Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam J. P. (J. P.), jo gynėjai advokatei Jolantai Klimavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išslavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2022 m. sausio 1 d. apie 23 val. 10 min., Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Žaliašilio g. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad taip atsitiko, jog atvažiavo į svečius ir ten buvo. Vėliau su pažįstamu atsidūrė prie garažų. Nenorėjo niekur važiuoti. Mašina buvo tarp garažų, norėjo patraukti ją į šoną. Automobilį norėjo patraukti, nes stovėjo tarp garažų, galvojo, kad kiti neišvažiuos, tai pastatyti šone, kad netrukdytų kitiems. Ir žmonai skambino, kad paimtų mašiną, į eismą neplanavo važiuoti. Toje vietoje buvo pasieniečiai ir pamatė, kaip jis davė atbulą. Viskas vyko po Naujųjų, sausio 1 d. vakare, galėjo būti apie 23 val. Jie susitiko apie 22 val. Viskas vyko Kalvelių kaime, adreso ir gatvės neprisimena, tarp garažų. Vairavo automobilį „Toyota Corolla“, kuris priklauso jam. Automobilį įsigijo santuokoje. Jam nustatė 1,55 promilių girtumą. Jo vairavimo stažas 31 metai. Praeityje vairuotojų teisės nebuvo atimtos. Yra tik du kartus nesumokėjęs už stovėjimą, bet pažeidimai padaryti žmonos ir dukros. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo nuomone laidavimas reiškia tai, kad žmona laiduos, jog jis daugiau nepadarytų nieko. Žmona prisiima atsakomybę, kad jis nepadarys daugiau nusikaltimų. Jie su žmona kalbėjosi, jis jai viską paaiškino, labai gailisi ką padarė. Jis žmona pasitiki, jos klauso, kartu yra 27 metus, jie visada vienas kitam padeda. Jis pasitiki ir savimi, kad nenuvils žmonos ir gėda jai nebus. Pats padarė išvadas, niekada to nėra buvę, jis pats prieštarauja prieš alkoholio vartojimą vairuojant. Atsiprašė savo žmonos ir apgailestavo, kad taip įvyko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja.

Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytuojas E. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas. 2022 m. sausio mėnesio 1 d. pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką nuo 20.00 iki 09.00 dirbo kartu su jaunesniuoju specialistu J. T. pasienio ruože, Kenos pasienio užkardos teritorijoje. 2022 m. sausio 1 d. apie 23:10 val., prevencijų saugumo priemonių plano "Filtras - B" metu, Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Žaliašilio g., garažų masyvo teritorijoje, t. y. Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pastebėjo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jie privažiavo prie šio automobilio iš galo, girdėjo, kad šio automobilio variklis dirbo. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio, automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo judėti. Pravažiavęs apie 20 m., automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo. Minėtą automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis J. P.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šalia vairuotojo, ant priekinės keleivio sėdynės, sėdėjo keleivis. Kadangi kilo įtarimas, kad vairuotojas – J. P., neblaivus, jis paėmė automobilio užvedimo raktelius ir apie įvykį pranešė Vilniaus AVPK pareigūnams bei Vilniaus pasienio rinktinės Kenos užkardos budėtojui. Atvykus policijos pareigūnams, J. P. pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas, antruoju – 1,55 promilių girtumas. Mūsų akivaizdoje vairuotojas nei alkoholio, nei kitų gėrimų nevartojo. Vairavimo faktą aiškiai matė. Vairuotojas ir jo transporto priemonė buvo perduoti policijos pareigūnams tolimesniam aiškinimuisi. Daugiau dėl šio fakto nieko papildyti neturi (b. l. 36–38).

Iš 2022 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausioji patrulė E. L. nurodė, kad 2022 m. sausio 2 d. apie 00.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais J. S. ir A. G. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu Kalvelių k., Vilniaus r., pasieniečiai prie geležinkelio pervažos sulaikė neblaivų vairuotoją su automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešė apie įvykį užkardos budėtojas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko Vilniaus pasienio rinktinės Kenos mobilus patrulis, kuris paaiškino, kad sustabdė įtartiną automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), atrodė akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Su alkoholio kiekio matuokliu Drager Alkotest 7510, Nr. ARKB-0102, sertifikato Nr. 1540407, buvo pasiūlyta J. P. pasitikrinti blaivumą. Pirmu tikrinimu, atliktu 01:20 val. buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, atliktu 01:35 val. buvo nustatytas 1,55 promilių. neblaivumas (nepritaikius paklaidos) Transporto priemonės vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus AVPK adresu P. Vileišio g. 20C. Transporto priemonė priverstinai nuvežta į laikino saugojimo aikštelę. Filmuota BODY 1718 (b. l. 9).

Iš 2022 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 1718 Body kameros 3 vaizdo įrašai iš 2022 m. sausio 2 d. įvykio vietos, esančios prie garažų, adresu Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Žaliašilio g. 18. Vaizdo įrašo Nr. 1 pavadinimas – 2022_0102_011429-013, VLN_PR-6197BC,2022/01/02 /01.14.28, jo trukmė – 5 min. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas bendrauja su J. P., kuris aiškina policijos pareigūnui, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, t. y. prieš Naujuosius metus. Matome policijos tarnybinį automobilį ir automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnas siūlo J. P. papūsti į alkotesterį. J. P. pučia. Pirmojo pūtimo metu, 01:20 val., J. P. nustatytas 1,73 promilių girtumas. Vaizdo įrašas Nr. 2. Vaizdo įrašo pavadinimas – 2022_0102_011929_014, įrašo trukmė – 6 sek. Policijos pareigūnai apžiūrinėja automobilį, įrašas nutrūko, jame vertingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas Nr. 3. Vaizdo įrašo pavadinimas – 2022_0102_013145-015, VLN-PR-6197BC, 2022/01/02/01.29.47, įrašo trukmė – 3,27 min. Matoma, kad policijos pareigūnas duoda J. P. patikrinti jo blaivumą antrą kartą. Pareigūnas aiškina, kad praėjo 15 minučių nuo pirmojo pūtimo. Antrą kartą J. P. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. l. 13–14).

Iš 2022 m. sausio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. sausio 2 d. 01.20 val. Kalvelių k., Vilniaus r., J. P., gimusiam 1973 m. spalio 8 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausioji patrulė E. L. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. J. P. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2021 m. gruodžio 31 d., alkotesteriu 7510 Nr. ARKB-0102, patikros sertifikatas Nr. 1540407, atliko tikrinimą ir pirmojo tikrinimo metu 01:20 val. nustatė – 1,73 promilių girtumą, antrojo tikrinimo metu 01:35 val. nustatė – 1,55 promilių girtumą (b. l. 15).

2022 m. sausio 2 d. 01:20 val. prietaisu "Alcotest 7510", Nr. ARKB 0102, kurio patikros sertifikatas Nr. 1540407 galioja iki 2022 m. balandžio 29 d., J. P. nustatytas 1,73 promilių girtumas (b. l. 16, 18).

2022 m. sausio 2 d. 01:35 val. prietaisu "Alcotest 7510", Nr. ARKB 0102, kurio patikros sertifikatas Nr. 1540407 galioja iki 2022 m. balandžio 29 d., J. P. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. l. 17,18).

Iš 2022 m. sausio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais užfiksuota automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros atlikimo vieta – Žaliašilio g., Kalvelių k., Vilniaus r., apžiūros metu ant automobilio apgadinimų nėra (b. l. 19–27).

Iš 2022 m. sausio 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš Žaliašilio g., Kalvelių k., Vilniaus r., į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 28). 2022 m. sausio 4 d. J. P. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš 2022 m. sausio 3 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 32 )

Iš „Emprekis“ pažymos apie automobilio vertę matyti, kad 2005 gamybos metų automobilio Toyota Corolla Verso 1.8, kategorija M1-AF, kaina 2 240,00 eurai (b. l. 34).

2022 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. sausio 1 d. apie 23 val. 10 min., adresu Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Žaliašilio g. 18, pilietis J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 3–5).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. P. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore nustatyta 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. P. laidavimą. J. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (b. l. 62). J. P. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. P. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tik du kartus, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (b. l. 63–64), kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriamai prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 65, 101, 102), kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai J. P. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai J. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip J. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti J. P. pasitikėjimą.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. P. yra tinkama būti laiduotoja. A. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teikdama prašymą dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sutuoktinis labai geras žmogus ir vyras, ramaus, gero būdo, sąžiningas, visada įsiklausantis į jos patarimus ir klausiantis jos nuomonės, t. y. vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Parodė, kad jos vyrui nėra būdingas toks lengvabūdiškas elgesys, jis niekada gyvenime nėra taip neatsakingai pasielgęs. A. P. praeityje neteista (b. l. 95), administracine tvarka nebausta (b. l. 96), dirbanti (b. l. 93–94) bei užsiimanti individualia veikla (b. l. 92). Tiek kaltinamasis J. P., tiek A. P. parodė, kad jie santuokoje nuo 1994 metų, t. y. 28 metus, kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryšius. Gyvenime yra ne tik sutuoktiniai, tačiau ir labai geri draugai. Bendrauja kiekvieną dieną, rūpinasi vienas kitu, padeda vienas kitam buityje ir gyvenimiškais klausimais bei patarimais. Kas dieną kalbasi apie nagrinėjamą įvykį bei galėjusias kilti pasekmes, vyras jau suprato savo padarytą klaidą ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Tiki, kad visas iškilusias problemas įveiks kartu, nes priešingu atveju neprisiimtų atsakomybės būti vyro laiduotoja, jei juo nepasitikėtų. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. P. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. P. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl A. P. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. P. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti J. P. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. P. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. P. asmenybę, tiek jos bei J. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką J. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos A. P. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, J. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos A. P. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė J. P.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį J. P. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus J. P. ir A. P. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, – taip pat atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014). Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę svarbu įvertinti prevencinį jos tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 30 punktas). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-1053/2021). Vienintelė būtina šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).

Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-806/2022). Kartu pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas sistemingai pažeidinėja, ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-279-719/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. P. įvertina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį girtumo laipsnį. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju J. P. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog J. P., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą kartu atsižvelgiama ir į pačios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, o būtent, kad kaltinamasis J. P. transporto priemonės nevairavo intensyviame eisme, t. y. garažų masyve perstatinėjo automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors tiek J. P., tiek A. P. nurodė, jog kaltinamajam reikalinga teisė vairuoti, tačiau dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 3 d. (b. l. 49–50). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam J. P. (b. l. 32). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Akcentuotina ir tai, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 68 punktas). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, pagal įstatymą nustatant transporto priemonių savininką yra nesvarbi nuosavybės teisės forma (asmeninė, jungtinė, dalinė). Jau buvo minėta, kad bendraturčiai jiems priklausančiu turtu naudojasi bendru sutikimu. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuostatos, kad jeigu darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika.2010,32). Todėl teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Turto konfiskavimas labiau siejasi su J. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme. Todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią, todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu, transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 49–50), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00479408, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 4 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. P. vardu registruotai ir jam priklausančiai transporto priemonei „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 54–55), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. P. (J. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. P. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos A. P. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. P. (J. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis J. P. (J. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. P. (J. P.) vairuotojo pažymėjimą Nr. 00479408, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 4 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. P. vardu registruotai ir jam priklausančiai transporto priemonei „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. P. (J. P.) ir laiduotojai A. P. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.