Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. (toliau – R. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisijos) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 3 (trejus) metus bausmę atliekant kalėjime, vėliau – pataisos įstaigoje. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, jis pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 29 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi nuteistojo R. V. skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, jame nurodytos visos sprendimui priimti svarbios aplinkybės. Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina išvadą, kad nuteistojo elgesys įkalinimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad nuteistojo pastangos vis dar nėra pakankamos daryti išvadą, kad pataisos procesas nuteistajam R. V. jau yra užtikrintas ir yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. V. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo R. V. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad R. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, tačiau nevengia darbo, neatsisako atlikti neatlygintinus darbus visuomeniniais pagrindais, yra kreipęsis į VĮ „Mūsų amatai“, tačiau gavo atsakymą, kad nėra laisvų darbo vietų. Pataisos įstaigoje yra sukurtas „Maldos būrelis“, kurio atsakingu paskirtas R. V., jis organizuoja būrelio veiklą, susitikimus su pastoriais ar kitais asmenimis, palaiko koplyčios tvarką bei švarą. Domisi informacinių technologijų sritimi ir šiuo metu savarankiškai mokosi pagal suteikiamas galimybes pataisos įstaigoje. Nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 7 kartus. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą. Pataisos įstaigoje lankėsi elgesį koreguojančiose programose, susirinkimuose, taip stengdamasis koreguoti savo elgesį ir nebekartoti klaidų gyvenime. Skatina kitus nuteistuosius dalyvauti pozityvioje veikloje. Pataisos įstaigoje ne kartą yra dalyvavęs Anoniminių alkoholikų atviruose ir uždaruose susitikimuose. Per bausmės atlikimo laiką noriai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, švenčių minėjimuose ir kitose iniciatyvose. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, R. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra absoliutus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nebuvo nuoseklios. Be to, nors nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau teigiamas elgesys stebimas tik nuo 2019 metų, kuomet artėjo terminas dėl jo galimo lygtinio paleidimo, o tai leidžia abejoti R. V. pokyčių stabilumu, ypač atsižvelgus į tai, kad drausmine tvarka jis buvo baustas ir mažiau nei prieš metus laiko, pastangų savo elgesį koreguoti vien teigiama linkme nuoširdumu, tuo, kad nuteistojo pasiryžimas laikytis teisės aktų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių yra išties tvirtas. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o R. V. elgesys, kaip ir minėta, nebuvo nepriekaištingas.

9. Per visą bausmės atlimimo laiką jis drausmine tvarka baustas 10 kartų. Nuobaudos buvo skiriamos ir už šiurkščius drausmės pažeidimus, buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Paskutinė nuobauda jam skirta mažiau nei prieš metus – 2020 m. gruodžio 31 d. Nors ši nuobauda paskatinant buvo panaikinta prieš terminą, taip pat, kaip ir akcentuojama skunde, skirta ne už šiurkštų drausmės pažeidimą, tačiau ji negali būti sumenkinta ir yra vertinama visame nuteistąjį apibūdinančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, kadangi asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Tai, kad nuteistasis R. V., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Tuo labiau, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, į ką pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas. Vyrauja nusikaltimai žmogaus sveikatai ir nuosavybei. Praeityje nuteistajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už bendrininkų grupėje padarytų dviejų nusikalstamų veikų, viena kurių, sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Pastebėtina, kad šios nusikalstamos veikos įvykdytos praėjus tik 4 mėnesiams po to, kai jis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Paskutiniu nuosprendžiu R. V. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos R. V. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikyta net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. V. kriminalinė istorija, teisės pažeidimų modelis yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

10. Abejonių, kad R. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas dar vienas jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeninis rizikos veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 32 397,60 Eur, iki šios dienos nėra atlyginęs bent dalies šios skolos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms kasdieninėms išlaidoms. Įvertinus turimų finansinių įsipareigojimų dydį, taip pat, kad yra įvykdęs ir turtinio pobūdžio nusikaltimų, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar R. V. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Todėl darytina išvada, kad būtent nuteistojo skolos, jo požiūris į jas jų nedengiant, vėlgi parodo nuteistojo požiūrį į jam priskirtus įsipareigojimus ir lygtinio paleidimo atveju galėtų lemti pakartotinį nusikalstamumą.

11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam R. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo ankstesnio vertinimo dinaminiai balai pagal „OASys“ metodiką sumažėjo, nustatyti 45 statiniai balai. Nors dinaminių balų skaičius nenurodytas, tačiau atsižvelgus į vis dar išskiriamą dinaminį kriminogeninį veiksnį – lėšų tvarkymas ir pajamos, akivaizdu, kad ir dinaminiai balai egzistuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, ypač atsižvelgus į ankstesnius R. V. teistumus, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pobūdį, tai, kad jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo išimtinai teigiamas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Tai, kad nuteistajam vis dar išskiriamas dinaminis kriminogeninis veiksnys, taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad R. V. daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

13. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.