Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria A. K., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 146 straipsnio 2 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d., apie 19.00 val. prie (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su sim kortele, bendros 500 litų vertės, tuo padarydamas M. R. 500 litų turtinę žalą, po ko nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo, tada naudodamasis šiuo telefonu pateko į interneto portale „ieškok.lt“ esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl ko anketos vėl neaktyvavus per 6 mėn., ji automatiškai ištrinama, taip pat jis ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus sms pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis, po ko paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato patalpose, sužinojęs, kad M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 196 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 03.30 val., prie (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po ko nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kako dešinę pusę ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant (duomenys neskelbtini) Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, o nepavykus uždaryti bagažinės – nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką, visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 146 straipsnio 2 dalyje.

A. K. laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. paleistas iš suėmimo, jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurios Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi vėl pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminas toliau buvo tęsiamas.

Teismas neatsižvelgė į jo asmenybę ir nepagrįstai padarę išvadą, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tariamas plėšimas tėra pykčio išraiška dėl su nukentėjusiąja kilusio konflikto. Pati nukentėjusioji apklausos metu yra patvirtinusi, kad jokio smurto jos atžvilgiu nebuvo, o dėl telefono kreipėsi į policiją tik dėl to, kad ji dirba buhaltere ir telefone buvo jos elektroniniai parašai. Teigia, kad niekada nedarė tyčinių nusikaltimų, iš nusikalstamų veikų nesipelno.

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimus ir nutartyje visiškai nepasisakė, dėl ko nėra skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymi, kad sekantis posėdis numatytas tik po trijų mėnesių, toks ilgas kardomasis kalinimas nepateisinamas.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. K. gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios M. R. parodymai, liudytojo V. S., J. A. ir kitų liudytojų parodymai, specialisto išvada, automobilio apžiūros protokolas ir kiti bylos dokumentai. Kiek šie duomenys patikimi ir teisingi, bei, ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė minėtus nusikaltimus, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Pagal Lietuvos Respublikos BK 121 straipsnio 2 dalį suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam buvo pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tokia teismo išvada pagrįsta tik iš dalies.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, reikia atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Visgi gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos gali pakakti pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Šioje byloje A. K. kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dukrą, kuria rūpinasi, buvo registruotas darbo biržoje, teismui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad paleistas iš suėmimo, jis ketino įsidarbinti, turi sergančią motiną, kuriai reikalinga pagalba. Byloje nėra duomenų apie jo turimus ryšius užsienyje ar kad jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam A. K. gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis, vengdamas teismo proceso ir gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to suėmimo terminas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kaltinamajam A. K. pratęstas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. K. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Pagal šio straipsnio 3 dalį spręstina, kad kaltinamasis trukdys procesui, jei yra duomenų, jog įtariamasis ar kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. K. pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jis 2015 m. vasario 13 d. apie 15.28 val. skambino nukentėjusiajai M. R. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 13 d. apie 18 val. nukentėjusiąją M. R. sekė mėlynos spalvos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K. draugui; 2015 m. vasario 16 d. apie 13–15 val. A. K. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo greta nukentėjusiosios namų (duomenys neskelbtini) ir stebėjo nukentėjusiosios kiemą, nukentėjusioji M. R. bei jos tėvas A. K. matė keturis kartus skirtingu laiku; 2015 m. vasario 17 d. apie 6.20 val. nukentėjusioji M. R. pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), kur pastaruoju metu gyvena, jos kambario langas, išeinantis į (duomenys neskelbtini) pusę, balkono turėklai apmėtyti žaliais kiaušiniais; 2015 m. vasario 21 d. nukentėjusioji M. R. rado nuleistą kieme stovėjusio jos automobilio ratą; liudytoja R. J., nukentėjusiosios draugė, parodė, kad A. K. jai skambino telefonu ir klausinėjo apie M. R., prašė susitikti, pasikalbėti; liudytoja J. Ž. parodė, kad jai į „Facebook“ paskyrą parašė A. K. draugas T. Š., jog A. K. nori susitikti, reikia jam padėti; liudytojas J. A. parodė, kad 2015 m. vasario 21 d. apie 21 val. jį, sustojusį su automobiliu prie sankryžos, priėjęs kalbino A. K., paprašė sustoti kelkraštyje, privažiavo savo automobiliu, klausinėjo apie M. R., prašė eiti pasikalbėti, bet liudytojas nesutiko. Visi šie duomenys duoda pagrindą manyti, kad jis pažeidė vieną iš jam tuo metu paskirtų kardomųjų priemonių ir numatytus draudimus bendrauti su nukentėjusiąja bei pagrindiniais bylos liudytojais. Šios aplinkybės yra įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartyje, sprendžiant dėl A. K. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pakeistų taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių į suėmimą pagrįstumo (5 t., b. l. 138-144). Šioje nutartyje konstatuota, kad A. K. pagrįstai taikytas suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kartu pažymint, jog ikiteisminis tyrimas užtruko dėl jo švelnesnes kardomąsias priemones pažeidžiančių veiksmų, dėl ko pareigūnai turėjo atlikti visumą papildomų veiksmų (papildomai apklausti liudytojus ir atlikti kitus veiksmus). Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai, kad jis neturėjo tikslo daryti poveikį nukentėjusiajai, o visi minėti atlikti veiksmai buvo atsitiktiniai, nukentėjusiosios išgalvoti, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, jie jau ne kartą buvo aptarti sprendžiant jam paskirto suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą ankstesnėse teismo nutartyse. Jo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad nėra duomenų, jog buvo trukdoma procesui, priimta iki minėtų įvykių, iš kurių šiuo metu daroma išvada apie Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo egzistavimą. Kaltinamojo nurodomi teiginiai apie prokuroro šališkumą byloje buvo spręsti ir šališkumas nenustatytas. Taigi skundo argumentai, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis suėmimo pagrindas nėra išnykę ar pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, motyvuodamas, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą ir padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai kreipusis į policiją, po kelių dienų A. K. galimai pasikėsino padaryti antrą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), dėl ko jam pateiktas kaltinamas dėl pasikėsinimo nužudyti, kankinant ar kitaip itin žiauriai (Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Juolab, kad šioje byloje kaltinamajam švelnesnės kardomosios priemonės jau buvo taikytos, tačiau jis jas pažeidė. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pagrįstai pratęsė A. K. paskirto suėmimo terminą dar trims mėnesiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių teisės normų nuostatų. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktikai. Kaltinamojo ir jo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo būtinosios sąlygos buvo (už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas A. K., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti dėl anksčiau nurodytų priežasčių), kardomosios priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.