palaikyti, taip pat siūloma mamai skirti laiką bendrauti su vaiku dviese, be kitų žmonių (DOK-59770). Nors tokios terapijos nauda vaiko raidai neabejotina, kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad vaikas turi specialių poreikių, nes medicininiais dokumentais nėra nustatyta jokių susirgimų, kuriems būtų paskirtas gydymas, tane tarpe psichoterapinis. Be to, iš minėto laiško matyti, kad vaiko psichinės sveikatos būklė priklauso ir nuo pačių tėvų tinkamo bendravimo su vaiku.

38. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

40. Remiantis bylos duomenimis ieškovė nuo 2023-01-05 buvo registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba, gauna apie 1300 Eur dydžio darbo užmokestį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 20/27 dalys žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi gyvena 4 kambarių (120 kv. m) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Vilniaus dizaino kolegijai, vadovaujamai A. F., ieškovės sugyventinio. Taip pat bylos duomenimis ieškovė yra priėmusi savo tėvų palikimą – neįregistruotus statinius, esančius žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių, registruotų savo vardu, ieškovė šiuo metu neturi. Remiantis bylos medžiaga, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), išmokamos pajamos siekia apie 1000 Eur. Atsakovas turi papildomų pajamų iš individualios veiklos (skaitmeninio dizaino, fotografavimo), kurias pats įvardino, kaip nereikšmingas. SEB banko duomenimis pagal kreditavimo sutartis, sudarytas 2007 m. ankstesnės santuokos metu, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, kurių likučiai 2022-12-12 dienai siekė 41 826,97 Eur ir 26 404,54 Eur (DOK-201352). Jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių spręsti, kokio dydžio išlaidos yra patiriamos šių paskolų grąžinimui, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi dar dvi nepilnametes dukras, kurioms šiuo metu teikia 370 Eur išlaikymą (kiekvienai po 185 Eur). Atsakovas aukštojo ar profesinio išsilavinimo neturi, tačiau yra jaunas, darbingas, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nuo 2020-08-06 atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini).

41. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Pažymėtina ir tai, kad pagal, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

42. Tėvų turtinės padėties analizė leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovė, ir atsakovas yra darbingo amžiaus, abu turi pragyvenimo šaltinius – gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo vertinti ją kaip nelygiavertę. Nesutiktina su atsakovu, kad išlaikymas sūnui D. turi būti teikiamas tokio pat dydžio, kaip ir jo dukroms iš pirmos santuokos. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo matyti, kad šalys santuoką nutraukė bendru sutikimu, tarpusavyje susitarę dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir atsakovo teiktino išlaikymo dukroms M. ir D.. Susitarimas buvo sudarytas prieš 10 metų, esant kitokiai šalies ekonominei situacijai, skirtingai valiutai, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent tokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, dėl kurio susitarta 2014 metais, turi būti nustatytinas ir šios bylos šalių nepilnamečiui sūnui D..

43. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, turi pastovias darbines pajamas, galimybes ieškoti papildomo darbo, įgyti naujų profesinių įgūdžių, vystyti individualią veiklą, siekiant užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius bei palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Duomenų, kad dėl atsakovo darbingumo sumažėjimo dėl jo sveikatos būklės byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, todėl atsakovo finansinės galimybės teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį orientacinį dydį, atskaičius universalią vaiko išmoką (95,25 Eur) ir šiuo metu kiekvienam iš tėvų sudarantį po 306 Eur, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, vertintinos vaiko naudai.

44. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui išlaikymas po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2023 m. vasario 22 d. iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė Ž. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas atmeta, kaip neįrodytą.

45. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

46. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

47. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

48. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos iki ieškinio pateikimo dienos, kuris per šį laikotarpį atsakovui sumokėjus 210 Eur, sudaro 1540 Eur (5 mėn. x 350 Eur – 210 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per nurodytą laikotarpį būtų teikęs išlaikymą daugiau, nei nurodo ieškovė. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

50. Kita vertus, ieškovė nepagrindė, kodėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 350 Eur per mėnesį. Nustačius, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga orientacine pripažįstama minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo suma, kurią šalys turi mokėti lygiomis dalimis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančios minimalios algos dydžio sumą, iš jos atskaičius vaiko išmoką.

51. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčius – 533 Eur, iš kurios atėmus 80,50 Eur, minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma nuo rugsėjo mėnesio bendra šalims tenkanti išlaikymo suma sudarė 452,50 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 226,25 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1d. MMA buvo 840 Eur (į rankas 633 Eur), todėl minimali išlaikymo suma turėjo būti 316,50 Eur, iš kurios atėmus 85,75 Eur dydžio universalią išmoką, minimalus kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis sudarė 273,63 Eur (633 – 85,75 : 2). Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma už laikotarpį nuo 2022 metų rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 905 Eur (4 mėn. x 226,25), o nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (1 mėn. x 274 Eur), todėl ieškovei patvirtinus, kad atsakovas per šį laikotarpį pervedė vaiko išlaikymui 210 Eur, atsakovo įsiskolinimas sudaro 969 Eur, kuris ir priteistinas iš atsakovo. Likusi ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atmestina.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

52. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

54. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

55. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ginčai tarp šalių dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos vykdymo kyla, nes tuo klausimu vyko teisminis ginčas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisme (civilinė byla Nr. 2VP-6342-804-2024). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3d. nutartimi buvo nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi D. laikinoji tvarka. Kita vertus, iš šalių paaiškinimų matyti, jog dėl esminių bendravimo tvarkos sąlygų ginčo nėra. Ieškovė aiškios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos prašo, siekdama vaiko ir tėvo bendravimo reguliarumo, o atsakovas su tam tikromis išlygomis su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka. Teismas kritiškai vertina atsakovo pageidavimą vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą nurodyti Trakus, kurie, jo teigimu, yra vienodai nutolę nuo Vilniaus, kur šiuo metu gyvena ieškovė, ir jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Viena vertus, šalys turi bendradarbiauti, ir tarpusavyje gali susitarti kitaip, teismas tokį atsakovo prašymą laiko nepagrįstu. Vaiko perdavimo vietos nustatymas Trakuose, o ne jo gyvenamojoje vietoje, nepagrįstai sukuria papildomus įsipareigojimus motinai, kuriai ir šiaip tenka daugiau pareigų, susijusių su vaiko auginimu ir rūpinimusi. Tačiau teismas sutinka, kad tėvo bendravimas savaitgaliais vyktų, sūnų paimant penktadieniais 18 val., grąžinant jį motinai sekmadienį 18 val., o ne pirmadienį 8 val. ryte į vaiko ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą, kaip siūlo ieškovė. Teismo vertinimu, vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienio vakarą, labiau atitinka prioritetinius vaiko interesus, leidžia namie pasiruošti rytdienos užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Be to, įvertinus tai, kad tėvo su sūnumi ryšys nėra nutrūkęs, vaikas noriai su juo bendrauja, kas antrą savaitgalį, vyksta į keliones, bendravimo tvarka, kurioje būtų numatyta tėvo teisė (ne pareiga) bendrauti su sūnumi rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, prieš tai iš anksto informavus vaiko motiną, prioritetinių vaiko interesų nepažeidžia, teismo nuomone, sukurs mažiau tarpusavio ginčų, šiuos klausimus šalims tarpusavyje susitarti.

56. Pažymėtina, kad Tarnyba, susipažinusi su priešieškinyje siūloma tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, išvadoje pasisakė, kad ji vaiko interesams neprieštarauja, yra konkreti ir aiški vykdymui, joje aptariamas vaiko bendravimas su tėčiu kas antrą savaitgalį, atostogų bei švenčių laikotarpiu, numatoma švenčių rotacija, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Tarnybos vertinimu, šalims geranoriškai laikantis tokios bendravimo tvarkos, bus užtikrinta vaiko teisė matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, neprarasti tarpusavio ryšio, jį stiprinti.

57. Įvertinęs bylos medžiagą, joje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus teismas nustato tokią nepilnamečio vaiko D. bendravimo tvarką su tėvu: 1) tėvas su sūnumi D. bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną Ž. J. arba ugdymo įstaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pas vaiko motiną sekmadienį 18.00 val.; 2) jei tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta užsiėmimai / neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės /varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose; 3) tėvas su sūnumi D. poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdas, neporiniais metais – Šv. Velykas, o kiekvienais metais - Tėvo dieną; 4) tėvas su sūnumi D. praleidžia 4-6 savaites per vaiko vasaros atostogas (skaidant jas 2 ar 3 kartus), šių atostogų laiką suderinęs ne vėliau kaip prieš mėnesį su vaiko motina; 4) tėvas su sūnumi D. turi teisę praleisti vaiko ugdymo įstaigos rudens, žiemos arba pavasario atostogas, apie jas informuodamas vaiko motiną ne vėliau, kaip prieš du mėnesius; 5) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors svarbių priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), šalys privalo viena kitą informuoti telefonu at kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau, kaip prieš dieną. 6) šalys privalo informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; 7) nepilnamečio vaiko tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis galimybes. Vaiko tėvai raštu, ar el. paštu ar SMS žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

58. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teismui ieškovės pateiktais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog 2020-03-07 ieškovė įsigijo transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jau pardavė, o atsakovas 2020-08-06 įsigijo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos transporto priemonės šalių buvo įsigytos joms gyvenant skyriumi, todėl šio registruoto kilnojamojo turto padalijimo klausimai byloje nespręstini. Kito registruoto turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalys neturi.

Dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo

59. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

60. Tais atvejais, kai nėra pagrindo pripažinti vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

61. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 15 153 Eur piniginę kompensaciją už jos turto pagerinimą, o teismui netenkinus šio reikalavimo, prašo pripažinti gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti ½ dalį gyvenamojo namo, pastatyto žemės sklype , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, priteisiant turtą ieškovei, o atsakovui iš jos priteisiant 15 000 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį.

62. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra ieškovės tėvų statyti neregistruoti statiniai. Ieškovė pripažino, jog po tėvų mirties priėmė jų palikimą, tačiau statinių neįregistravo, nes tai reikalauja didelių finansinių investicijų, o gyvenamojo namo statybai suteiktas statybos leidimas yra seniai pasibaigęs. Nepaisant to, kad nekilnojamasis turtas nurodytu adresu nėra įregistruotas viešame registre, jo faktinis buvimas yra patvirtintas tiek šalių paaiškinimais, į bylą pateiktomis nuotraukomis, tiek ir viešai prieinama informacija Google street view pagalba (DOK-41493). Iš nuotraukų galima spręsti, jog gyvenamojo namo dalis, kurią atsakovo teigimu, šeima įsirengė ir pritaikė savo šeimos poreikiams, buvo visiškai neįrengta, netinkuotos sienos ir langai. Patalpoje matyti sukrautos statybinės medžiagos, statybos įrankiai, ant grindų sudėti daiktai (DOK-71493). Kita vertus, ieškovė neginčijo, kad namo dalis, kurią jo tėvai leido įsirengti ir joje šeimai gyventi, buvo jų įrenginėjama, pripažino, kad negyvenamos patalpos buvo pritaikytos šeimai gyventi, įvesta elektra, vandentiekis, keičiami langai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas K. T., teigdamas, kad padėjo atsakovui iškrauti statybines medžiagas. Taip pat iš pateiktų nuotraukų matyti, kad remonto darbus vykdė atsakovas, kuris, be kita ko, dėl tam tikrų darbų atlikimo turėjo ir ieškovės tėvo V. J. P. išduotą įgaliojimą. Aplinkybes, kad būstas gimus vaikui buvo suremontuotas bei pritaikytas šeimai gyventi, patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti įrengta santechnika, sustatyti baldai, sutvarkyta namo aplinka. Įvertinus atliktų darbų mastą, nėra pagrindo teigti, kad šie darbai galėtų būti prilyginti prie tų būsto remonto darbų, kuriuos privalu atlikti panaudos gavėjui, kaip teigia ieškovė.

63. Atsakovo teigimu, prie būsto įrengimo jis prisidėjo ne tik savo darbu, bet ir savo asmeninėmis lėšomis. Investicijų į gyvenamojo namo įrengimą dydį atsakovas grindžia į bylą pateiktu šalių susirašinėjimu, kuriame jos pateikė savo skaičiavimus. Jokių finansinių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių ūkines operacijas, susijusias su prekių ir/ar paslaugų teikimu, atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pasak atsakovo, namo įrengimui buvo panaudotos jo sutaupytos asmeninės 20 000 Lt dydžio piniginės lėšos, kurias jis pervedė į savo banko sąskaitą 2014 m. rugsėjo 17d. (DOK-201351). Pažymėtina, jog ši piniginė operacija įvyko jau po šalių santuokos įregistravimo, todėl nurodyta suma laikytina bendrąja jungtine nuosavybe, o asmeniniu vieno sutuoktinio turtu tokios lėšos galėtų būti pripažintos tik tuo atveju, jei atsakovas paneigtų įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3. 88 straipsnio 2 dalis). Visgi, byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad šios lėšos buvo jo sutaupytos ir nesudaro pagrindo jas pripažinti asmeninėmis. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ankstesnė santuoka, matyti, jog sutuoktiniai jokių santaupų nesidalino, be to, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktu atsakovas įsipareigojo 2000 Lt. išlaikymo įsiskolinimą vaikų motinai M. J. išmokėti per 24 mėnesius. Įvertinus tai, kad nauja santuoka su ieškove buvo sudaryta jau po pusmečio, kuomet jis dar turėjo skolų vaikų išlaikymui, nėra pagrindo manyti, kad nurodytos piniginės lėšos, po vestuvių įneštos į jo banko sąskaitą, buvo atsakovo asmeninės. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kuriais remiantis įstatymo nustatytą prezumpciją galima būtų pripažinti paneigta ir 2014 m. rugsėjo 17 d. pervestas pinigines 20 000 Lt dydžio pinigines lėšas laikyti atsakovo asmeninėmis.

64. Kita vertus, bylos duomenimis patvirtinta, jog ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu nors ir nėra registruota viešajame registre, yra ieškovės paveldėta, bendru darbu bei bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis buvo įrengta ir pritaikyta šeimai gyventi. Iš to seka, kad šiuo metu ieškovės dispozicijoje esantis nekilnojamasis turtas, 2014-2019 metais sutuoktinių bendromis pastangomis buvo pagerintas. Atsakovo teigimu, į gyvenamojo namo remontą ir jo įrengimą buvo investuota ne mažiau, kaip 30 306 Eur, todėl pusė šios sumos (15 153 Eur) turėtų būti jam kompensuota. Kaip jau minėta, jokių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio lėšų investavimą namo įrengimui, byloje nėra. Todėl teismas remiasi į bylą pateiktu šalių elektroniniu susirašinėjimu, iš kurio matyti, jog ieškovė iš esmės pripažįsta atsakovo realų piniginį indėlį į turto pagerinimą. Nors šalys nuo 2017 metų skaičiavo namo įrengimui savo panaudotas pinigines lėšas ir teikė vienas kitam įvairius paskaičiavimus, teismas mano esant tikslingu šiuo atveju remtis paskutiniu šalių susirašinėjimu, kuriuo tiek ieškovė, tiek atsakovas, sutaria dėl 7000 Eur dydžio skolos (su tam tikromis išlygomis) atsakovui už ieškovei likusio turto pagerinimą. (2022m. sausio 18 d. el. laiškai). Ieškovės sutikimas atsakovui išmokėti nurodyto dydžio skolą už jo indėlį įrengiant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, yra rašytinis įrodymas, leidžiantis pagrįstai teigti, kad 7000 Eur dalimi atsakovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu priklauso ieškovei, pagerinimo.

65. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).

66. Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą iš dalies tenkintinas, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 7000 Eur skolos. Likusi šio priešieškinio reikalavimo dalis laikytina nepagrįsta, todėl atmestina, kaip neįrodyta.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo

67. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nurodydama, kad atsakovas iš šeimos lėšų mokėdamas bankui pagal kredito sutartį už savo asmeninio turto įsigijimą, sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, ir siekdama priteisti už tai kompensaciją, ieškovė turėtų atitinkamai pagrįsti, kad atsakovas šiuos mokėjimus atliko neturėdamas ieškovės sutikimo arba kad nurodytos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Nustačius, kad turtas buvo sumažintas ir ieškovei teigiant, kad lėšos panaudotos be jos sutikimo, atsakovui tokiu atveju tenka pareiga pagrįsti, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

68. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atlikusi paskaičiavimus nurodo, jog nuo šalių santuokos įregistravimo momento iki 2019 m. spalio 21 d., kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas vykdė finansinius įsipareigojimus SEB bankui pagal kredito sutartį, sudarytą buvusios santuokos metu, ir bankui sumokėjo 8887,39 Eur, o vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1312-127/2014, savo vaikų iš ankstesnės santuokos išlaikymui sumokėjo 15088,53 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovo mokėjimai tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui, tiek ir vykdant solidarius įsipareigojimus su buvusia sutuoktine, negali būti laikomos šeimos prievolėmis, todėl prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją, kurios dydis atitinka ½ dalį sumokėtų sumų, t. y. 11 987,97 Eur.

69. Su tokia ieškovės teisine pozicija sutiktina tik iš dalies. Remiantis bylos duomenimis atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, vykdė finansinius įsipareigojimus SEB Bankui ir per laikotarpį nuo santuokos įregistravimo iki 2019 m. spalio 21d., kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, bankui sumokėjo 8887,39 Eur. Šių mokėjimų dydis yra paremtas atsakovo banko sąskaitos išrašais (DOK-201352). Atsižvelgiant į tai, kad šios piniginės lėšos buvo skirtos paskolos grąžinimui už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, jas mokant bankui, buvo sumažinta jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ½ dalį bankui sumokėtos sumos, t. y. 4443,70 Eur, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

70. Tačiau ieškovės reikalavimas jai kompensuoti ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų, skirtų jo nepilnamečių dukrų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m. išlaikymui, atmestinas. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, žinojo, kad jis turi nepilnamečių vaikų, o tuo pačiu ir pareigą teikti jiems išlaikymą. Kitaip tariant, ieškovei buvo žinoma, kad atsakovo šeima, tai ir dvi jo nepilnametės dukros iš pirmos santuokos. Ieškovė pripažino, kad jos sūnus D. bendrauja su seserimis, jo tėvo dukromis, taigi yra palaikomas šeiminis ryšys. Tuo remiantis nėra pagrindo teigti, kad atsakovo tuo metu teiktas išlaikymas dukroms M. ir D. nebuvo skirtas šeimos poreikiams patenkinti, todėl ieškovės reikalavimas kompensuoti jai dalį vaikams išmokėtų sumų, laikytinas nepagrįstu nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu. Remiantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 7544,27 Eur dydžio kompensaciją atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl piniginių kompensacijų priteisimo buvo iš dalies patenkinti – nuspręsta iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 4443,70 Eur skolos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, o iš ieškovės atsakovui priteisti 7000 Eur skolos už ieškovei priklausančio turto pagerinimą, todėl atlikus priteistinų piniginių lėšų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2556,30 Eur (7000 – 4443,70) skolos.

Dėl kito turto padalijimo

71. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 10 vnt. (16-19 a.) senovinių monetų (apie 1000 Eur vertės), kurias jis padovanojo ieškovės tėvui. Pažymėtina, kad reikalaujamas priteisti turtas buvo padovanotas ne sutuoktinei, o jos tėvui, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodomą turtą privalu įtraukti į dalintino bendrojo sutuoktinių turto balansą. Nesant duomenų, kad toks turtas realiai egzistavo bendrosios nuosavybės pabaigoje ir kad jis yra ieškovės dispozicijoje, atsakovo reikalavimas dėl 10 vnt. senovinių monetų priteisimo negali būti tenkinamas.

72. CK 3.70 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kita. Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškia reikalavimą ieškovei grąžinti jam jo vestuvinį žiedą, kuriame, be kita ko, buvo išgraviruoti jo inicialai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, toks prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

73. Atsakovas priešieškiniu prašo jo naudai priteisti nešiojamąjį kompiuterį Lenovo B51-80 15.6*FHD 15, kuris buvo įsigytas už 415 Eur pagal 2016-11-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8800237180. Pirkėjai šiame dokumente nurodyti (duomenys neskelbtini)ir G. J., kaip šios MB savininkas. Toks reikalavimas ieškovei buvo reiškiamas ir atsakovo 2021-09-05 elektroniniu laišku. Nors ieškovė teigia, kad šis turtas negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą, nes sąskaita už kompiuterį išrašyta juridinio asmens vardu, kita vertus, pripažįsta, jog ši įmonė priklausė atsakovui ir šia įranga ji naudojasi. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas atsakovo reikalavimą laiko pagrįstu, priteisdamas nešiojamąjį kompiuterį Lenovo B51-80, šiuo metu jo įvertintą 200 Eur, atsakovui.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

74. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys bendrų kreditorių neįgijo, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turėtų prievolių tretiesiems asmenims, todėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

75. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

76. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustačiusios atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D., paliekamos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

78. Nagrinėjamu atveju ieškovės Ž. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 379 Eur žyminio mokesčio (170 Eur (CBP- 2441) + 190 Eur (DOK- 123439) +19 Eur (DOK-201352), 6000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK- 59771).

79. Atsakovo G. J. bylinėjimosi išlaidas (DOK-59754, DOK-71493) sudaro 405 Eur sumokėto žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dalies (101 Eur) sumokėjimą prašė teismo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo), 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su byla, atsiliepimo parengimas - 8 val. × 50 Eur/val. ? 400 Eur; priešieškinio ir patikslinto priešieškinio parengimas - 6 val. × 50 Eur/val. ? 300 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdžiuose - 6 val. × 50 Eur/val. ? 300 Eur.

80. Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje iš dalies patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 104,62 Eur žyminio mokesčio, t.y. 82,62 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (306 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 22 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

81. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pavardžių nustatymo, be to, šalys iš esmės sutarė ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, todėl teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, įvertindamas tik ginčijamų reikalavimų procesinį rezultatą.

82. Tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, spręstina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 59,25 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 87 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 63 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto sumažinimą patenkintas 37 proc.).

83. Atsakovo priešieškinio reikalavimai šiuo atveju tenkinti taip pat iš dalies, t. y. 70,66 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl kilnojamojo turto priteisimo tenkintas 66 proc. (tenkinti du iš trijų reikalavimų) + reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovės turto pagerinimą tenkintas 46 proc.

84. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 59,25 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3779 Eur (6379 Eur x 59,25 proc. : 100), o iš ieškovės atsakovui, tenkinus priešieškinio reikalavimus 70,66 proc., priteistina 989 Eur (1400 Eur x 70,66 proc. : 100). Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2790 Eur bylinėjimosi išlaidos – (3779 Eur -989 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinys ir priešiekinys tenkintini iš dalies.

Santuoką tarp Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 237, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2019 m. spalio 21d.

Po santuokos nutraukimo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę– „J.“ ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove Ž. J., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, kad:

1) tėvas su sūnumi D. bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną Ž. J. arba ugdymo įstaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį 18.00 val.;

2) jei tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta užsiėmimai/neformali veikla /būreliai /stovyklos/treniruotės/varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose;

3) tėvas su sūnumi D. poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdas, neporiniais metais – Šv. Velykas, o kiekvienais metais - Tėvo dieną;

4) tėvas su sūnumi D. praleidžia 4-6 savaites per vaiko vasaros atostogas (skaidant jas 2 ar 3 kartus), šių atostogų laiką suderinęs ne vėliau kaip prieš mėnesį su vaiko mama;

5) tėvas su sūnumi D. turi teisę praleisti vaiko ugdymo įstaigos rudens, žiemos arba pavasario atostogas, apie jas informuodamas vaiko mamą ne vėliau, kaip prieš du mėnesius;

6) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors svarbių priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), šalys privalo viena kitą informuoti telefonu at kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau, kaip prieš dieną.

7) Šalys privalo informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

8) Vaiko tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis galimybes. Vaiko tėvai raštu, ar el. paštu ar SMS žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. vasario 20 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 969 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Paskirti ieškovę Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2556,30 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 30 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vestuvinį žiedą (100 Eur vertės) ir nešiojamąjį kompiuterį Lenovo B51-80 15.6 FHG 15, įsigytą 2016-11-03 už 415 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8800237180 (200 Eur vertės).

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2790 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. J.. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 104,62 Eur (vieną šimtą keturis eurus 62 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6701-465/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos nustatymo palikti galioti iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikinti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė