Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. priimto nutarimo Nr. 91-13 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 29 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas R. V. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti netikslinga.

9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir surašyta vienašališkai palaikant prokuroro atsiliepime išdėstytą poziciją, tačiau su šiais teiginiais sutikti negalima, nes apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo. Tai, kad R. V. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar šališkos. Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą nebuvo sureikšmintas, jame išdėstyti teiginiai vertinti visų duomenų kontekste, todėl kalbėti apie kokį nors pataikavimą valstybinį kaltinimą palaikančiam asmeniui nėra pagrindo, juo labiau, kad teismas yra savarankiška institucija, o teisėjas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, vadovaujasi tik įstatymais ir teisine sąmone. Pažymėtina ir tai, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.

10. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę R. V. atlieka, be kita ko, ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (atimta kito žmogaus gyvybė), padarymą. Nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Šis teistumas R. V. nėra pirmasis, anksčiau jis teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi R. V. kriminalinė praeitis liudija, kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, tai daugiau jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Be to, smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje ir nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu nebepalaiko jokių socialinių ryšių su buvusiais draugais ir stengiasi visą dėmesį skirti šeimai, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys, kad R. V. pataisos įstaigoje nevengia destruktyvių grupių, ne visuomet yra linkęs elgtis pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles, laikosi kitų nuteistųjų nuomonės ir požiūrio, nevisada yra atviras ir mandagus. Šie duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis negeba atsirinkti draugų bei pažįstamų rato, kurie neturėtų polinkio nesilaikyti įstatymų imperatyvų, todėl jei ryšiai su ankstesniais draugais ir yra nutraukti, tai nereiškia, jog R. V. sugebės užmegzti naujus ryšius su asmenimis, kurie nėra linkę nusikalsti.

11. Šiuo metu nuteistajam yra nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, problemiškiausi veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai bei palaikomos nuostatos. Resocializacijos skyriaus specialistės išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad R. V. palaiko kriminalinio elgesio nuostatas, tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistajam nėra svarbios neformalios nuteistųjų tradicijos. R. V. anksčiau vadovavosi kriminaline subkultūra, tačiau šiuo metu savo požiūrį yra pakeitęs. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo nuostatos aptariamu aspektu dar nėra ženkliai pasikeitusios, kadangi jis ir pats pripažįsta, jog yra linkęs kontroliuoti kitus nuteistuosius, dėl ko šie gali jo bijoti. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui R. V. šią savo būdo savybę bando švelninti, teigdamas, jog tiesiog mėgsta tvarką bei higieną ir to paties reikalauja iš kitų nuteistųjų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tvarkos pataisos įstaigoje palaikymas yra ne kurio nors nuteistojo, o pataisos namų administracijos pareiga. R. V. privalo paklusti nustatytam režimui bei vidaus tvarkos taisyklėms ir savo asmeninės tvarkos neįvedinėti. Tačiau pateiktos medžiagos duomenims nuteistasis nėra linkęs nusileisti, t. y. jis negeba lanksčiai spręsti kylančių problemų.

12. Tai, kad nuteistojo pataisos procesas nėra nuosekliai teigiamas, patvirtina ir aplinkybė, jog R. V. bausmės atlikimo metu devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau jos liudija, kad elgtis pavyzdingai nuteistajam sudėtinga. Šios išvados nepaneigia ir gauti keturi paskatinimai už gerą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nuteistasis nedirba, nors jam sudarytame individualiame pataisos plane viena iš numatytų priemonių yra būtent darbinis užimtumas. Tęsti iki pakartotinio svarstymo darbinę veiklą R. V. buvo įpareigotas ir Komisijos, kuri pirmąjį kartą buvo atsisakiusi taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis šios rekomendacijos nevykdė, todėl Komisija ir antrąjį kartą atmetė jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nors R. V. skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, kad pataisos įstaigos administracija sąmoningai nesuteikia darbo, kad būtų galima daryti spaudimą bei juo manipuliuoti, tačiau teisėjų kolegija tokius samprotavimus vertina kritiškai. Darbas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra suteikiamas tik labiausiai motyvuotiems asmenims, turintiems tam tikrų darbinių įgūdžių ir pan. Tuo tarpu R. V. vos vieną kartą pasiteiravo, ar nebūtų galimybės įsidarbinti, t. y. jo motyvacija dirbti nėra stipri. Be to, pataisos įstaigoje galima dirbti tvarkiniu ir pan., t. y. galimybių pozityviam užimtumui tikrai yra, reikia tik jo norėti ir siekti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, R. V. priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 60 balų pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių nuteistajam, jau minėta, išskiriami penki. Nors skunde R. V. teigia, jog rizikos nusikalsti svertiniai taškai yra vertinami subjektyviai pagal asmenines vertintojo simpatijas bei antipatijas, tačiau tokiam vertinimui teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, kad nesutikimą su pagal OASys vertinimo metodiką nustatytais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balais skundo autorius turėjo pateikti šį vertinimą atlikusiems asmenims ir su jais aiškintis, kodėl nustatyta būtent tokia statinių bei dinaminių svertinių taškų suma. Šiuo metu R. V. nustatyti 38 statiniai (nekintantys) balai ir 22 dinaminiai (koreguotini) balai, laikyti, jog šie balai nustatyti neteisingai, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistajam nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų pagrįstumas nėra analizuojamas. Tačiau itin svarbu įvertinti, ar nuteistojo rizika nusikalsti mažėja, didėja ar išlieka tokia pati, kokia buvo ankstesnio vertinimo metu. Analizuojamu atveju matyti, kad R. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo ankstesnio svarstymo padidėjo dviem balais, todėl vertinti, kad jo pataisos procesas yra sklandus bei nuosekliai gerėjantis, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (stengiasi dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, yra skatintas, nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, palaiko ryšius su šeimos nariais) nepakanka daryti išvadai, kad R. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai ar nepakankamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, R. V. teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista. Konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.