Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Albino Bielskio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam 30 738 Eur turtui pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2016 m. liepos 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį 738 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Gynėjo teigimu, civilinis ieškinys per didelis ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje taip pat negalėjo išsamiai paaiškinti, kuo remdamasi apskaičiavo tokio dydžio žalą. Vien šis faktas rodo nukentėjusiosios reikalavimą esant nepagrįstą. Be to, pareikšto ieškinio dydis neturėtų būti neabejotinas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą analogiško dydžio kaltinamojo turtui.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas, taikydamas procesinę prievartos priemonę, turėjo atsižvelgti į kaltinamojo A. K. mažamečio vaiko interesus ir poreikius, nes dėl taikyto nuosavybės teisės apribojimo, būdamas suimtas, kaltinamasis neturi galimybės juo tinkamai pasirūpinti. Taip pat teismas turėjo įvertinti kaltinamojo materialinę padėtį, kad paimta būsto paskola ir kas mėnesį bankui turi būti mokama nustatyto dydžio įmoka. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad turi būti dengiami įsiskolinimai už būsto patarnavimus, apmokamos ligoninės išlaidos už motinos priežiūrą. Šios aplinkybės, gynėjimo įsitikinimu, yra svarbios sprendžiant klausimą dėl anksčiau taikytos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo.

Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. K. slėptų turimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri gali būti paskirta, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

Apeliacinės instancijos teismo koegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą trims mėnesiams nutartyje nurodytam A. K. priklausančiam turtui. pagrindų, leidžiančių panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, nenustatyta.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. pateiktas kaltinimas padarius baudžiamąjį nusižengimą (BK 196 straipsnio 3 dalis), du apysunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 2 dalis) ir pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kaip nurodoma kaltinime, prieš nukentėjusiąją panaudojus jėgą, buvo atimta jos laisvė, o smurtaujant užvaldytas jai priklausantis turtas ir pasikėsinta ją nužudyti, tačiau šio nusikaltimo A. K. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė policijos pareigūnai. Šioje baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiosios M. R. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi, jei byloje bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bus sprendžiamas ir nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo klausimas.

Nors, anot gynėjo, civilinis ieškinys yra per didelis, o nukentėjusioji nesugebėjo jo pagrįsti, tačiau tokie gynėjo teiginiai nėra pakankami, norint panaikinti kaltinamajam taikomą procesinę prievartos priemonę.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog taikydamas procesines prievartos priemones, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tiek, kad galėtų nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau nesprendžia kaltės klausimo. Taip pat iš esmės nesprendžiamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas. Civilinio ieškinio ir jo dydžio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nevertina byloje nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio bei jo dydžio pagrįstumo.

Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto bei kitos bylos medžiagos (liudytojų V. S., J. Ž. ir D. B. parodymų, teismo medicinos specialistės M. K. paaiškinimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų baudžiamosios bylos duomenų) yra žinoma, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl šių nusikalstamų veikų nukentėjusioji M. R. patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kuriai atlyginti ir yra apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo turtą.

Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad apygardos teismo A. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui neviršija byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio, todėl minėta procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl A. K. finansinių įsipareigojimų, mažamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo šiuo atveju nelaikytini esminiais, paneigiančiais būtinybę įgyvendinti svarbų bendrąjį interesą – nukentėjusio asmens (civilinio ieškovo) teisių apsaugą.

Procesinės prievartos priemonės neabejotinai suvaržo asmens teises, tačiau tai nereiškia, jog procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Atsižvelgiant į A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. K. procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodyto dydžio turtą terminą. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba net neįmanomas žalos išieškojimas pagal pareikštą civilinį ieškinį, jeigu jis, priėmus kaltinamajam nepalankų procesinį sprendimą, būtų patenkintas.

Pastebėtina, jog procesinės prievartos priemonės yra laikino pobūdžio. Nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas teismo nutartimi, jei jis tampa nebereikalingas. Kaip minėta, šioje byloje yra nustatyti visi įstatymo numatyti pagrindai ir toliau taikyti šią procesinę prievartos priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. K. gynėjo skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pratęstą A. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.