Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Pranytės – Zalieckienės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 196 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. prie namo, esančio Partizanų g. 95, Kaune, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R., t. y. pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su SIM kortele, 500 Lt vertės, tuo padarydamas M. R. 500 Lt turtinę žalą, po to nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Naudodamasis šiuo telefonu jis (A. K.) pateko į interneto portale „ieškok.lt“ esančią M. R. paskyrą ir siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėn., ji automatiškai ištrinama, taip pat jis ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus trumpuosius pranešimus. Šiais veiksmais A. K. sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis, o paminėtą telefoną M. R. grąžino tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato patalpose, sužinojęs, kad M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į policijos įstaigą.

Be to, A. K. 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 03.30 val. prie namo, esančio Partizanų g. 78, Kaune, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti. Be to, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu. Po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę ne mažiau kaip 2 kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Technikos g., ties pastatu Nr. 10, Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę. Nepavykus uždaryti bagažinės, A. K. ne mažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką. Visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, jis neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, A. K. buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka A. K. sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2015 m. sausio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas. Jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi A. K. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad iš BPK 122 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog šis suėmimo pagrindas gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad įtariamasis siekia šiame straipsnyje išvardintus asmenis paveikti taip, jog jie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, trukdančius nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis mano, kad šios nuostatos gali būti taikomos tik ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jose nurodomas tik įtariamasis. Iš skundžiamos nutarties kaltinamajam nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui. Įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas, todėl nėra jokių objektyvių galimybių trukdyti procesui. Kaltinamasis ginčija skundžiamos nutarties argumentus, kad paleistas iš suėmimo jis darė poveikį nukentėjusiajai, ir teigia, kad šie nukentėjusiosios parodymai yra melagingi, todėl nepatvirtina, kad jis gali trukdyti procesui. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis susisiekė su nukentėjusiosios advokate tik norėdamas susitarti dėl žalos atlyginimo. Be to, skundžiamoje nutartyje yra skyrybos bei rašybos klaidų.

Kaltinamojo nuomone, suėmimas jam nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas suėmimo terminą pratęsia, vadovaudamasis šiuo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tik nurodo motyvus, ir tai, kaltinamojo manymu, yra esminis pažeidimas. Dėl kaltinamojo teistumo skunde pažymima, kad A. K. nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Be to, vien aplinkybės, kad jis yra teistas bei kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies nusikaltimų sąrašą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis nurodo, kad paleistas iš suėmimo jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, kaltinamasis pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, kadangi konstatavo, jog A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors apkaltinamasis nuosprendis dar nepriimtas. Kaltinamasis mano, kad bylos nagrinėjime dalyvaujantis prokuroras taip pat yra šališkas.

Kaltinamasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis pažeidė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Be to, kaltinamojo manymu, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Skunde pabrėžiama, kad ši baudžiamoji byla nėra nei didelės apimties, nei ypatingai sudėtinga. Ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimą bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Suėmimas A. K. yra taikomas jau labai ilgą laiką, t. y. 27 mėnesius, o tai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 5, 6 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 21 straipsnio nuostatas ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės bei tinkamai neįvertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje išvardintų aplinkybių, t. y. kad kaltinamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Paleistas iš suėmimo kaltinamasis įsidarbintų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti bendrovės pažyma apie pasižadėjimą kaltinamąjį įdarbinti. A. K. privalo mokėti būsto paskolos įmokas, antraip jo šeima bus iškeldinta. Kaltinamojo sveikatos būklė yra sunki, o laikomas suimtas jis negauna reikiamos medicininės pagalbos. Be to, jo motinai reikalinga pagalba bei priežiūra, kurią suteikti gali tik kaltinamasis A. K..

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė jo skundą patenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamos Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties teisėtumas bei pagrįstumas jau buvo patikrintas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant kaltinamojo A. K. gynėjo advokato R. L. skundą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi šis skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstas suėmimo terminas. Išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl tos pačios Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam A. K., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Nagrinėjamoje medžiagoje yra sąlygos A. K. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiosios M. R., liudytojų V. S., J. A., A. O., D. B., D. J., A. B., G. G., V. R., specialistės M. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokoluose, teismo specialisto išvadoje užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl A. K. kaltės atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

A. K. skunde neteisingai nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu, kadangi pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, vadovaujasi BPK 122 straipsnio reikalavimais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suėmimo terminą A. K. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis trukdys procesui. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, byloje nustatyta, kad paleistas iš suėmimo jis bandė daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. (jai skambino, sekė automobiliu ir pan.), nors buvo teismo įpareigotas su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, darytina išvada, kad būdamas laisvėje A. K. gali trukdyti procesui – tiesiogiai ar per kitus asmenis bandyti paveikti proceso dalyvius. Skundo argumentas, kad įrodymų tyrimas šioje byloje yra baigtas, nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Pažymėtina, kad A. K. yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, du apysunkius nusikaltimus bei pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, kaltinamasis praeityje teistas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-311/2015 A. K. nuteistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus iki šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Aplinkybė, kad kaltinamasis siekia termino apeliaciniam skundui dėl šio nuosprendžio paduoti atnaujinimo, neturi reikšmės, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamojo nurodomas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę ir socialinę aplinką, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo kaltinamajam A. K..

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nustatė, kad ši byla nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neprivalo vadovautis BPK 127 straipsnyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis), išskyrus BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nepagrįstai nurodoma, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nesvarstė galimybės kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Priešingai, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, kad kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Be to, A. K. paskirta kardomoji priemonė neprieštarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui. Pagal BPK 11 straipsnio nuostatas procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad nepaskyrus A. K. suėmimo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Dėl skundo argumentų apie kaltinamojo sveikatos būklę pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. K. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas. Todėl šie kaltinamojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kaltinamasis nepagrįstai nurodo ir tai, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Priešingai nei mano kaltinamasis, teismas nesprendė A. K. kaltės klausimo ir nekonstatavo, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje dalyvaujančio prokuroro šališkumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.