Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-159 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-159 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog tris kartus svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos nariai buvo tie patys, kas kelia pagrįstų abejonių dėl Komisijos nešališkumo. Komisijos priimtas nutarimas yra formalus bei deklaratyvus, nutarime nurodyti tie patys motyvai, kaip ir ankstesniuose Komisijos nutarimuose. Visiškai nepagrįstas Komisijos nutarimo argumentas, jog jis šiuo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų, t. y. nedirba, kadangi jis išreiškė norą bei pageidavimą dirbti, pataisos įstaigos administracijai yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo į (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo laisvų darbo vietų. Todėl jis, kaip nuteistasis, neturėjo galimybės įsidarbinti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – jis negali būti įdarbintas, nes nėra darbo vietų ir todėl jis negali įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos rekomendacijų dirbti, nes susiklosčiusi situacija nepriklauso nuo jo ir jo valios. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų jau daugelį metų, bet jis negali įvykdyti plane numatytos priemonės – dirbti. Pagal „OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis palaiko socialinius ryšius, dalyvauja sporto renginiuose, yra skatintas, religingas žmogus, nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, su kitais nuteistaisiais ar pataisos įstaigos administracija nekonfliktuoja. Todėl akivaizdžiai matyti, kad jis daro akivaizdžią pažangą ir kad jam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistasis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašymą motyvuoja abejonėmis dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 6 dalies ir 164 straipsnio 1 dalies nuostatų neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 91-159 nutarta netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 62 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Šiuo metu nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų – nedirba, kas sudaro neigiamą Komisijos nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės nuteistajam. Nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių sudaro nė tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamas ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dali negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti.

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. liepos 23 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo R. V. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. liepos 27 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. V. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, R. V. nustatoma vidutinė – 62 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, R. V. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kuris buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistasis anksčiau jau buvo teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, kas, teismo vertinimu, atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia R. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. V. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, jog šiuo metu nuteistasis nedirba, nors jam sudarytame individualiame pataisos plane viena iš numatytų priemonių yra būtent darbinis užimtumas. Dirbti iki pakartotinio svarstymo R. V. buvo įpareigotas ir Komisijos. Nors R. V. skunde teismui teigia, kad pataisos įstaigos administracija jam nesuteikia darbo, taip pat pateikia rašytinius įrodymus apie tai, jog jis kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, bet dirbti šioje įmonėje apmokamą darbą jis nebuvo priimtas, tačiau nuteistasis, nesant galimybės pataisos įstaigoje dirbti apmokamą darbą, pataisos įstaigoje bet kokios galimybės įsidarbinti aktyviai nesiekė, t. y. teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl bet kokio galimo dirbti darbo, kas tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui bei jo motyvacija dirbti nėra stipri.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, devynis kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, padarydamas taip pat ir šiurkščius pažeidimus. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir režimo reikalavimai buvo pažeisti ne vieną kartą, nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, padarant šiurkščius pažeidimus ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami R. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėtas teisės pažeidimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus R. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo elgesyje dominuoja noras kontroliuoti, reikalauti savo tvarkos, dėl ko kiti nuteistieji gali jo bijoti; nuteistasis nėra linkęs nusileisti todėl tikėtina, jog gali kilti sunkumų dėl problemų sprendimo lankstumo; taip pat nuteistasis išsako nusivylimą esama vidaus tvarka bei tam tikrų pareigūnų bendravimu, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 62 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio vertinimo padidėjo dviem svertiniais balais (buvo 60 balų pagal „OASys), taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius nesumažėjo, o priešingai – padidėjo) ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Taip pat atskirai pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (Nuostatų 7 punktas).

Kaip nustatyta iš pataisos įstaigos teismui pateiktos medžiagos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje sudarymo Nr. V-184, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje sudaryta iš septynių komisijos narių, iš kurių po vieną - Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotoją ir probuotojas, taip pat keturi komisijos nariai – visuomenės atstovai, todėl akivaizdu, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija laikantis Nuostatų 6-7 punktų reikalavimų, todėl nuteistojo argumentas, jog jo klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendė neteisėtos sudėties ar šališka komisija, nepagrįstas.

Taip pat, pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kad bylos nagrinėjimas atidedamas ir įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pateikto skundo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina skundo prašymo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra tik bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju prašomas patikrinti teisinis reguliavimas teismui nekelia jokių abejonių, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra visiškai paneigtinas vien pastaruoju pagrindu.

Atsižvelgiant į visa tai, kad išdėstyta, nuteistojo R. V. skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-159 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-159 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.