Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Kažio, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo Romualdo Lincevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su subendrinta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžiu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 196 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš A. K. priteista: 179,48 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai; nukentėjusiajai M. R. 438,78 eurų turtinei ir 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 700 eurų jos turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val. prie (duomenys neskelbtini) Kaune, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, griebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M.R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio salono galinę sėdynę, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarą, krūtinę, pilvą. Važiuojant greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Vilniaus kryptimi toliau nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasino užmušti, pakasti arba paskandinti. Nuplėšęs važiuojančio užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidaręs automobilio dureles, ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kako dešinę pusę ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę, automobiliui važiuojant (duomenys neskelbtini) Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti automobiliu ir vilkti M. R. gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, o nepavykus uždaryti bagažinės – nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir todėl veža M. R. į mišką, visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, A. K. buvo sulaikytas.

Nuteistojo gynėjas palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Nagrinėdamas prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo kita kardomąja priemone, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo apeliacinius skundus perduotoje nagrinėti byloje jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pakako.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta, o jo terminas tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad A. K., būdamas laisvėje, trukdys procesui, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kauno apygardos teismas, priimdamas A. K. apkaltinamąjį nuosprendį, paliko galioti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, motyvuodamas tuo, kad jis suimtas jau ilgą laiką, jam pablogėjo sveikata, yra paėmęs būsto paskolą ir būdamas suimtas negali jos grąžinti, be to, pablogėjo ir jo motinos sveikata.

Kardomosios priemonės taikymo pabaigą reglamentuoja BPK 139 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos, užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, remdamasi baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A.K. nuteistas už tyčinio apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, jam paskirta subendrinta griežta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Byla šiuo metu apeliacinės instancijos teisme dar nepradėta nagrinėti apeliacine tvarka ir nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. anksčiau buvo teistas, aptariamoje byloje bandė daryti poveikį nukentėjusiajai, nors buvo teismo įpareigotas su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių. Šios aplinkybės apibūdina nuteistąjį kaip asmenybę, linkusią nusikalsti ir nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam išliko įstatyme numatyti suėmimo pagrindai, todėl kardomoji priemonė – suėmimas negali būti pakeista švelnesne kardomąja priemone.

Nuteistojo prašymo argumentas, kad jam pablogėjus sveikatai negauna pilnaverčio gydymo yra subjektyvus gydymo vertinimas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog reikalinga medicininė pagalba nuteistajam yra suteikiama. Kiti argumentai, kad jis suimtas jau ilgą laiką, jo šeimai dėl būsto paskolos reikalinga finansinė pagalba, negali būti vertinami kaip prioritetiniai, priešpriešinami viešajam interesui ar būti pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajam A. K. pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, nes ja nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – netrukdomo nuosprendžio įvykdymo, jei, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, jis liktų nepakeistas ar nepanaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone atmesti.

Nutartis neskundžiama.