Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant kaltinamajam A. K., prokurorui Dariui Alinskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo Romualdo Lincevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.

A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį bendros 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su SIM kortele, tuo padarydamas 500 litų turtinę žalą, po to nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Naudodamasis šiuo telefonu, jis pateko į interneto portale „ieškok.lt“ esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėnesius ji automatiškai ištrinama, taip pat ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus SMS pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis. Po to paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato patalpose sužinojęs, jog M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. ir atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, kad veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę, ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o, jai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau, V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, nepavykus uždaryti bagažinės, ne mažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė jai į galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti kaklą, šaukdamas, jog neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką. Visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines bei psichologines kančias, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinančią į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinančius į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiame petyje, pereinančius į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau įtariamajam pažeidus šias kardomąsias priemones, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi įtariamajam taikomas švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Priešingai, nei nustatė teismas, anot gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Nors nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, tačiau jam inkriminuojamų nusikaltimų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, jų kiekis nėra lemiantys kriterijai, kuriais remiantis gali būti padaroma išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo. Turi būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Iš tiesų A. K. anksčiau buvo teistas, tačiau ankstesniu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už kitokio pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, nei jam dabar inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Nepagrįsta, anot gynėjo, teismo išvada, jog kaltinamasis trukdys procesui. Byloje nėra duomenų, kad A. K. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus, kitus asmenis. Priešingai, tokia galimybė yra paneigta, nes šioje byloje visi proceso dalyviai buvo apklausti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis praeityje būtų ėmęsis neleistinų veiksmų ar ketina jų imtis, siekdamas trukdyti procesui. Tuo tarpu suėmimo paskyrimas šiuo pagrindu yra galimas tik esant labai patikimai informacijai apie kaltinamojo ketinimus kenkti procesui. Teismo argumentai, jog pakeitus kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę, A. K. darė poveikį nukentėjusiajai, yra deklaratyvūs. Nukentėjusiosios parodymai, jog pastarasis siekė įvairiais būdais su ja susisekti, skambino jai, nuleido jos automobilio ratą, neįrodo, kad buvo bandoma trukdyti procesui. Šio pagrindo buvimo neįrodo ir tas faktas, kad tik paleidus A. K. į laisvę, jau kitą dieną nukentėjusioji kreipėsi į prokuratūrą dėl neva daromo jai poveikio.

Kaip nurodoma skunde, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Be to, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. EŽTT yra pasisakęs apie teismo pareigą svarstyti alternatyvias suėmimui priemones. Siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas, ir tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą turėtų būti svarstomas suėmimo paskyrimo (šiuo atveju jo termino pratęsimo) klausimas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nutartyje nepasisakė, kodėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai. Žemesnės instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymo kaltinamajam būtinumo šiuo momentu, kai jau yra praėję net vieneri metai septyni mėnesiai nuo jo įkalinimo pradžios. Atsižvelgiant į labai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti jam taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Skundžiamoje nutartyje nepakako deklaratyviai nurodyti vien nusikaltimų sunkumą, turėjo būti vertinamas ir suėmimo trukmės pagrįstumas, kad kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas, atitiktų BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. šiuo atveju netrukdomo bylos išnagrinėjimo teisme ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Skunde nurodoma, jog teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, visiškai ignoravo duomenis apie A. K. šeimyninę padėtį, motinos neįgalumą ir jai reikalingą sūnaus pagalbą. Nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. K. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant A. K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos pratęsti kaltinamajam A. K. suėmimą yra, nes jis kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad A. K. galimai padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios M. R., liudytojų V. S., J. A. ir kitų liudytojų parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje, specialistės M. K. parodymuose, automobilio apžiūros protokole, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma skunde, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. iš suėmimo paleido ir paskyrė jam švelnesnes kardomąsias priemones. A. K. buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. R., liudytojais V. S., J. Ž., A. O. ir J. A..

Nors gynėjas skunde nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad A. K. pats ar per kitus asmenis būtų ėmęsis kokių nors neteisėtų veiksmų ar kitaip būtų siekęs trukdyti procesui, tačiau jau 2015 m. vasario 13 d. nukentėjusioji M. R. informavo tyrimui vadovaujantį prokurorą apie jai pradėtą daryti poveikį ir nurodė, kad ją seka įtartini automobiliai, skambina asmuo iš jai nežinomo telefono numerio ir tyli. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, apklausta nukentėjusioji nurodė ir tai, kad, kai A. K. buvo pakeista kardomoji priemonė, jis, būdamas laisvėje, ją baugino ir persekiojo, jos kambario langas, balkono turėklai buvo apmėtyti žaliais kiaušiniais, be to buvo nuleistas kieme stovėjusio jos automobilio ratas. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. J., J. Ž., J. A., kurie taip pat parodė, kad A. K. ieškojo ryšių su nukentėjusiąja, bandė ją paveikti. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai skambino A. K., nukentėjusioji buvo sekama automobiliu, kuris priklausė A. K. draugui, A. K. važinėjo automobiliu šalia nukentėjusios namų. Be to, iš 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis siekė bendrauti su nukentėjusiąja M. R.. Tai minėto posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusiosios atstovė advokatė L. S., kuri paaiškino, jog M. R. ją informavo, kad nukentėjusioji ir jos aplinkos žmonės iš A. K. sulaukė skambučių. M. R. prašė apriboti galimybes A. K. skambinti.

Skundo argumentai, jog baudžiamoji byla iš esmės jau išnagrinėta, įrodymų tyrimas baigtas, nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo. Priešingai, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. ir taip trukdyti procesui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, motyvuodamas, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. K. gali daryti naujus nusikaltimus pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamas veikos, kurias jis galimai padarė ir pasikėsino padaryti (A. K. yra kaltinamas galimai pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje 6 punkte, ir padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, bet ir tai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nebuvo atsitiktinės. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, svarbu įvertinti ir ankstesnį kaltinamojo teistumą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus dar iki aptariamų veikų, nagrinėjamų Kauno apygardos teisme, o tai rodo jo akivaizdų polinkį nusikalsti. Būtina įvertinti ir tai, kad A. K. baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad šiam suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, 2015 m. gegužės 22 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu.

A. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. vasario 12 d. ir nuo 2015 m. kovo 4 d. tęsiama iki šiol, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. K., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Suėmimo taikymo pagrindų taip pat nepašalina ir aplinkybės, kurias savo prašymuose nurodo kaltinamasis, o būtent jo šeimyninė padėtis (turi sugyventinę, nepilnametę dukrą), finansiniai įsipareigojimai (būsto kreditas), jo paties sveikatos būklė, jo motinos sveikatos būklė. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog gydymas kaltinamajam A. K. yra suteikiamas.

Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo paleisti A. K. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. pažeidė jam šioje baudžiamojoje byloje taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, jos jam nebuvo veiksmingos ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad A. K. suimtas gana ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.