Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ž.“, AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

11.1. Ieškovas V. D. 2023 m. balandžio 8 d. lankėsi HBH kavinėje. Pateikus užsakymą, ieškovas su vaikais nuėjo į atsakovo veiklos plote esantį žvėrinčių (gyvūnų aptvarą, kuriame gyvūnai juda laisvai). Įėjimas į žvėrinčių buvo mokamas, todėl buvo sumokėta už įėjimą ir prie įėjimo buvo įsigyti pašarai gyvūnams (nedidelis indelis), kuriuos pardavinėjo atsakovo personalas. Įėjus į gyvūnų aptvarą, vaikai pradėjo šerti vištas, o ieškovas buvo šalia. Baigiant šerti vištas, ieškovas pajuto labai stiprų smūgį į nugaros srities dešinę pusę. Dėl stipraus ir netikėto smūgio, ieškovas parkrito ant žemės ir ėmė šaukti, kad vaikai bėgtų iš gyvūno aptvaro. Tada ieškovas nuėjo atsisėsti prie prižiūrėtojo ir paprašė, kad pastarasis surinktų ieškovo daiktus. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Atvykus GMP nedelsiant buvo suleisti vaistai nuo skausmo ir ieškovas išvežtas į Klaipėdos respublikinę ligoninę. Ligoninėje buvo atlikti tyrimai ir tapo žinoma, kad yra stipriai išnirusi alkūnė, todėl būtina ją įstatyti atgal bei ranką sugipsuoti.

11.2. Atsakovė UAB „Ž.“ savo vykdomą veiklą yra apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu.

11.3. Draudimo bendrovė AAS „BTA Insurance Company“ filialas, Lietuvoje atliko negautų pajamų paskaičiavimą ir priėmė sprendimą, kad įvykęs įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, laikytinas nedraudiminiu įvykiu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų ir skundžiamo sprendimo teisėtumo

12. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovė UAB „Ž.“ neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir turtui, juolab, kad atsakovė UAB „Ž.“ pasivaikščiojimą gyvūnų aptvare ir jų maitinimą pateikia kaip mokamą pramogą. Teismo vertinimu, ieškovas neatliko jokio veiksmo, kuris būtų galėjęs iššaukti lamos agresiją, nes lamos prie ieškovo atėjo iš nugaros. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Ž.“, vykdydama veiklą, kuri patenka į padidinto pavojaus šaltinio sąvoką, atitinkamai turi prisiimti ir atsakomybę už jos nuosavybėje ir žinioje esančius gyvūnus. Teismo vertinimu sąvokos ,,Žvėryno valdymas“ naudojimas polise turi apimti ir gyvūnų padarytą žalą. Dėl to teismas 2023 m. balandžio 8 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl turtinę žalą priteisė iš AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Be to, teismas, įvertinęs teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad ieškovui priteistina 3000 Eur neturtinės žalos suma, ją priteisiant iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per Lietuvos filialą, yra teisinga ir atitinkanti protingumo kriterijus.

13. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą ir priteisus 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kai ieškovas tokio reikalavimo ieškiniu, patikslintu ieškiniu, ar teismo posėdžių metu nereiškė, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Apelianto nuomone, norint, kad dėl įvykio patirta neturtinė žala būtų atlyginta draudiko, pirmiausia turi būti konstatuotas draudžiamasis įvykis, be to, į draudimo polisą privalėjo būti įtraukta „Individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.22 Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą“. Apeliantas teigia, kad draudimo šalių santykius apibrėžia draudimo sutartis ir jų sudedamoji dalis – Taisyklės, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai yra išskirtas nedraudžiamasis įvykis dėl gyvulių ir gyvūnų sukeltos žalos, draudimo sutartyje nėra jokių papildomų sąlygų, eliminuojančių šį nedraudžiamąjį įvykį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, neatėmė besąlyginės išskaitos iš priteisiamos sumos.

15. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.267 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, ši teisės norma įtvirtina griežtosios deliktinės atsakomybės atvejį, kai atsakomybė taikoma be kaltės. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.

16. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

17. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad nors apeliantas skunde pateikia koncentruotus motyvus dėl išskaitos, neturtinės žalos atlyginimo (ir draudimo sutarties kontekste), tačiau apeliantas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą visa apimtimi ir ieškinį atmesti. Taigi apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu visa apimtimi: ir dėl draudimo sutarties nuostatų aiškinimo dėl turtinės žalos atlyginimo, priteistos turtinės žalos dydžio, ir dėl draudimo sutarties aiškinimo dėl neturinės žalos atlyginimo, priteisto neturtinės žalos dydžio, draudimo sutartyje nustatytos išskaitos. Dėl nurodomų priežasčių apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą visa apimtimi.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo draudimo sąlygų kontekste

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Ž.“ savo civilinę atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos buvo apdraudusi 30 000 Eur suma.

21. Kai asmuo apdraudžia savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis), tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Tokiu atveju sprendžiant dėl draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, nustatančios draudiko atsakomybės ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis Nr. 3K-3-281/2013).

22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Ž.“ 2018 m. pateikė prašymą sudaryti civilinės atsakomybės draudimą, dėl kurio kreipėsi į UADBB „Tavo draudimas”. Atsakovė, kai ji teigia, siekė apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl žvėryno (žvėrių) galimos padaryti turtinės ir neturtinės žalos.

23. Taigi atsakovės UAB „Ž.“ tikslas buvo apsidrausti nuo galimos žalos padarymo tretiesiems asmenimis, kuri galėtų būti padaryta Žvėryno gyventojų – gyvulių ir gyvūnų. Pritartina UAB „Ž.“, kad būtent gyvuliai ir gyvūnai atitinkamą vietą / teritoriją įgalina įvardinti „Žvėrynu“, o būtent gyvulių ir gyvūnų laikymas, priežiūra, bei jų eksponavimas lankytojams apibrėžia tokios veiklos apibrėžimą – kaip „Žvėryno valdymas“.

24. Kaip matyti iš apelianto parengto draudimo poliso, draudimo objektas taip pat yra išskirtas, t. y. tiek civilinė atsakomybė dėl veiklos (viešbučio, maitinimo, žvėryno), tiek ir atskirai dėl pastatų (statinių). Draudimo sutartyje išskirtos trys draudimo objektų grupes: 1) žala padaryta vykdant nurodytą veiklą – Viešbučio ir maitinimo, žvėryno valdymas; 2) žala padaryta pateiktu netinkamos kokybės produktu ir paslauga - Viešbučio ir maitinimo, žvėryno valdymas; 3) apdrausta Draude?jo civiline? atsakomybe?, susijusi su turima nuosavybe (arba valdomu turtu) adresu: (duomenys neskelbtini).

25. Pažymėtina, jog Draudimo poliso dalyje „Kokia šio draudimo rūšis ?“ yra nurodoma, kad draudimo apsauga taikoma su draudėjui kylančia atsakomybe tretiesiems asmenims už padarytą žalą ne tik susijusia su statiniais (patalpos, teritorijos, reklaminiai stendai, kt.), tačiau ir su netinkamai atlikta paslauga (produkto civilinės atsakomybės draudimo atvejis). Papildomai pažymėtina, kad draudimo polise yra išskirti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (skyrius: „Kam netaikoma draudimo apsauga“). Matyti, kad į polisą kai kurie nedraudžiamieji įvykai yra perkelti iš Taisyklių (bendrosiose taisyklėse yra įvykių, kurie visiškai nesusiję su atsakovės veikla), tačiau apelianto Taisyklių Specialiosios dalies 4.1.31 punktas (nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi reikalavimai atlyginti žalą, kurią padarė draudėjo žinioje esantys gyvuliai ir gyvūnai), susijęs su atsakovės vykdoma veikla nėra perkeltas. Iš šalių ketinimo, tikslų dėl draudimo sutarties sudarymo galima spręsti, kad bendrųjų taisyklių 4.1.31 punktas nebuvo perkeltas į draudimo polisą, nes atsakovė UAB „Ž.“ gyvūnais (Žvėrinčiumi) užsiima profesionaliai (tai ne kita veikla, nesusijusi su gyvūnais, bet gyvūnų draudėjo žinioje yra), teritorija aptverta, jos lankomumas ribojamas, su gyvūnais dirba apmokyti žmonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad draudimo polise (dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą bei apimantis draudimo sutarties sąlygas, dėl kurių BTA ir Draudėjas susitarė) yra nurodomas draudimo objektas – žvėryno valdymas, nurodoma veikla - žvėryno valdymas, draudimo sąlygos dėl draudimo objekto aptartos individualiai bei išskirtos, polise žvėryno veikla nepatenka tarp nedraudžiamųjų įvykių (individuali sąlyga), į draudžiamuosius įvykius patenka atsakovės civilinė atsakomybė pagal įstatymus dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos, galima pagrįstai spręsti, kad 2023 m. balandžio 8 d. įvykis teismo teisėtai buvo pripažintas draudžiamuoju bei patenka į su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (draudimo poliso Nr. LT22-BCAD-00000218-1) reguliavimo sritį, atitinkamai atsakovė UAB „Ž.“ dėl žvėryno gyvūnų padarytos žalos yra apdrausta.

26. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl to, kad pagal draudimo sutartį atsakovė UAB „Ž.“ savo civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos buvo apdraudusi. Kaip žinoma, apeliantas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs atsakovę UAB „Ž.“. Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama jos dalis – Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011.1. Pagal Taisyklių specialiųjų sąlygų, Nedraudžiamųjų įvykių, 4.1.2. punktą, nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi reikalavimai atlyginti žalą: „susijusią su neturtinės (moralinės) žalos atlyginimu (Individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.22)“. Taigi, sutiktina su apeliantu, jog tam, kad dėl įvykio patirta neturtinė žala būtų atlyginta draudiko, turėjo būti konstatuotas draudžiamasis įvykis (tai konstatuota), antra, į draudimo polisą privalėjo būti įtraukta „Individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.22 Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą“ – to (skirtingai negu dėl žvėryno valdymo) šiuo atveju nebuvo, paminėta individuali sąlyga draudimo sutartyje /polise nėra įtraukta. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl neturtinės žalos iš atsakovės draudimo bendrovės priteisimo, ne iki galo tinkamai įvertino draudimo sutarties sąlygas neturtinės žalos atlyginimo kontekste ir jų sudedamąja dalį – Taisykles.

Dėl turtinės žalos dydžio

27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl patirto sužalojimo ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. negalėjo gauti pajamų, todėl atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ privalo atlyginti ieškovo negautas pajamas dėl patirto sužalojimo. Kadangi ieškovas papildomai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, teismas sprendė, kad iš patirtos žalos atskaitytina 293,10 Eur VSD ir PSD mokėtina mokesčių suma. Teismas konstatavo, kad bendra negautų pajamų suma, atskaičius mokėtinus mokesčius sudaro 14 528,88 Eur, o bendra žalos suma, įskaičius ir vaistus, paslaugas, kt., sudaro 14 938,30 Eur.

28. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

29. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – atitinkamai CK 6.283–6.291 straipsniuose.

30. Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

31. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą dėl 14 938,30 Eur turtinės žalos, kurią, jo nuomone, sudaro 14 528,88 Eur negautos pajamos ir 409,42 Eur turtinė žala.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, veiklą pagal verslo liudijimą vykdė V. D. ir I. D. kartu. Verslo liudijime nurodoma veiklos rūšis: kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla. Dera pažymėti, kad bylos duomenimis ieškovas yra kineziterapeutas, užsiima joga, atlieka masažą.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys iki galo neįrodo, ar ieškovas iš viso vykdė kažkokią veiklą, ar turėjo teisę versti veikla pagal verslo liudijimą nuo 2023 m. balandžio 1 d., t. y. teismui nebuvo pateikta duomenų, kad reikalaujamos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto bei jas ieškovas būtų realiai gavęs esant normaliai veiklai (kaip minėta, neaišku, ar ieškovas veiklą pagal verslo liudijimą vykdė ir ketino vykdyti). Svarbu tai, ieškovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, t. y. kaip ieškantis darbo asmuo. Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovas nepateikė nei sutarčių, nei kitų objektyviai jo pajamas patvirtinančių įrodymų (mokėjimo nurodymų, sąskaitos išrašų, pinigų priėmimo kvitų ir pan.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad spręsti klausimą dėl žalos dydžio (negautų pajamų) galėtų turint informaciją iš VMI apie V. D. ir I. D. išduotus verslo liudijimus už 2020-2023 m., apie V. D. ir I. D. pateiktas deklaracijas už 2020-2023 m. imtinai. Įrodymais galėtų būti ir Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimi duomenys apie V. D. ir I. D. apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimus duomenis apie V. D. ir I. D. registraciją užimtumo tarnyboje (pvz.: ieškovo teiktų prašymų tarnybai kopijos, tarnybos priimti sprendimai dėl V. D. ir I. D. registravimo užimtumo tarnyboje, išmokų apskaičiavimo ir skyrimo).

35. Kitas aspektas tas, kad sveikatos sistemoje galioja bendra taisyklė – išlaidos už gydymą yra finansuojamos iš Privalomos sveikatos draudimo fondo PSD lėšų. Šiuo atveju ieškovo pateikti duomenys apie turėtas tiesiogines išlaidas nepatvirtina, kad jos susijusios su atsakovų veiksmais / neveikimu. Liko neaišku, ar ieškovo nurodytos išlaidos buvo būtinos (pvz.: AB Ortopedijos technika, Kaunas; UAB Affidea Lietuva, Šiauliai), ar jas ieškovas patyrė savo pasirinkimu / sprendimu.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėtinas iš naujo, jos dydis iki galo nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Svarbu ir tai, jog nors draudimo bendrovėje administruojant įvykio bylą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ specialistas buvo apskaičiavęs ieškovo (pagal jo duomenis) patirtą turtinę žalą dėl 2023 m. balandžio 8 d. įvykio, tačiau pažymėtina, kad draudiko atlikti skaičiavimai nėra neginčijami. Dėl to atsakovai turi teisę kvestionuoti ieškovo šioje byloje prašomos priteisti ir neturtinės, ir turtinės žalos dydį.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

38. Ieškiniu (patikslintu ieškiniu) ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo 15 000 Eur neturtinę žalą priteisti iš atsakovės UAB „Ž.“. Bylos duomenimis, ieškovas nekeitė savo pozicijos. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas be teisinio pagrindo peržengė ieškinio ribas, tai lėmė nepagrįsto sprendimo dėl neturtinės žalos priėmimą.

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas).

40. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą ir priteisus 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kai ieškovas tokio reikalavimo ieškiniu, patikslintu ieškiniu, ar teismo posėdžių metu nereiškė (nors teismas sprendė, kad UAB „Ž.“ apdrausta dėl (ne)turtinės žalos tretiesiems asmenims), peržengė bylos nagrinėjimo ribas, apribojo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teisę į rungtynišką procesą (pateikti papildomus įrodymus, išsakyti poziciją ar pastabas), taigi ne iki galo tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir tai turėjo reikšmę priimant nepagrįstą sprendimą dėl (ne)tinkamo atsakovo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

41. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teismų praktiką, įvertinęs, kad neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose (pateiktose atsakovės UAB „Ž.“) yra nuo 300 Eur iki 1500 Eur, ieškovui priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisdamas ją iš AAS „BTA Baltic Incurance Company“.

42. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

43. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

44. Nurodytu aspektu, viena vertus, pažymėtina, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas).

45. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti bendrieji kriterijai: nukentėjusiojo veiksmai, žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra skirti neturtinės žalos dydžio įvertinimui visų konstatuotų aplinkybių kontekste, tai nėra savarankiškas pagrindas mažinti ar didinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

46. Byloje faktiškai nėra ginčo dėl to, kad dėl atsakovės UAB „Ž.“ žinioje esančių gyvūnų elgesio ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

47. Nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo, pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės analizavo ir vertino ieškovo veiksmus dėl įvykio, nurodoma, kad „netrukus link ieškovo pradėjo artėti lamos, tačiau jos buvo laikomos kartu su vištomis, todėl ieškovas buvo visiškai ramus ir įsitikinęs, kad lamos tiesiog ateina, tam, kad ir joms būtų duodami įsigyti pašarai; baigiant šerti vištas, ieškovas pajuto labai stiprų smūgį į nugaros srities dešinę pusę“; „ieškovas neatliko jokio veiksmo, kuris būtų galėjęs iššaukti lamos agresiją, nes lamos prie ieškovo atėjo iš nugaros“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liko neįvertinta, ar ieškovas buvo pakankamai atsargus, rūpestingas, kiek buvo būtina esamomis aplinkybėmis ir ėmėsi papildomų priemonių, jog išvengtų panašių situacijų, ar ieškovo elgesys atitiko saugaus elgesio taisykles, su kuriomis atsakovės teigimu lankytojai yra supažindinami prieš patenkant į Žvėrinčių. Ieškovas teismą įtikinėjo, kad „pajuto labai stiprų smūgį į nugaros srities dešinę pusę“, tačiau nenurodo, kokie medicininiai, ar kiti duomenys, kiti įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo suduotas stiprus smūgis (pvz.: liekamieji reiškiniai - kraujosrūvos, kt.). Kaip žinoma, teismas nėra medicinos ekspertas, dėl to būtent ieškovas, apibūdindamas įvykio aplinkybes, privalo pateikti jo nurodomas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad vien dėl to, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, priteisdamas ją iš AAS „BTA Baltic Incurance Company“, ne iki galo tinkamai atsižvelgė į ieškinio reikalavimą dėl tinkamo atsakovo, t. y. neindividualizavo neturtinės žalos dydžio atsakingo asmens, tuo peržengė ieškinio ribas, sprendžia, kad būtina iš naujo spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl išskaitos taikymo

49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Draudimo sutartyje šalys (UAB „Ž.“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“) susitarė dėl 300 Eur besąlyginės išskaitos, kurios apeliantas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pagal sutartį neatlygina, ją sumoka / padengia pati draudėja, t. y. atsakovė UAB „Ž.“ kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju (Taisyklių Bendrosios dalies 1.15 punktas; draudimo polisas).

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas žalos atlyginimą iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, minėtos sąlygos neanalizavo, dėlto galbūt nepagrįstai neatėmė besąlyginės išskaitos iš priteisiamos sumos. Šį klausimą būtina nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

51. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo išsprendė iki galo neišsiaiškinęs tikrųjų atsakovės UAB „Ž.“ draudimo sutarties dėl žvėryno valdymo tikslų, tikrosios valios, šalių draudimo sutarties sąlygų. Teismas taip pat iki galo tinkamai nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su turtinės žalos atlyginimu, neteisingai nurodė neturtinės žalos atsakovą. Neišsiaiškinus ir neįvertinus anksčiau įvardytų aplinkybių, pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė.

53. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

54. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

55. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad bylą dėl draudimo sutarties sąlygų pirmosios instancijos teismas išsprendė ne iki galo tinkamai įvertinęs sutarties sąlygų (tinkamai įvertinta tai, kad draudėja buvo apdraudusi Žvėryno valdymą (Žvėrinčius) turtine atsakomybe už trečiajam asmeniui padarytą žalą), neturinės žalos atlyginimą priteisė ne pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant šį šalių ginčą, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatuojant, kad draudėja UAB „Ž.“ buvo apdraudusi Žvėryno valdymą (Žvėrinčius) turtine atsakomybe už trečiajam asmeniui gyvūnų padarytą žalą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Proceso šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas turės būti išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylą iš naujo, atsižvelgiant į galutinį išnagrinėjimo rezultatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta kad 2023 m. balandžio 8 d. įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas V. D., yra draudžiamasis įvykis turtine atsakomybe, palikti nepakeistą.

Panaikinti kitą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.