- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 1N-236-197/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00935-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria laikinai – iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla – apribotos A. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 146 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi laikinai apribojo kaltinamojo A. K. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą 30 738 Eur sumai iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 738 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį būtina užtikrinti.
Kaltinamasis A. K. skunde prašo panaikinti minėtą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį, o nusprendus, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas turi būti taikomas, prašo nenukreipti galimo ieškinio išieškojimo į nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vienintelis jo turimas turtas yra jam su sužadėtine A. K. priklausantis būstas, kuris yra ir jų mažamečio vaiko gyvenamoji vieta, už kurią mokama paskola bankui; į šį būstą nukreiptos tiek banko pretenzijos, tiek komunalinių paslaugų tiekėjų išieškojimas. Byloje ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jokio kito turto jis neturi, dėl šių priežasčių laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. Skunde kaltinamasis pažymi, kad jį sulaikant iš jo buvo paimti ir prie bylos pridėti 1300 Eur ir 14,82 Eur. Baudžiamojoje byloje yra pateikta būsto paskolos sutartis, antstolių raštai, DNB Nord būsto paskolos nemokumo ataskaitos, vaiko gimimo liudijimas ir jo gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma. Teigiama, kad teismas šių duomenų neįvertino, priėmė skundžiamą nutartį nekonkretizuodamas turto, į kurį apribojamos nuosavybės teisės, kaip tai yra numatyta baudžiamajame įstatyme, ir nepaisant to, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde taip pat prašo panaikinti minėtą skundžiamą nutartį. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi BK 72³ straipsniu, kuris numato išplėstinį turto konfiskavimą, kurį taikyti šiuo atveju nėra pagrindo. Teigia, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kuo grindžiamas jos pareikštas ieškinys, tuo tarpu teismas apsiribojo gautu civiliniu ieškiniu, neatsižvelgė į A. K. mažamečio vaiko interesus, jo mokamą paskolą bankui už būstą.
Teismo posėdyje kaltinamojo A. K. gynėjas prašė skundus tenkinti.
Kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo skundai tenkinami iš dalies.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą.
A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą. Byloje civilinį ieškinį dėl 738 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nuo A. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nukentėjusi M. R.. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. K. turtui taikytas, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamojo gynėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad apygardos teismas šias procesines priemones taikė ir šioje byloje galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Skundžiamoje nutartyje tokių motyvų nėra, o BK 72³ straipsnis minimas tik kalbant apie laikino nuosavybės teisių apribojimo galimus taikymo pagrindus.
Skunduose tiek kaltinamasis A. K., tiek jo gynėjas akcentuoja aiškiai per didelį civilinį ieškinį ir jo nepagrįstumą, tačiau, taikant procesinio pobūdžio priemones, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat iš esmės nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų V. S., J. Ž., D. B. parodymai, teismo medicinos specialistės M. K. paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1796/14(02) ir kiti baudžiamosios bylos duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šių nusikalstamų veikų nukentėjusiąja pripažinta M. R. galimai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimo užtikrinimui A. K. priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas pareikšto ieškinio sumai pritaikytas pagrįstai.
Iš kaltinamojo ir jo gynėjo skundų turinio matyti, kad skundžiama nutartimi taikytos procesinės priemonės pagrįstumas ginčijamas remiantis tuo, kad ja pažeidžiami mažamečio vaiko interesai: apribojama galimybė teikti jam išlaikymą, nuosavybės apribojimas nukreiptas į vienintelį vaiko gyvenamąjį būstą. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Kaltinamojo skundo argumentai dėl nepagrįstai varžomų jo teisių teikti savo vaikui išlaikymą iš esmės yra deklaratyvūs, nes teismui nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys teikiamo vaiku išlaikymo dydį ir šaltinį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu pats kaltinamasis yra suimtas ir išlaikomas valstybės. Skundžiama nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra nukreiptas į kaltinamojo asmenines sąskaitas ar kitą konkretų jo turtą. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyt, kad po įsiteisėjimo skundžiamą nutartį, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nutarta siųsti turto arešto aktų tvarkytojui, kuris tokį apribojimą galės taikyti tik registruotam kilnojamam ir nekilnojamam turtui (automobiliams, pastatams, žemei ir pan.), dėl to nepagrįsti skundo argumentai, kad taikyta procesinės prievartos priemonė apribos kaltinamojo galimybes teikti vaikui išlaikymą, mokėti paskolą bankui.
Tuo tarpu, skirtingai nei kaltinamasis nurodo skunde, iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad jam nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas. Skunde kaltinamasis prašo nenukreipti išieškojimo į būstą, kuriame gyvena jo mažametis vaikas, tačiau šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje jokie išieškojimo veiksmai nėra atliekami. Išieškojimo klausimai bus sprendžiami tik išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį nuosprendį, jo vykdymo stadijoje ir tik tuo atveju, jeigu byloje pareikštas ieškinys bus patenkintas visiškai arba iš dalies, o kaltinamasis nesiims jo atlyginti savo iniciatyva savanoriškai. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikant jį nekilnojamam ar kilnojamam turtui, tik laikinai apriboja asmens galimybę jį valdyti ir juo disponuoti, t. y. apriboja galimybes jį perleisti tretiesiems asmenims ir pan., tačiau neriboja kaltinamojo, jo sužadėtinės ir jų mažamečio vaiko galimybės naudotis šiuo turtu, t. y., taikant tokį apribojimą gyvenamajam būstui, jame gyventi. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikino nuosavybės teisių apribojimą, proporcingumo principo nepažeidė. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
Šiuo atveju apygardos teismas, skundžiama nutartimi laikinai apribojęs kaltinamojo A. K. nuosavybės teises iki bus išnagrinėta baudžiamojo byla, pažeidė BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintas nuostatas. BPK 151 straipsnio 7 dalis nustato, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas tokiu atveju teismui suteikia teisę paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą neapibrėžtam laikui, kaip šiuo atveju iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis keistina, nustatant kaltinamajam paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 8 d.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.
Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą A. K. nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 8 d.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.