Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2011 m. balandžio 24 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinamas tuo, kad 2010 m. liepos 28 d., 20.26 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. V., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė kumščiais bei kojomis ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajam K. A. į veidą, dešinę krūtinės pusę, kairę pilvo pusę, padarė poodines kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose ir apatinėje lūpoje, kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje bei pilvo kairės pusės minkštuose audiniuose, blužnies plyšimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, veido kaulų lūžimus, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ir nuo sužalojimų visumos nukentėjusysis 2010 m. liepos 31 d., 4 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. R. V. kaltinamas tyčia nužudęs K. A., sutrikdęs visuomenės rimtį bei pažeidęs viešąją tvarką, t. y. padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

2010 m. liepos 29 d. R. V. sulaikytas BK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2011 m. balandžio 24 d.

Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą Panevėžio apygardos teismas nurodė, jog būdamas laisvėje R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis R. V. skunde nurodo, kad teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą motyvuodamas vien šabloniniais motyvais, neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai nekaltas.

Kaltinamasis skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. V. gynėja prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. V. suėmimo terminą, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Suimtojo skundo argumentas, kad jis visiškai nekaltas, nesvarstomas, nes aukštesnysis teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, nesprendžia suimtojo kaltės klausimo ir nevertina įrodymų. Šie klausimai sprendžiami pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimant sprendimą. Aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl kardomosios priemonės pratęsimo, pasisakius dėl suimtojo kaltės ar surinktų įrodymų vertinimo, būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas, nes jis tokiu būdu suformuotų teismo išankstinę nuomonę.

Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, esant suėmimo skyrimo sąlygoms, numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, bei bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Aukštesnysis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, jog kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai nepasikeitė ir neišnyko.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). ,,Kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriami nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. V. be nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, neturi šeimos, t. y. jo nesieja stiprūs socialiniai ryšiai, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jeigu kaltė bus įrodyta, jam grės griežta laisvės atėmimo bausmė, o tai duoda pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti galimos bausmės. Esant tokiam kaltinimui, nereikalingi papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

R. V. suėmimo terminas pratęstas dar ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, kai yra pagrindas manyti, jog iki nuosprendžio priėmimo kaltinamasis gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie to asmens ankstesnį teistumą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

R. V. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po ankstesnės bausmės atlikimo už sunkų nusikaltimą. Iš viso jis teistas penkis kartus. Šios aplinkybės rodo, kad R. V. linkęs nusikalsti, ir leidžia teigti, jog jis gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Dėl to daroma išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, baudžiamojo proceso įstatymo normos nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.