Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9, 3.3.1.21; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2

2025 m. gegužės 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2934-1014/2025 pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024, ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo L. V. (toliau – ir pareiškėjas) 35 297,34 Eur skolos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (35 297,34 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 754,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Domipa“ (toliau – ir ieškovė) naudai.

2. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta UAB „VBG Invest“, nors UAB „Magrista“, kuriai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021 iš UAB „Domipa“ buvo priteista 73 675,14 Eur skolos, lygino ir jai priklausantį žemės sklypą. Sprendime už akių nurodyta, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog UAB „VBG Invest“ su ieškove atsiskaitė, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi atsiskaityta buvo proporcingai už žemės sklypo dalį, tačiau ne už realiai UAB „Magrista“ įdėtą darbą į kiekvieną žemės sklypą, o būtent, kad UAB „Magrista“ atliko žemės lyginimo darbus trijų savininkų žemės sklypuose, kurie savo paviršine struktūra yra skirtingi – vienas žemės sklypas yra drėgnesnis, kitas išsidėstęs aukščiau, trečias yra įduboje. Dėl skirtingų žemės sklypų išsidėstymo, UAB „Magrista“ atlikti darbai kiekviename žemės sklype skyrėsi, t. y. viename žemės sklype buvo daugiau atliekami žemės lyginimo, kitame – žvyro vežimo, trečiame – sausinimo darbai ir pan. Iš to išplaukia, kad už UAB „Magrista“ atliktus darbus pareiškėjas ir UAB „VBG Invest“ su ieškove turėjo atsiskaityti ne pagal žemės sklypų proporcijas, bet pagal realiai UAB „Magrista“ atliktus darbus kiekviename žemės sklype. Todėl UAB „VBG Invest“ privalėjo būti įtraukta į šį procesą, jei ne atsakovės teisėmis, tai suinteresuotu asmeniu. Neįtraukus UAB „VBG Invest“ į bylą, yra proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

4. Dėl proceso atnaujinimo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pareiškėjas nurodė, jog darbų sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Magrista“ ir UAB „Domipa“. Pareiškėjas nei su UAB „Domipa“, nei su UAB „Magrista“ sutarčių nesudarinėjo ir nebuvo sutaręs dėl atsiskaitymo už sklype atliktų darbų tvarkos bei galutinės kainos. Todėl priimdamas sprendimą už akių, teismas akivaizdžiai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, kadangi tos sutartinės prievolės niekur nebuvo įtvirtintos bei tinkamai nebuvo aptartos. Iš to išplaukia sprendimo už akių nepagrįstumas ir neteisėtumas, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

5. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. lapkričio 11 d., iš antstolio S. M. kontoros gavęs vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02246 procesinius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartim i netenkino pareiškėjo L. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024.

7. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 pirmieji pranešimai apie vykstantį procesą pareiškėjui buvo teikiami 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 18 d., procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) išsiųsti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2024 m. kovo 22 d. – pareiškėjo darbovietės adresu, 2024 m. balandžio 10 d. – pakartotinai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2024 m. gegužės 14 d. – pakartotinai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su žyma 30 dienų. Vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismas laikė, kad procesiniai dokumentai įteikti pareiškėjui 2024 m. birželio 21 d. (ketvirtą kartą pareiškėjui procesinius dokumentus išsiuntus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu), nuo to momento pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo žinoti apie teismo procesą. Sprendimas už akių deklaruotu gyvenamosios adresu išsiųstas 2024 m. liepos 8 d.

8. Teismas sprendė, jog kadangi teismas, civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 priėmęs ieškinį, jį keturis kartus siuntė pareiškėjui deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjo darbovietės adresu (pareiškėjas dirba įmonės direktoriaus pareigose), priimtą sprendimą išsiuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, būtent (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) mieste, tai apie teismo procesą pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti iš paliekamų pašto pranešimų. Nors pareiškėjas teigė, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik 2024 m. lapkričio 11 d., tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino ir tai yra savarankiškas pagrindas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

9. Teismas taip pat sprendė esant reikalingumui pasisakyti ir dėl pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, kadangi CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas nėra naikinamasis.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė renkasi, kuriam konkrečiai asmeniui reikšti savo reikalavimus. Nei pareiškėjas, nei teismas negali nurodyti, į ką ieškovė turi nukreipti savo reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi šiuo atveju dėl proceso atnaujinimo kreipiasi pareiškėjas, kuris nėra į bylą neįtrauktas asmuo ar jo tinkamas atstovas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje pagal pareiškimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

11. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021, nustatė, jog UAB „Magrista“ ir UAB „Domipa“ 2019 m. sausio 24 d. sudarė Žemės darbų sutartį Nr. 2019/01/24, kuria UAB „Magrista“ įsipareigojo sutvarkyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Domipa“ norą, o UAB „Domipa“ įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą. Šalys susitarė, kad tvarkomo 1 m³ kaina – 2,70 Eur plius PVM; UAB „Domipa“ atstovas kiekvieną dirbtą dieną įrašo vežamų savivarčiais reisų ir grunto m³ kiekį mechanizmo užduotyje ir pasirašo; UAB „Domipa“ už darbus atsiskaito kas mėnesį per 15 dienų po sąskaitos – faktūros pasirašymo. Vykdydama sutartį, UAB „Magrista“ 2019 m. sausio – gegužės mėnesiais žemės tvarkymo darbus atliko bendrame 6,5302 ha dydžio plote, kuris apėmė 3 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį nuosavybės teise UAB „VBG Invest“ ir L. V., ir 3,5302 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį nuosavybės teise UAB „Domipa“ bei UAB „VBG Invest“. Pateiktos formos mechanizmo užduotis pildė UAB „Magrista“ atstovai, suderindami išvežtų reisų skaičių su V. V., kurį laikė UAB „Domipa“ atstovu, paskirtu vadovaujantis sutarties 4 punktu, turėjusiu kiekvieną dirbtą dieną mechanizmo užduotyje įrašyti vežamų savivarčiais reisų ir grunto m³ kiekį. Elektroninės bylos popieriniame priede yra originalai ranka rašytų raštelių, kuriuose nurodyti balandžio ir gegužės mėnesių atitinkamomis dienomis buvusių reisų skaičiai, kartu nurodant, kiek vežta Kamaz, kiek MAN markės automobiliais. Apklaustas kaip liudytojas V. V. pripažino, kad jis, paprašytas sūnaus (L. V.), skaičiuodavo reisus, pateikti rašteliai rašyti jo. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė, jog darbai buvo vykdomi bendrame 6,5302 ha dydžio plote, UAB „Domipa“ susitarė, jog tvarkomo 1 m³ kaina – 2,70 Eur plius PVM; UAB „Domipa“ atstovas kiekvieną dirbtą dieną įrašo vežamų savivarčiais reisų ir grunto m³ kiekį mechanizmo užduotyje. UAB „Domipa“ atstovas buvo atsakovo L. V. tėvas, jis skaičiavo bendrai visų atvežamų žemių kiekį, o ne vien į savo sūnaus L. V. atvežamos žemės kiekį.

12. Remdamasis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nagrinėjamoje byloje teismas vertino, kad tarp ieškovės ir pareiškėjo esant kitokio pobūdžio susitarimui dėl atsiskaitymo už atliktus žemės darbus, tvarkos, išvežamų žemių kiekis pareiškėjo tėvo būtų skaičiuojamas kiekvienai sklypo daliai atskirai. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog susitarimas tarp ieškovės ir pareiškėjo buvo sudarytas ne raštu, jokios reikšmės, sprendžiant dėl sprendimo už akių priėmimo, kvalifikuojant šalių santykius sutartiniais, neturi. Įstatymas suteikia teisę šalims sutartis sudaryti ne tik raštu. Be to, pareiškėjas atliko dalį atsiskaitymų ieškovei už UAB „Magrista“ atliktus darbus / paslaugas, t. y. šalių susitarimą vykdė. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepateikė jokių duomenų / įrodymų, kad buvo nustatyta kitokia atsiskaitymų už žemės darbus tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

14. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimi, kadangi teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos. Pažymi, kad teismas netinkamai nustatė termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią. Teismas, darydamas išvadas, nevertino pareiškėjo su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų, tarp jų – 2024 m. lapkričio 11 d. elektroninio laiško, pareiškėjo gauto iš antstolio S. M. kontoros, kopijos, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie anstolio vykdomą išieškojimą, taip pat tinkamai neįvertino civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 esančių duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui.

15. Mano, jog šiuo atveju svarbi aplinkybė, kuri nurodyta skundžiamoje nutartyje, dėl kurios pareiškėjas, tikėtina, ir negavo jam siųstų procesinių dokumentų, yra ta, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareišėjo gyvenamoji vieta deklaruota ne šiuo, bet panašiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pašto pranešimai buvo palikti būtent pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

16. Pažymi, kad UAB ,,Magrista” atliko žemės lyginimo darbus žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame UAB ,,VBG Invest” ir pareiškėjui, todėl bendrasavininkis privalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi bylos išsprendimas įtakoja jo teises. Be to, tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš pareiškėjo teikto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad tarp pareiškėjo, ieškovės ir UAB ,,VBG Invest” buvo kilę ginčai dėl ieškovės ir UAB ,,Magrista 2019 m. sausio 24 d. sudarytos Žemės darbų sutarties Nr. 2019/01/24 sąlygų įgyvendinimo.

17. Pažymi ir tai, kad teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes tinkamai neįvertino jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų, kad jis nei su ieškove, nei su UAB „Magrista“ sutarčių nesudarinėjo ir nebuvo sutaręs dėl atsiskaitymo už sklype atliktus darbus tvarkos bei galutinės kainos.

18. Ieškovė UAB „Domipa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

19. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, jame nenurodytas nei vienas įstatyme nustatytas pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo L. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis tik neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, dėl kurio materialinių teisių ir pareigų buvo nuspręsta sprendimu už akių, ieškovė turi teisę pasirinkti, kuriam konkrečiai asmeniui reikšti savo reikalavimus, pareiškėjas neįrodė esant pagrindui atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-7325-600/2024 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų / įrodymų, kad buvo nustatyta kitokia nei ieškovės nurodyta atsiskaitymo už žemės darbus tvarka (proporcingai pareiškėjui priklausančiai žemės sklypo daliai), pareiškėjas dėl proceso atnaujimo kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, todėl pareiškėjo prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 atnaujinimo netenkino.

23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atskirajame skunde prašo jas įvertinti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidus procesines įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neišsiaiškinus prašyme atnaujinti procesą išdėstytų aplinkybių, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo

24. Pareiškėjas L. V. 2025 m. gegužės 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021 atliktoje teismo ekspertizėje buvo aiškiai įvardinta, jog buvo atliktos gan ženkliai skirtingos darbų apimtys dvejuose žemės masyvuose. Pagal teismo ekspertizės aktą, žemės masyve (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo įtraukti UAB „VBG invest” ir jam priklausantys žemės sklypai, nukasto ir pervežto grunto kiekis buvo 6 364,59 m³, o UAB „Domipa” su UAB „VBG invest” priklausančiame sklypo masyve (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nukasto ir pervežto grunto kiekis buvo 21 822,72 m³. Pažymėjo ir tai, kad sklypo masyve kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausė 2/3 teritorijos, likusi dalis (1/3 teritorijos) priklausė UAB „VBG invest”. Teigė, jog atsižvelgiant vien tik į šias aplinkybes, priteisti iš jo skolą už UAB „Domipa” išrašytas sąskaitas, kurios sudaro 1/3 iš UAB „Domipa” priteistos skolos už neatsiskaitytus darbus UAB „Magrista”, yra neteisinga. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas pateikė 2021 m. liepos 29 d. teismo ekspertizės aktą.

25. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydamas savo atskirąjį skundą, tačiau įstatyme nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (atskirajam skundui paduoti) yra pasibaigęs, todėl pareiškėjo rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjo teikiamo naujo įrodymo turinys ieškovei yra žinomas, vis tik tokio įrodymo prijungimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ieškovei turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl jo įrodomosios reikšmės. Be to, pareiškėjo teikiamas naujas įrodymas yra pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021, kuri yra elektroninės formos, todėl teismams šis pareiškėjo teikiamas įrodymas yra prieinamas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir gali būti vertinamas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl šį įrodymą priimti nėra tikslinga.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino skaičiavimo

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sužinojimą apie jo teisių pažeidimą siejo su 2024 m. birželio 21 d., t. y. data, kurią, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas laikė procesinius dokumentus pareiškėjui įteiktais, vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis apie 2024 m. liepos 8 d. priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. lapkričio 11 d., pareiškėjui procesiniai dokumentai ir sprendimas už akių buvo siųsti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), apie teismo procesą pareišėjas turėjo ir galėjo žinoti iš paliekamų pašto pranešimų, todėl konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

31. Pareiškėjas atskirajame skunde kvestionuoja tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tinkamumo, kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pašto pranešimai buvo palikti būtent pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2-7325-600/2024 duomenimis, pareiškėjo tokius atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.

32. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, taigi vienos taisyklės, kaip turi būti nustatoma termino proceso atnaujinimui eigos pradžia nėra. Kita vertus, sprendžiant dėl termino proceso atnaujinimui taikymo, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momentą ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117 – 132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

36. Europos Žmogaus Teisnių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

37. EŽTT taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

38. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus 30 dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šis dokumentų įteikimo būdas savo esme yra įteikimo fikcija ir įstatymų leidėjo valia nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27 – 28 punktus).

39. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).

40. Pažymėtina ir tai, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

41. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. e2-7325-600/2024 duomenimis, esančiais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, kad ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo pareiškėjui pirmą kartą buvo siunčiamas 2024 m. vasario 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės ieškinyje ir pareiškėjui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytu adresu. Byloje 2024 m. kovo 15 d. yra atliktas įrašas, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui neįteikti. Antrą kartą pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siunčiami 2024 m. kovo 18 d. pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje 2024 m. kovo 18 d. yra atliktas įrašas, kad vokas nepersiunčiamas, nes paaiškėjo aplinkybė, kad nurodyto adreso nėra. 2024 m. kovo 21 d. teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie pareiškėjo darbovietę ir nustatė, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Trečią kartą pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siunčiami 2024 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Byloje 2024 m. balandžio 9 d. yra atliktas įrašas, kad procesiniai dokumentai (duomenys neskelbtini) neįteikti. Ketvirtą (2024 m. balandžio 10 d.) ir penktą (2024 m. gegužės 14 d.) kartą pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 14 d. atliktas įrašas, kad procesiai dokumentai persiųsti su 30 dienų žyma, nes vokas, kuris buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 10 d., negrįžo. Byloje 2024 m. gegužės 23 d. ir 2024 m. birželio 21 d. yra atlikti įrašai, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui neįteikti. 2024 m. liepos 8 d. priimtas sprendimas už akių pareiškėjui išsiųstas 2024 m. liepos 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. gegužės 23 d. ir birželio 21 d. yra atlikti įrašai, kad procesinis dokumentas pareiškėjui neįteiktas.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 atitiktį įstatymo reikalavimams, sprendžia, kad teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, informuodamas pareiškėją apie teisminį procesą, neišnaudojo kitų CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytų procesinių dokumentų įteikimo galimybių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba trejose darbovietėse, tačiau procesinius dokumentus siuntė tik į vieną darbovietę. Nebuvo svarstyta galimybė įpareigoti ieškovę pateikti turimus duomenis apie pareiškėją (jo elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir pan.), galinčius padėti procesinius dokumentus pareiškėjui įteikti asmeniškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje įrodinėjo turėjusi su pareiškėju sutartinius santykius ir nagrinėjamai bylai tam tikri aktualūs klausimai jau buvo išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir pareiškėjas. Kartu pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie procesinių dokumentų pareiškėjui įteikinėjimą pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu taip pat nėra pakankami konstatuoti, kad pašto pranešimai buvo palikti būtent pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: pirma procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), t. y. Gyventojų registre nurodytu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau buvo nustatyta, kad nurodyto adreso nėra, tada procesiniai dokumentai du kartus buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – su 30 dienų žyma, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, jis gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusių (neįteiktų) vokų kopijos į bylą neįkeltos. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikti.

43. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas elektroniniu paštu 2024 m. lapkričio 11 d. iš antstolio S. M. kontoros gavo vykdomosios bylos Nr. 0170/24/02246 procesinius dokumentus, 2024 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, o 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi nėra įrodymų, kad iki antstolio elektroninio laiško, kuriuo pareiškėjas buvo informuota apie vykdomosios bylos vykdymą, jis faktiškai žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą ar turėjo objektyviai apie jį žinoti, vertinant jo veiksmus pagal rūpestingo asmens standartą, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas apie 2024 m. liepos 8 d. priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. lapkričio 11 d. ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino tokiam prašymui pateikti.

Dėl pareiškėjo įrodinėtų proceso atnaujinimo pagrindų

44. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo negalėjimo prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes neįvertino esminių teisiškai reikšmingų pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas su dalimi atskirojo skundo argumentų sutinka.

45. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pažymėta, jog procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

46. Šie kasacinio teismo išaiškinimai paneigia pareiškėjo atskirojo skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo konstatuojant, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra subjektas, galintis prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu pateikė ne UAB „VBG Invest“ (į procesą neįtrauktas asmuo), o pareiškėjas, kuris neįrodinėjo, kad yra tinkamas UAB „VBG Invest“ atstovas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo pagrįsti.

47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodyta praktika). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

48. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo ir 2025 m. vasario 5 d. pateiktais papildomais paaiškinimais tvirtino, kad pareiškėjas nei su ieškove, nei UAB „Magrista“ sutarčių nesudarinėjo ir nebuvo sutaręs dėl atsiskaitymo už jo žemės sklype atliktus darbus tvarkos bei galutinės kainos, už UAB „Magrista“ atliktus darbus pareiškėjas ir UAB „VBG Invest“ su ieškove turėjo atsiskaityti ne pagal žemės sklypų proporcijas, bet pagal realiai UAB „Magrista“ atliktus darbus kiekviename žemės sklype, todėl teismas, civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 primdamas 2024 m. liepos 8 d. sprendimą už akių, netinkamai taikė CK 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatas.

50. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodomi argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl 2024 m. liepos 8 d. sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo bei leidžia konstatuoti, jog, atnaujinus procesą ir įtraukus pareiškėją į bylą, galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų / įrodymų, patvirtinančių, jog buvo nustatyta kitokia nei ieškovės nurodyta atsiskaitymo už žemės darbus tvarka (proporcingai pareiškėjui priklausančiai žemės sklypo daliai), tačiau, pažymėtina, kad ir ieškovė tiek civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024, kurioje priimtas 2024 m. liepos 8 d. sprendimas už akių, tiek nagrinėjamoje byloje, be savo pačios paaiškinimų, jokių kitų įrodymų savo teiginiams apie buvusį susitarimą su pareiškėju dėl atsiskaitymo už žemės darbus proporcingai pareiškėjui priklausančiai žemės sklypo daliai pagrįsti nepateikė.

51. Civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021, kurioje nustatytais faktais teismas, priimdamas 2024 m. liepos 8 d. sprendimo už akių, rėmėsi, buvo išspręstas ginčas dėl 2019 m. sausio 24 d. Žemės darbų sutarties Nr. 2019/01/24 pagrindu UAB „Magrista“ žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliktų žemės tvarkymo darbų (grunto kasimo, pervežimo, lyginimo) kiekio, taip pat UAB „Domipa“ pareigos atsiskaityti ir už žemės sklypo, priklausančio nuosavybės teise UAB „VBG Invest“ bei L. V., tvarkymo darbus. Į minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką nepateko UAB „VBG Invest“ bei L. V. atsiskaitymo su UAB „Domipa“ klausimai. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 priimant 2024 m. liepos 8 d. sprendimą už akių ieškovės, pareiškėjo ir UAB „VBG Invest“ susitarimo turinys dėl ieškovės patirtų išlaidų pagal 2019 m. sausio 24 d. Žemės darbų sutartį Nr. 2019/01/24 pasidalijimo tarpusavyje, pareiškėjui nesutinkant su ieškovės reikalavimais, liko neatskleistas. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024, nesant rašytinio susitarimo, liko nenustatytos svarbios bylos aplinkybės, konstatuojant, kad pareiškėjas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove, 2024 m. liepos 8 d. sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi šlaidų

52. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 123 straipsnio 3 dalies, 368 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimą už akių priėmęs teismas dokumentus pareiškėjui įteikė tinkamai, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje dėl aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti, atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra reikšmingi bylai apeliaciniame teisme teisingai išnagrinėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

54. Kadangi pareiškėjo prašymas tenkinamas ir atnaujinta byla perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7325-600/2024 ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.