Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Linos Lesinskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 357-84 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. (toliau – ir R. V.) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 29 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 3 mėnesiai 2 dienos.

3. Komisija 2022 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 357-84, kuriuo nutarė R. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

2. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą asmens bylos medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, vyks gyventi į Kauną, kur yra jam priklausantis butas. Pataisos namuose nuteistasis mokėsi, įgijo naujų specialybių, dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lankė elgesį koreguojančias programas, susirinkimus, buvo skatintas 7 kartus. Pataisos namuose nuteistasis iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 31 d. Socialinio tyrimo išvados, R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė (59 balai). Nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, Komisijos nutarime nurodyta, kad R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ši rizika yra vidutinė, taip pat, nurodyti rizikos balai (59 balai), kas atitinka vidutinę riziką. Kartu pažymėtina, kad nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė nuo 2019 m. gegužės 23 d. (82 balai), taip pat, 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. liepos 21 d., 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 31 d. vertinimo metu rizika išliko vidutinė, nors ir nustatytas balų mažėjimas. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje esančių duomenų visuma dar neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma patvirtina su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. V. skatintas septynis kartus. Tačiau taip pat buvo fiksuoti nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejai – nuteistasis net 10 kartų baustas nuobaudomis, paskutinį kartą nuteistasis 2020 m. gruodžio 31 d. nesilaikė įstaigoje numatytos tvarkos, už ką jam buvo pareikštas papeikimas.

11. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, buvo ne tik skatinamas, bet ir drausmintas, ir tai rodo, kad nuteistasis susiduria su sunkumais išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Tai, kad galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, padarytų pažeidimų fakto nešalina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė, kuri, įvertinus tai, kad praeityje nuteistasis jau buvo teistas, sudaro pagrindą abejoti nuteistojo gebėjimu laikytis įstatymų ir nebenusikalsti būnant laisvėje. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad net ir paskatinus asmenį jis ir vėl pakartotinai nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, paskutinė nuobauda skirta dar 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. beveik po 10 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet nuteistasis jau žinojo visas pataisos įstaigoje nustatytas taisykles ir tvarkas.

12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam R. V. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, būdingas impulsyvus elgesys, buvo įtakojamas grupės, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. V. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas penkis kartus, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos R. V. nepripažino, šiuo metu taip pat kaltės nepripažįsta, dėl ko asmens resocializacijos procesas neabejotinai yra apsunkintas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytos iš švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat, asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Vertinant R. V. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvės atėmimo metu buvo baustas už nepagarbų elgesį su pareigūnais, pats pripažįsta, jog jo elgesyje dominuoja noras kontroliuoti, reikalauti savo tvarkos, dėl ko kiti nuteistieji gali jo bijoti. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs nusileisti, todėl tikėtina, kad jam gali kilti sunkumų dėl problemų sprendimo lankstumo. Nors šiuo metu nuteistojo nuostata į priežiūrą yra teigiama, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ne kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo elgesio pokyčiai fiksuojami tik nuo 2019 m., kuomet jis pirmą kartą buvo paskatintas, todėl toks trumpas nuteistojo teigiamo elgesio pokyčio vertinimas dar nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis iš tiesų padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamą elgesį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis tik dalinai vykdo ir Komisijos rekomendacijas, kadangi nepradėjo dengti jam priteisto ieškinio.

15. Abejonių tinkamu R. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. V. iki įkalinimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, pagal SODRA duomenų bazę laisvėje dirbęs 1 metu 8 mėnesius, taip pat, 2 metus 4 mėnesius dirbo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų – pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos išieškojimo nuteistasis turi sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą – 32 397,60 Eur, kurios nėra pradėjęs mokėti. Šiuo metu nuteistasis gyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų, tačiau juos naudoja savo poreikiams, savanoriškai turimų finansinių įsipareigojimų nedengia, nors šis įpareigojimas buvo numatytas ir Komisijos rekomendacijomis. Visos šios aplinkybės, ypatingai įvertinus tai, kad R. V. praeityje teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, nuteistojo išsilavinimas, nepastovi darbinė patirtis bei turimi finansiniai įsipareigojimai, vertinant, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis turtinių tikslų siekdavo ir neteisėtomis priemonėmis, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai. Nors nuteistasis pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas, tačiau šios aplinkybės teismo išvadų nepaneigia, kadangi ankstesnis darbo turėjimas jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė.

16. Skundo argumentai, jog Komisija balsų dauguma pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, argumentai susiję su nuteistojo pasiryžimu pakeisti savo elgesį ir tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, atsiriboti nuo jo elgesį įtakojančių draugų, neleidžia daryti priešingų išvadų. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Tuo tarpu nuteistojo pasiryžimas keisti gyvenimo būdą neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dar nesudaro pagrindo teigti, jog jis savo elgesį jau pakeitė. Nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors nuteistasis ir yra atlikęs didžiąją bausmės dalį ir todėl yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę bausmės dalį nei numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kada jis įgiję teisę į lygtinį paleidimą, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam R. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.