Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkėsDaivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiausskundą dėl Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutarties, kuria A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 metų kovo 27 dienos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.

A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 19 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį bendros 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su SIM kortele, tuo padarydamas 500 litų turtinę žalą, po to nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Naudodamasis šiuo telefonu, jis pateko į interneto portale (duomenys neskelbtini) esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėnesius ji automatiškai ištrinama, taip pat ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus SMS pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis. Po to paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, sužinojęs, jog M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą.

Taip pat A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo2.30 val. iki 3.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, kad veža į mišką, kur ją pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę, ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o,jai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau, V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, nepavykus uždaryti bagažinės, nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė jaiį galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti kaklą, šaukdamas, jog neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką. Visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines bei psichologines kančias, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinančią į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinančius į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiame petyje, pereinančius į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. m. liepos 20 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau įtariamajam pažeidus šias kardomąsias priemones, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi įtariamajam taikomas švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą, kurio terminas šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo A. K. R. Lincevičiusskundeprašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį.Gynėjo nuomone, Kaunoapygardos teismas nepagrįstainustatėsuėmimopagrindą, jog kaltinamasis,būdamaslaisvėjedarysnaujusnusikaltimus.Nepaisantaplinkybės, kad du nusikaltimai, kuriųpadarymukaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, tai nėra pakankamas pagrindas manyti, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad kaltinamasis kaltinamas labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimųpadarymu, tačiau kaltinamajamtęsiantsuėmimoterminąjaubeveikdvejusmetus,vienšiųaplinkybiųnepakankaišvadai, kadsuimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. K. daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, nurodytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, jų skaičius, o taip pat teismo nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamos veikos „padarytos“ prieš tą pačią nukentėjusiąją, nėra lemiantys kriterijai, kuriais remiantis daroma išvada, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismo konstatavimas, jog nusikalstamos veikos „padarytos“, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau ne dėl smurtinių nusikaltimų padarymo, iki suėmimo dirbo, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, o tai neleidžia daryti išvados apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ar grėsmę viešajai tvarkai. Iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktos A. K., kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, kaip nelinkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, per kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką baustas nebuvo.

Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai suėmimo terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio1 dalies2 punkte numatytu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus asmenis. Visi liudytojai, specialistai bylos teisminio nagrinėjimo metu jau yra apklausti. Baudžiamosios bylos įrodymų tyrimo stadijoje liko tik kaltinamojo apklausa. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis praeityje būtų ėmęsis neleistinų veiksmų ar ketina jų imtis, siekdamas trukdyti procesui. Pasak gynėjo, nukentėjusios nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis A. K. bandė daryti poveikį nukentėjusiajai ar trukdė procesui, o aplinkybė, A. K. švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nukentėjusioji iškart kreipėsi į prokuratūrą pranešdama, kad jai pradėtas daryti poveikis, kelia abejonių dėl kreipimosi teisingumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nutartyje nepasisakė, kodėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai. Teismas taip pat nepasisakė dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo būtinumo šiuo momentu, kai suėmimas jau taikomas metus ir septynis mėnesius. Atsižvelgiant į labai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti jam taikomos kardomosios priemonėstermino pratęsimą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje deklaratyviai teigiama, jog suėmimo terminas A. K. pratęsiamas siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Kartu su skundu kaltinamojo gynėjas teismui pateikėir 2015 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijos suimtojo A. K. charakteristiką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

Kaunoapygardos teismo 2016m. kovo24d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. K. priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamaar jos terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienamBPK 122 straipsnio 1 ar5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.Svarstant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiosios M. R., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje, automobilio apžiūros protokolai bei jų priedai, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. A. K. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

A. K. nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui.BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jau kitą dieną - 2015 m. vasario 13 d., nukentėjusioji M. R. į prokurorą ir informavo apie jai daromą poveikį. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybespatvirtino ir liudytojai R. J., J. Ž., J. A., kurie parodė, kad A. K. ieškojo ryšių su nukentėjusiąja, bandė ją paveikti.Taigi šios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad būdamas laisvėje A. K. gali trukdyti procesui. Skundo argumentas, jog nukentėjusioji, liudytojai bei specialistai jau yra apklausti teisiamajame posėdyje, nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai, kolegija turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K., būdamas laisvėje, gali daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. ir taip trukdyti procesui.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, kai yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytosBK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalyje, yra 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąraše.Būtina įvertinti ir tai, kad A. K. teistasuž tyčinius nusikaltimus (Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje bylojeNr. (duomenys neskelbtini)). Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės apibūdina A. K. kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, A. K. sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgusi į A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, sunkumą, kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytąsuėmimo termino pratęsimo pagrindą. Be to, aptariamam suėmimo termino pratęsimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.Šio teismo nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su A. K. elgesiu (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriuje 2014 -2015 metais, o taip pat jo turimais šeiminiais ryšiais.

Pažymėtina, kad kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (teistas, baustas administracine tvarka), galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų pobūdis, sunkumas, kiekis, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo paleisti A. K. laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. jam šioje baudžiamojoje byloje taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas; jos gi, nebuvo jam veiksmingos ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. K. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kaltinamojo gynėjas teisingai nurodo, kad A. K. suėmime laikomas ilgą laiką, tačiau bylos duomenų visuma, taip pat įvertinus ir baudžiamosios bylos apimtį bei sudėtingumą, leidžia daryti išvadą, kad A. K. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jų pobūdžiui, sunkumui, kiekiui ir pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu, tai yra suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausiosios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. A. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. liepos 21dienos, taigi, nagrinėjamu atveju, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, jog apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė <...visos nusikalstamos veikos, kurios yra inkriminuotos A. K. šioje byloje, padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją...>. Ši nutartyje nurodyta aplinkybė negali būti laikoma nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi šiuo atveju, teismo nutartyjenebuvo sprendžiamas A. K. klausimas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytąkardomosios priemonės taikymo pagrindą, įvertinęs ir aplinkybę, kad A. K. inkriminuojamos veikos buvo padarytos prieš tą patį asmenį.

Įvertinusi išdėstytą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos,Lietuvos Respublikos Konstitucijos beibaudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 24d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.