Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. V. prašymas dėl atleidimo nuo bausmės, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2011 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-440/2011 nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Milčiaus apeliacinis skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis R. V. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: klausimą dėl atleidimo nuo bausmės išspręsti iš esmės.

6. Pareiškėjo vertinimu, bausmės vykdymo metu buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, dėl ko yra pagrindas jį atleisti nuo likusios bausmės atlikimo. Skunde nurodo, jog nuosprendžiu jam paskirta atlikti pirmus 3 metus kalėjime, likusią bausmės dalį paskirta atlikti pataisos namuose. Teigia, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nebeliko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos rūšies – pataisos namų, kas reiškia, jog bausmės atlikimas įstaigoje, kuri nurodyta nuosprendyje, negali būti vykdomas, o nuteistojo pakartotinas kalinimas kalėjime neatitiktų įsiteisėjusio nuosprendžio.

7. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu procesiniu sprendimu, įvertinęs nuteistojo R. V. skundo argumentus, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo R. V. prašymas dėl atleidimo nuo bausmės, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, jog nuteistojo R. V. prašymas atleisti nuo likusios bausmės, pasikeitus teisiniam reguliavimui, negali būti tenkinamas, nes nenustatyti įstatymo apibrėžti pagrindai – įsiteisėjusiu bei vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnį gali būti švelninama tik tada, kai po nuosprendžio įsiteisėjimo priimtas baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ir yra pagrindas jį taikyti nuteistajam.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. V. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, prašymą motyvuodamas tuo, jog, priėmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1196, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija), nebeliko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos rūšies – pataisos namų, kuriuose jam buvo skirta atlikti likusią terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, dėl ko, pareiškėjo teigimu, nesant įstaigos, kurioje pagal įsiteisėjusį nuosprendį turėtų būti atlikta bausmė – Alytaus pataisos namai buvo pervadinti Alytaus kalėjimu, nuteistasis turėtų būti atleistas nuo likusios bausmės vykdymo.

10. Remiantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostata, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11. Nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka, kai Lietuvos Respublikos Seimas išleidžia amnestijos aktą, Lietuvos Respublikos Prezidentas patenkina nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BPK 362¹ straipsnis), arba atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai). Taigi, BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atleidimą nuo bausmės, bausmės sušvelninimą, veikos perkvalifikavimą ar teistumo išnykimą, pakeitimais. Nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nenustatyta.

12. Pabrėžtina, jog 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 2 straipsnio 2 dalyje valstybinėms institucijoms, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai buvo pavesta priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų organizavimo“, visos įkalinimo įstaigos Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais ir keitėsi jų pavadinimai, pavyzdžiui, nagrinėjamai bylai aktualūs Alytaus pataisos namai reorganizavimo metu buvo pavadinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimu. Vis dėlto, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigų pavadinimai nėra susiję su nuteistųjų teisine padėtimi, t. y., bylai reikšmingomis: bausmės vykdymo ir atlikimo tvarka, sąlygomis ir principais.

13. Pareiškėjas savo prašymą grindžia lingvistiniu bausmės atlikimo vietų įstaigų pavadinimų pasikeitimu, iš esmės tiesiogiai susijusiu ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bylai reikšmingas bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius procesinius įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja teisės normos, galiojančios bausmės vykdymo metu. Tuo metu sunkinančio asmens teisinę padėtį įstatymo negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik materialiosioms teisės normoms, reglamentuojančioms veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą, tačiau netaikomas procesinėms normoms, šiuo atveju bausmių vykdymo kodekso normoms. Taigi, nuteistojo prašymo argumentai dėl jo teisinės padėties pabloginimo, pasikeitus laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšių reglamentavimui, juo labiau pasikeitus bausmės atlikimo vietų pavadinimui, nesudaro teisinio pagrindo svarstyti dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo, kadangi įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės sušvelninti asmeniui paskirtą bausmę dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų pasikeitimo, tokiu būdu bausmės vykdymo sąlygų ar laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimas, ar šių reorganizacija, nepatenka į BPK 362¹ straipsnyje reglamentuojamų klausimų sąrašą ir nesąlygoja paskirtosios bausmės peržiūrėjimo.

14. Kita vertus, nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog įsigalioję pakeitimai neturi jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai – priėmus 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1196 (TAR, 2022, Nr. 2022-15495), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija) reglamentuotos naujos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšių sąvokos – uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietos (BVK 32 straipsnis), atitinka iki 2023 m. sausio 1 d. į atitinkamos rūšies pataisos įstaigas – pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcijos 62 straipsnio 1 dalis) siunčiamų nuteistųjų kategorijas ir šiose įstaigose nustatytas jų laikymo sąlygas. Tokiu būdu, nuteistieji, kurie iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 įsigaliojimo laisvės atėmimo bausmes atlikinėjo kalėjimuose, nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, laikomi atliekančiais bausmes uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastojoje arba drausmės grupėje, nuteistieji, atlikinėję bausmę pataisos namuose – laikomi atliekančiais bausmes pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje, paprastojoje arba drausmės grupėje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 2 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai). Aptartų nuostatų kontekste, pabrėžtina, jog, priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, nuo 2023 m. sausio 1 d. neliko ir skunde nurodomos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšies sąvokos – kalėjimo, o laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų (laisvės atėmimo vietų įstaigų) pavadinimai nėra susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšimis, atitinkamai ir nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų sąlygomis, dėl ko laisvės atėmimo vietų įstaigų pavadinimų pakeitimas neturi įtakos nuteistųjų teisiniai padėčiai.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skunde nurodomos aplinkybės – pakeistos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšių sąvokos ar bausmės atlikimo vietų pavadinimų pakeitimas, nesudaro teisinio pagrindo vykdomu nuosprendžiu paskirtai bausmei sušvelninti, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.