Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkėsDaivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. dėl Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutarties, kuria A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016m. kovo 27 dienos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.

A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį bendros 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „N. L.“ su SIM kortele, tuo padarydamas 500 litų turtinę žalą, po to nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Naudodamasis šiuo telefonu, jis pateko į interneto portale (duomenys neskelbtini) esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėnesius ji automatiškai ištrinama, taip pat ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus SMS pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis. Po to paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose sužinojęs, jog M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo2.30 val. iki 3.30 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, kad veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę, ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o,jai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau, V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, nepavykus uždaryti bagažinės, nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė jaiį galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti kaklą, šaukdamas, jog neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką. Visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines bei psichologines kančias, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinančią į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinančius į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiame petyje, pereinančius į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. m. liepos 20 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau įtariamajam pažeidus šias kardomąsias priemones, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi įtariamajam taikomas švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016m. kovo24d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiamsBPK122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Kaltinamojo nuomone, suėmimo termino pratęsimo pagrindai nustatyti remiantis prielaidomis, kurias paneigia byloje esantys faktiniai duomenys, be to, teismo sprendimas nedera su BPK 11 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu. A. K., kad asmeninio konflikto su sugyventine metu, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtino medicinos specialistė, apklausta teisiamajame posėdyje. Dėl kaltinimo šia nusikalstama veika, A. K. suėmime laikomas jau 22 mėnesius.

Teismo nutartis priimta nesilaikant BPK 121 straipsnio 2, 3, 4 dalių, 122 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalių, 129 straipsnio nuostatų, o taip pat Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 3 dalies 9 straipsnio 3 punkto, Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Teismas buvo šališkas, nes skundžiamoje nutartyje nurodė, kad <...nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją...>, be to, teismo posėdyje, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, teismas uždraudė kaltinamajam pasisakyti bei pateikti ar pacituoti dokumentus, kurie rodo, jog jis nėra susijęs su kaltinime nurodytais įvykiais. Teismo posėdis truko vos 5-7 min., taip buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, numatyta BPK 10, 44 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, taip pat pažeistas ir BPK 45 straipsnis.

Teismas nutartyje nurodė, jog suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos neišnyko, faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, tačiau nurodė ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu jau apklausta nukentėjusioji bei visi liudytojai ir ekspertai, liko tik kaltinamojo apklausa, kurio apklausti teisiamajame posėdyje nepavyko dėl blogos jo sveikatos būklės. A. K. nurodo, jog per suėmimo laikotarpį jis du kartus buvo gydomas Laivės atėmimo vietų ligoninėje, jam nustatyti širdies veiklos sutrikimai bei kiti susirgimai. Greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama net į teismo posėdį.

2016 m. balandžio 11 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas ir kaltinamasis, taigi byloje apklausti visi proceso dalyviai, o tai, pasak kaltinamojo, eliminuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Be to, teisme apklausta nukentėjusioji, liudytojai ir ekspertai patvirtino, jog jiems kaltinamasis nedarė jokio poveikio. Teismo išvada, jog kaltinamasis darė poveikį nukentėjusiajai, paremta tik prielaidomis bei paneigiama byloje esančiais rašytiniais duomenimis (t. 3, b. l. 155-157). Apklausti liudytojai R. J. bei R. R. patvirtino, jog nukentėjusioji aplinkybes, apie jai neva kaltinamojo daromą poveikį, išsigalvojo. Be to, dar 2015 m. gruodžio 22 d. svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, prokuroras prašė nebetęsti suėmimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai. Pratęsiant suėmimo terminą šiuo pagrindu, būtina sąlyga – duomenų, rodančių, jog asmuo, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų nusikaltimų. Kaltinamasis nurodo, kad jis turi šeimą, mažametę dukrą, iki suėmimo dirbo, paleistas iš suėmimo būtų priimtas į darbą net dvejose įmonėse. Be to, paleistas iš suėmimo, jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Kol kaltinamasis buvo laikomas suėmime, buvo apvogtas jo butas, automobilių remonto patalpos, vienas automobilispavogtas, kitas apdaužytas. Jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Tiriant šiuos nusikaltimus A. K. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, o tai, pasak kaltinamojo, rodo, kad jis nėra linkęs daryti naujus nusikaltimus, priešingai, jis linkęs bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir padėti atskleisti kitų asmenų padarytus nusikaltimus.Aplinkybė, jog 2015 m. birželio 11 d. jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neturi įtakos nustatant BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Kaltinamasis nurodo ir tai, kad 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, patenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, kuris priteistas iš A. K., šią sumą jis įpareigotas sumokėti iki 2016 m. birželio 11 d.,be to, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimasjo turtui – butui, kuriame gyvena jo mažametė dukra bei sugyventinė. Būdamas suėmime jis negali dirbti, gauti pajamų ir sumokėti priteistą civilinio ieškinio sumą. Paminėtu nuosprendžiu teismas paskyrė bausmę ir nustatė įpareigojimus – nustatė terminą, pagal kurį A. K. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus.

Skunde A. K. nurodo ir tai, kad jam pareikšti kaltinimai byloje nepasitvirtino, nukentėjusiajai nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o plėšimo jis nepadarė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje, įvertinęs bylos apimtį ir sudėtingumą, konstatavo, kad suėmimas A. K. negali būti tęsiamas ilgiau nei 6 mėnesius ir jį iš suėmimo paleido.

BPK 242¹ straipsnyje numatyta teismo pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką, tačiau baudžiamoji byla nagrinėjama teisme beveik metus, tarp teismo posėdžių daromos nepagrįstai ilgos pertraukos.

Teismas parinkdamas kardomąją priemonę, turi atsižvelgti į įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.Paleistas iš suėmimo A. K. atvykdavo į visus baudžiamosios bylos, kurioje dėl jo yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, posėdžius. Per visą suėmimo laikotarpį tardymo izoliatoriuje jis nebuvo baustas, o tik skatintas. Šiuo metu mokosi. Būnant suėmime blogėja jo sveikata, nuolatos turi vartoti vaistus.

Kaltinamasis A. K. prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu.Teismui nusprendus, jog kardomoji priemonė – suėmimas taikoma pagrįstai, pakeisti suėmimo terminą, jį sutrumpinti.

Kaltinamasis su skundu teismui pateikė: 2015-12-11, 2015-12-23, 2016-01-12 A. K. prašymus (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriui; dalį, t. y. 29 su puse puslapiusskundo teksto (nuo 2 psl. iki 31 psl.); (duomenys neskelbtini) ligoninės 2016-01-20, 2016-01-27, 2016-02-11raštus; (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2016-01-18, 2016-02-15, 2016-03-25, 2016-03-30 raštus; (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro 2016-02-01 pažymą; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-03-24 nutarimo pirmo puslapio dalį; Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienamBPK 122 straipsnio 1 ar5 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Apygardos teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylosmedžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys:nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje, automobilio apžiūros protokolai bei jų priedaibei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kaltinamasis skunde ginčija savo kaltę bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jogšioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą byloje surinkti duomenys analizuojami bei vertinami tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu bei suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu.

Kaltinamasis skunde nurodo ir tai, kad teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, teismas uždraudė A. K. pasisakyti bei pateikti ar pacituoti dokumentus, paneigiančius,jog jis susijęs su kaltinime nurodytais įvykiais, tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Priešingai, iš Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23d. posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo ir išsamius paaiškinimussvarstomu klausimu davė tiek A. K., tiek ir jo gynėjas. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, ir kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

A. K. nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad Lietuvos apeliacinio teismui 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, 2015 m. vasario 13 d. nukentėjusioji M. R. kreipėsi į prokurorą ir informavo apie jai daromą poveikį. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamasis, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. J., J. Ž., J. A., jie parodė, kad A. K. ieškojo ryšių su nukentėjusiąja, bandė ją paveikti.Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui. Tai, kad šiuo metu byloje apklausti visi liudytojai, specialistai bei nukentėjusioji, atliekama kaltinamojo apklausa, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, negalima konstatuoti, A. K. yra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui).

Aukštesniojo teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, kuriuos A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nebuvo atsitiktinės. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, svarbu įvertinti ir ankstesnį kaltinamojo teistumą. Kauno apylinkės teismo 2015 m.birželio 11 d. nuosprendžiu A. K. už tyčinius nusikaltimus. Be to, šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis galėjo padaryti tuo metu kai jo atžvilgiu kita baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Būtina įvertinti ir tai, kad A. K. administracine tvarka.Pažymėtina, kad šiam suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti. Įvertinęs nurodytasaplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.

Konstatuodamas esant šį kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, apygardos teismas įvertino ir aplinkybę, jog A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją. Kaltinamasis skunde tvirtina, jog apygardos teismas, nurodydamas, jog <...nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją>, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Teisėjų kolegijos nuomone, ir šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo. Teismas nesprendė A. K. kaltės klausimo. Skundžiamoje nutartyje įvertinęs, jog kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padarytos prieš tą patį asmenį, teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė taip pat patvirtina esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

Kaltinamojo skunde paminėtos aplinkybės, kad jis turi sugyventinę, dukrą, paleistas iš suėmimo įsidarbintų, o taip pat, kad mokosi suaugusiųjų mokymo centre, per visą suėmimo laikotarpį tardymo izoliatoriuje nebuvo baustas, o taip pat pareiga vykdyti jam priimto apkaltinamąjį nuosprendį priteisto civilinio ieškinio dalyje, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo. Aplinkybės, jog byloje, kurioje A. K. pripažintas nukentėjusiuoju, jis aktyviai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, taip pat negali paneigti teismo išvados, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam A. K. negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ši aplinkybė patvirtina, kad, esant būtinumui, kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam teikiamaLaisvės atėmimo vietų ligoninėje, o suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kaltinamasi skunde nurodo, jog suėmime jis laikomas ilgą laiką, t. y. jau 22 mėnesius. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. liepos 21d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, tačiau įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. K., pobūdį beisunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl priešingai, nei skunde nurodė kaltinamasis, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Byloje nustatyta, kad A. K. jam šioje baudžiamojoje byloje taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, kurios neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, taip pat byloje esant duomenų, kad anksčiau paleistas iš suėmimo A. K. pažeidė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Įvertinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas A. K. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos panaikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.