Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės, teisėjų Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. K. priklausančiam turtui pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 8 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 146 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi laikinai apribojo kaltinamojo A. K. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą 30 738 Eur sumai.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. K. priklausančiam turtui 30 738 Eur sumai pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 8 d.

Kaltinamasis A. K. skunde prašo panaikinti skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi pritaikytą procesinės prievartos priemonę. Skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis; nukentėjusioji meluoja daugelį aplinkybių; savo pareiškime ji prašė taikyti apribojimus jo „turui“, o ne „turtui“; kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas tik turto konfiskavimui užtikrinti; kad teismas nekonkretizavo, kokiam turtui taikoma procesinė prievartos priemonė, dėl ko buvo apribotos teisės į jo vaiko mamai priklausantį butą, kuriame gyvena jo dukra; kad teikia išlaikymą savo vaikui, ko nebegali daryti dėl areštuotų sąskaitų; kad būstas įgytas iš banko pasiskolintomis lėšomis ir faktiškai priklauso bankui; kad baudžiamojoje byloje neteisėtai paimti ir negrąžinti jo mamai priklausantys 1314,82 Eur, kurie skundžiama nutartimi yra areštuoti; kad Lietuvos apeliaciniame teisme ankstesnė apygardos teismo nutartis dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo buvo pakeista; kad antstolis ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad jokių lėšų jis neturi, o į jo turimą nekilnojamąjį turtą yra nukreipti keli išieškojimai. Be to, skunde teigiama, kad nutartis neteisėta, nes pasirašyta tik vieno teisėjo, kai byla nagrinėjama teisėjų kolegijos.

Kaltinamojo A. K. skundas netenkinamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas teisės normas, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas tik galimam turto konfiskavimui užtikrinti.

A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš jų vieną –nuosavybei (BK 180 straipsnio 1 dalyje), kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK 196 straipsnio 3 dalyje) bei žmogaus laisvei (BK 146 straipsnio 2 dalyje), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 738 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašydama jį priteisti iš kaltinamojo A. K. (t.9, b.l. 137-141). Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, A. K. turtui, pareikšto reikalavimo ribose, Kauno apygardos teismo 2015 10 08 nutartimi pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t.9, b.l. 154-156), kurio terminas pratęstas skundžiama nutartimi (t.10, b.l. 166-168).

Skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, o nukentėjusiosios parodymai nepatikimi. Pažymėtina, kad taikant procesinio pobūdžio priemones, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo. Taip pat iš esmės nėra sprendžiamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas. Civilinio ieškinio ir jo dydžio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, nevertina byloje nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio bei jo dydžio pagrįstumo.

Byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų V. S., J. Ž., D. B. parodymai, teismo medicinos specialistės M. K. paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1796/14(02) ir kiti baudžiamosios bylos duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl šių nusikalstamų veikų nukentėjusioji M. R. galimai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimui ir yra apribotos nuosavybės teisės į kaltinamojo turtą.

Skunde teigiama, kad taikoma procesinė prievartos priemonė apribojo jo nepilnamečio vaiko teises, nes buvo apribotos teisės į butą, kuriame gyvena jo dukra, ir banko sąskaitą, kurioje esančios lėšos naudojamos vaiko išlaikymui. Šie kaltinamojo A. K. argumentai nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis.

Teismui nepateikti duomenys, pagrindžiantys A. K. teikiamo išlaikymo vaikui dydį ir šaltinį. Turto arešto aktų registro išrašo duomenys paneigia skundo argumentus, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas kaltinamojo asmeninėms sąskaitoms. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas A. K. turtui, bendrai 30 738 Eur sumai, nenurodant konkretaus kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Byloje nėra jokių duomenų, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra nukreiptas, būtent, į kaltinamojo asmenines banko sąskaitas, dėl ko jam būtų apribotos galimybės teikti vaikui išlaikymą, mokėti paskolą bankui.

Skunde kaltinamasis taip pat nurodo, kad išieškojimas yra vykdomas iš vienintelio būsto, kuriame gyvena jo nepilnametis vaikas. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje išieškojimo veiksmai nėra vykdomi. Išieškojimo procesas yra galimas tik įsiteisėjus galutiniam teismo procesiniam sprendimui, jo vykdymo stadijoje. Pastebėtina, kad procesinės prievartos priemonės yra laikino pobūdžio. Nuosavybės teisių ribojimas gali būti panaikintas teismo nutartimi, vos tik jis taps nereikalingas. Tuo tarpu laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikant jį nekilnojamam ar kilnojamam turtui, tik laikinai apriboja asmens galimybę jį valdyti ir juo disponuoti, t. y. apriboja galimybes jį perleisti tretiesiems asmenims ir pan., tačiau neriboja kaltinamojo ar jo mažamečio vaiko galimybės naudotis šiuo turtu - taikant tokį apribojimą gyvenamajam būstui, jame gyventi.

Svarbu pažymėti ir tai, kad procesinės prievartos priemonės varžo asmens teises, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į galimai A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams, neviršija byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.

Skunde nurodoma, jog ankstesnė Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis dėl A. K. taikomo laikino nuosavybės teisių ribojimo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi buvo pakeista, nustačius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Tačiau, kaip matyti iš nutarties turinio, apygardos teismo nutartis buvo pakeista tik dalyje dėl nustatyto procesinės prievartos priemonės taikymo termino – nustatytas konkretus trijų mėnesių taikymo terminas, nustačius, kad tokie apribojimai kaltinamojo turtui yra paskirti teisėtai ir pagrįstai. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad aukščiau paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jau buvo konstatuotas kaltinamajam taikomos procesinės prievartos priemonės neteisėtumas, kaip teigia skunde kaltinamasis.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir skundo argumentą, jog skundžiama nutartimi byloje yra areštuoti jo motinai priklausantys pinigai - 1314,82 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 03 17 A. K. asmens kratos metu, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 1314, 13 Eur (t.5, b.l. 85), kurie 2015 03 31 nutarimu yra perduoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą iki procesinio sprendimo priėmimo (t.4, b.l. 52-56). Byloje nėra procesinio dokumento, patvirtinančio, jog minėtai pinigų sumai buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, o tuo labiau, skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 01 05 nutartimi.

Taip pat yra atmetamas kaip nepagrįstas ir kaltinamojo argumentas, jog skundžiama teismo nutartis buvo pasirašyta tik vieno teisėjo. Byloje priimta 2016 01 05 teismo nutartis yra pasirašyta kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės bei teisėjų Albino Antanaičio ir Gyčio Večersko (t. 10, b. l. 166-168), kurios nuorašas tą pačią dieną išsiųstas į Kauno tardymo izoliatorių, 2016 01 07 persiųstas Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir 2016 01 12 įteiktas A. K. (t. 10, b.l. 169,173,178).

Įvertinus išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pratęstą A. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.