Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 29 d., pabaiga – 2023 m. liepos 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių ir 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. V. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 47. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo R. V. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Svarstymo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad per visą bausmės atlikimo laiką R. V. už vidaus tvarkos pažeidimus buvo baustas 9 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp padarytų vidaus tvarkos pažeidimų yra pakankamai ilgi periodai, pažeidimai buvo daromi septynerių metų laikotarpiu. Skatinti nuteistasis pradėtas tik 2019 metų pradžioje, turi tris paskatinimus. Nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas neteisėtai vertino negaliojančias nuobaudas, nes jos buvo vertintos tik kaip asmenį charakterizuojančios aplinkybės, kurios rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, statiniai kriminogeniniai veiksmai sudaro didžiąją dalį - 38 balus, dinaminiai – kintamieji kriminogeniniai veiksniai sudaro tik 9 balus, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis savo tinkamu elgesiu vis tik gali dar mažinti. Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys – kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis ir lėšų tvarkymas bei pajamos. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo elgesį tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir iki jos atlikimo.

9. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, R. V. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos, – nužudymą, taip pat ir viešosios tvarkos pažeidimą, nuosprendžiu nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu, anksčiau jis 5 kartus teistas, jau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinta kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantys faktoriai, kurie rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą R. V. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

10. Visiškai nepagrįstas ir teisės normų neatitinkantis nuteistojo skundo teiginys, jog Konstitucinės nuostatos ir kiti teisės aktai neleidžia teismui nagrinėti BVK 157 str. numatyto klausimyno, o šį klausimą pagal BVK 164 str. nuostatas, turi nagrinėti visuomeniniais pagrindais veikiančios organizacijos. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, toks nutarimas turi būti patvirtintas teismo, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme, kaip ir šiuo atveju. Tai suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo R. V. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Be to, ir pats nuteistasis neturi nuoseklios pozicijos, nes teigdamas, kad teismas neturėjo teisės spręsti lygtinio paleidimo klausimo, prašo panaikinti nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties teismui.

11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui.

12. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas R. V. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo R. V. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.