Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su M. R. susipažino 2012 m. vasario mėnesį. Ji turėjo kitų vyrų, pasiūlė jam tapti meilužiu, paprašė, kad ją vežiotų į susitikimus su kitais bernais, o jis su ja už tai galės bendrauti intymiai be jokių įsipareigojimų. Ji domėjosi jo turtine padėtimi. Tokiu būdu pradėjo bendrauti, jis ją vežiodavo į viešbučius, kur M. susitikinėdavo su įvairiais vyriškiais. Po to atsirado prieraišumas M.. Bandė ją morališkai paveikti, kad ji susiprastų, bandytų keisti gyvenimo būdą. Nuo 2013 m. pradėjo su ja bendrauti normaliai, kaip pora. Bandė ją perauklėti, bet ji sakydavo, kad jai reikia pinigų, todėl ir susitinka su kitais vyrais. Nors jie buvo pora, bet jis žinojo, kad ji tuo metu kartas nuo karto susitinka ir su kitais asmenimis. Tada jis irgi susitikdavo su kitomis moterimis. Kai M. jį užtiko su kita moterimi, tai užpyko, pradėjo kerštauti, paėmė jo telefoną, skambino į užsienį, grasino jam, sakė, kad jo dukrai kojas sulaužys. Jie susipyko ir jis pradėjo bendrauti su K.. Po to, 2013 m. pavasarį susitiko su M. ir vėl pradėjo bendrauti, nors ji tuo metu bendravo su kitu vyriškiu. Dar bendravo ir su K., tačiau su K. išsiskyrė ir bendravo su M.. Nuo 2013 m. vasaros pradžios buvo užmezgęs romaną su tyrėjos M. kolege. Pripažįsta, kad svetimmoteriavo. Po to su M. buvo išvykęs į T., kur apsipyko, M. į viešbutį iškvietė policiją. Mano, kad ji pasielgė neteisingai, nes jis jos nemušė. Po to įvykio bandė su M. taikytis, jos atsiprašė. Kadangi nesusitaikė, tai jis vėl turėjo kitų moterų, su jomis artimai bendravo, netgi buvo įtariamas išžaginimu, tačiau bylą jo atžvilgiu nutraukė. Po to 2013 m. rugpjūčio mėn. susitaikė su M. R., su ja bendravo, pykosi ir vėl taikėsi. M. sirgo depresija, jos nuotaikos dažnai keitėsi, kartais būdavo agresyvi. Jis jai pataikavo, pildė visus jos norus tam, kad suteiktų jai džiaugsmo. 2014 m. balandžio mėnesį būdami L., vėl susipyko. Jis liepė jai išlipti iš mašinos, apsimetė, kad ją nori palikti. Po to sugrįžo ir jie susitaikė, jis ją parvežė namo. Jis stebėjo M. nuotaikas, darė taip, kad M. susiprastų ir elgtųsi normaliai. Po to gyveno gražiai, jis jai pataikavo, pirko ir gamino maistą, ją veždavo į darbą ir pasitikdavo iš darbo, dėl jos aukojosi, pirko dovanas. Niekada M. nemušė. Pati M. buvo nenuspėjamo charakterio, kerštinga. Jį užtikusi intymiai bendraujant su kita mergina, tą merginą sumušė, pareikalavo, kad jis jos atsiprašytų, klauptųsi prieš ją, šliaužiotų po balas. Po to turėjo nupirkti M. kitą automobilį. M. reikalavo nupirkti ir naują butą. Jis dėl jos stengėsi, ieškojo būdų kaip įtikti. Jie vėl kartu gyveno. 2014 m. liepos 18 d. M. jam buvo sugadinusi nuotaiką, galvojo, kad ji bus namuose, bet važiuodamas pamatė ją išvažiuojant su automobiliu „VW Golf“ ir netyčia užstatė jai pravažiavimą. Kadangi pyko ant M., tai paklausė kur ji važiuoja. Jai atsakius, kad ne jo reikalas, jis ištraukė automobilio raktelius ir numetė juos į žolę. M. nemušė. Jie tarpusavyje aiškinosi santykius, rėkavo. Po to priėjo nepažįstamas vyras ir paprašė patraukti automobilį. Buvo paėmęs M. telefoną, žiūrėjo kas jai rašo žinutes. M. liepė atiduoti telefoną, neskaityti žinučių. Paskutiniu metu ji minėjo, kad su kažkuo bendrauja. Įlipęs į savo automobilį, užsirakino. M. lupo jo automobilio duris, liepė atiduoti jos telefoną. Jis norėjo išsiaiškinti, ar ji neturi kito vyro. Pavažiavo gal 20 m, norėdamas pažiūrėti kaip į tai reaguos M.. Ji atbėgo ir vėl pradėjo lupti duris. Tada jis nuvažiavo į garažų aikštelę, galvojo, kad M. atbėgs. Jam beskaitant M. telefone esančius susirašinėjimus, žinutės pradėjo dingti, kažkas pradėjo trinti. Jis suprato, kad iš kito telefono M. paskambino draugei ir paprašė, kad prisijungtų prie jos paskyros ir ištrintų susirašinėjimus, kad jis nespėtų perskaityti. Po to jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pamatęs važiuojantį M. automobilį paskui jį važiavo. M. atvažiavo į policijos komisariatą ir jis važiavo paskui ją. Komisariate jai atidavė telefoną, nebuvo vienas kitam jokių pretenzijų. Po to parašė pasiaiškinimą dėl telefono paėmimo. Po pasiaiškinimų grįžo namo. Tada iš M. gavo daug SMS žinučių, kuriuose buvo rašoma, kad ji nutraukia visus ryšius su juo. Norėjo su kažkuo pasikalbėti, todėl paskambino V. S. ir nutarė susitikti. Kai susitiko, papasakojo jam visą situaciją. Nusprendė važiuoti į miestą, prasiblaškyti. Nusipirko alkoholio ir važiavo į miestą. Automobilį vairavo V. S.. Paskambino S. B., nutarė su ja susitikti. Kai savo namuose buvo su S. B., jam nuolat SMS žinutes rašė M.. Pavartojęs alkoholio, užmigo, S. išvažiavo. Pabudęs rado M. atsiųstų SMS žinučių, ji siūlė važiuoti degintis į gamtą. Tada paskambino S. ir kartu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur prabuvo visą dieną. Vakare paskambino V. S. ir pasiūlė važiuoti į miestą. Jis su V. S. nuvažiavo pavalgyti. Pavalgę, jam vairuojant nuvažiavo į R. aikštę. Jiems kilo mintis susitikti su moterimis ir pabendrauti. Pradėjo susirašinėti SMS žinutėmis tiek su S., tiek su kitomis moterimis. Nuo (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo V. S.. Stovėdami (duomenys neskelbtini), kalbino merginas. Iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). S. parašė, kad greit atsilaisvins. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), pravažiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį M. automobilį „VW Golf“. V. S. apie M. atsiliepdavo neigiamai, todėl nebuvo jam draugas. V. S. jautė jam didelį pavydą dėl M. grožio ir norėjo, kad M. su juo išsiskirtų. V. S. siūlė subadyti M. mašiną, bet jis atsisakė. V. S. sustojo už kokių 70 m. nuo golfo, padavė jam atsuktuvą, siūlė subadyti padangas. Jis nuėjo, bet padangų nesubadė, o grįžęs atgal V. S. pasakė, kad ratą pradūrė. Jis norėjo, kad M. pamačiusį minkštą ratą, jam paskambintų ir jie vėl būtų kartu. Po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Prie (duomenys neskelbtini) susitiko su J. ir A.. Sustojo pakalbėti, parūkyti. J. buvo labai girta. A. paprašė parvežti J. namo. Jie pažadėjo. J. atsisėdo į galinę BMW dešinės pusės vietą ir apsivėmė. Pasakė, kad jos tokios nebeveš. Tada J. pamatė, kad jo bagažinėje yra daug alkoholio. Prasidėjo išgertuvės. Jis gėrė mažai. Jis negalėjo vartoti alkoholio, nes reikėjo vairuoti automobilį. Išgėrę brendžio, nutarė važiuoti į miestą. A. važiavo su juo ir V. S., o J. su V.. J. tą vakarą matė pirmą kartą. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvės A. pamatė merginą ir suriko: „Pažiūrėkit kokie gražūs plaukai“. Jis pamatė M., kuri ėjo su drauge G.. Tada jis liepė V. S. sustoti. J. važiavo iš paskos. Jis išlipo ir paprašė V. apsisukti. Kilo mintis nusiųsti J., kad pakalbintų M.. J. automobilis buvo naujas, norėjo pažiūrėti ar užkibs, ar apsikeis numeriais. Pasakė J., kad paneles pakalbintų, ar duos jam telefono numerį. Pasakė kad jie lauks jo (duomenys neskelbtini) L. R. a. jis sutiko kitas nepažįstamas merginas, gurkšnojo brendį, bendravo su merginom. Paskambino J., bet niekas neatsiliepė. Jam pasidarė neramu, pergyveno. Laukė 20 minučių, po to jis J. kelis kartus skambino, rašė žinutes. Skambino iš kažkurios merginos telefono. Kai J. pakėlė ragelį, pasakė, kad jis bendrauja su tomis merginomis ir padėjo ragelį. Po kiek laiko jis vėl jam paskambino. Paprašė, kad pažiūrėtų, kokia tų merginų būklė ir nekeistų to rato. Paprašė, kad jis nuvežtų M., jeigu ji girta. Sakė, kad nekeistų jai rato, o pats nuvežtų ją namo ir grįžtų pas juos. Viskas buvo lyg ir gerai, bet J. vėl dingo. J. R. pradėjo vemti, nuvežė ją iki naktinės vaistinės į Ž.. A. ir J. pirko kažkokius vaistus. Kai jos sugrįžo, vėl nuvažiavo į centrą. J. dingo, nekėlė ragelio. Jis už tai ant J. nepyko. Nepažinodamas J., nenorėjo, kad jis padarytų M. kažką blogo. J. mašina buvo nauja 2008–2009 m. 7-as BMW, nežinojo kuo jis verčiasi, bijojo, kad neišvežtų ir neparduotų M.. Vėl jam skambino, rašė SMS žinutes. Tačiau J. neatsiliepė ir nepranešė kur yra. Paprašė A., kad paskambintų iš savo telefono, kažko paklaustų, kad pakviestų J.. Kalbėdamas su J. susitarė susitikti „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Kai atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, J. su M. nerado. Tada paprašė, kad J. paskambintų J. iš savo telefono. Jis J. pasakė, kad M. vežtų namo ir atvažiuotų. J. kažką neaiškiai pasakė ir padėjo ragelį. Pravažiuodami pro M. kiemą, pamatė J. BMW. V. S. liepė eiti su J. aiškintis. Jis liepė nesustoti, kad jų M. nepamatytų. Pravažiavę M. kieme kelis metrus sustojo. V. S. atbulas įvažiavo į kiemą ir prikalbino jį nueiti ir išsiaiškinti, padavė jam atsuktuvą. Pasakė, kad gali nuo J. gauti į veidą. Jis atsuktuvo neėmė, nes muštis nesiruošė. Jis nuėjo prie J. automobilio, kuris stovėjo prie M. kiemo. M. sėdėjo automobilyje. Jis atidarė automobilio dureles ir paklausė ką veikia J.. J. išsigando. M. liepė eiti namo. Tada J. pradėjo važiuoti, tuo metu jis su M. pirmą kartą nugriuvo.

Taip pat kaltinamasis parodė, kad tam, kad su J. kiltų konfliktas, V. užstatė įvažiavimą. Tada jis pribėgo prie J. iš vairuotojo pusės, bandė atidaryti jo duris, bet J. buvo užsirakinęs. Norėjo su juo pasikalbėti, bet J. padidino greitį ir nuvažiavo per žalią veją. Jis bėgo paskui J., o paskui jį bėgo M.. Nepasivijęs J., sugrįžo pas M. ir pradėjo konfliktuoti. Pargriovė ją ant žemės. Tada M. jam spyrė, pradėjo daužytis. Jiedu nugriuvo ant žemės. Jiems gulint ant žemės, M. pradėjo pykti, nes jam skambino kita jo draugė S.. Jis M. papasakojo apie savo santykius su S.. M. sakė, kad negali patikėti, kad jis turi kitą draugę. Jis su M. įsėdo į V. S. vairuojamą automobilį ir važiavo link namų. Jis su M. konfliktavo. Privažiavus namus, liepė V. S. važiuoti tiesiai. Nors su M. konfliktavo, tačiau jokio smurto nebuvo. Įvažiavo į autostradą ir jo tikslas buvo kuo trumpesniu keliu parvežti M. namo. Apvažiavo ratą. Važiuojant autostrada, kažkokiu būdu jo telefonas atsirado M. rankose. M. liepė V. S. sustoti. Sustojo autostradoje ties „(duomenys neskelbtini)“ degaline. M. atsidarė keleivio galines dureles, išlipo iš stovinčios mašinos. V. taip pat išlipo. M., paėmusi jo telefoną, pradėjo bėgti. Jis nuėjo ją raminti. Jis nenorėjo, kad M. žiūrėtų kokie duomenys yra jo telefone. Paėjus kelis metrus, jis iš jos rankų atėmė savo telefoną ir nuėjo atgal į mašiną. M. atėjo iš paskos. Niekas jos netampė ir nemušė. Uždarant duris, nukrito durų apmušimas. Vėl pradėjo su M. konfliktuoti. Jis rėkė ant M., prašė paduoti peilį, nors žinojo, kad peilio automobilyje nėra. Grasino M. tik tam, kad ji išsigąstų. Norėjo pasirodyti ir prieš V. S., kuris iš jo juokdavosi. Jis rėkė, kad V. S. jam paduotų peilį. V. S. ištraukęs iš daiktadėžės atsuktuvą, padavė jam ir liepė badyti M.. V. S. nežinojo, kad jis pokštauja. Jis paėmė atsuktuvą ir numetė ant kilimėlio. Jis rėkė, kad M. užmuš, bet nieko blogo jai nebūtų daręs. Jei būtų norėjęs durti ar įpjauti, tai taip ir būtų padaręs. Kadangi buvo prisigėręs tonizuojančių gėrimų, tai norėjo pažiūrėti kaip toliau elgsis V. S.. Jis pyko ant V. S., jautė jam panieką, nes būtent V. S. iššaukė konfliktą. Gąsdinančiais žodžiais, kaip peilio reikalavimu, bandė M. pagąsdinti, kad ji nepsichuotų, apsiramintų. Sakė V., kad paduotų tuščią butelį, bet puikiai suprato, kad nėra jokio butelio. M. nematė, kad automobilyje sėdi J., nes prieš tai J. pasakė, kad ši pasilenktų prie sėdynės, jog M. jos nematytų. Savo grasinimais norėjo pasiekti, kad ji apsiramintų ir keistų gyvenimo būdą bei nepamatytų J.. Kai J. iš automobilio išlipo, tai M. nusiramino ir jiedu nesipyko. Važiuojant autostrada, jau būdamas išvestas iš kantrybės, jis nelabai suprato ką daro, tačiau sudavė M. kelis kartus į galvą, į ausį, per veidą. Į galvą su kumščiais tikrai nesmūgiavo. Važiuojant autostrada grasino, kad nuvešim ją į mišką. Sakydamas žodžius, visur vartojo daugiskaitą, sakė „mes“, kad ir V. jaustų pasitenkinimą. Važiuojant ties „(duomenys neskelbtini)“ degaline, rėkdamas ant M. pasuko jos galvą į kairę pusę ir pasakė V., kad nepravažiuotų posūkio link Petrašiūnų, kur turėjo išleisti J.. J. paleidimo momentu visą laiką rėkė ant M., mosikavo, darė chaosą, kad M. nežiūrėtų į J. ir nesuprastų, ko jie sustojo. Kai J. išlipo, abu su M. sėdėjo ramiai. Vienu metu M. buvo pradėjusi klausinėti V. ar jis apie turėtas moteris pasakojo teisybę. Važiuojant Technikos gatve, jis rašė SMS žinutes S.. Kai V. sustojo prie „STOP“ ženklo, M. atidarė dureles ir ėmė lipti iš mašinos pro dešinės pusės galines dureles. Pamatė, kad V. pradeda važiuoti. Tuo momentu jis išsigando, nes suprato, kad M. gali iškristi. Tada sugriebė jai už kairės rankos ir laikė ir pats iškrito. Suprato, kad V. nematė, jog M. krenta arba matė ir važiavo tyčia. V. padidino greitį. M. tuo metu jau gulėjo ant asfalto, o jis kojų pirštais laikėsi užsikabinęs už automobilio. Jis neišlaikė ir paleido kojas, tada V. sustojo. Jis su M. prasivilko gal 10 metrų. Atsistojęs, pakėlė M., pradėjo ją raminti. Jis pats buvo susižeidęs, kruvinas. Prie jų priėjo V., jis pradėjo ant jo šaukti ir šis nuėjo. Kažkiek laiko pasėdėjus, jis nuvedė M. prie automobilio, įsodino ant galinės sėdynės ir važiavo namo. Nors buvo neblaivus, bet pats vairavo automobilį. Jei būtų norėjęs važiuoti į mišką, tai jam niekas netrukdė tai padaryti. Nuvažiavęs iki Pramonės sankryžos, pasuko į dešinę pusę link žiedo. Iš žiedo išvažinėjant link dešinės pusės, pamatė važiuojantį policijos automobilį. Žinojo, kad yra neblaivus ir gali turėti problemų, todėl ieškojo išeities, kad nesustabdytų policijos pareigūnai. Važiuojant (duomenys neskelbtini) nutarė pavalgyti, kad nesijaustų alkoholio kvapo. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, bet ji nedirbo. Su M. išlipo iš mašinos. Tada pasakė M., kad pats automobilio išgėręs nevairuos. M. pasakė, kad ji nedaug išgėrusi, todėl sutiko vairuoti automobilį. Išvažiavus iš degalinės, pamatė policiją. Kai pasakė, kad bus negerai, tai M. susijaudino. Jis ją ramino ir gėrė brendį, nes norėjo pats apsiraminti. Matė, kad policijos automobilis važiuoja iš paskos. Važiuojant (duomenys neskelbtini), policijos automobilis įjungė švyturėlius, todėl liepė M. sustoti. M. sustojus, brendžio butelį numetė į galą, kad nepamatytų policijos pareigūnai. Jiems sėdint automobilyje, priėjo policijos pareigūnas B.. Jis atidarė automobilio dureles, bet neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos tik kuo greičiau užmegzti kontaktą. Kitas pareigūnas priėjo prie M.. M. jam pasakė, kad susipyko su draugu ir kad jis ją primušė ir parodė į jo pusę. Tada pareigūnai liepė jam išlipti. Sėsdamas į pareigūnų automobilį, pamatė, kad M. išlipdama iš automobilio nukrito aukštielninka ant asfalto. Ji nukrito ne todėl, kad neturėjo jėgų, o todėl, kad norėjo nukreipti viską kita linkme, kad jai nenustatytų girtumo ir tokiu būdu jam atkeršyti. Matė, kaip atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išvežė M.. Jį pristatė į policijos komisariatą. Kaltinamojo nuomone, V. S. susitarė su M. R. ir jį apkalba. V. S. bijo M. R., nes ši turi ryšių su nusikalstamo pasaulio nariais. V. S. nuo jo yra nuviliojęs ne vieną moterį, todėl jį dabar šmeižia. Jis grasino M., nes buvo susijaudinęs, bandė ją įtikinti, kad juo patikėtų. Pripažįsta, kad M. sudavė ne daugiau 5 kartų į veidą ir ausį. Neturėjo tikslo M. R. nužudyti. Neigia mušęs su durelių apdaila ir atsuktuvu. Sužalojimai atsirado dėl to, kad M. iškrito iš automobilio. Kiti sužalojimai atsirado nuo grumtynių automobilyje, o ne nuo tiesioginio mušimo. Jos nespardė nei automobilyje, nei daugiabučių namų kieme. Įbrėžimai ant M. kūno galėjo atsirasti nuo jos nagų. M. galėjo pati įsibrėžti ir neteisingai jį apkaltinti. M. sąmonės praradusi nebuvo, jos į bagažinę negrūdo ir nevilko automobiliu.

Nors A. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė neteisėtai atėmus laisvę ir pasikėsinus nužudyti M. R. įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad A. K. yra jos buvęs sugyventinis. Su juo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį tris mėnesius. Ji gyveno jo bute. Žinojo, kad A. K. turi dukrą, kuri gyvena su mama, kad prieš tai A. gyveno su trimis moterimis ir kiekviena iš jų rašė pareiškimus į policiją dėl grasinimų nužudyti. Tai jai pasakojo pats A. K., sakė, kad jos išsigalvoja, atsiims pareiškimus. Ji A. K. patikėjo, nes su ja jis tada elgėsi rūpestingai ir jokios agresijos nerodė. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 14 ar 15 dienomis, jai su A. K. būnant (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, tada A. K. pirmą kartą ją sumušė, suduodamas smūgius į veidą, galvą. Ji dėl sumušimo į med. įstaigas nesikreipė, tačiau tą pačią dieną kreipėsi su pareiškimu į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, nurodydama pareiškime, jog ją sumušė A. K.. Kitą dieną po kreipimosi į Trakų policiją, jai skambino pareigūnas. Tada ji galvojo visiškai nutraukti santykius su A. K., todėl pasakė, kad nieko nebenori ir pretenzijų jam nebereiškia. Po kurio laiko ji gavo pranešimą iš Trakų policijos, jog pareiškimo tyrimas nutrauktas. Po šio sumušimo su A. K. nebendravo apie mėnesį. Kaip tik tuo metu A. K. buvo sumušęs kitą žmogų, buvo sulaikytas. Jis sakė, kad išsisuko, kad byla buvo uždaryta. Po to sulaikymo A. K. sakė, jog pasikeitė, viską pergalvojo ir nori su ja bendrauti. Ji vėl su juo pradėjo bendrauti, susitikinėti. Po to per Naujus metus būnant A. K. namuose, vėl įvyko konfliktas, nes ji norėjo eiti namo, o A. nenorėjo jos išleisti, ėmė tampyti už plaukų, smaugti. Viskas vyko miegamajame, nes tuo metu vyko remontas, virtuvinės spintelės buvo suneštos miegamajame ir viena spintelė ant jos užkrito, prakirto galvą, ėmė bėgti kraujas. Tada A. K. atsitokėjo, puolė atsiprašinėti, jie susitaikė. Ji niekur nesikreipė, nes suprato, kad spintelė užkrito netyčia. Po to vis dažniau vykdavo konfliktai, kai ji norėdavo namo, o A. jos neišleisdavo, tada apstumdydavo, tampydavo, tačiau dėl tokio jo elgesio ji niekur nesikreipė, nes A. K. labai įtikinamai atsiprašydavo, nešdavo gėles, būdavo rūpestingas. 2014 m. balandžio mėn. su A. K. ji apsigyveno kaip pora jo bute (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo viskas gerai, vėliau A. K. ėmė ją įtarinėti, jog ji neva susitikinėja su kitais vaikinais, nors taip nebuvo, grasindavo, kad jeigu ją pamatytų su kuo nors kitu, užmuštų. Jis laikydavo ją užrakintą savo bute, įsidėjo į buto langų rėmus rakinamas rankenas, kad ji negalėtų pabėgti iš buto, nes A. butas buvo pirmame aukšte. Taip gyveno apie tris mėnesius, kol ji nusprendė išeiti, nes vieną kartą apsipykus A. K. norėjo ją palikti vieną (duomenys neskelbtini) pakelėje, miškuose, kai kartu buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini). Šis įvykis ją labai sukrėtė, labai išsigando, nes A. K. ėmė jai grasinti nužudymu, nuolat mušė. Ji suprato, jog A. K. yra pavojingas ir gali padaryti ką sako. Toks nuolatinis A. K. bauginimas, gąsdinimas kėlė jai įtampą, nerimą, tiesiog išsekino, kasdien verkdavo dėl jo tampymų, grasinimų, nebematė jų santykių ateities. 2014 m. birželio mėn., galimai po Joninių šventės, ji pasakė A. K., kad nori pabūti pas mamą ir išėjo. A. K. visą dieną jai rašinėjo SMS pranešimus, grasino jai, kad nusižudys, jei ji jį paliks. Tačiau vėliau tos dienos vakare jis jai neberašė, todėl galvodama, kad nebūtų kas įvykę, ji nuėjo pas A. K. į namus. Kadangi ji turėjo A. K. buto raktus, atsirakino buto duris ir užėjusi į vidų pamatė, kad vyksta vakarėlis. Tada nuėjusi į savo kambarį, kuriame ji gyveno, pamatė A. K. gulintį su jai nepažįstama mergina. A. K. buvo labai girtas. Kol rinkosi daiktus, A. K. jai bandė aiškintis, sakė, kad nieko nebuvo, prašė palaukti. Ji jam nieko nesakė, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tos merginos nelietė ir jai nieko nedarė. Iš buto išbėgo. Dar 2014 m. birželio mėn., prieš Jonines, A. K. siūlė likti draugais, pagyventi atskirai, tačiau jis primygtinai prašė grįžti, siūlėsi išnuomoti kitą butą, kartu gyventi, žadėjo pasitaisyti, nebemušti, kaltino ją dėl daug ko, sakė kad ji pati serga, kad jai depresija. Tačiau ji norėjo su A. K. nutraukti santykius ir likti tik draugais. Bendru sutarimu kreipėsi į psichologą konsultacijos į Kauno Šilainių šeimos kliniką, dėl jų santykių. Po šios konsultacijos ji galutinai įsitikino, jog su A. K. santykiai nebeturi ateities ir ryžosi santykius nutraukti. Psichologo konsultacija įvyko 2014-07-14. Tą savaitę atsitiko taip, kad jos bute sprogo šalto vandens vamzdis, dvi dienas nebuvo šalto vandens, todėl ji dvi dienas, galimai liepos 16 d. ir 17 d. laikinai apsistojo pas A. K.. Per tas dienas jie bendravo draugiškai ir ko gero A. K. pasirodė, jog tarp jų viskas gerai ir gali vėl kartu gyventi, tačiau taip iš tiesų nebuvo. Kai liepos 18 d. ji grįžo namo, A. K. vėl pasirodė kažkas negerai, kilo eilinis pykčio priepuolis. Jis ėmė jai grasinti, kad jei ras ką nors, kad ji bendrauja su kitais, užmuš ją. Jis jai visą dieną rašinėjo SMS žinutes, prašė išeiti pasikalbėti, tačiau ji atsisakydavo, bijojo su juo susitikti. Jis ėmė jai grasinti, vadinti „sterva“ ir liepė kuo greičiau išeiti į kiemą, kur jis ketino atvažiuoti. Ji nusprendė išeiti iš namų ir nuvažiuoti į kokį prekybos centrą prasiblaškyti, manydama, jog ir A. K. aprims. Tik jai išėjus iš namų prie savo automobilio „VW Golf“, sėdus į automobilį ir važiuojant iš kiemo, maždaug ties (duomenys neskelbtini) namu pamatė įvažiuojantį A. K.. Jis užstatė ant išvažiavimo savo automobilį „BMW“, užtvėrė jai pravažiavimą, tada staigiai pripuolė prie jos automobilio, atplėšė vairuotojo dureles ir griebė jai už kaklo, veido, ėmė ją sėdinčią už vairo tąsyti, stumdyti, atėmė automobilio raktelius ir numetė į pievą, smogė jai ranka vieną kartą, dešine ranka sudavė į šoną 3-4 kartus. Tada išvertė jos rankinės turinį ant automobilio galinės sėdynės, rėkdamas „kur tavo telefonas?“. Suradęs jos telefoną „Nokia Lumia“ su jos SIM kortele, pasakė: „Rasiu ką nors – užmušiu“ ir išvažiavo ta kryptimi kaip link savo namų. Tada ji susirado savo automobilio raktelius ir bijodama, kad A. K. gali ką nors padaryti, nes jos telefone buvo palikta pažinčių anketa „(duomenys neskelbtini)“, kurioje matėsi, jog ji susirašinėjo su kitais vaikinais, atvyko į (duomenys neskelbtini) PK parašyti pareiškimo. Tačiau atvykus į policiją ir pasikalbėjus su tyrėja, ji sužinojo, kad A. K. gali uždaryti, jei jis ją sumušė, todėl ji pagailėjo A. K., nenorėjo kad būtų iškelta byla ir apie smurtavimą ir grasinimus policijai rašytame pareiškime nesakė. Norėjo, kad policija jį perspėtų dėl netinkamo elgesio, kad jis nustotų reikalauti su juo bendrauti, kad grąžintų telefoną.

Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) PK, ji kreipėsi į policijos pareigūną, kuriam pasakė, kad ją sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną pažįstamas. Policijos pareigūnas jai pasiūlė palaukti fojė, kol prieis tyrėja. Tuo metu, maždaug po 20 min. nuo jos atvykimo į policiją, į (duomenys neskelbtini) PK atvyko ir A. K.. Pamačiusi jį komisariato fojė, ji policijos pareigūnui vyrui parodė A. K. ir pasakė, kad tai tas pats ją sumušęs ir telefoną atėmęs asmuo. Tada policijos pareigūnai A. K. nuvedė į kitas patalpas, o prie jos priėjo policijos pareigūnė ir nusivedusi į kitą kabinetą priėmė iš jos pareiškimą. Prieš nuvedant A. K., jis fojė jai grąžino jos telefoną. Tai turėjo matyti ir policijos pareigūnai, nes kaip tik prie jos priėjo ir tyrėja. Peržiūrėjusi savo telefone buvusią informaciją ji pamatė, kad A. K. yra ištrynęs visas savo grasinančio pobūdžio žinutes, taip pat ištrynė ir kitas žinutes, su kuo ji susirašinėjo, sunaikino susirašinėjimą. Gerai nepamena, bet tuo metu lyg pastebėjo, kad ištrinta portalo „(duomenys neskelbtini)“, kuriame bendravo su kitais vaikinais, anketa. Apie tai ji pasakė tyrėjai. A. K. buvo atvestas į kabinetą, pas tyrėją, kuriame buvo ir ji, A. K. tyrėjai pats patvirtino, kad ištrynė jos anketą „(duomenys neskelbtini)“ portale, sakė, kad nebenori su ja bendrauti. Ji prašė A. K. pasakyti kaip viskas įvyko, prašė prisipažinti, kad tikrai ją sumušė, tačiau jis kažką neaiškiai numykė ir tiek. Tada A. K. tyrėja liepė parašyti paaiškinimą, kaip viskas įvyko ir jam pačiam savo ranka parašius, jį paleido. Parašiusi pareiškimą išvyko namo ir ji. Vėliau apžiūrėjusi telefoną pamatė, kad portale „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo prisijungusi „M. 24 m.“ vardu, jos anketa Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ištrinta, o tik išjungta „užmigdyta“, tai galima padaryti 6 mėn. Ji mano, kad A. K. bandė ištrinti jos anketą portale „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki galo jam to padaryti nepavyko, jis tik anketą deaktyvavo. Vėliau ji savo anketą vėl aktyvavo ir toliau naudojosi. A. K., ištrindamas jos telefone buvusią informaciją, susirašinėjimą SMS pranešimais ir bandydamas ištrinti jos anketą portale „(duomenys neskelbtini)“, sukėlė jos nepasitenkinimą, baimę, ji tai suprato, kaip jo norą ją visiškai kontroliuoti, veržtis į jos asmeninį gyvenimą, susirašinėjimą su kitais asmenimis, tokiu būdu ją ir jos bendravimą su kitais asmenimis kontroliuoti.

Policijos komisariate su A. K. išsiskyrė draugiškai, apie 22.00 val. ji grįžo į namus. Kitą dieną, 2014-07-19 ji ryte iš savo mobilaus telefono parašė A. K. žinutę, kad ji yra geros nuotaikos, kad gali likti draugais, taip parašė norėdama jį apraminti, kad jis jos toliau nepersekiotų. Vakare su drauge G. nuvyko savo automobiliu iki miesto centro ir savo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Apie 1.00 val. nakties, jau 2014-07-20 su drauge ketino vykti namo. Sėdo važiuoti kartu su G.. Jai bandant apsisukti, D. gatve nuo krantinės pusės privažiavo automobilis „BMW“, kurį vairavo jai nepažįstamas vaikinas, tačiau mieste matytas vaikinas, kuris vėliau pasivadino J.. Jis jai parodė į jos automobilio priekinį keleivio pusės ratą, ir ji tik tada pamatė, kad ratas be oro ir nebegali toliau važiuoti. J. geranoriškai pasisiūlė jai padėti pakeisti ratą. Nepavykus pakeisti rato, J. pasisiūlė draugiškai ją su drauge parvežti namo, žadėdamas kitą dieną padėti pakeisti padangą. Ji sutiko ir savo automobilį paliko toje pačioje vietoje. Kol J. bandė pakeisti ratą, užtruko gal apie valandą. Per tą laiką į J. mobilų telefoną daug kartų buvo skambinta ir rašyta SMS pranešimų. Tai ji aiškiai girdėjo, nes keisdamas ratą savo telefonu švietėsi, todėl J. neatsiliepinėjo į skambučius ir žinutes. Tada J. pasisiūlė ją ir jos draugę parvežti namo. Pirmiau siūlė vykti išgerti šampano, bet jos su drauge iškart atsisakė ir J. vežė jas namo. Pirmiausia ji pasakė, kad reikia vežti iki E., kur gyvena G., o po to ją į P. g. J. nuvežė G. iki jos namų ir išleido. Tada J. pasiūlė jai nuvykti prie (duomenys neskelbtini), parūkyti, sakė, kad užtruks tik 5 min. Ji sutiko, nieko blogo negalvojo, namo neskubėjo. Prie (duomenys neskelbtini) J. pasikalbėjo su kažkokiu jai nepažįstamu vaikinu ir vežė ją namo. Bevažiuojant namo, ties VI fortu, į jos telefoną paskambino kažkas iš jai nepažįstamo numerio, nepažįstama mergina ir iš karto pasakė: „Duok J.“. Ji padavė J. telefoną. J. šio pokalbio metu nieko nekalbėjo, tik visas perbalo, akivaizdžiai išsigando ir pasakė „taip“ ir grąžino jai telefoną. Ji paklausė kas skambino, J. atsakė, kad nežino, bet skambino kažkoks vyras, grasino jam peršauti kojas. Abu nesuprato kas vyksta, ji įtarė, kad juos kažkas pamatė kartu su J. ir, kad galėjo skambinti A. K. ir grasinti J.. Daugiau J. apie pokalbį nieko nepasakojo, matėsi, kad išsigando, ėmė drebėti. Apie 2.30 val. J. ją parvežė namo ir išleido prie P. g. (duomenys neskelbtini) namo, beveik prie laiptinės. Eidama link savo laiptinės ji pamatė, kad į kiemą, iš gatvės pusės įvažiavo tamsios spalvos „BMW“ automobilis ir suprato, jog J. gali blogai baigtis, todėl apsisuko, pribėgo prie J. automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir pasakė, jog atvažiavo A., jog tai jis grasino, sakė J.: „Važiuok iš čia greičiau, nes tau blogai baigsis“. Ji įtarė, jog A. K. ims pavydėti ir tikrai užmuš ją ir J. klius, nes nuolat jai grasino, kad jeigu pamatys ką, ją užmuš. Tada J. liepė jai uždaryti vairuotojo dureles ir padidinęs greitį, per bortelius, nes A. K. automobiliu buvo užstatytas įvažiavimas, išvažiavo. Ji matė kaip A. K. bandė pavyti J. automobilį, bėgo link jo, bet nepavijo. Ji tuo tarpu pati ėmė bėgti link savo laiptinės, iki kurios jai buvo likę apie 50 m. Tada ji pamatė iš tamsos išnyrantį A. K., kuris pribėgo, nieko nesakęs smogė jai rankomis į galvą ne mažiau 5 kartų, spyrė į nugarą ne mažiau 10 kartų. Nuo smūgių, kurie buvo stiprūs, ji suklupo. Tada jis sugriebė ją už plaukų ties pakaušiu ir vilko žeme link savo automobilio, kurį vairavo jo draugas V.. Atitempęs ją iki savo automobilio bagažinės pasakė: „Lipk, uždarysiu į bagažinę, užmušim tave, užkasim“. A. K. buvo itin įsiutęs, nevaldomas, tokio agresyvaus jo dar nebuvo mačiusi. Bevelkant iki automobilio, ji pametė savo avėtus juodos spalvos batelius. Ji nelipo į bagažinę, ėmė labai garsiai klykti, muistėsi, tačiau A. K., sugriebęs jai už plaukų, peties, stūmė ją į bagažinę, kėlė už kojų norėdamas įgrūsti į bagažinę. A. K. ją daužė kumščiais, grūdo į bagažinę. Tuo metu ji išgirdo, kad iš devynaukščio namo, prie kurio stovėjo A. K. automobilis, į jos šauksmus sureagavo jai nepažįstama moteris, kuri sušuko: „Ar reikia pagalbos?“. Ji atsakė: „Padėkit maldauju, kvieskit policiją“. Po šių jos pagalbos šauksmų A. K. kiek aprimo ir, kad greičiau iš kiemo išvažiuotų, bagažinę uždarė, o ją įstūmė jėga į automobilio saloną pro galines keleivio dureles. Tą sekundę ji aktyviai jau nesipriešino, nes buvo pavargusi nuo prieš tai buvusių grumtynių. Paskui ją į automobilį įsėdo ir A. K., kuris pasakė V., sėdėjusiam už vairo: „Važiuok link (duomenys neskelbtini) autostrados.“ V. nieko nesakė, neprieštaravo, išsuko iš kiemo link M., kur pasuko autostrada V. link. Ji pamatė šalia V. priekinėje sėdynėje sėdinčią jai nepažįstamą jauną merginą. Toji mergina ramino A. K., sakydama: „A. baik, raminkis“. Iš pradžių ir V. prašė A. K. apsiraminti, sakė: „Baik, A., nereikia“. Tačiau A. K. jų žodžių neklausė ir be paliovos kumščiais jai smūgiavo, taikydamas į visą kūną, bet daugiausiai galvą, ją spardė. Ji rankomis suėmusi galvą stengėsi apsisaugoti, bet nuo smūgių apsiginti nepavyko. Jis rovė jai plaukus, tąsė ją, elgėsi kaip sužvėrėjęs ir visą laiką rėkė: „Aš užmušiu tave, pakasiu“ , garsiai svarstė kaip ją nužudyti, paskandinti, užkasti ar pervažiuoti galvą ratu. A. K. klausinėjo, ar yra koks vandens telkinys, kur būtų geriau ją nuvežti. Jis buvo neprognozuojamas. Iš viso jai sudavė daugiau kaip 100 smūgių, visi smūgiai buvo stiprūs, skaudūs ir A. K. nuolat ją talžė. Ji mano, kad V. A. K. bijojo, nes nebandė jo sutramdyti ir, nors ji prašė V. sustabdyti automobilį, jis sakė, kad nieko negali padaryti. Kadangi ji buvo A. K. nuolat mušama, nematė kur ją veža, tik girdėjo, jog ta mergina, sėdėjusi šalia V., irgi išsigandusi prašė ją paleisti namo. Bevažiuojant autostrada, A. K. išplėšė dešinės pusės durelių vidinę apdailą, kadangi norėjo atidaryti važiuojančio automobilio dureles. Važiuojant V. buvo įjungęs centrinį užraktą ir durelės buvo užrakintos. A. K., nuplėšęs durelių apdailą, atidarė dureles ir stūmė ją iš važiuojančio automobilio, sakydamas, jog išmes iš važiuojančio automobilio ir pervažiuos galvą ratu. Pamatęs, jog A. pavyko atidaryti dureles, V. staigiai sumažino greitį, beveik sustodavo, nors iki tol važiuodavo ne itin dideliu greičiu. V. sakė, kad tuoj baigsis kuras. Kai A. K. ketino ją išstumti, ji laikėsi rankomis įsikibusi, prašė V. sustoti, nors jis pats, pamatęs atidarytas dureles, sustodavo. Taip A. K. ją autostradoje bandė išmesti ne mažiau 5 kartų, tačiau kai V. sustabdydavo, jis jos iš automobilio nebestumdavo, liepdavo V. vėl važiuoti, didinti greitį vėl bandydamas išmesti. Taip buvo ne mažiau 5 kartų, vykstant autostrada Vilniaus kryptimi. Be to, nepavykus jos išstumti iš važiuojančio automobilio, A. K. ėmė ją daužyti ta nuplėšta dešinės pusės durelių vidine plastikine apdaila, smūgiavo į visą kūną, daugiausiai galvą, ne mažiau 20 kartų ir visą laiką rėkė: „Vežam į mišką, pakasiu.“ Ji visą laiką jautė grėsmę savo gyvybei, jautė jog jis tikrai ją nužudys arba negyvai uždaužys. Nuo smūgių ji buvo apsvaigusi, nematė kurioje vietoje ji yra. A. K. ėmė reikalauti V.: „Duok peilį, perpjausiu jai gerklę“. V. atsakė, kad neturi jokio peilio. Tada pats A. K. salone rado atsuktuvą, apie 30 cm bendro ilgio, ir įrėmė šio atsuktuvo smaigalį jai į kaklo dešinę pusę, prarėžė odą, bandė rėžti per gerklę du kartus, tačiau atsuktuvo smaigalys nebuvo aštrus ir neperrėžė kaklo. Ji ėmė klykti ir V., pamatęs, jog jis laiko jai atsuktuvą prie kaklo, tyčia ar tai sustojo, ar tai suko ir ji tuo metu atėmė iš A. K. atsuktuvą ir pakišo po priekine keleivio sėdyne. Tada A. K., rėkdamas: „Kur atsuktuvas?“, pareikalavo V. duoti tuščią butelį, sakydamas: „Trenksiu jai tuščiu buteliu per galvą“. Ką atsakė V. ji negirdėjo ir nepamena, negali pasakyti ar A. K. rankose buvo koks butelis, nes nuo smūgių buvo apsvaigusi, kai kurių detalių neatsimena. Ji net nepamena, kurioje vietoje iš automobilio pasišalino ta kita mergina, bet mano, kad iš automobilio ji pasišalino greitai ir visko net nematė. Po to ji tik pamena, kad atvažiavo į kažkokią atokią vietą, dėl sumušimų vietovės neatpažino. Čia V. važiuojant, A. K. staiga atidarė dešinės pusės galines dureles ir nieko nesakydamas staigiai ją išstūmė. V. spėjo sureaguoti ir staigiai sumažino greitį. Ji iškrito iš automobilio, kai V. buvo sumažinęs greitį iki 30 km/h. Krito galva atsitrenkdama į važiuojamąją dalį, kažkiek pasirideno, persivertė kelis kartus, atsistojo ir bandė bėgti, tačiau neturėjo jėgų, nugriuvo, vėl bandė stotis. Tada prie jos pribėgo A. K., sugriebė už plaukų, atvilko iki savo automobilio bagažinės, atidarė dangtį ir vėl bandė sugrūsti į bagažinės vidų, stūmė ją. Ji priešinosi, muistėsi, tada jis ėmė bagažinės dangčiu trankyti jai per galvą, kaklą, rėkė: „Aš tau nukirsiu galvą, aš neturiu ką prarasti, vis tiek sėsiu.“ Kadangi ji priešinosi iš visų likusių jėgų, jis nesugrūdo jos į bagažinę. Ji ėmė prašyti V.: „V. padėk“, nes pamatė jį stovintį lauke prie automobilio. V. atsakė: „Aš negaliu nieko jam padaryti, ką man daryti“. A. K. V. liepė: „Tu tik važiuok, vežk į mišką ar prie vandens. Aš vienas viską padarysiu, aš nužudysiu, aš užkasiu.“ V. atsisakė, sakė, kad jam gana, jis nenori niekur veltis, atsisakė važiuoti. A. K. visą laiką sakė: „Aš neturiu ką prarasti, kelio atgal nebėra“. Jis šiuos žodžius visą laiką kartojo, ji iš pradžių net nesuprato, už ką A. K. sės, po to suvokė, kad jis ketina ją nužudyti ir už tai sės į kalėjimą. Tada jai nebeliko jokių abejonių dėl A. K. ketinimų. Kai A. K. išgirdo, kad ji prašo V. pagalbos, surėkė: „Ak, tu šitaip“, tada įstūmė ją į saloną ir pats sėdo už vairo, V. liko toje vietoje. A. K. atvežė ją iki kažkokių garažų, sakė: „Užkasiu tave“ ir ištempė ją iš automobilio, vėl smūgiavo, ji prarado sąmonę. Kiek laiko prabuvo be sąmonės nežino, tačiau A. K. ėmė ją purtyti ir sakė: „Kelkis arba tave užkasiu čia“, po to pridūrė: „Ne, čia per šviesu.“ Tada A. K. liepė važiuoti jai. Liepė važiuoti į G., sakė, kad bagažinėje turi svorį jai pririšti ir paskandinti. Ji sukaupė jėgas, sėdo už vairo, jai atrodė, kad tuo metu pamatė priekyje toli važiuojantį policijos automobilį. Ji pamena, kad važiavo prie „Sanitex“ Taikos prospektu. Policijos automobilis važiavo priešinga kryptimi. Ji bandė policijos dėmesį atkreipti nedideliu greičiu važiuodama, kaip jai atrodė, kreivai, nerodė posūkio. Tikėjosi, kad policija ją pasivys ir išgelbės. Iš tiesų netrukus pareigūnai apsisuko, prisivijo jos vairuojamą automobilį ir švyturėlių šviesomis davė signalą sustoti. Ji iš karto sustojo. A. K. nebepratarė nė žodžio. Ji spėjo priėjusiems pareigūnams pasakyti, kad ją sumušė A. ir apalpo, iškrito iš automobilio ant kelio. Ji pamena, jog pareigūnai jos kažko klausinėjo, atvyko medicininė pagalba. Pareigūnai sulaikė A. K.. Ji yra įsitikinusi, kad A. K. norėjo ją nužudyti ir tai bandė padaryti ją mušdamas, mesdamas iš automobilio, bandydamas perrėžti gerklę atsuktuvu.

Įvykių metu jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo priteisti iš A. K. už neturtinę žalą 30 000 Eur. Parodė, kad ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelį pažeminimą, baimę, stresą. A. K. veiksmais jai buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, šiuo metu ji dar jaučia sužalojimų pasekmes. Sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia itin didelius nepatogumus, ji kreipėsi į Kauno apskrities moterų krizių centrą, kuriame jai teikiama psichologinė pagalba.

Turtinę žalą sudaro netektas, sunaikintas ir sugadintas turtas: telefonas 144,81 Eur vertės, laikrodis 101,37 Eur vertės, auskarai 8,40 Eur vertės, kelnės 25,78 Eur vertės, batai 43,15 Eur vertės, striukė 72,41 Eur vertės, marškinėliai 14,19 Eur vertės, delninukė 28,67 Eur vertės, viso 438,78 Eur. Išlaidos kurui sudaro 120 Eur, išlaidos vaistams ir gydymo priemonėms 180 Eur. Taip pat prašo priteisti proceso išlaidas.

Liudytojas V. S. parodė, kad A. K. pažįsta apie 8 metus, susipažino darbe, susitikdavo, bendravo. Jam žinoma, kad A. K. nuolat bendravo su mergina vardu M., kuri dirbo buhaltere. Jis su M. praktiškai iš viso nebendravo, A. K. prašymu keletą kartų yra parvežęs ją namo. A. K. jam yra minėjęs, kad su M. nuolat pykdavosi, po to vėl susitaikydavo, minėjo, kad netgi kurį laiką kartu gyveno. Dėl ko konkrečiai pykdavosi A. K. jam nepasakojo. Tačiau jei jų santykiai būdavo geri, A. K. praktiškai su juo nebendraudavo, o jam skambindavo, kai būdavo susipykęs. Pastebėjo, kad M. iš A. K. norėjo daug dėmesio, kai būdavo kartu, pykdavo, jei jis į ją nekreipė dėmesio, nuolat kontroliuodavo, skambindama A.. Tai A. K. nepatiko, šis skundėsi, kad nori su M. išsiskirti, tačiau iš tiesų matėsi, kad su M. santykių nenorėjo nutraukti, nes jei iš tiesų būtų norėjęs, tai niekas nebūtų sutrukdęs. 2014 m. liepos 19 d., šeštadienį, vakare, gali būti apie 18 val. jis savo automobiliu „BMW“, nuvyko iki A. K. namų šiaip pabendrauti. A. K. rado namuose vieną, blaivų. Jis su A. K. nusprendė kartu pasivažinėti po miestą, nuvykti iki „M.“ nusipirkti pavalgyti. A. K. kieme paliko savo automobilį ir persėdo į A. K. automobilį „BMW“. A. K. sėdo vairuoti savo automobilio. Iš „M.“, nusipirkę maisto, gėrimų, nuvyko pasivažinėti į miesto centrą, ieškodami sau kompanijos, merginų su kuo pabendrauti. Tuo metu jau buvo sutemę, galėjo būti apie 22 val. Bevažinėjant centre ir važiuodami senamiesčio gatve, gali būti D. gatvė, kirtus Vilniaus gatvę, A. K. pamatė gatvėje stovintį „VW Golf“ automobilį, kaip jie atpažino – M. automobilį. A. K. atkreipė dėmesį į M. automobilį, sakydamas, jog ji turi kažkur netoliese būti, sakydamas: „Turbūt kavinėje sėdi“. Tada A. K. sustojo kiek pavažiavęs į priekį ir iš vairuotojo durelių lentynėlės – daiktadėžės paėmė atsuktuvą ir nuėjo link M. automobilio. Jis liko sėdėti A. K. automobilyje. Ką A. K. darė su M. automobiliu, jis nematė, tačiau greitai, gal po kelių minučių sugrįžęs A. K. pasakė, kad galės M. pasikeisti ratą. Kaip suprato, A. K. padarė kažką M. automobilio ratui. Kur tuo metu padėjo atsuktuvą, neatkreipė dėmesio. Tada vėl sėdęs už savo automobilio vairo, A. K. pasiūlė važiuoti link R., kur apsuko ratą. Čia jie pasikeitė vietomis, jis sėdo už vairo, o A. K. į keleivio sėdynę ir jie nuvyko (duomenys neskelbtini). link. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini), kur yra aikštelė, A. K. pamatė dvi savo pažįstamas merginas. Merginos buvo su jam nepažįstamu vaikinu, kurį pažinojo A. K.. A. K. tas pažįstamas merginas vaišino brendžiu, kurį turėjo automobilio salone. Pats išgėrė keletą gurkšnių. Dienos metu A. K. buvo nusipirkęs sidro keletą butelių, butelį „Torres“ brendžio. Jis ir tas vaikinas negėrė. Vyko draugiškas nereikšmingas pokalbis. Merginos pasiūlė vykti iki senamiesčio, prie R.. Iki senamiesčio jie nuvyko dviem automobiliais, jis su A. K. automobiliu ir L. su savo automobiliu. Važiuojant senamiesčiu, A. K. atsitiktinai pamatė iš baro išeinančią M. su drauge. Jis, pavažiavęs kiek toliau, išlipo iš automobilio ir paprašė L. nuvažiuoti prie M. automobilio, sustoti kaip atsitiktinai važiuojant pro šalį bei pasisiūlyti pakeisti ratą ar parvežti namo, sakydamas, kad merginos automobilio ratas be oro. L. A. K. pasakė, kad mergina šviesiais plaukais yra jo mergina, kad jos neliestų, o su jos drauge gali bendrauti, ją „kabinti“. L. sutiko ir vienas nuvažiavo prie M. automobilio, o jis tuo tarpu su A. K. ir dviem merginom laukė prie R., kol L. grįš. L. ilgokai užtruko ir A. K. nekantraudamas paskambino iš savo telefono L., klausė kur šis yra. L. paaiškino, kad bando pakeisti automobilio ratą, bet netinka raktai. Tada A. K. liepė merginas nuvežti iki klubo kur jos nori, o pačiam grįžti. Tačiau L. neatvažiavo, o po to A. skambinant nebeatsiliepė. Tai A. įsiutino, šis ėmė pykti, gerti brendį, prisigalvojo, kad tikriausiai L. kalbina jo merginą, kalbėjo, kad „Asilas L. nesupranta, kur jis veliasi“. Viena iš merginų, kuri buvo su jais, užsimanė namo. Ją jie nuvežė iki namų (duomenys neskelbtini). A. K. paprašė tos merginos paskambinti iš savo telefono M., padiktavo M. numerį ir paprašė pakviesti prie telefono L.. Mergina taip ir padarė. Kai atsiliepusi M. davė kalbėti L., telefoną perėmė A. K., ėmė piktai sakyti, kad „taip nesidaro, labai negražiai pasielgei ir tai gražiuoju nesibaigs“. A. K. vis klausinėjo, kur jie yra. L. pasakė, kad jie yra prie „(duomenys neskelbtini)“, kaip suprato prekybos centro. Ta mergina, kuri skambino, liko prie namų (duomenys neskelbtini), o kita mergina liko su jais ir buvo visą laiką. Tada A. K. liepė jam vežti prie prekybos centro „M.“, tačiau ten L. su M. nerado. Tada A. K. dar labiau įsiuto ir liepė jam važiuoti prie M. namų. A. K. buvo piktas, pyko ant L.. Kai atvažiavo iki M. namo, kieme pamatė stovintį L. automobilį. Jis sustojo prie įvažiavimo į kiemus. A. K., atidaręs vairuotojo dureles, iš daiktadėžės paėmė atsuktuvą ir nubėgo iki L. automobilio. Jis viską stebėjo pro automobilio veidrodėlį. Tarp jų buvo gal 50–100 metrų atstumas. Iš pradžių kieme žmonių nematė. Tada staiga pamatė, kad L. automobiliu važiuoja link jo pusės, tačiau išvažiavimo nebuvo, nes jis stovėjo ant išvažiavimo, šis negalėjo pravažiuoti, o A. K. bandė įsibrauti pro vairuotojo dureles link L., tačiau nepavyko, kadangi šis buvo, kaip suprato, užsirakinęs. Tada L. pro bordiūrus, žoles išvažiavo iš kiemo į gatvę ir dingo. Tuo metu pribėgo M. ir ėmė A. K. raminti sakydama: „Baik, A., baik“. Tačiau A. K. buvo labai įsiutęs, nevaldomas, o M. kaip tik pasitaikė po ranka, kai L. pabėgo. Todėl visą pyktį A. K. nukreipė į M., ėmė rankomis ir kojomis smūgiuoti M. į galvą, visą kūną. Ar ką sakė M. mušdamas, negirdėjo. Sudavė ne mažiau 2–3 kartų iš kojų, dar gal du kartus rankomis. M. po smūgių nukrito, tada A. K. ėmė spardyti gulinčią M.. Spyrė jai gulinčiai į pilvą, rankas. M. gulėjo rankomis užsidengusi galvą. Įspyrė gulinčiai ne mažiau 2–3 kartų, tada sugriebė M. už plaukų, ją pakėlė nuo žemės ir ėmė vilkti link savo automobilio „BMW“, atidarė bagažinę ir bandė M. sugrūsti į bagažinę. M. išsigandusi ėmė šauktis pagalbos, prašė paleisti, šaukė: „Nereikia, aš tave myliu, viskas bus gerai. Galim pabandyti vėl. Galiu ateiti pas tave gyventi“. Tačiau A. K. jos neklausė ir vis tiek bandė ją sugrūsti į bagažinę. Tada jis išgirdo nepažįstamos moters balsą, kuri garsiai šaukė: „Mergaite, kas yra, gal jums padėti, gal policiją iškviesti“. Tada M. ėmė šauktis: „Padėkit, gelbėkit, mane nori nužudyti, pagrobti“. Tada A. K. M. į bagažinę nebestūmė, o įstūmė į saloną ir liepė jam važiuoti. Jis matė, kad A. K. jau yra nevaldomas, piktas, su juo protingai kalbėti neįmanoma, todėl nusprendė nesikišti. Dar galvojo, kad M. būnant su A. K. automobilyje, jie abu pasibars, o po to vėl susitaikys. A. K. neliepė kažkur konkrečiai važiuoti, todėl jis važinėjo po miestą savo nuožiūra. Iš pradžių pasuko link prekybos centro „S.“, po to K. mikrorajono link. Iš pradžių A. K. lyg ir ramiai sėdėjo, koliojo M.. Tada važiuojant K. mikrorajono link ėmė M. mušti rankomis į visas kūno vietas ir į galvą, šaukė: „Aš tave užmušiu“, sudavė daug smūgių, tąsė už plaukų. Jos plaukai sklaidėsi į visas puses. A. K. nuolat daužė M.. Padaužo, kiek apsiramina, vėl užverda pyktis ir vėl muša, tąso už plaukų, purto. Iš viso per vakarą sudavė gal 50–100 smūgių. M. prašė paleisti, šaukė: „A. baik, aš tave myliu“, A. K. sakė jai tylėti, sakė, jog ji taip kalba, kad ją paleistų. Jis ir ta kita mergina prašė A. ramintis, tačiau A. K. liepė užsičiaupti, o jam sakė: „važiuok, jei važiuoji, o tai aš pats persėsiu vairuoti“. Jis bijojo leisti A. K. vairuoti, nes manė, kad M. gali nežinia kur nuvežti ir, kad viskas baigsis blogiau. Be to, A. buvo girtas. A. K. rėkė jam: „Vežam į mišką, užmušiu, pakasiu aš ją, važiuok link V.“. M. jis rėkė: „Tave aš pakasiu, niekas tavęs neras“. Jis buvo įsitikinęs, kad A. gali taip pasielgtis, sakė A.: „Baik, nevešiu į mišką“. A. K. buvo įsiutęs, nevaldomas, jis suprato, kad šis pasidarė labai pavojingas. A. K. rėkė M.: Išmesiu tave iš automobilio“, o jam rėkė: „Didink greitį, išmesiu ją iš automobilio“ ir važiuojant autostrada atidarė galines dešinės pusės dureles, M. stūmė lauk iš važiuojančio automobilio. Tada jis, bijodamas, kad M. nepervažiuotų pats ar kitas automobilis, staigiai sustabdė, kad ji neiškristų. M. iškrito iš jau sustojusio automobilio ir atsikėlusi bandė bėgti. Tada A. K. vėl ją sugriebė ir įtempė atgal į automobilį. Taip buvo kiek pamena vieną ar du kartus. Tada A. K. kažkaip nuplėšė automobilio dešinės pusės durelių vidinę apdailą ir ją daužė M. į galvą, pečius. Kiek sudavė smūgių tiksliai negali pasakyti, ne mažiau 10 kartų. A. K. visą laiką rėkė: „Užmušiu, užkasiu, vežk į mišką“. M. nuolat grasino: „Tavęs niekas neras, dingsi tu“. A. K. reikalavo jo: „Duok peilį, perpjausiu gerklę“. Jis pasakė, kad neturi peilio. A. K. vis tiek rėkė keletą kartų: “Duok peilį, duok peilį“. Tada jis pamatė, kad A. paėmė pilną butelį sidro ir ėmė šaukti M.: „Tvosiu su tuo buteliu“. Tada jis išsigando, staigiai sustojo, griebė atsisukęs A. už alkūnės, užlaužė ranką, šį sustabdė. Kol laikė, A. K. kiek apsiramino. Kai nepavyko smogti buteliu, tada A. K. smogė M. rankomis ir spardė. Kiek smūgių sudavė, jis negali pasakyti, A. K. per vakarą sudavė iš viso ne mažiau 100 smūgių, išplėšė kuokštus plaukų, nes matė A. K. rankose kuokštus išrautų šviesių M. plaukų. Pilna plaukų buvo ir automobilio salone. Ta kita mergina irgi labai išsigando, suprato, kad A. tapo pavojingas, ėmė prašyti jo: „Nuvežk mane iki namų, nuvežk iki namų“. Jis bijojo vežti į mišką, norėjo važinėti po miestą. Matė, kad yra nedaug kuro, galvojo kuras pasibaigs ir sustos kur nors mieste. Bijojo, kad jei kuras baigsis kur nors už miesto, jiems niekas nepadės, neatkreips dėmesio. Tačiau A. K. kartojo: „Man jau vis tiek, atgal kelio nebėra, vežk į mišką, link V.“. Jis liepiamas važiavo V. kryptimi, autostrada. Bijojo pats išlipti, palikti merginas. Važiuodamas autostrada pasuko į dešinę, į posūkį, vedantį į P., įsuko į A. plentą, po to link Ch. gatvės. Ten netoli geležinkelio pervažos paleido kitą merginą. Tada pasuko į T. gatvę ir neprivažiavus E. gatvės sankryžos, A. K. staigiai atidarė galines dešinės pusės dureles ir, nieko nesakydamas išstūmė M. lauk. Pamatęs, jog galinės durelės atsidarė, jis staigiai sumažino greitį iki 10 km per valandą, nors ir iki tol važiavo gal apie 40 km per valandą greičiu. Kai M. iškrito, pamatė, kad stumdamas ir pats A. K. iškrito iš automobilio, kojos liko salone, o pats nukrito ant rankų ir gal kiek dar pačiuožė. Jis sustojo, o A. K. vėl nuėjo prie M. ir atitempė ją iki automobilio, atidarė galines dešinės pusės dureles, paėmė M. plaukus, juos įkišo už durelių, uždarė dureles, suspausdamas plaukus ir liepė jam važiuoti ir tempti M. asfaltu. Jis suprato, kad A. K. nori, jog ir jis prisidėtų prie M. sumušimo, suprato, jog taip ją gali nužudyti. Jis labai išsigando, atsisakė tai daryti, vos pats neverkė, A. K. aiškiai pasakė: „Aš to nedarysiu, nevažiuosiu“. Jis nenorėjo prisidėti prie A. K. ir kartu nužudyti M., suprato, kad tai bus bendrininkavimas nužudant žmogų. Tačiau A. K. vis kartojo: „Važiuok, vis tiek kelio atgal nėra“. Tada jis vis tiek išlipo iš automobilio, raktelius paliko užvedimo spynelėje, variklį išjungė ir pasakė, kad nevažiuos. Tada A. K. pats sėdo už vairo, norėdamas važiuoti. Tuo metu M. pati atidarė galines dešinės pusės dureles ir išlaisvino plaukus. Ji sunkiai atsistojo, jis tik tada pamatė kaip ji atrodo sumušta. Ji atrodė kaip zombis, veidas buvo stipriai sumuštas: akys, skruostai, lūpos buvo sumušti, veidas ištinęs, galvos, berods kairės pusės srityje buvo kruvina, plaukai sutaršyti, į drabužius neatkreipė dėmesio. Jis tik pamatė M. veidą ir pats pakraupo, jam to užteko. M. ištiesė į jį rankas ir lėtai artindamasi ėmė prašyti silpnu balsu pagalbos. Jis atsakė: „Ką tau galiu padėti, pati žinai, koks jis yra“. Jis bijojo, kad A. jam nesuvarytų į šoną kokio atsuktuvo, nes šis buvo tokios būsenos, kad galėjo nužudyti ne tik M., bet ir jam įdurti. Be to, anksčiau iš automobilio A. buvo paėmęs atsuktuvą. Jis galvojo, kad nužudęs M., A. K. gali ir jį nužudyti kaip liudytoją, juto sau realų pavojų. A. K. vėl išlipo iš automobilio ir sugriebęs M., nukrito ant žolės, palei kelią. Tuo metu jai nieko nedarė, abu apie minutę laiko pagulėjo ramiai. M. sakė: „Aš jau nebepakeliu galvos“. Tada A. K. vėl atsistojo ir sugriebęs M. už plaukų tempė ją iki automobilio bagažinės, atidarė bagažinę ir sugriebęs M. už kojų, kėlė ją ir stūmė į bagažinę, grūdo ją. Tempiama M. alpo, tačiau kai ją grūdo į bagažinę, vėl ėmė priešintis ir A. K. jos sugrusti į bagažinę nepavyko. Tada šis vėl jai smogė rankomis ir kojomis nemažiau 10 kartų. Ji apalpo ir nukrito prie automobilio. Jis net negalėjo žiūrėti, nusisuko nuo jos, tačiau sutramdyti A. K. bijojo. Tada po keleto minučių M. atgavus sąmonę, A. K. ją paėmė už pažastų ir nutempė iki automobilio bei pro kairės pusės galines dureles įgrūdo į automobilio salono galą. Pats sėdo už vairo. M. atidarė dureles ir bandė pabėgti. Tada A. K. vėl išlipo ir dar kartą sugrudo ją į saloną, galą pagrasinęs: „jei dar bėgsi, sudaužysiu“. Tada M. nebebandė bėgti, o A. K., sėdęs už savo automobilio vairo, nuvažiavo link E. gatvės, pasukdamas link D. poliklinikos. Jis aiškiai suvokė, kad A. K. važiuos į mišką ir M. užmuš. Tada iš karto iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino pagalbos numeriu: „112“. Tuo metu buvo apie 3.00–3.20 val. nakties. Atsiliepusiai operatorei pasakė, kad sujungtų jį greitai su Kauno policija. Operatorė ėmė klausinėti, kas nutiko, jis ėmė nervintis, kad A. K. gali nuvažiuoti toliau, norėjo kad policija perkirstų jam kelią. Tačiau operatorė vis tiek klausinėjo kas nutiko, tada jis drebančiu balsu pasakė, kad pagrobta mergina, kad ją nori užmušti, kad ją nuvežė su juodos spalvos automobiliu „BMW“, 5 klasės, valstybiniai numeriai 444, kad automobilis važiuoja link D. poliklinikos. Operatorė pažadėjo sujungti su policiją, tačiau teko laukti gal 10–15 sekundžių, todėl nebeturėjo kantrybės laukti ir padėjo ragelį. Netrukus gal po kelių minučių jam jau skambino į jo telefono numerį keletą kartų iš skirtingų numerių. Suprato, kad skambinti galėjo iš policijos, bet jis pats buvo labai išsigandęs, šoko būsenoje ir jau neatsiliepė. Tada jis išsikvietė taksi. Taksi automobiliu nuvyko iki A. K. namų, ten įsėdo į savo automobilį ir važiavo, bandydamas surasti A. K.. Iš pradžių vyko kryptimi, link J., ten automobilių nematė, tada pasuko link V.. Tada pasuko vėl link A. plento. Ten pamatė, kad A. plente A. K. jau sulaikytas policijos pareigūnų, M. buvo išvežta. Jis nesustodamas pravažiavo ir nuvažiavo namo.

Liudytoja J. Ž. (nepilnametė) teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo, nes atvykus į teisiamojo posėdžių salę, ji susijaudino, išsigando, pareiškė, kad ją įvykis labai sukrėtė, pradėjo verkti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str., 280 str., jos parodymai buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Liudytoja J. Ž. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 21 val. kartu su drauge A., kurios pavardės nežino, gyvenančia (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, atvyko su kompanija prie (duomenys neskelbtini), kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, praleisti laiko. Po kurio laiko, valandos nepamena, ten į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) atvyko ir pažįstamas vardu J., kuris atvyko su „BMW“ automobiliu, 7 klasės, baltos spalvos, valstybinių numerių nepamena, tik žino, jog valstybinių numerių skaičiai visi vienodi. J. yra jos ir A. pažįstamas. Atvykus J., ji kartu su A. priėjo prie jo ir toliau bendravo su J.. Maždaug apie 22 val. į šią aikštelę prie (duomenys neskelbtini) atvyko automobilis „BMW“, galimai 5 klasės, juodos spalvos, valstybinių numerių nepamena. Šiuo automobiliu atvyko A. pažįstamas A.. Ji A. anksčiau matė vieną kartą, gal prieš pusmetį, kai kartu su A. važiavo į jo namus, esančius prie prekybos centro „S.“, pasveikinti su gimtadieniu. Tada jie bendravo draugiškai. A. pavardės nežino, jis atrodo apie 30 metų amžiaus, tamsaus gymio, tamsių plaukų. 2014-07-19 A. matė antrą kartą. A. buvo kartu su kitu vaikinu, apie 30 metų amžiaus, stambaus sudėjimo, kuris pasivadino V.. Vairavo V.. Kai atvyko A., ji su A. priėjo prie jo, pradėjo bendrauti. A. atrodė išgėręs nemažai. V. buvo blaivus. A. atsinešė iš automobilio butelį brendžio, 0,7 litro talpos, jį gėrė. J. ir V. brendžio negėrė, ji su A. taip pat. Būnant prie marių, A. pasiūlė vykti pasivažinėti prie (duomenys neskelbtini). A. įsėdo į automobilį, kuriuo važiavo V. ir A., o ji įsėdo pas J.. Pirmiausia visi dviem automobiliais nuo (duomenys neskelbtini) nuvyko pro geležinkelio stotį, į (duomenys neskelbtini) prospektą, po to link senamiesčio. Kiek valandų tuo metu buvo, nepamena, bet buvo jau naktis, sutemę. V. neprivažiavus (duomenys neskelbtini) tilto ir įsukus į senamiesčio gatvelę, J. įsuko paskui. Į kokią gatvelę įsuko, pavadinimo nepamena, tačiau atkreipė dėmesį, kad šioje gatvelėje yra klubas galimai pavadinimu „B.“ ar kažkaip panašiai, sustojo netoli to klubo. Ji pamatė senamiestyje einančią merginą ilgais šviesiais plaukais. Ar mergina ėjo viena, iš kur ji išėjo, nepamena. Tačiau A., pamatęs merginą, parodė ją J. ir pasakė: „Pačiešink“, kaip ji suprato, prašė ją pakalbinti, pasakė, kad tai jo buvusi mergina, kad jis lauks iš J. žinių, kaip jam sekėsi. J. sutiko ir ji persėdo į A. automobilį. Mergina A. ir jos su drauge nepastebėjo. J. prie merginos nuvažiavo vienas. Netoli to klubo, priešingoje pusėje nei klubas „B.“, pirmas eilėje stovėjo automobilis „VW Golf“, juodos spalvos, valstybinių numerių nepamena, naujesnio modelio. Netoli šio automobilio V. ir buvo sustojęs, o J. nuvažiavus, A. išlipęs nuėjo prie „VW Gof“, užlipo ant automobilio variklio dangčio ir pašokinėjo, norėdamas jį sulankstyti. Tai matė sėdėdama automobilyje, kurį vairavo V., buvo apie 2 metrų atstumu nuo to „VW Golf“ automobilio ir visa tai matė pro šoninį langą, kiek atsisukusi. Grįžusio į automobilį A. ji paklausė kieno čia tas automobilis, ant kurio variklio dangčio jis šokinėjo ir kodėl jis taip elgiasi. A. pasakė, kad automobilis jo buvusios draugės M., tos, kuri išvažiavo su J., reiškė nepasitenkinimą, kad ji išvažiavo su J.. Kadangi jai pasidarė negera, ėmė daužytis širdis, nes jai yra širdies permušimai, ji paprašė nuvežti iki naktinės vaistinės, esančios kylant į Ž.. A. sutiko ir visi, V. vairuojant, kartu su A. ir A. nuvyko iki vaistinės, kur ji nusipirko vaistų. Nuo vaistinės ji paprašė jai leisti sėsti į priekį, šalia vairuotojo, norėjo atsidaryti langą, nes jai bloga. A. persėdo į galą ir nuo to laiko ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o A. gale. A. vis bandė susiskambinti su J., tačiau šis neatsiliepė, A. širdo, pyko, sakė, kad užmuš J., jei atsilieps, o jei ras prie M. namų, tai abu užmuš. Tada A. paprašė ją parvežti namo ir V. ją nuvežė iki Ž. Š., kur išleido. Prieš A. išeinant namo, A. paprašė šios, kad iš savo telefono paskambintų J., paklaustų, kur jis yra. A. sutiko ir skambino iš savo telefono ar J. į mobilų telefoną, ar kitą numerį, J. atsiliepus, iš A. telefoną perėmė A., kuris rėkė ant J., klausė, kur jis yra, grasino susirasti. J. atsakė, kad jis yra prie „(duomenys neskelbtini)“. A. pagrasino, kad jei neras J. prie „(duomenys neskelbtini)“, tai jį užmuš. A.i nuėjus namo, ji ėmė prašyti, kad ją irgi išleistų namo. Tačiau A. pasakė: „Niekas čia tavęs neišleis. Tu pamatysi visą vaizdą“. Ji nesuprato ką jis ketina daryti, ėmė verkti, bet A. pasakė neverkti, nes niekas čia jos negailės. Važiuojant link „(duomenys neskelbtini)“ A. nuolat skambino J., tačiau šis, atrodo, iš pradžių neatsiliepė. Atsiliepė vieną kartą, važiuojant prie VI forto, kai prie „(duomenys neskelbtini)“ A. J. nerado. J. atsiliepus A. ėmė rėkti: „Aš tau peršausiu kojas, jeigu nerasiu prie M. namų, tau geruoju nesibaigs“, A. buvo įsiutęs, agresyvus, ji išsigando, verkė, bet A. nepaisė. Tada A. liepė V.: „Vežk prie M.“ namų. V. sutiko ir vežė, kaip ji suprato, žinojo, kur M. gyveno, nes adreso neklausė. Ji pati nesuprato kokiame rajone yra, tik pamatė, kad įvažiavo į daugiabučių namų kiemą, V., atrodo įvažiavo atbuline eiga ir sustojo. Įvažiuojant ji pamatė J. automobilį, stovėjusį toliau, įvažiavimo gale. Iš karto jį visi atpažino pagal baltą spalvą. Tada A. pasakė V.: „Duok atsuktuvą“, tačiau kam jam to atsuktuvo reikia, nesakė. V. padavė A. atsuktuvą, iš kur paėmė – ar iš daiktinės, ar iš durelių, nepamena. Kaip atrodė atsuktuvas, nepamena, rodos buvo nedidelis, iki 30 cm ilgio. A. su atsuktuvu nubėgo link J. automobilio. Kas vyko prie J. automobilio ji nematė, nes sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o automobilis stovėjo bagažine į tą pusę, kur A. nubėgo. Tačiau kilo kažkoks triukšmas, ėmė rėkti kažkokia moteris, lygtai iš kokio tai namo. Tik pamatė, kad J. staigiai išvažiavo, bet ne per įvažiavimą, prie kurio stovėjo V., o per kitur, per žolę. Kadangi ji išgirdo didelį triukšmą, atsidarė priekines keleivio pusės dureles pažiūrėti kas vyksta. Kažkokia moteris kieme šaukė: Iškviesiu policiją“ ar panašiai. Tada pamatė, kad nuo automobilio bagažinės gal iki 10 metrų atstumu A. sugriebęs suklupusiai M. už plaukų, ją tampė, spardė kojomis, mušė rankomis. Spyrė ne mažiau 5 kartų ir panašiai ne mažiau 5 kartų smogė rankomis. Kur pataikė nematė, viskas vyko greitai. Kiemas buvo apšviestas šviesa, sklindančia iš butų. M. prašė paleisti, sakė, kad ji nieko blogo nedarė, žadėjo nesikreipti į policiją ir nerašyti pareiškimo. Tačiau A. rėkė: „Aš žinau, kad vis vien parašysi ant manęs pareiškimą“, vadino merginą „valkata, žiurke, žertva“. Rėkė: „Aš vis tiek tave užmušiu, aš tave pakasiu“. Ji V.i pasakė: „Žiūrėk, ką daro“, V. bandė A. raminti ir ji pritarė V., prašė A. ramintis, tačiau šis negirdėjo. Tada A. liepė V.: „Atidaryk bagažinę“ ir V. atidarė bagažinę iš salono vidaus, kažką paspausdamas. A. rėkė M.: „Lįsk į bagažinę“, M. atsisakė, jie ar grūmėsi, ar M. A. stūmė į bagažinę, nes visa mašina judėjo, dunksėjo. Tačiau nepavykus, A. atidarė galines dešinės pusės dureles ir įstūmė M. į salono vidų, pats įsėdo paskui ją. V. A. liepė: „Važiuok link autostrados, kuo greičiau“. V. paklausė ko ten reikia, pasakė, kad pirmiausia „reikia J. parvežti namo“. Tačiau A. pasakė, kad jam nesvarbu ji ir kažką neaiškiai suburbėjo. Ar jis atsinešė atsuktuvą, kurį buvo paėmęs išlipdamas iš automobilio, nematė. A. ėmė iš karto mušti M., spardė kojomis, tai ji matė atsiskusi atgal. Matė kaip spyrė gal 5–7 smūgius, pataikė į visą kūną. Ji ėmė A. prašyti, kad jis baigtų, V. irgi prašė. A. liepė jiems abiems užsičiaupti, nenervinti, sakė: „Nes tuoj pats sėsiu už vairo“. Ji nusisuko, ėmė verkti. V. irgi išsigando, daugiau nieko nebesakė, tačiau jai pažadėjo parvežti namo. Tada V. išsuko iš kiemų, pasuko gatvėmis, kurių ji nepažįsta, netrukus pamatė, kad važiuoja autostrada. Bevažiuojant A. visą laiką M. mušė, nuolat girdėjosi duslūs smūgių garsai, ar mušė rankomis, ar kojomis, negali pasakyti, bijojo atsisukti, o M. labai rėkė, prašė paleisti bet kur, žadėjo nerašyti pareiškimo. Vienu metu, važiuojant autostrada, M. padėjo jai ranką ant peties ir paprašė: „Gal gali man padėti?“. Tačiau tai išgirdęs A. įširdo dar labiau, ėmė rėkti jai „tu dar pagalbos prašai“ ir jai pagrasino: „Pabandyk padėti, tai tau bus tas pats“. Tai ją labai išgąsdino, nes ji A. labai bijojo nuo to momento, kai jis ėmė M. mušti, galvojo, kad gali ir kitus pradėti mušti. Ji tik pamena, kad V. pasakė: „Užrakink duris, kad nesugalvotų jos iš važiuojančio automobilio išmesti“. V. užrakino galines dureles. Kaip tik po tų žodžių, gal išgirdęs A. ėmė plėšti dešinės pusės galines dureles, ėmė rėkti M. „išmesiu iš važiuojančios mašinos“ ir nuolat rėkė: „Užmušiu tave, pakasiu, nes žinau, parašysi pareiškimą“. Jis tiek plėšė dureles, spardė, kad nulaužė nuo durelių kažkokią detalę, apdailą, bet jai atrodo, kad durelių neatidarė, arba ji jau nepamena. Ar su ta detale M. daužė, ji nematė, vėliau tą nuplėšą detalę A. numetė į priekį, link jos. Jai įstrigo, kad A. M. nuolat kartojo „kelio atgal nebėra, tu vis tiek negrįši“. Ji suprato, kad A. M. nori nužudyti, kad realiai tai ketina daryti. Be to, A. reikalavo V.: „Duok peilį“, tačiau ar V. jam padavė kokį peilį, nematė. Visą kelią A. tik ir rėkė: „Papjausiu, užkasiu, kelio atgal nėra“, buvo nepaprastai įsiutęs, agresyvus, nevaldomas, bijojo jo ir ji, mano, jog ir V.. Ar A. kokiais kitais įrankiais bandė trenkti M., ji nematė, nepamena. Kai važiuojant autostrada ji pamatė posūkį į P., prašė V. parvežti ją namo. Buvo labai įsibaiminusi, prašė V. išleisti namo. V. pasuko P. link. Kai ji prašė ją paleisti, A. rėkė: „Nepaleisk, važiuok“. Tačiau V. įsukęs į P., važiavo tiesiai ir neprivažiavus geležinkelio pervažos, pasuko dešiniau ir toje gatvelėje ją paleido, tiksliau kiek automobilį pristabdė, davė jai ženklą, linktelėjo ir tada ji iššoko iš dar nesustojusio pilnai automobilio, o V. nuvažiavo toliau. Ji buvo įsitikinusi, jei neiššoks, tai dings kartu su M.. Kas toliau vyko nežino. Ji verkdama grįžo namo, labai bijojo, buvo pasimetusi, papasakojo mamai kas vyko, sakė, kad norėjo merginai padėti, bet negalėjo, klausė ką daryti, ar skambinti policijai. Mama ją ramino, davė raminamųjų vaistų, siūlė palūkėti, paskambinti policijai kitą dieną. Po šio įvykio ji dar kelias dienas jautė baimę, tačiau į policiją nedrįso paskambinti (t. 2, b. l. 53–54, 66–71, ).

Liudytoja A. O. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 23 val. ji kartu su J. Ž. ir kitais draugais atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), praleisti laiko. Po kurio laiko į šią aikštelę atvyko jos ir J. pažįstamas vaikinas vardu J.. Jis atvyko vienas su automobiliu „BMW“ 7 klasės. Pamačiusi J., J. nuėjo su juo kalbėtis. Praėjus nedaug laiko, į aikštelę atvyko ir jos pažįstamas vardu A.. A. pažįsta apie 2–3 metus. Su A. pabendraudavo, yra keletą kartų buvusi jo namuose. J. Ž. su A. irgi buvo pažįstama. Pamačiusi A., priėjo su juo pasikalbėti. A. buvo blaivus. Besikalbant prie jų priėjo J. Ž. ir J.. Vyko draugiškas pokalbis. A. iš automobilio atsinešė butelį brendžio, bet ar gėrė, nepamena. Daugiau iš kompanijos niekas negėrė, bent ji ir J., taip pat V. tikrai alkoholio negėrė. A. pasiūlė jai, J. ir J. važiuoti link senamiesčio, pasivažinėti. Visi sutiko, nors neplanavo ką konkrečiai veiks. J. Ž. įsėdo į J. automobilį, o ji įsėdo pas A., vairavo V.. Išvyko po 24 val., jau liepos 20 d. Visa kompanija dviem automobiliais nuvyko iki senamiesčio. Į senamiesčio gatvę, vedančią iš (duomenys neskelbtini) pirmas įsuko V., paskui jį J.. Bevažiuojant, ji atkreipė A. dėmesį į tolumoje gatve einančią vieną merginą ilgais šviesiais plaukais, sakydama: „O kokie blondiniški ilgi gražūs plaukai“. Ši mergina ėjo su drauge, ji ją matė iš nugaros. Nuo automobilio, kuriuo jie važiavo, iki tos merginos buvo gal 30–50 metrų. A. atsakė, kad tai jo buvusi mergina ir paprašė V. sustoti, kaip suprato, nenorėdamas, kad mergina jį matytų. Merginos, tarp jų ir šviesiaplaukė, kuri buvo A. buvusi mergina, nuėjo toliau, į jų pusę atsisukusi nebuvo. Tada A. išlipo iš automobilio ir sakydamas: „reikia to paprašyti, kad pakalbintų, pačiešintų“, kaip suprato, kad pakalbintų jo buvusią draugę, nuėjo iki J., sustojusio už automobilio, kurį vairavo V.. Ką konkrečiai A. kalbėjo su J., ji negirdėjo. Netrukus į automobilį, kurį vairavo V., pirma atėjo J. Ž., kuri įsėdo į galą šalia jos, o paskui ją A., kuris atsisėdo priekyje. Tuo tarpu J. vienas automobiliu nuvažiavo toliau tiesiai ta kryptimi, kur nuėjo šviesiaplaukė mergina. Tada V. apsisuko ir jie visi pro klubą „B.“ nuvyko link R. a. Ar J. susitiko su šviesiaplauke, ji nematė. Tačiau netrukus A. J. paskambino, kalbėjo kažką apie automobilio ratą, kad J. nebandytų keisti, kad pakalbintų tą panelę sėsti į savo automobilį. Apie kokį ratą kalbėjo ir prie ko čia tas ratas, ji nesuprato. V. apsuko keletą ratų pro R. a. Tuo metu J. Ž. pasidarė bloga ir ji paprašė nuvežti iki naktinės vaistinės, esančios Ž.. V. nuvežus, J. Ž. nusipirko vaistų ir paprašė jai leisti sėsti į priekį, kadangi ją pykino. A. sutiko ir persėdo į galą. A. į galą atsinešė visą maišą įvairių alkoholinių gėrimų, kokteilių, sidro ir pan. Tačiau pats A. gėrė brendį ir „Coca-cola“, neatrodė girtas, gal tik išgėręs. Tada visa jų kompanija atvyko prie R. a., ten vėl V. apvažiavo porą ratų aplink aikštę ir sustojo. A. pradėjo daugiau gerti, paprašė J. duoti J. mobilaus ryšio telefono numerį, A. jam skambino ar tai pats, ar liepė skambinti V., bet lyg skambino iš V. telefono. Tačiau J. neatsiliepė nei V., nei telefoną perėmusiam A.. Tada ji perėmė V. telefoną ir taip pat surinko J. nurodytą J. numerį, tačiau J. neatsiliepė. Tai A. labai suerzino, jis ėmė pykti, sakyti, kad jo draugai taip nedaro, perskambina iš karto tik jam paskambinus. Ji paprašė, kad ją parveržtų namo į (duomenys neskelbtini). V. pasukus į kažkokią gatvelę, tą pačią, kurioje matė einančią ilgaplaukę, buvusią A. draugę, A. V. paprašė sustoti prie automobilio „VW Golf“. V. sustojus, A. išlipo ir nuėjęs prie to automobilio „VW Golf“ priekio, išsitraukė savo lytinį organą ir tyčia apšlapino automobilio variklio dangtį, minėjo, kad jai taip reikia ar panašiai, iš to ji suprato, kad apšlapino buvusios merginos automobilį. Tai matė aiškiai, sėdėdama automobilio „BMW“ salone, ant galynės sėdynės, nes V. buvo sustojęs šalia „VW Golf“ automobilio. V. iš tokio A. poelgio labai juokėsi. Kad būtų kitaip apgadinęs, ar ant jo lipęs, ji nematė. Po to V. nuvežė ją į Kranto al., Kaune, prie jos namo. Tada A. paprašė jos iš savo telefono paskambinti jo merginai, padiktavo jos telefono numerį, prašė meluoti, prigauti, kad sužinotų, kur ji ir J. yra, nes įtarė, jog jie kartu. Ji iš savo telefono paskambino į merginos numerį, atsiliepė mergina. Ji paprašė pakviesti J., bet jį pavadino kitu vardu, tuo metu sugalvotu, bandė apsimesti, kad ne J. ieško. A. buvo jai nurodęs apsimesti, sužinoti, kur jie yra. Tačiau J. neatsakė, kur yra ir pokalbis nutrūko. A. labai supyko, įširdo, liepė Vladui apsisukti ir važiuoti. Tačiau V. apsisukinėjant į jos telefoną atskambino iš to paties merginos numerio, tačiau kalbėjo J.. Ji telefoną padavė A.. A. ėmė kalbėti su J., sužinojo, kad šis yra prie „(duomenys neskelbtini)“, labai supyko, ėmė ant jo rėkti, kad taip jam niekas nedaro, kad J. už tai peršaus kojas. A. jau tada buvo pakankamai supykęs, liepė V. greičiau važiuoti. Tačiau prieš tai iš jos telefono ištrynė numerį, kurį rinko skambindamas tai merginai, kodėl taip padarė jai nepaaiškino. J. Ž. liko automobilyje su A. ir V.. Kur jie nuvažiavo, nežino. Jai sugrįžus namo, tuo metu galėjo būti apie 3 val., kadangi praktiškai beveik valandą laiko išvažiavę iš aikštelės prie Kauno marių važinėjo po miestą, paskambino J. vėl iš to paties merginos numerio ir klausė nesupratęs, kas vyksta. Ji pasiūlė jam pačiam paskambinti A. ir pasakyti, kad viskas gerai, kad jis yra kartu su mergina. J. padėjo ragelį, nepaaiškinęs ar skambins A.. Kas toliau vyko ji nežino.

Liudytojas J. A. parodė, kad 2014-07-19 apie 23 val. savo automobiliu atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie Kauno marių. Į šią aikštelę atvyko susitikti su pažįstama mergina vardu J., kuri jam parašė SMS pranešimą, kviesdama atvykti susitikti. Atvykus, J. buvo su kita jam matyta mergina, su jomis bendravo. Praėjus gal pusvalandžiui, jis pamatė į šią aikštelę įvažiuojantį automobilį juodos spalvos „BMW 530“. J. pasakė: „O A. atvažiavo“. Jis suprato, kad jie pažįstami. A. atvažiavo dar su kitu vyriškiu. Kaip jis suprato, automobilis buvo A.. Kai A. atvyko, J. su savo drauge priėjo prie jo, ėmė draugiškai su juo kalbėtis, dalintis kažkokiais prisiminimais. A. iš automobilio, kuriuo atvyko, atsinešė 0,7 litro talpos butelį brendžio „Torres“, o jis paprašytas davė gėrimo „Coca-cola“. Visi trys – A., J. ir jos draugė gėrė brendį su „Coca-cola“, o jis ir A. atvežęs vyras negėrė. Iki tol A. atrodė blaivus. Visi trys išgėrė apie pusę butelio, gal mažiau. Pabuvus prie Kauno marių maždaug iki 0.30 val., A., pasakęs, kad prie marių mažai veiksmo, pasiūlė vykti iki miesto centro. Visi sutiko. J. įsėdo į jo automobilį, o jos draugė įsėdo į A. automobilį. Pirma važiavo A. automobilis, paskui jis. Visi važiavo link senamiesčio. Pravažiavus pagrindinę senamiesčio gatvę, galimai V. gatvę, A. apsisuko, tada sustojo ir jis. Sustojus, A. išlipo ir priėjo prie jo, parodė į tą gatvę, kuria važiavo į priekį, pravažiavus Vilniaus gatvę ir pasakė: „Ten bus dvi gražios paneles su juodu golfu, pakalbink paneles, sužinok, ką veikė, pabendrauk“. Taip pat paaiškino, kad viena iš tų panelių, kuri bus ilgais plaukais, yra jo buvusi, vardu M.. Kaip jis suprato, A. norėjo, kad jis klausinėtų ir kalbintų būtent M., iš jos sužinotų, ką ši veikė. Kam A. to reikėjo, nesuprato, pats jo irgi neklausinėjo ir nesigilino. A. pasakė, kad pats važiuoja į miestą ir žadėjo jam paskambinti. Taip pat A. liepė J.i sėsti į jo automobilį. Ar tuo metu A. sakė ką nors apie merginų automobilio ratą, nepamena, tačiau kai privažiavo prie merginų, pamatė, kad jos toje pačioje gatvelėje, pravažiavus Vilniaus gatvę, apsisukinėja. Merginos iš tiesų buvo su juodos spalvos automobiliu „VW Golf“. Pastebėjo, kad merginų automobilio priekinis dešinės pusės ratas yra be oro. Viena mergina, kuri vairavo automobilį, buvo šviesiais ilgais plaukais, jam anksčiau matyta mieste. Kaip vėliau prisistatė, buvo M.. Kita mergina buvo šviesiais, trumpesniais plaukais, vardu G.. Jis ranka parodė į merginų automobilio ratą, sustojo. M. tik jam parodžius pamatė, kad automobilio ratas be oro, garsiai pasvarstė, kad galbūt netyčia pradūrė važiuodama. Jis pasisiūlė M. padėti pakeisti ratą, buvo nuėmęs ratą, uždėjęs atsarginį. Jam bekeičiant ratą, paskambino A., klausė, ką jis daro. Jis atsakė, kad keičia ratą. A. pasakė, kad jis rato nebekeistų, o važiuotų su merginom pabūti, pabendrauti, paklausinėti. Tada jis sumelavo M., kad netinka rato gylis ir vėl uždėjo kiaurą ratą. Tada, apie 1.11 val., jau liepos 20 d., į savo telefoną iš A. telefono gavo žinutę, kurios tekstas buvo: „Jeigu jos nori į klubą, bandyk pribrūžint, kad į chatą parveži, kad per girtos į klubą ir kažką panašiai. Bandyk užklausti ką gero iš bernų prikabino, kur vakarojo, ir panašiai, gali M. (tos ilgais plaukais) paklausti kaip jinai berno neturi, dėl ko išsiskyrė ir t. t. Pastumk, pasitikiu tavimi seni. O dovanų už visą varkę padarysi G.. Jei numerio neduos, duosiu aš. Laukiam žinių“. Kai M. suprato, kad negalės važiuoti savo automobiliu, jis pasisiūlė ją ir draugę parvežti namo. Iš pradžių dar visi svarstė, gal važiuoti į kokį klubą, jis pasisiūlė pavaišinti šampanu, bet merginos atsisakė. G. pirma paprašė vežti namo, todėl G. sėdus į jo automobilio galą, o M. į priekį, jis nuvežė jos paprašytu adresu į K. mikrorajoną, kur ji išlipo ir nuėjo. G. išlipus, M. paprašė ją parvežti namo. Jis dar pasiūlė nuvykti parūkyti, ji sutiko, nuvyko prie Kauno kolegijos parūkyti, tada įkalbėjo ją nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Visą laiką su M. bendravo draugiškai, klausinėjo kuo ji užsiima, tikrai ne A. paprašytais reikalais. Per tą laiką, kol buvo su M., A. ne kartą jam skambino į jo telefono numerį iš to paties numerio, tačiau jis neatsiliepė, nes nebuvo patogu, kadangi šalia buvo M.. Po to nuo (duomenys neskelbtini) pro centrą M. parvežė namo iki P. gatvės. Pravažiuojant pro D. slėnį į M. telefoną kažkas paskambino. Tuo metu galėjo būti apie 2.30 val. M. atsiliepusi pasakė, kad skambina kažkokia nepažįstama mergina ir prašo jo. Jis suprato, kad skambino J., nes tik ji turėjo jo telefono numerį. Jam perėmus M. telefoną su juo iš karto ėmė kalbėtis A., jis buvo susinervinęs, ėmė iš karto rėkti: „Susirasime mes tave čia, ieškom, susirasiu, peršausiu kojas“. Jis nesuprato tokio A. elgesio, tačiau rimtai tokių grasinimų nevertino. Suprato, kad A. pyko, jog jis buvo su M., jo buvusia mergina, nors pats siūlė nuvažiuoti pakalbinti, o po to pats supyko. Jis nieko A. neatsakė, pokalbį baigė. Grąžinęs telefoną M. pasakė, kad skambino jo buvusi mergina, kad grasino jos brolis peršauti kojas. Jis M. norėjo sudaryti vaizdą, kad ji su tuo nesusijusi, kad nebijotų. Atvežus M. iki namų, įvažiavo į P. gatvės daugiabučių namų kiemą. Pravažiavo giliau į kiemus ir M. paprašius sustojo. M. išlipus, atsisveikino tik žodžiais, apsikeitė numeriais, nes jis siūlėsi M. padėti keisti ratą. Kai M. nuėjo link laiptinės, jis ketino išvažiuoti iš kiemo. Tačiau išvažiavimo nebuvo, todėl apsisuko, norėdamas išvažiuoti tuo pačiu išvažiavimu, kuriuo ir atvažiavo. Tik apsisukęs pamatė link jo automobilio išvažiavimu ateinantį A.. Jis tuo metu nieko blogo neįtarė ir atsidarė savo vairuotojo durelių langą. Tačiau A. prisiartinęs prie jo automobilio vairuotojo durelių nieko nesakė, tik sugriebęs už durelių rankenos bandė jas atplėšti, tačiau kadangi durelės buvo užrakintos centriniu užraktu, jis pro atidarytą langą kišo ranką į salono vidų, norėdamas dureles atidaryti iš vidaus ir, kaip jis suprato, jį ištraukti iš automobilio. Tačiau tuo metu suvokęs, kad bus blogai, kad A. nori jį sumušti, padidino greitį ir pasuko link išvažiavimo. Tuo momentu prie jo automobilio pribėgo iš keleivio pusės M., jai atidarė dureles, ji pasakė: „Čia mano buvęs“. Tada jis liepė jai uždaryti dureles ir važiavo tiesiai link išvažiavimo, tačiau pamatė, kad A. automobilis stovi ant išvažiavimo ir kad pravažiuoti negalės, todėl, pasuko per bordiūrus, per žolę ir iš kiemo išvažiavo. Kas toliau vyko kieme nematė, parvažiavo namo. Jam nuvažiuojant, M. liko stovėti šone. Ji tikrai nebuvo pargriuvusi ar suklupusi, nuvažiuodamas jos automobiliu nekliudė, ji buvo sveika, jokių sužalojimų ant jos kūno nematė.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2014-07-20, patruliuodamas kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu D. J. (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje policijos tarnybiniu automobiliu, apie 3 val. 34 min. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo, jog skambinęs į policiją asmuo matė, kaip (duomenys neskelbtini), važiuoja juodos spalvos automobilis „BMW“, kuriame mušama mergina. Automobilio valstybiniai numeriai nebuvo nurodyti. Policijos pareigūnai K. K. ir Š. K. buvo nuvykę į Elektrėnų gatvę, tačiau jokio automobilio nerado, todėl prašė budėtojo patikslinti informaciją. Budėtojas pranešė, kad asmuo, kuris pranešė apie įvykį, daugiau su policija nesusisiekė, o skambinant pareigūnams, nebeatsiliepė, todėl nebuvo galima patikrinti informacijos. Jis pasuko iš (duomenys neskelbtini). ir iš (duomenys neskelbtini) plento pasukus į (duomenys neskelbtini) prospektą, K., apie 3.45 val. pamatė iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), išvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) prospektą ir važiuojantį (duomenys neskelbtini) plento link juodos spalvos automobilį „BMW“. Automobilis važiavo nedideliu greičiu. Tai sukėlė įtarimą, be to, jie ketino patikrinti gautą informaciją dėl būtent juodos spalvos „BMW“ automobilyje, mušamos merginos. Šis automobilis tebevažiavo lėtai, iš akiračio jiems nedingo, iš (duomenys neskelbtini) prospekto pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) plentą ir tada įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, automobiliui davė ženklą sustoti. Automobilis iš karto sustojo ir iš karto atsidarė priekinės keleivio pusės durelės. Tada jo kolega D. J. liko sėdėti už vairo, o jis, kadangi atsidarė keleivio pusės durelės, priėjo prie šio automobilio „BMW“. Priėjęs pamatė vaikiną ir iš karto atpažino, kad tai A. K., kurį anksčiau jam asmeniškai yra tekę sulaikyti dėl įvairių padarytų teisėtvarkos pažeidimų. A. K. buvo basas, purvinas, išsivoliojęs, akivaizdžiai matėsi, jog neblaivus, be to, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio salone, ant galinės sėdynės matėsi primėtyta alkoholio butelių – tuščias brendžio butelis, alkoholinių kokteilių keletas butelių. Pamatė, kad ant galinės automobilio sėdynės numesta automobilio dešinės pusės durų vidinės apdailos detalė, ant galinės sėdynės ir ant grindų matėsi daug išpeštų plaukų kuokštų, numestas ant galinės sėdynės mobilaus ryšio telefonas, apverstas, matėsi tik nugarinė dalis, murzinas, kaip išvoliotas bei numesta vyriška rankinė. Kraujo pėdsakų nepastebėjo. Panašu buvo, kad automobilyje buvo įvykę grumtynės. Už automobilio „BMW“ vairo sėdėjo nematyta ir nepažįstama apie 28 metų amžiaus mergina, kaip vėliau sužinojo, M. R.. Mergina buvo išsigandusi, susijaudinusi, sumuštu ir aptinusiu veidu, ant skruostų matėsi šviežios mušimo žymės. Mergina buvo sutaršytais plaukais ir drabužiais, vilkėjo kelnėmis, bliuskute. Mergina išsigandusiu verkiančiu balsu, ranka parodė į A. K. ir paprašė: „Padėkit, jis mane sumušė“. Tada jis iš karto sulaikė A. K. ir nuvedė į tarnybinio automobilio galą, skirtą sulaikytiems asmenims, įsodino. A. K. vedamas nesipriešino. Tada jis pamatė, kad pagalbos prašiusi mergina - M. R. atidarė vairuotojo pusės dureles ir iškrito ant žemės bei apalpo. Dar pastebėjo, jog mergina be batelių su suplėšytom pėdkelnėm ties pėdomis, jos kelnių užtrauktukas priekyje prasegtas. Dar prieš merginai apalpstant, prie jos spėjo prieiti kolega D. J., kuris spėjo paklausti jos pavardės ir kur yra jos dokumentai. Mergina pasakė, kad jos dokumentai yra rankinuke. Mergina rankinę turėjo rankose, su rankine ir iškrito.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2014-07-19 nuo 19 val. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu D. B. policijos tarnybiniu automobiliu. 2014-07-20, apie 3 val. jų ekipažas nuvyko į K., o po to į (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), galėjo būti apie 3 val. 34 min., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą per radijo ryšį, jog skambino į policiją asmuo, kuris matė, kaip (duomenys neskelbtini), važiuoja juodos spalvos automobilis „BMW“, kuriame mušama mergina. Skambinęs asmuo „BMW“ automobilio valstybinių numerių nenurodė. Per radijo ryšį, dar būdami (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip policijos ekipažas – K. K. ir Š. K. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), tačiau jokio „BMW“ automobilio nerado. Šis ekipažas prašė budėtojo patikslinti informaciją, tačiau budėtojas pranešė, kad asmuo, kuris pranešė apie įvykį, daugiau su policija nesusisiekė, o skambinant pareigūnams, nebeatsiliepė, todėl nebuvo galima patikrinti informacijos. Jiems grįžtant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, iš (duomenys neskelbtini) plento pasukus į (duomenys neskelbtini), apie 3.45 val. jie pamatė iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atbuline eiga išvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) prospektą tamsios spalvos automobilį, pagal galinius žibintus panašų į „BMW“. (duomenys neskelbtini) prospekte automobilis apsisuko ir pasuko važiuoti (duomenys neskelbtini) prospektu (duomenys neskelbtini) plento link. Automobilis važiavo nedideliu greičiu. Tai sukėlė įtarimą, kadangi prasilenkiant jis pamatė, kad automobilis yra juodos spalvos, „BMW“ modelio, todėl jie nusprendė patikrinti ką tik gautą informaciją. Todėl pavažiavę iki pirmo apsisukimo apsisuko ir nuvažiavo paskui „BMW“ automobilį. Šis automobilis tebevažiavo lėtai, vairavimo išskirtinumų ar kelių eismo taisyklių pažeidimo jis nepastebėjo. Kol automobilį pasivijo, iš jų akiračio jis nespėjo dingti. Šis automobilis iš (duomenys neskelbtini) prospekto pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) plentą ir tik jų tarnybiniam automobiliui prisiartinus, iš karto sustojo kelkraštyje. Jis taip pat sustojo už šio automobilio, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, duodamas vairuotojui suprasti, kad jis niekur nevažiuotų. D. B. jam liepė likti už vairo, jei „BMW“ automobilis ketintų bėgti, pats nuėjo link „BMW“ automobilio. D. B. priėjo prie automobilio „BMW“ dešinės pusės priekinių durelių, kurios atsidarė. D. B. davė jam ženklą prieiti ir po keleto minučių prie automobilio vairuotojo pusės durelių prisiartino ir jis. D. B. tuo metu buvo prie keleivio pusės durelių. Kai priėjo prie automobilio, pamatė priekinėje keleivio sėdinėje sėdintį vaikiną, kurį iš karto atpažino iš veido bruožų, sudėjimo ir bendrų požymių, kad tai A. K., kurį anksčiau pats asmeniškai yra sulaikęs dėl įvairių teisėtvarkos pažeidimų – brovimosi į butą ir išžaginimo. A. K. buvo purvinais drabužiais, susitaršęs, vilkėjo šviesius marškinius ir šviesius bridžius. Vėliau, kai A. K. buvo išlaipintas iš automobilio, jis pastebėjo, jog šis buvo basas, kojos ir veidas purvini, o ant marškinių, ant šonų matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Matėsi, jog A. K. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. D. B. A. K. sulaikė ir nuvedė į tarnybinio automobilio galą, skirtą sulaikytiems asmenims, ir įsodino. Automobilyje už vairo sėdėjo nematyta ir nepažįstama mergina, šviesiais plaukais. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Mergina atrodė apie 25–28 metų amžiaus, kaip vėliau sužinojo, tai buvo M. R.. Mergina buvo išsigandusi, susijaudinusi, jos visas veidas buvo sumuštas, sutinęs, buvo sumuštos ir sutinusios lūpos, skruostikauliai, plaukai buvo sutaršyti, išplėšyti, sulipę, kruvini. Matėsi, kad ji stipriai sumušta. Kai D. B. nuvedė A. K. į tarnybinį automobilį, mergina laikydama rankinuką ar tai bandė išlipti, ar tai tiesiog išvirto iš automobilio ant asfalto, iš karto susmuko prie automobilio, ant asfalto, aukštielninka. Mergina buvo be batų, jos pėdkelnių pėdos buvo suplėšytos, drabužiai, kuriuos vilkėjo, buvo tamsios spalvos, matėsi, kad jie sutaršyti, tačiau kraujo ant drabužių nepastebėjo, nes buvo tamsu, o jos drabužiai taip pat buvo tamsūs. Merginos kojos buvo purvinos, jis suprato, kad ji galbūt basa bandė pabėgti. Jis dar spėjo merginos paklausti, kas ją sumušė, ji atsakė, kad tas draugas ir parodė į A. K. pusę. Jis paklausė merginos, ar ji turi savo dokumentą, mergina pasakė, kad rankinėje. Jis paklausė, ar gali rankinę paimti, ši sutiko ir iš rankinės jis išėmė jos vairuotojo pažymėjimą. Iš vairuotojo pažymėjimo ir sužinojo, kad mergina yra M. R.. Tada jis su kolega iškvietė greitąją med. pagalbą ir Kauno m. Dainavos PK operatyvinę grupę. Po to apžiūrėjęs automobilio „BMW“ saloną, matė ant galynės sėdynės, grindų kilimėlio primėtytą alkoholio butelių – šampano butelį, vyno butelį, alkoholinių kokteilių keletą butelių, kažkokių kuokštų šviesių plaukų. Pamatė, kad ant automobilio dešinės pusės durų nėra vidinės apdailos detalės, ji numesta ant galinės automobilio sėdynės. Ant galinės sėdynės buvo numestas ir mobilaus ryšio telefonas, apverstas, matėsi tik nugarinė dalis. Taip pat ant kilimėlio, tarp priekinės keleivio sėdynės ir galinės sėdynės buvo numesta ir vyriška rankinė. Kraujo pėdsakų automobilio salone nepastebėjo, tačiau atidžiai automobilio neapžiūrėjo. Matėsi, kad automobilyje buvo įvykę grumtynės, salonas atrodė sujauktas. Atvykus greitajai med. pagalbai, merginą išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Iki atvykstant Kauno m. Dainavos PK oper. grupei, jis su kolega apsaugojo įvykio vietą, o operatyvinei grupei atvykus, buvo atlikta automobilio apžiūra. Jokių pastabų ar pareiškimų, susipažinęs su automobilio apžiūros protokolu A. K. nepareiškė. Tada A. K. jis su kolega vežė į Kauno m. Dainavos PK. Jis A. K. paklausė kas įvyko. A. K. papasakojo, kad su mergina keletą mėnesių gyveno, po to susipyko, išsiskyrė, kad ją labai mylėjo, viską pirkdavo. Prisipažino, kad merginą sumušė dėl to, kad ji važiavo su kitu vaikinu. Vežamas į komisariatą A. K. taip pat prisipažino: „jo, kaltas, padariau, ką jus nesat sumušę bobos“. A. K. pristatomas į Kauno m. Dainavos PK nesipriešino, jokių grasinimų jų akivaizdoje merginai neišsakė.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje, gydytoju. Jo pacientė buvo nukentėjusioji M. R.. Susipažinęs su jos sveikatos būkle ir medicininiais dokumentais parodė, jog M. R. padaryti veido, galvos ir viso kūno sužalojimai ir nubrozdinimai, plačiausias nubrozdinimas buvo kryžmens ir sėdmenų srityje, kairės rankos spindulinio kaulo lūžimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniais galvos smegenų dangalais ir smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai pagal neurochirurginius kriterijus tai yra vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma. Taip pat buvo įtariamas M. R. kaukolės pamato lūžimas, nepatvirtintas med. tyrimais. Dėl pamato lūžio operacija nereikalinga, tik reikia stebėti būklę, kad nesivystytų smegenų skysčio apykaitos sutrikimai. 2014-07-22 atlikus M. R. otoneurologo konsultaciją, nustatytas kraujas kairėje būgninėje ertmėje, tai kliniškai atitinka kaukolės pamato lūžimą vidurinėje dauboje. Jos sveikatos būklė gali komplikuotis dėl liekamųjų reiškinių.

Liudytojas T. S. parodė, kad 2014 m. vasarą, galbūt liepos mėn., išėjęs iš namų norėjo sėsti į savo automobilį bei vykti su reikalais. Rakindamas savo automobilio dureles, pamatė iš kiemo išvažiavimu P. gatvės link važiuojanti automobilį „VW Golf“, tamsios spalvos, kurį vairavo nepažįstama mergina ilgais šviesiais plaukais. Tuo pačiu metu pamatė iš P. gatvės staigiai įvažiuojantį automobilį „BMW“ 5 ar 7 klasės, juodos spalvos, kuris sustojo, užblokuodamas išvažiavimą automobiliui „VW Golf“ ir jo automobiliui. Iš automobilio iššoko apie 30–35 metų amžiaus, tamsių plaukų vyras, kuris iki juosmens buvo nuogas, ant kaklo turėjo stambią grandinėlę. Vyras atrodė įniršęs ir agresyvus, rėkdamas pribėgo prie merginos, vairavusios automobilį „VW Golf“, rėkė ant jos, tačiau žodžių prasmės nepamena, ir staigiu judesiu atidaręs vairuotojo dureles, ištraukė iš užvedimo spynelės automobilio raktelius bei numetė juos į žalią veją. Tada tas vyras, apibėgęs automobilį „VW Golf“ iš galo, pro priekines dešinės pusės dureles įsėdo į automobilį ir sugriebęs merginą rankomis už kaklo, ėmė ją purtyti. Visą tai jis gerai matė per savo automobilio priekinių dešinės pusės durelių langą, kadangi tarp jo ir automobilio „VW Golf“ buvo ne didesnis nei 2 metrų atstumas. Ar vyras smogė merginai nematė. Kadangi išvažiuoti iš kiemo jam trukdė „BMW“ automobilis, priėjęs prie automobilyje „VW Golf“ sėdėjusio vyro paprašė patraukti automobilį. Vyras sutiko ir išlipęs iš automobilio, „BMW“ automobilį patraukė pavažiuodamas į dešinę ir pastatydamas ant žalios vejos, o automobilį „VW Golf“, įjungęs laisvą pavarą ir susukęs vairą, rankomis pastūmė atgal, atlaisvindamas jam pravažiavimą. Mergina tuo tarpu ieškojo pievoje numestų raktų. Tada jis išvažiavo.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2014 m. liepos 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) grupės specialistu. 2014-07-18 vakare, laikotarpiu nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. į (duomenys neskelbtini) PK atvyko iki tol nematyta ir nepažįstam mergina, kuri prisistatė M. R., skundėsi dėl įvykusio konflikto su savo draugu, minėjo, kad jos draugas neatsiklausęs paėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir ištrynė telefone buvusias SMS žinutes. Jis nepamena, ar mergina nurodė, kad draugas ją sumušė. Nepamena, ar ant merginos buvo kokių sumušimo žymių. Po kurio laiko į (duomenys neskelbtini) PK atvyko ir M. R. nurodytas draugas, gali būti A. K.. A. K. atvykus, M. R. paaiškino, kad būtent jis paėmė jos telefoną ir ištrynė žinutes. Kadangi tarpusavyje M. R. ir A. K. bendravo piktai, konfliktuodami, jis atskyrė juos, A. K. paprašė palaukti budėtojo poskyrio patalpose, o M. R. – koridoriuje. Tyrėja V. R. nuėjo pabendrauti su M. R. savo kabinete, priėmė pareiškimą iš M. R. pagal jos nurodytas aplinkybes. Pranešimas buvo užregistruotas. Tuo metu ar tyrėja, ar jis nurodė A. K. raštu išdėstyti savo įvykio versiją. A. K. paaiškinimą parašė. Po to ir M. R., ir A. K. išvyko.

Liudytoja L. J. parodė, kad 2014-07-20 apie 2 val. nakties, savo bute iš miego prabudo nuo stipraus moters klyksmo. Nuėjusi į balkoną, esantį į (duomenys neskelbtini) namo pusę, pamatė, kad ties namo kampu, ant siauro keliuko konfliktuoja vyras ir moteris. Moteris garsiai šaukė: „A. baik, A. paleisk, aš nieko nepadariau, aš niekur su tavim nevažiuosiu, prašau paleisk mane“. Vyras jai sakė: „Kam tu tai parašei, ar tu žinai ką tu padarei?“ Prie jų stovėjo prabangus, tamsios spalvos automobilis, gali būti „BMW“, buvo atidaryta automobilio bagažinė. Matė, kaip vyras moterį tampė, tąsė, stumdė, bet kad suduotų smūgius, nematė. Vyras atrodė aukštas, tvirto sudėjimo, tvarkingai apsirengęs, o moteris smulkaus kūno sudėjimo. Jie pykosi 10–15 min., kadangi konfliktas nesiliovė, būdama balkone, ji paklausė moters ar jai reikalinga pagalba. Moteriai patvirtinus, ji nubėgo į kambarį paimti telefono. Būdama kambaryje išgirdo, kad automobilis pradėjo judėti, o išbėgusi į balkoną pamatė, kad mašina pradėjo važiuoti. Tada nubėgusi į kitą balkoną, esantį į P. gatvės pusę, pamatė, kad merginos nėra automobilyje, o tas pats vyras ją įsodino į automobilį. Automobilis nuvažiavo link parduotuvės „S.“. Policijai taip ir nepaskambino, nes buvo šoke, nežinojo, kaip toliau elgtis.

Liudytoja S. D. parodė, kad 2014-07-20, apie 3 valandą nakties, prabudo nuo didelio triukšmo. Jos buto langai išeina į kiemą. Pro buto langus mato kiemą, priešais esantį namą (duomenys neskelbtini) ir dalį pravažiavimo, vedančio iš P. g. pro jų namo šoną į kitų daugiabučių namų kiemus. Atsikėlusi pažvelgė pro virtuvės langą, vedantį į kiemą. Tačiau pro langą nieko nematė, triukšmas sklido iš už namo kampo ((duomenys neskelbtini) namo), be to, vaizdą užstojo priešais namą augantys medžiai. Girdėjo vyro ir moters balsus. Mergina iš balso atrodė labai išsigandusi, ji šaukė kreipdamasi į vyrą: „A., paleisk“. Kaip ji suprato, tarp vyro ir merginos buvo kilęs konfliktas. Mergina visą laiką prašė vyro ją paleisti, o vyras merginai kalbėjo tylesniu, prislopintu balsu. Ji girdėjo vyro frazę: „Žiūrėk plaukų”. Iš to pasakymo suprato, kad mergina buvo ilgų plaukų. To konflikto dalyviai vyras ir mergina kiek pasitraukė už namo kampo, tačiau ji išgirdo garsą, panašų į automobilio durelių uždarymo garsą, ar garsą panašų į bagažinės uždarymo garsą. Tokį automobilio durelių uždarymo garsą išgirdo kelis kartus, suprato, kad vyras jėga merginą sodino į automobilį, o ji išsprūsdavo ir pabėgdavo, nes nuolat prašėsi paleidžiama, bei ėmė šauktis pagalbos: „Padėkit!”. Ir vyras, ir moteris, kaip ji suprato, pasitraukdavo nuo automobilio, o vyras, pagavęs merginą, vėl ją tempdavosi į automobilį. Girdėjo kaip iš jų laiptinės 5-tame aukšte esančio buto, moteris šaukė merginai ar jai reikia pagalbos, ar kviesti policiją, o mergina sušuko, kad reikia pagalbos ir prašė kviesti policiją. Kai sujudo aplinkinių namų gyventojai, gana greitai vyras įstūmė merginą į automobilį, pasigirdo automobilio durelių uždarymo garsas vieną kartą, po to kitą kartą. Tada automobilis gana dideliu greičiu staigiai išvažiavo į gatvę ir pasuko į kairę. To vaizdo pati nematė, bet sprendžia iš garso, nuvažiuojant automobiliui girdėjo tolimesnį merginos pagalbos šauksmą. Pačio automobilio nematė.

Liudytoja R. K. parodė, kad dirba UAB „V. L.“, psichologe. Pagal sutartį tarp UAB „V. L.“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji konsultuoja pacientus, prisirašiusius ir prie IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Įrašų apie M. R. vizitą 2014 m. liepos mėn. pas psichologą jos asmens sveikatos istorijoje nėra. Gali būti, kad M. R. kreipėsi psichologo konsultacijos 2014 m. liepos mėn. savo iniciatyva ir įrašai jos asmens sveikatos istorijoje nepadaryti dėl jos didelio darbo krūvio, arba tuo metu nebuvo M. R. asmens kortelės. Be to, asmens sveikatos istorijoje niekada nerašomas konsultacijos turinys, o tik fiksuojama, kad konsultacija buvo. Jei moteris kreipiasi dėl smurto, ji pasiūlo kreiptis į Moterų krizių centrą bei spręsti problemą kompleksiškai, įsikišant ir teisininkams. Pamena, kad M. R. atėjo su vyru. Su jais diskusijos palaikyti nepavyko, nes kiekvienas dėstė tik savo teiginius, o ne ieškojo problemos sprendimo. Konsultacijos metu vyras atėjęs su M. R., minėjo: „Aš ją labai myliu, negaliu be jos“. O pati M. R. nuolat vyrą kaltino, nors neatrodė užgauta, tarsi norėjo įsitikinti, kad tas vyras blogas. Ar M. R. kalbėjo apie konkrečius smurto atvejus, ji nepamena, tik pamena, jog minėjo, kad vyras jos nepaleidžia. Kaip minėjo, ji pati su smurto aukomis nedirba, rekomenduoja kreiptis į Moterų krizių centrą.

Liudytojas R. R. parodė, kad jo duktė M. R. gyvena su mama. Kadangi su dukrų motina R. R. yra išsituokęs, gyvena atskirai, tačiau su M. nuolat palaiko santykius. Maždaug prieš metus laiko dukra jį supažindino su savo draugu A., pavardė gali būti K.. Kadangi su A. praktiškai nebendravo, jo apibūdinti negali. Tik iš M. pasakojimų sužinojo, kad ji su A. yra artimi draugai, netgi kurį laiką gyveno kartu. T. M. sakė, kad su A. santykiai nesusiklostė, jie labai dažnai pykdavosi ir taikydavosi. Dėl kokių priežasčių jie pykdavosi, dukra nepasakojo. Tačiau, pagyvenusi su A. dukra grįžo gyventi atgal pas mamą. Po kurio laiko M. jam ėmė pasakoti, kad su A. nori santykius nutraukti, nes jis ją, kai gyveno kartu, ėmė smarkiai kontroliuoti, neleisdavo bendrauti su draugėmis, laikydavo užrakintą namuose, kartą būnant abiem L., išlaipino M. pakelėje, (duomenys neskelbtini) miškuose, norėjo palikti ją ten, pasakojo, kad jis ją tampydavo. M. pasiteiravus, ar jam reikia išsikišti, ji sakė, kad nereikia, kad pati išsiaiškins. Toliau M. gyveno su mama, tačiau santykių su A. nenutraukė, bandė nutraukti, bet nepavyko, nes A. norėjo su M. bendrauti, tiesiog ją persekiodavo, tykodavo jos ir laukdavo prie darbo, namų. 2014 m. liepos 21 d. ryte, jam paskambino buvusi žmona R. R. ir pasakė, kad M. yra (duomenys neskelbtini), kad yra visa sudaužyta. Jis nuvyko į klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių, kur rado dukrą M. stipriai sumuštą, net sunku buvo ją atpažinti. Ji buvo visa sumušta, ištinusi, kairė ranka sugipsuota, visas kūnas nubrozdintas, sumuštas. M. pasakė, kad ją sumušė A., kad A. buvo ne vienas, su kažkokiu draugu. Tačiau tas draugas jos nemušė. Kad viskas prasidėjo nuo to, jog M. savo automobiliu nuvykus į (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo, kad jos automobilio ratas be oro. Kažkoks jaunuolis, važiavęs pro šalį, bandė padėti pakeisti M. ratą, bet nepavyko, nes kažkas neatitiko. Tada tas jaunuolis parvežė M. namo. Prie namų M. ir tą jaunuolį pastebėjo A., kuris kaip ji įtarė galėjo juos sekti. A. lyg iš pradžių puolė prie to jaunuolio, o šiam pabėgus, sumušė M.. M. sakė, kad A. mušė ją rankomis, bandė atsuktuvu durti, ar rėžti, kad grūdo ją į bagažinę, o nepavykus, daužė bagažinės dangčių per galvą, vertė ją pačią vairuoti automobilį ir važiuoti į G., kur A. sakė, kad nori ją nužudyti ir užkasti. Dukra suprato, kad A. tikrai taip būtų padaręs ir jai buvo kilęs realus pavojus, tačiau vykstant iš (duomenys neskelbtini), dukra pamatė policijos automobilį ir bandė atkreipti pareigūnų dėmesį lėtu ir vingiuotu važiavimu. Dukra įsitikinusi, kad jei ne policijos pareigūnai, sustabdę automobilį, A. būtų ją nužudęs. Dukra, gulėdama ligoninėje, paprašė pasirūpinti jos automobiliu. Jis tą pačią dieną, 2014-07-21 vakare, nuvyko kaip dukra pasakojo nurodytu adresu ir iš tiesų D. g. rado stovintį dukters automobilį „VW Golf“, kurio dešinės pusės priekinis ratas buvo be oro. Jis apžiūrėjo šį priekinį ratą, bet ant rato jokių dūrimo ar pjovimo žymių nesimatė, ratlankis nebuvo sulankstytas. Tada automobilį pastatė saugomoje aikštelėje. Be to, liudytojas parodė, kad 2015 m. vasario 19 d., apie 17.30 val. jis automobiliu „VW Golf“, priklausančiu jo sūnui A. R., grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini). Pastatė automobilį aikštelėje, esančioje toliau nuo namo ir ėjo link namo. Tuo metu pamatė iš jo namo kiemo gilumos prie jo privažiuojantį juodos spalvos „BMW“ automobilį. Automobilyje buvo A. K.. Jis nustebo, kad A. K. žino kur jis gyvena ir, kaip suprato, laukė būtent jo sugrįžtančio. Išlipęs iš automobilio A. K. su juo pasisveikino ir pasakė, kad nori paaiškinti kaip viskas įvyko, atsiprašyti. Jis atsisakė su juo kalbėtis. Tačiau A. K. pasakė, kad vis tiek atsiprašo, nors už ką atsiprašo nepaaiškino ir pasakė, kad nori grąžinti jam priklausančius automobilio „MBW“ ratus, kuriuos laikė savo garaže, kol bendravo su jo dukra M.. Tada galiausiai įkalbėtas jis sutiko susitikti 2015-02-24 9 val. A. K. garaže, esančiame garažų masyve, (duomenys neskelbtini)2015-02-24 9 val. jis atvyko prie įvažiavimo į garažus (duomenys neskelbtini), kur po kurio laiko tuo pačiu automobiliu „BMW“ atvyko ir A. K.. Jie atvažiavo prie A. K. garažo. A. K. atidarė savo garažo duris jam į bagažinę sukrovė ratus. Tada jis A. K. paklausė apie ką jis nori pasikalbėti. Tada jam A. K. pasakė: „Aš kaltas“, pasakė, kad norėtų atlyginti M. žalą. Jis pasakė, kad šiuos klausimus spręstu su M. per jos advokatą. Dėl ko konkrečiai kaltas, A. K. neaiškino ir pačio įvykio aplinkybių nepasakojo. Tada jis pasakė, kad A. K. turi pats daryti išvadas, ko siekia gyvenime. Norėdamas apsisaugoti nuo A. K. galimų interpretacijų ateityje, šį pokalbį jis įrašė savo mobilaus ryšio telefone įrengtu diktofonu.

Liudytoja R. J. parodė, kad M. R. pažįsta apie 6 metus. Kai M. R. pradėjo bendrauti su A. K., M. daugiau leisdavo laiką su A. K., jos susitikdavo rečiau, daugiau susiskambindavo. Su A. K. susipažino per M., teko su juo pabendrauti. Kai M. bendravo su A. K., tai jie nuolat pykosi, po to taikėsi. Abu buvo karštakošiai ir greitai užsiplieksdavo. M. norėjo su A. K. išsiskirti, tačiau A. K. nesutiko, norėjo toliau su ja bendrauti. M. sakė, kad A. K. laukdavo jos prie darbo, persekiodavo, neleisdavo su kitais bendrauti, ji negalėjo laisvai su kuo nori bendrauti. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje iš M. sužinojo, jog A. K. ją smarkiai sumušė, kad vilko už plaukų, vežė automobiliu, kad dar buvo kažkoks žmogus, kuris iškvietė policiją. Policija A. K. buvo sulaikiusi. M. po sumušimo gulėjo ligoninėje. Ji M. R. po šio įvykio pamatė gal praėjus vienai ar dviem savaitėms. Pastebėjo, kad jos plaukai buvo išpešti kuokštais, rankos randuotos, akis sumušta. 2015-02-16 11.58 val. ji savo telefone rado praleistą telefoną skambutį. Buvo skambinta iš nežinomo numerio. Tą pačią dieną apie 15.40 val. jai vėl paskambino iš nežinomo numerio. Jai skambino A. K., jį atpažino iš balso. A. K. pasakė, kad nori pasikalbėti, paaiškinti kas įvyko su M.. A. K. siūlė susitikti, bet ji nesutiko. A. K. sakė, kad po to įvykio nusisuko nuo jo visi draugai, kad negali niekuo pasitikėti. Taip pat klausinėjo, kaip atrodė M. po įvykio, ar matėsi, kad ji buvo sumušta, tačiau telefonu apie patį įvykį nieko nepasakojo. Jai nesutikus susitikti, pokalbis baigėsi. Po to 2015-02-22, apie 13.52 val. jai vėl paskambino iš nežinomo numerio, atpažino vėl A. K. balsą. Jis vėl primygtinai siūlė susitikti bent 10 minučių, tačiau ji atsisakė, daugiau A. K. jai neskambino.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. R. prieš jos valią buvo įsodinta į automobilį, priklausantį A. K.. Nukentėjusios parodymais nustatyta, kad A. K. jai smūgiavo į galvą ne mažiau 5 kartų, po to spyrė į nugarą, parvertė ant žemės. A. K. ją vilko žeme iki automobilio bagažinės, į kurią ją bandė įkišti. Kadangi ji aktyviai priešinosi, šaukėsi pagalbos, todėl jam nepavyko ją įkišti į bagažinę, tačiau A. K. nenurimo ir toliau vartojo smurtą. Jai į pagalbą atsiliepė daugiabučio namo gyventojai. Tokius nuoseklius nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojų S. D., L. J., J. Ž. bei V. S. parodymai. Liudytojos S. D. parodymais nustatyta, kad naktį ji buvo pažadinta didelio triukšmo, kuris sklido iš kiemo tarp garsiai šaukiančios moters ir vyro. Liudytojai atrodė, kad mergina buvo išsigandusi, prašė A. paleisti. Liudytoja kelis kartus girdėjo automobilio durelių uždarymo garsą, suprato, kad merginą į automobilį įsodinama per prievartą, kai ji išsprūsdavo iš vyro rankų, vėl prašydavo paleisti bei šaukėsi pagalbos. S. D. girdėjo kaip kažkas iš kaimynų klausė ar reikia jai pagalbos, ar kviesti policiją. Mergina prašė kviesti policiją. Sujudus aplinkinių namų kaimynams, vyras įstūmė merginą į automobilį, pats įsėdo ir gana dideliu greičiu išvažiavo iš kiemo. Liudytojos L. J. parodymais nustatyta, kad ji matė, kaip vyras tampė, kratė, stumdė smulkaus sudėjimo moterį, kuri prašėsi paleidžiama, sakė, su juo niekur nevažiuosianti. Ji klausė ar reikalinga pagalba, tai moteris prašė pagalbos, todėl ji nuėjo į kambarį paimti telefoną. Matė, kaip vyras sugavo merginą ir per prievartą įsodino į automobilį. Ji išsigando ir policijai nepranešė.

Netikėti liudytojos S. D. ir L. J. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, liudytojos nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusios, jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu sąžiningai parodė joms žinomas aplinkybes. Tai, kad M. R. buvo mušama ir per jėgą įsodinta į A. K. priklausantį automobilį, patvirtino ir liudytojai V. S. ir J, Ž.. Liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad A. K. buvo įsiutęs ir rankomis ir kojomis sudavė M.i eilę smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Kai M. nukrito ir rankomis užsidengė galvą, tai A. K. ją spardė gulinčią į pilvą, rankas. Po to paėmęs už plaukų pakėlė ir vilko iki automobilio, atidarė bagažinę ir bandė ją įkišti į bagažinę. Kadangi M. šaukėsi pagalbos, tai girdėjo daugiabučio gyventojos šauksmą ar reikia pagalbos, ar reikia kviesti policiją. Į tai M. šaukė, kad jai padėtų, nes ją nori nužudyti. Tada A. K. M. įstūmė į automobilio saloną ir jam liepė važiuoti. Liudytojos J. Ž. parodymais nustatyta, kad A. K. M. tampė už plaukų, rankomis ir kojomis sudavė eilę smūgių. Nors M. prašė paleisti, tačiau A. K. ją išvadino įvairiais negražiais žodžiais ir rėkė, kad ją užmuš, pakas. A. K. liepė V. S. atidaryti bagažinę ir ją atidarius, A. K. liepė M.i lįsti į bagažinę. Jai to nedarant, A. K. ją bandė grūsti jėga, bet nepavykus, įstūmė į automobilio saloną.

Netikėti nuosekliais liudytojų S. D., L. J., J. Ž. ir V. S. parodymais, kurie atitinka nukentėjusios parodymus, teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo versiją, kad jis fizinio smurto prieš M. R. nenaudojo ir per jėgą bei prieš jos valią į automobilį neįsodino, teismas vertina kaip gynybos būdą, siekiant bet kokiomis priemonėmis ir būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamojo versija paneigta objektyvia bylos medžiaga.

Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. neteisėtai atėmė M. R. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą, neleisdamas pasišalinti iš įvykio vietos. Suduodamas eilę smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, vilkdamas ją už plaukų, jai sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu palaužęs nukentėjusios pasipriešinimą, prieš jos valią, nepaisydamas jos prašymų paleisti, ją įsodino į automobilį ir išsivežė. Kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai pagrobė žmogų ir prieš jo valią perkėlė jį į kitą vietą. Kadangi A. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai jis nukentėjusiajai neteisėtai atėmė laisvę tiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo A. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 146 str. 2d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K., turėdamas tikslą nužudyti M. R., jį būtų įgyvendinęs, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas. Nusikaltimo padarymo būdas, mechanizmas, priemonės panaudotos kūnui žaloti rodo jo kryptingą siekį įgyvendinti savo tikslą. Veikdamas tiesiogine tyčia, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė. Nužudymas kankinat ar kitaip itin žiauriai sietinas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios liudija ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą. Nužudymas kankinant yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam prieš mirtį sukeliamos fizinės kančios jį mušant. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam sukeliamos dvasinės kančios. Taigi objektyviai nustatyta, kad A. K. pasikėsino nužudyti M. R. kankinat ar kitaip itin žiauriai ir štai dėl ko.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji M. R. jėga buvo įsodinta į A. K. priklausantį automobilį, kurį vairavo V. S.. Kaltinamasis atsisėdo šalia nukentėjusiosios ir toliau vartojo fizinį smurtą: sudavė jai kumščiais nemažiau kaip 5 kartus į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarą, pilvą, krūtinę. Fizinio smurto veiksmai tęsėsi toliau ir buvo naudojami intensyviai. Važiuojant greitkeliu, A. K. ir toliau nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kako dešinę pusę ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę, automobiliui važiuojant, vėl atidarė važiuojančio automobilio dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi. Kai V. S. atsisakė vykdyti kaltinamojo nurodymus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, o nepavykus uždaryti bagažinės – nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir turėdamas šį tikslą veža M. R. į mišką. Tokie ciniški ir aktyvūs kaltinamojo veiksmai sukėlė M. R. pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir dvasines kančias. Tokiais A. K. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvos lūpose, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, lengvas smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžis – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiosios M. R. parodymais nustatyta, kad A. K. ją intensyviai mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jai buvo suduota virš 100 smūgių, ji buvo tąsoma už plaukų, ji buvo mušama su durų apdaila per galvą. Kaltinamasis jai nuolat kartojo, kad veža į mišką ir pakas. Su atsuktuvu A. K. grasino ją papjauti, atsuktuvą buvo prirėmęs prie kaklo, reikalavo V., kad šis duotų peilį, nes nori ją papjauti. Automobiliui važiuojant, A. K. ne mažiau kaip penkis kartus atidarė dureles ir rėkė, kad ją išmes ir pervažiuos galvą. Ji A. K. buvo išstumta iš važiuojančio automobilio ir krito galva į asfaltą. Tuomet A. K. ją vėl mušė į galvą, už plaukų įtempė į automobilį. Važiuojant A. K. vėl grasino išstumti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą. Po to A. K. liepė V.i važiuoti prie vandens, kur norėjo ją nuskandinti, sakė, kad bagažinėje turi svorį, kurį pririš prie galvos, sakė, kad neturi ką prarasti. Nukentėjusioji kelis kartus buvo praradusi sąmonę. V. S. pasišalinus, A. K. ir toliau ją mušė į galvą, dėl to ji buvo praradusi sąmonę. Kai sąmonę atgavo, vėl buvo tampoma už plaukų, ištempta iš automobilio, pagrasinta, kad jeigu nevairuos ir nevažiuos į mišką, tai ją pakas. Nukentėjusioji parodė, kad A. K. buvo labai girtas, sužvėrėjęs, nuolat rėkė, kad ją nužudys. Jo grasinimai buvo realūs.

Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojai V. S., J. Ž.. Liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji buvo intensyviai mušama, jai buvo suduota daugiau kaip 100 smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą. Ji buvo tampoma už plaukų, A. K. nuolat kartojo, kad ją nužudys, papjaus, prašė pas jį peilio, atsuktuvu rėžė M. R. per kaklą, ją mušė su durelių apdaila per galvą, liepė vežti į mišką, kur žadėjo ją pakasti, užmušti. Kaltinamasis kelis kartus išstūmė M. R. iš automobilio, grasino, kad pervažiuos galvą. A. K., paėmęs butelį su sidru, norėjo M.i suduoti. A. K. kartojo, kad jam kelio atgal nėra. Išstūmęs M. R. iš automobilio, A. K. paėmė M. plaukus, juos užkišo už durelių, jas uždarė, suspausdamas plaukus ir liepė jam važiuoti ir tempti M. asfaltu. Liudytojas suprato, kad A. K. norėjo nužudyti M. R., nes nuolat tai kartojo ir intensyviai bei žiauriai mušė. Savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Liudytojos J. Ž. parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. K. buvo piktas ir agresyvus, svaidėsi grasinimais, rėkė, kad M. R. užmuš, pakas, prašė duoti peilį. M. R. paprašius jos pagalbos, A. K. prigrasino, kad ir jai taip bus. Ji labai išsigando, pagalvojo, kad ir jos atžvilgiu A. K. gali smurtauti. Ji V. S. liepė užrakinti duris, kad nesugalvotų iš važiuojančio automobilio išmesti. Jai įstrigo A. K. žodžiai pasakyti M. R., kad kelio atgal nėra, ji vis tiek negrįš. Pažymima, kad nagrinėjant bylą teisme, liudytoja atvykusi į teismo posėdį išsigando kaltinamojo, negalėjo duoti parodymų, nes jai baisu prisiminti įvykius dėl kaltinamojo žiauraus elgesio.

Liudytojos A. O. parodymais nustatyta, kad A. K. senamiestyje pamatęs M. R., nutarė ją pasekti, norėdamas įsitikinti su kuo ji bendrauja, ką daro. J. liepė ją pakalbinti. Po to ne sykį skambino J., sakė, kad nebandytų keisti M. automobilio ratą. Matė, kad A. K. labai pyko ir nervinosi, kai J.L. neatsiliepdavo telefonu į jo skambučius. Matė, kaip A. K. priėjo prie automobilio „VW Golf“ ir, išsitraukęs lytinį organą, apšlapino, sakydamas jai taip ir reikia. Girdėjo, kaip A. telefonu kalbėdamas su J., šiam grasino, sakydamas, kad jam peršaus kojas. Liudytojo J. A. parodymais nustatyta, kad iš pradžių A. K. prašė jo pakalbinti M. R., sužinoti su kuo bendrauja, ką daro, o vėliau pradėjo grasinti peršauti kojas. Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas J. A. atpažino kaltinamąjį kaip tą patį asmenį, su kuriuo susipažino prie Kauno marių, kuris senamiestyje paprašė nuvažiuoti prie šviesiaplaukės merginos ir ją pakalbinti.

Liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad sužinojęs, kad dukra guli neurochirurgijos skyriuje, nuvyko ją aplankyti. Duktė buvo visa sumušta, ištinusi, sugipsuota ranka. M. jam sakė, kad ją sumušė A. K., jog ji buvo mušama rankomis ir kojomis, A. jai dūrė atsuktuvu, grūdo į bagažinę, daužė bagažinės dangčiu per galvą. Dukra įsitikinusi, kad A. K. taip būtų ir padaręs, nes liepė jai važiuoti į G., kur grasino nužudyti ir pakasti. Po to A. K. buvo su juo susitikęs, atsiprašinėjo, sakė, kad jis kaltas, žadėjo atlyginti žalą, bet jis nesileido į kalbas, žinodamas jo charakterį ir gyvenimo būdą.

Liudytojų D. B. ir D. J. parodymais nustatyta, kad buvo gauta informacija apie tai, kad Elektrėnų gatve važiuoja juodos spalvos BMW automobilis, kuriame mušama mergina. Šią informaciją jie patikrino ir pamatė įtartinai lėtai važiuojantį automobilį, kurį sustabdė. D. B. atpažino A. K. kaip teisėtvarkos pažeidėją. Automobilyje buvo primėtyta tuščių butelių nuo alkoholio. Matė, ant galinės sėdynės numestą vidaus apdailos detalę, ant sėdynės ir grindų matėsi daug išpeštų plaukų kuokštų, mėtėsi mobilaus ryšio telefonas, atrodė, kad automobilyje vyko muštynės. Už automobilio vairo sėdėjo mergina, kuri buvo išsigandusi, sumuštu ir sutinusiu veidu, matėsi mušimo žymės. Mergina buvo sutaršytais plaukais, prašė pagalbos, sakė, kad ją sumušė ir parodė į A. K. pusę. Mergina atidarė automobilio dureles ir iškrito, neteko sąmonės, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia savo veiksmų (elektroninių duomenų sunaikinimo sugadinimo, pašalinimo ar pakeitimo bei naudojimosi tokiais duomenimis apribojimo) pavojingą pobūdį, numato, kad tokiais veiksmais jis gali padaryti žalą ir šios žalos nori arba, nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvai gali būti įvairūs (smalsumas, siekimas pramogos, noras patobulinti informacines sistemas, kerštas, savanaudiškumas, chuliganiškos ar kitos paskatos), tačiau jie nėra privalomas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis.