Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 357-157 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo R. V. bausmės pradžia – 2010 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 29 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pykčio ir agresijos valdymo programoje ir nustatė šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą 2 mėnesius ir 5 dienas. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas septintą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. R. V. teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Šiuo metu nuteistasis kaltės nepripažįsta. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, iš kurių atlyginta labai mažai. Nuteistasis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis. Nuteistojo R. V. elgesyje dominuoja noras kontroliuoti, reikalauti savo tvarkos. Nuteistasis teigia, jog šiuo metu yra susitvarkęs su buvusiomis problemomis, tačiau nuteistasis nori dėl savo problemų kaltinti kitus. Nors nuteistasis geba įvardinti kylančius sunkumus, kuria jų sprendimo strategijas, tačiau nenori dalyvauti „Pykčio ir agresijos valdymo programoje“, todėl tai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Komisijos vertinimu, gali kilti sunkumų dėl problemų sprendimo lankstumo, nes nuteistasis nėra linkęs nusileisti. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, bausmės atlikimo metu nors ir skatintas aštuonis kartus, tačiau vienuolika kartų baustas. Paskutinė nuobauda skirta 2023 m. vasario 22 d. Jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip problemų dėl alkoholio ar narkotikų nebuvimas, emocinė gerovė, ryšiai, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas grupės, būdingas impulsyvus bei agresyvus, kontroliuojantis elgesys, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis R. V., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. V. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos 10 tomas, lapai 114-115).

Nuteistasis R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, turi kvalifikacijų, įgytų tiek laisvėje, tiek ir laisvės atėmimo vietų įstaigose, pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, turės gyvenamąją vietą, jis palaiko socialinius ryšius su žmona ir vaikais, bausmės atlikimo metu buvo aštuonis kartus paskatintas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą R. V. šiuo metu nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. V. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2019 m. gegužės 23 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Kitų septynių vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse, tačiau paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. balandžio 21 d., metu fiksuota neigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika dalyse „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“. Nors nuteistasis nori keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tai, kad dalis jų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju reikšmingi R. V. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo R. V. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.

Teismas pažymi, jog 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 2 straipsnio 2 dalyje valstybinėms institucijoms, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai buvo pavesta priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų organizavimo“, visos įkalinimo įstaigos Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais ir keitėsi jų pavadinimai, būtent (duomenys neskelbtini) pataisos namai reorganizavimo metu buvo pavadinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimu. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigos pavadinimo pasikeitimas nėra susijęs su nuteistojo teisine padėtimi, bausmės vykdymo ir atlikimo tvarka bei sąlygomis, todėl skundo argumentas, jog yra pažeidžiamos jo teisės, nes nuo 2023 m. sausio 1 d. nėra pataisos namų, kur nuteistasis turi atlikti likusią bausmę, atmetamas kaip nepagrįstas.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo R. V. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistas 6 kartus), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas grupės, būdingas impulsyvus bei agresyvus, kontroliuojantis elgesys, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Probleminės sritys R. V. taip pat yra ir palaikomos nuostatos, lėšų tvarkymas bei pajamos, darbinė motyvacija. Nuteistajam šiuo metu neformalios nuteistųjų tradicijos nėra svarbios, tačiau ilgą laiką jis jomis vadovavosi.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog R. V. bausmės atlikimo metu vienuolika kartų buvo baustas drausmine tvarka, kas patvirtina, jog jo elgesys pataisos įstaigoje tikrai nebuvo ir nėra nepriekaištingas. Nuteistasis ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės metu buvo kalinamas keliose skirtingose laisvės atėmimo vietų įstaigose, tačiau nė vienoje iš jų nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos ir nuolat darė drausmės pažeidimus. Net ir suėjus lygtinio paleidimo terminui ir atlikus didžiąją dalį bausmės, jis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Atkreipiamas dėmesys, kad paskutinė nuobauda jam buvo paskirta po paskutinio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, t. y. 2023 m. vasario 22 d., nors nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Aplinkybė, jog nuteistasis yra aštuonis kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Teismas atkreipia dėmesį, jog paskutinis paskatinimas jam buvo skirtas tik 2021 m. birželio 9 d., dar prieš ankstesnį jo svarstymą, vykusį 2022 m. gruodžio 2 d., dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, daugiau skatintas nebuvo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo pasidavimas aplinkinių įtakai buvo tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje jų laikytis negebėjo, periodiškai vykdydamas nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, siekdamas savų tikslų nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei neigiamomis nuostatomis į priežiūrą ir apribojimus. Be to, pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos išieškojimo, nuteistasis turi išmokėti priteistą – 32 397,60 Eur sumą, iš kurios atlyginta 7,38 Eur (2022 m. spalio mėn. duomenys). Šiuo metu gyvena tik iš artimųjų siunčiamų pinigų. Visa tai rodo, jog įsiskolinimų dengimui R. V. nededa pastangų, jis nesuvokia savo atsakomybės už nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą ir nesistengia jos minimizuoti. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga nesuteikė jam darbo, tačiau, kaip matyti iš Socialinės išvados duomenų, apie dvejus metus ir keturis mėnesius nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo ir gavo atlyginimą, bet ir tuomet nesistengė atlyginti žalos. Toks R. V. elgesys rodo atsakomybės vengimą bei piktybinį pareigos atlyginti žalą ignoravimą, todėl teismas kritiškai vertina nuteistojo skundo argumentą, jog jis ketina dengti įsiskolinimus dirbdamas ateityje. Taigi, finansinio stabilumo nebuvimas, o taip pat ir piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Nuteistasis yra pateikęs Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje bus įdarbintas, tačiau ši pažyma negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę už kelių tyčinių (nesunkaus ir labai sunkaus) nusikaltimų padarymą, paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Kaltės dėl nusikaltimo teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neprižino. Iš skundo teiginių negalima spręsti, jog kaltę šiuo metu pripažįsta. Šis teistumas R. V. nėra pirmasis, anksčiau jis teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis R. V. yra linkęs nusikalsti. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis R. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. V. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. gegužės 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo R. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. V. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. V. asmens bylą Nr. 17583 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.