- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-519-1053/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14694-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
- Nuteistasis
- M. E.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. E. paskirta 40 MGL, t. y. 2 000 eurų, dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas M. E. laikino sulaikymo laikas (dvi dienos, kurios prilyginamos 4 MLG dydžio baudai) ir jam paskirta galutinė 36 MLG (1 800 eurų), dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, M. E. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 10 d., ir automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. E. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 15.02 val. Rugių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. E. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers M. I. laidavimą. Taip pat apeliantas prašo: sumažinti jam paskirtos baudos dydį; sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo terminą iki 360 dienų; nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio ,,Audi A6“, o vietoje to išieškoti iš jo pinigų sumą, atitinkančią pusę šio konfiskuotino turto vertės.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis nėra suinteresuotas daryti nusikaltimus ir niekada jų nedarys. Jis augina tris mažus vaikus, kuriuos labai myli, bei turi mokėti būsto paskolą. Jeigu turės teistumą, jį atleis iš valstybinėje įstaigoje užimamų pareigų, o susirasti naują darbą pagal turimą teisininko specialybę bei amžių bus labai sudėtinga. Neturėdamas 30 mėnesių darbo stažo, tokiu atveju iš Užimtumo tarnybos gaus tik 190 eurų dydžio pašalpą.
2.2. Apeliantas kartu pažymi, kad jam jau 5 metus yra nustatyta podagra, jis sunkiai vaikšto, šlubuoja, patiria sąnarių skausmą, yra nutukęs bei serga širdies ligomis. Teigia, kad yra kraujo donoras, tačiau paskutinius du kartus kraujo nepriėmė, nes neatitiko reikalavimų (įtaria cukraligę, pas gydytoja užrašytas 2021 m. rugpjūčio 28 d.).
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad darbovietėje bei namo ir sodo bendrijose M. E. charakterizuojamas teigiamai, tačiau apylinkės teismas akcentavo tik neigiamus jo gyvenimo įvykius. Vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimais, apeliantas tvirtina, jog skundžiamas nuosprendis riboja jo teises daugiau, negu to reikia. Jis atitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, t. y. esant išnykusiam teistumui pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
2.4. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino sumažinimo apeliantas nurodo, kad jis slaugo savo sunkiai sergančią motiną, o į Pajūrio miestelį, kuriame ji gyvena, autobusai nevažiuoja. Taip pat apeliantas prašo nekonfiskuoti jo automobilio, nes tai yra šeimos nuosavybė; prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį, nes jam reikia išlaikyti tris mažus vaikus bei mokėti būsto kreditą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. E. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės klausimų neginčija, o tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto, numatyto BK 40 straipsnyje. Taip pat apeliantas prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo terminą ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio ,,Audi A6“, o vietoje to išieškoti iš jo pinigų sumą, atitinkančią pusę šio konfiskuotino turto vertės. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei proceso dalyvių prašymus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį nėra pagrindo.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
7. BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
8. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad M. E. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir savo veiksmais niekam nesukėlė žalos. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio galima matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintos sąlygos. Teismas konstatavo, kad M. E. nusikalstamą veiką padarė jau trečią kartą ir nuteistojo anksčiau padaryti nusikaltimai neleidžia daryti išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog M. E. ankstesni teistumai reiškia, kad jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis teistumas M. E. buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. birželio 17 d., todėl, vadovaujantis teismų praktika dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008), laikytina, kad nuteistojo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo faktas prarado savo teisinę reikšmę ir jis naują nusikaltimą padarė pirmą kartą. Taigi, priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, M. E. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vis dėlto, nepaisant minėtos pirmos instancijos teismo padarytos išvados klaidingumo, šiuo atveju negalima pritarti apeliantui, kad jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11. M. E. padarė itin šiurkštų ir vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris sukėlė realią grėsmę tiek eismo saugumui, tiek kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, t. y. 1,92 promilės, neblaivumas. Prieš pat įvykį M. E., kaip jis pats parodė, sode pasijuto silpnai ir prarado sąmonę, o alkoholį pradėjo vartoti, nes nežinojo, kokius jam reikia vartoti vaistus. Teisėjų kolegijos manymu, toks elgesys neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į savo sveikatą bei kelių eismo saugumą, o taip pat verčia kritiškai vertinti laidavimo taikymui reikšmingas aplinkybes.
12. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad M. E. iki 2021 m. gegužės 9 d. nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus: 1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2004 m. vasario 17 d., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį; 2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 16 d., nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (b. l. 94-95). Nors visas nurodytas nusikalstamas veikas skiria ganėtinai ilgi laiko tarpai, jos savo pobūdžiu nėra tapačios, teistumai išnykę (panaikinti), tačiau svarbu ir tai, kad M. E. baudžiamojon atsakomybės šį kartą patrauktas jau trečią kartą. Taigi anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė M. E. nuo naujų nusikalstamų veikų, o teismo parodyto pasitikėjimo, panaikinant jo paskutinį teistumą, M. E. nepateisino ir vėl nusikalto. Be to, teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad M. E. nėra suinteresuotas daryti nusikaltimus ir niekada jų nedarys, įvertina ir nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus. Nors M. E. anksčiau nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su asmens vairavimu būnant neblaiviam, tačiau praeityje nuteistasis administracine tvarka buvo baustas 7 kartus, tarp kurių pora kartų – už nustatyto greičio daugiau kaip 30 km/val. viršijimą, o tai yra gan pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (b. l. 85-86, 90-91). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, nes periodiškai daro teisės pažeidimus, tarp kurių yra ir griežčiausiai vertinami poelgiai – baudžiamuoju įstatymu uždraustos ir pavojingos veikos.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į savo sveikatos problemas, nurodo, kad augina tris mažus vaikus ir turi mokėti būsto paskolą. Taip pat apeliantas teigia, kad yra charakterizuojamas teigiamai, dėl teistumo praras darbą ir kils finansinių sunkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamos sprendžiant, jog M. E. ateityje daugiau nebenusikals. M. E. ankstesni baustumai tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka rodo tam tikrą nuteistojo priešingo teisei elgesio dėsningumą, o tai iš esmės ir paneigia laidavimo instituto taikymo galimybę.
14. Taigi, nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai nuspręsta neatleisti M. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl M. E. paskirtos bausmės
15. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
18. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. E. skirtiną bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertindamas bylos duomenis, teismas nurodė, kad M. E. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, kai alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik penkis kartus viršijo neblaivumo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, bei tokiu savo elgesiu sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taip pat buvo įvertinta ir M. E. asmenybė. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad jis yra: neteistas, todėl arešto ir laisvės atėmimo bausmės jam neskirtinos; anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nėra šiurkštūs, o visos paskirtos baudos sumokėtos; dirba. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.
19. Šiems skundžiamo nuosprendžio motyvams pritartina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. E. paskyrė vieną švelniausių bausmės rūšių, kurios dydis yra artimas minimaliam šios sankcijos dydžiui (pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą yra skiriamos nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio baudos). Nors apeliaciniame skunde M. E. prašo jam paskirtą baudą sumažinti, tokia nuteistojo pozicija nėra pagrįsta jokiais įtikinančiais argumentais. Vien tai, kad nuteistasis išlaiko tris mažamečius vaikus ir turi finansinių įsipareigojimų, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su visomis kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis ir vien joms neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė.
20. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. E. prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuo sušvelnino savo teisinę padėtį, tačiau pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, taip pat skiriant nuteistajam BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą, į šią bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes buvo visiškai atsižvelgta. Neatkartojant visų skundžiamo nuosprendžio motyvų bei išvadų, šiuo aspektu pabrėžtina, kad M. E. nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu, daugiabučių namų apsuptoje gatvėje, todėl jo elgesiu buvo keliamas didelis pavojus ne tik eismo saugumui bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. L. davė parodymus, kad jis R. E. keistai ir neatsakingai manevruojantį bei avarines situacijas keliantį automobilį pastebėjo važiuodamas Europos parko gatve, ties pastatu Nr. 161, o tai rodo, kad nuteistojo neteisėti veiksmai iki tol, kol jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, truko ganėtinai ilgą atstumą ir rimtesnių padarinių nekilo tik dėl atsitiktinumo. Be to, iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad iki aptariamo įvykio jis jau buvo porą kartų baustas baudžiamąja tvarka, tačiau tai nesutrukdė jam po kai kurio laiko tarpo pakartotinai nusikalsti.
21. Papildydamas apeliacinį skundą M. E. prašė jam vietoj baudos skirti arešto arba laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, apeliantas buvo teisiamas pirmą kartą, o BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad M. E. paskirta bausmė būtų per švelni, dėl to, nors jis to prašo, reikėtų skirti jam griežtesnę bausmę. Pažymėtina, kad bausmė turi būti skiriama vadovaujantis įstatymu ir atitikti bausmės tikslus, o ne būti patogi nuteistajam.
22. Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu yra adekvati ir proporcinga tiek M. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek jo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
23. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo prašymu sutrumpinti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 360 dienų. BK 68 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. E. buvo uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. pirmosios instancijos teismas nuteistajam nustatė žymiai trumpesnį draudimo naudotis specialia teise terminą nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančius duomenis, detaliau aptartus pirmiau, sprendžia, kad dar labiau mažinti draudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo. Tai pat pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad reikšminga yra, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo.
24. Kartu pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas sistemingai pažeidinėja. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
25. Kaip buvo minėta, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. E. padarė šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, kai jam nustatytas girtumas (1,87 promilės neblaivumas) nemenkai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neabejotinai nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais, t. y. valdydamas transporto priemonę dienos metu, judriose miesto gatvėse būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė didelį pavojų aplinkai. Šį faktą patvirtina anksčiau aptarti liudytojo V. L., dėl kurio pilietiškų veiksmų buvo užkirstas kelias nuteistajam ir toliau tęsti jo nusikalstamus veiksmus, parodymai. Kaip minėta, M. E. yra baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Todėl skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė nelaikytina per griežta.
26. M. E. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė turėtų būti sumažinta dėl to, kad jis slaugo savo sunkiai sergančią motiną, o į miestelį, kuriame ji gyvena, autobusai nevažiuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nelaikytina pagrindu trumpinti skundžiamu nuosprendžiu nustatyto draudimo naudotis specialia teise termino. Nuteistasis neabejotinai dar iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina, norint vykdyti pareigas savo artimam šeimos nariui, tačiau jis į šią aplinkybę neatsižvelgė ir priėmė valingą sprendimą veikti neteisėtai. Taigi, darytina išvada, kad M. E. privalo prisiimti neigiamas savo elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.
27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. E. kartu su bausme ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, vietoje to išieškant iš jo automobilio dalies vertę atitinkančią pinigų sumą, visgi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė prašantis palikti transporto priemonės konfiskavimą, nes išmokėti konfiskuotinos sumos neturės iš ko.
28. Vertindamas šį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. E. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Be šios nuteistajam nuosavybės teise priklausančios (b. l. 16) transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai konstatuota, jog šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymį pagal BK 72 straipsnį. Byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl to daryti teismas ir neturi pagrindo. Nors M. E. skunde teigia, kad jam priklausantis automobilis yra jo šeimos turtas, tačiau šis argumentas nepaneigia BK 72 straipsnyje 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būtinumo. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jos šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Šio atveju M. E. sąlyginai nedidelės vertės – 1 025 eurų be PVM (b. l. 15) automobilio konfiskavimas siejasi su jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybėmis, o taip pat atitinka kitos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo tikslingumą.
29. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas M. E. dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones ir skirdamas jam nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Šios nuteistojo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nevertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo reikalavimo ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. spalio 4 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-6744, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš M. E. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 72,00 eurų. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. E. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Apeliacinis skundas atmestas, tačiau pritarta jo argumentui, kad skundžiamame nuosprendyje buvo neteisingai konstatuota, jog nuteistasis neatitinka 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos, t. y. teisiamas pirmą kartą. Nuteistasis dirba, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, be to, jis augina tris vaikus, jam paskirta nemaža piniginė bauda, automobilio konfiskavimas, taigi galima manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin gera. Gynėjas prašė nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.
31. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo. M. E. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. E. apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš nuteistojo M. E. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.