- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-834-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- N. G., O. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams N. G. ir O. G. (O. G.) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 1 179,16 EUR skolos už šilumos energiją nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., 35,49 EUR delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 117 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ solidariai iš atsakovų N. G. ir O. G. 1 179,16 EUR skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. spalio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,19 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei solidariai iš atsakovų N. G. ir O. G. 7,16 EUR bylinėjimosi išlaidų.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovams N. G. ir O. G. pagal 2006 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AR-6326 nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d.; ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovai, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovai ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovų skola už tiektą šilumos energiją sudaro 1 179,16 EUR. Tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 1 179,16 EUR už tiektą šilumos energiją nuo 2014 m. gegužės iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ir 35,49 EUR delspinigių, skaičiuojant 0,04 proc. ne daugiau kaip už 180 dienų. Duomenų, kad būtų buvusi sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais, nėra. Pažymėtina, kad 35,49 EUR delspinigių suma gauta skaičiuojant ne 0,04 procento, bet 0,02 procento delspinigius, kaip nurodyta teismui pateiktoje 2017-07-17 mokesčių apskaičiavimo pažymoje. Iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 32,87 EUR delspinigių apskaičiuota nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. ir nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. apskaičiuota 2,62 EUR delspinigių, t. y. 35,49 EUR delspinigių apskaičiuoti daugiau nei už 180 dienų (365 dienos), tai yra ieškinio prieduose užfiksuota informacija neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, jog 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Be to, teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovus apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Be to, pažymėtina, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016-02-10 nutarime „Dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties“ yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 35,49 EUR delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 EUR išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį nurodė: „Ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė.“ Ši nutartis įsiteisėjusi, joje pateikti teismo išaiškinimai nėra pripažinti nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, ieškovės prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas. Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir iš atsakovų ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė 26,19 EUR žyminio mokesčio bei 7,16 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai solidariai iš N. G. ir O. G. 35,49 EUR delspinigių, padidinti ieškovei iš N. G. ir O. G. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 117 EUR, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo laikosi Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose.
4.2. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais, todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše. Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius iš individualią (rašytinę) sutartį nepasirašiusio asmens negali būti pripažintas nesąžiningu.
4.3. Nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 ir nuo 2016-12-01 iki 2017-05-31 (laikotarpiai už 6 mėnesius) nuo konkrečių neapmokėtų sąskaitų (o ne nuo visos skolos sumos) sumų, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius būtų gautos tos pačios delspinigių sumos.
4.4. Ieškinio senaties institutą spręsdamas dėl delspinigių priteisimo teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovas šioje byloje nereiškė.
4.5. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių, priteistas žyminis mokestis nuo 26,19 EUR didintinas iki faktiškai sumokėto 27 EUR žyminio mokesčio.
4.6. Ieškovės sumokėtas atlyginimas advokatui atitinka 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškos praktikos laikomasi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose.
4.7. Ieškovė sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą, mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijose. Tačiau šis atlyginimas yra akivaizdžiai ne per didelis, atitinka visus protingumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nepriteisė. Be to, ieškovė be advokato pagalbos supaprastinta tvarka kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismo įsakymas buvo panaikintas, o pareiškimas paliktas nenagrinėtas.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
8. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovams N. G. ir O. G. pagal 2006 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AR-6326 nuo 2006-08-16 iki 2016-09-15. Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovai, tiekė šilumos energiją ir už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio susidarė 1 179,16 EUR įsiskolinimas. Ieškovė taip pat apskaičiavo delspinigius, bendra suma 35,49 EUR.
Dėl delspinigių priteisimo
10. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.
11. Pagal ginčo teisiniams santykiams taikytino Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, kurios šilumos pirkimo–pardavimo sutartims galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių netenkino ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, kad ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildina iš pavėlavimo sumokėti už šilumos energiją, o ne iš suteiktų nuomos ar komunalinių paslaugų, todėl ji negali vadovautis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Be to, 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedo 24 punkte įtvirtinta, kad, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovus apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį, ir nėra su atsakovais sudaryta rašytinė sutartis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.
12. Šioje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550). Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Todėl ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį.
13. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 dalį balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, yra laikomos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis. Ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovų buto šildymą, atsakovai priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 35,49 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovų.
15. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.
16. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovų 35,49 EUR Eur delspinigių, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
17. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 27,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino motyvuodamas tuo, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
19. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
20. Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 90,00 Eur. Ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašoma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus atlyginimo už ieškinio paruošimą dydis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šios sumos.
21. Taip pat pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo, sumažino priteistino žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, priteistino žyminio mokesčio dydis didintinas iki 27,00 Eur.
22. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 117,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalys naikintinos ir ieškinio dalis dėl delspinigių bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme tenkintina (CPK 326 str. 1d. 2p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
24. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, priteistinos visos apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-17 sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių rezoliucinės dalies pirmą bei antrą pastraipas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovų N. G. ir O. G. (O. G.) solidariai 1179,16 Eur skolos, 35,49 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų N. G. ir O. G. priteisti po 58,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.‘‘
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog kita ieškinio dalis atmesta.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovų N. G. ir O. G. po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.