Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1;

1.1.8.10.3; 1.1.9.8; 1.2.14.6.1; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.1; 1.2.19.3.2.1; 1.2.19.4.2; 2.1.2.7; 2.4.6.4.2

2023 m. sausio 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L., R. R., R. Z., nuteistojo R. V. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio, nuteistojo S. B. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo V. B. ir gynėjo advokato Aloyzo Kruopio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas iš R. V. ir R. Z.) ir jam paskirta 350 MGL dydžio 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš G. A.) ir jam paskirta 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš A. L.) ir jam paskirta 250 MGL dydžio, tai yra 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL dydžio tai yra 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 250 MGL dydžio, tai yra 12 500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta 700 MGL dydžio, tai yra 35 000 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į V. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. 12.40 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 10.55 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta V. B. teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

V. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta ta pati, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, iš V. B. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7 234,46 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai trisdešimt keturi eurai 46 centai) ir konfiskuotas nešiojamas kompiuteris HP Probook serijos Nr. 5CD8123197.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista (duomenys neskelbtini)i, juridinio asmens kodas 288740810, iš V. B. 1 056 Eur (tūkstantis penkiasdešimt šeši eurai) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. 847 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni eurai) (duomenys neskelbtini)i, juridinio asmens kodas 288740810, jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo pratęstas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. B. turtą: 2018 m. lapkričio 27 d. kratos metu rastus ir paimtus grynuosius pinigus – 2 850 Eur bei 2018 m. lapkričio 27 d. kratos metu paimtą nešiojamą kompiuterį HP Probook, serijos Nr. 5CD8123197, su įkrovikliu.

R. V. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL dydžio, tai yra 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į R. V. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 13.45 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 11.50 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

R. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta ta pati, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

R. Z. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL dydžio, tai yra 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į R. Z. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 29 d. 11.25 val. iki 2018 m. lapkričio 30 d. 16.20 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

R. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 11.12 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 10.33 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

R. R. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL dydžio, tai yra 17 500 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į R. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 10.34 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 9.31 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta R. R. teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

R. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. R. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 723,80 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt trys eurai 80 euro centų).

S. B. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL dydžio, tai yra 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į S. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 11.13 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 10.43 val., t. y. dvi paros, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

S. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. V. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai, veikdamas vieninga tyčia, ne vėliau kaip 2018 m. vasario 19 d. tiesiogiai susitarė priimti ir laikotarpiu ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 22 d., keliais analogiškais tęstiniais veiksmais per kelis kartus priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išskirtinę padėtį ir palankumą, o būtent: V. B., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju bei 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariu, pagal 2013 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.3 punktą užtikrindamas teisingą, skaidrų ir racionalų skyriaus apskaitomų biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų bei turto panaudojimą, 7.10 punktą organizuodamas rangovų konkursus melioracijos darbams pirkti, 7.16 punktą dalyvaudamas komisijų darbe skyriaus veiklos klausimais, pagal 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.4 punktą, užtikrindamas teisingą, skaidrų ir racionalų skyriaus apskaitomų lėšų bei turto panaudojimą, 7.13 punktą pagal kompetenciją organizuodamas darbų, paslaugų ar prekių viešuosius pirkimus, 7.25 punktą dalyvaudamas savivaldybės tarybos, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų veikloje, 7.31 punktą koordinuodamas Skyriaus įgyvendinamų statybos, rekonstrukcijos projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų, vykdymą ir priežiūrą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. vasario 19 d., nenustatytoje vietoje su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V., susitarusiu ir veikiančiu bendrai kartu su faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Z., susitarė, kad R. V. ir R. Z. duos, o V. B. priims kyšį – V. B. reikalingus daiktus ir medžiagas jo statomam namui už V. B. kaip valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, išskirtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydamas susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2018 m. balandžio 12 d., iš susitarusių ir bendrai kartu veikusių UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. ir faktinio UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Z., V. B. už savo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), priėmė 496 Eur vertės kyšį (kyšio dalį) – dūmtraukį „Tona“ ir jo dalis, nupirktus iš UAB „D(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 19 d. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ apmokėtą 2018 m. vasario 15 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), ir kurie buvo atvežti į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini),

1.1. po ko, vykdydamas susitarimą ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 30 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V., susitarusiu ir veikiančiu bendrai kartu su faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Z., susitarė, kad R. V. duos, o V. B. priims kyšį – 294 kg armatūros. Po ko, V. B. 2018 m. gegužės 4 d. telefoninio pokalbio metu su R. V. susitarus, kad armatūros kiekis gali būti didesnis, V. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš susitarusių ir bendrai kartu veikusių UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. ir faktinio UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Z. priėmė 258,98 Eur vertės kyšį (kyšio dalį), t. y. 343 kg armatūros (263 kg 12 mm storio armatūros už 194,12 Eur ir 80 kg 6 mm storio armatūros už 64,86 Eur), nupirktos iš UAB „S(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „H(duomenys neskelbtini)“ apmokėtą 2018 m. gegužės 25 d. išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kuri buvo perduota V. B. bei panaudota jo statomam namui, adresu (duomenys neskelbtini) V. B. minėtą kyšį priėmė už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išimtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), tai yra, už tai, jog jis, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą racionalaus lėšų panaudojimo principą, siekė, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 8 d. pradėtą Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimą laimėtų UAB „H(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas šio pirkimo procedūras, jų metu bendravo su pirkime dalyvaujančios UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovais – R. V. ir R. Z., teikė jiems informaciją apie pirkimą, jame dalyvaujančius tiekėjus, svarstė ir derino tarpusavyje veiksmus kaip eliminuoti iš pirkimo kitus suinteresuotus dalyvius, kad jie neteiktų reikiamų dokumentų pirkimui (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, dokumentų, susijusių su kvalifikaciniais reikalavimais) ar pasiūlymų, taip pat skatino juos susitarti su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, siekiant palengvinti UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pirkimo laimėjimą. Tokiu būdu V. B. protegavo ir sudarė išskirtines sąlygas UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina buvo didžiausia, dalyvauti ir laimėti Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimą, po ko, 2018 m. gegužės 14 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų sutartis Nr. SR-288,

1.2. po ko, vykdydamas susitarimą ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. iš susitarusių ir bendrai kartu veikusių UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. ir faktinio UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Z. priėmė 639,56 Eur bendros vertės kyšį (kyšio dalį) – 6,8 kubinius metrus betono mišinio, nupirkto iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“, ir kuris buvo transportuotas į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. liepos 20 d. V. B. UAB „A(duomenys neskelbtini)“ transportu pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią 2018 m. rugpjūčio 10 d. apmokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“, buvo atvežti 4 kubiniai metrai betono mišinio, kurio kaina kartu su transportavimu ir betono maišymu 435,6 Eur, ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ transportu pagal UAB „A(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią 2018 m. rugsėjo 26 d. apmokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“, buvo atvežti 2,8 kubiniai metrai betono mišinio, kurio vertė 203,96 Eur. Tai yra, V. B. minėtą kyšį priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išimtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), jog jis, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą racionalaus lėšų panaudojimo principą, prieš 2018 m. gegužės 18 d. pradėtą (duomenys neskelbtini) organizuojamą ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimą bei vykdydamas pirkimo procedūras, bendravo su šiame pirkime siekiančios laimėti UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovais – R. V. ir R. Z., teikė jiems informaciją apie pirkimą, nurodė, kad bus atliekamas tik šienavimas, kitų darbų nebus atliekama, nors sutarties projekto priede nurodyti griovių valymo, krūmų pašalinimo, šlaitų tvirtinimo, pralaidų remonto ir kiti darbai, taip pat informavo, jog pirkime nėra kitų dalyvių, o jei kas keistųsi, tai praneštų. Po ko, UAB „H(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudama minėtame pirkime, pasiūlė didesnius nei vidutinės rinkos kainos perkamų šienavimo darbų įkainius, laimėjo minėtą viešojo pirkimo konkursą ir 2018 m. birželio 25 d. su (duomenys neskelbtini) pasirašė (duomenys neskelbtini)s ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų sutartį Nr. SR-419,

1.3. po ko, vykdydamas susitarimą ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. spalio 22 d., iš susitarusių ir bendrai kartu veikusių UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. ir faktinio UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Z. už savo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), priėmė 5 239,92 Eur vertės kyšį (kyšio dalį) – stogo dangą (5 124,97 Eur) ir jos transportavimą (114,95 Eur) į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), nupirktą pagal UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 7 d. sutartį – užsakymą Nr. VS501 ir 2018 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią per du kartus, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. spalio 22 d., apmokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“.

1.4. Taip, per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 22 d. V. B. susitarė priimti ir priėmė bendros 6 634,46 Eur vertės kyšį.

1.5. V. B., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, 2018 m. liepos 19 d. apie 9.40 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį iš G. A. už teisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pagal savo kompetenciją suderino G. A., vykdančio individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) krašto muziejaus užsakymu parengtą projektą „Visuomenės paskirties pastato elektros įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ (duomenys neskelbtini), melioracijos įrenginių pertvarkymas“ ir už tai, kad minėto projekto užsakovui nurodė G. A. kaip projektuotoją.

1.6. V. B., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, 2018 m. birželio 18 d. apie 10.51 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priėmė 500 Eur kyšį iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. L. už teisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad 2018 m. balandžio 6 d. pakvietė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymą dėl 2018 m. balandžio 4 d. pradėto Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo. Po ko, UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pripažinus šio pirkimo laimėtoja ir 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini)i ir UAB „V(duomenys neskelbtini)“ sudarius Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo sutartį Nr. SR-206, V. B. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose.

1.7. V. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą racionalaus lėšų panaudojimo principą, turėdamas tikslą savo naudai įgyti nešiojamą kompiuterį, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., susitarė su UAB „B(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu G. P., kad bus sukomplektuotas įrangos ir programų atnaujinimas, t. y., kad bus perkamas ne tik (duomenys neskelbtini) Esri programų atnaujinimas, bet ir kompiuteris, kurį iš kito tiekėjo parinks V. B. ir kurio kaina bus įskaičiuota į UAB „B(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą minėtam pirkimui. G. P. nežinant apie V. B. siekį savo naudai įgyti nešiojamą kompiuterį, (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo paraiškoje, suderintoje su asignavimų valdytoju V. B., nurodžius, kad minėtam pirkimui skiriama 4 000 Eur, V. B. 2018 m. gegužės 19 d. el. paštu informavo G. P., jog V. B. parinktas kompiuteris kainuos 960 Eur ir pagal jo paskaičiavimą pirkimo pasiūlymo suma turėtų būti 3 984,20 Eur. Po ko, UAB „B(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 23 d. pasiūlyme dėl paslaugų teikimo, už kurį atsakingas projektų vadovas G. P., nurodė, kad bendra pasiūlymo kaina su PVM yra 3 984,20 Eur, atskirai neišskiriant ir nenurodant, kad ją sudaro 1 056 Eur (872,73 Eur be PVM) už V. B. parinktą kompiuterį ir 2 928,2 Eur (2 420 Eur be PVM) programinės įrangos ArcGis ir ArcPad aptarnavimas. Vėliau UAB „B(duomenys neskelbtini)“, kuri yra vienintelis įgaliotas atstovas Lietuvoje tiekti ArcGIS programinę įrangą, laimėjus pirkimą ir su (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SR-353/ST18104 bei 2018 m. birželio 4 d. pasirašius prekių/paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 22 d. pagal UAB „B(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 984,20 Eur už (duomenys neskelbtini) Esri programų ir įrangos atnaujinimą, o UAB „B(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 22 d., pagal UAB „L(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo 950 Eur už V. B. parinktą kompiuterio komplektą HP Probook G5 i5 Windows 10, kuris ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo perduotas V. B., tačiau pastarojo nebuvo perduotas ir apskaitytas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. B. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį turtą, t. y. 1 056 Eur, už kuriuos jo naudai per UAB „B(duomenys neskelbtini)“ buvo įgytas nešiojamas kompiuteris.

1.8. V. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, atsakingu už teisingą, skaidrų ir racionalų skyriaus apskaitomų lėšų bei turto panaudojimą, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 7 punkte numatytą nesavanaudiškumo principą, jog valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims, tarnauti išimtinai visuomenės interesams, nesivadovaudamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu racionalaus lėšų panaudojimo principu, pasisavino savo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį turtą, t. y. turėdamas tikslą savo naudai įgyti nešiojamą kompiuterį, prieš atliekant (duomenys neskelbtini) organizuojamą (duomenys neskelbtini) Esri programinės įrangos ArcGis ir ArcPad licencijų atnaujinimo į aktualias versijas, įskaitant naujumo garantiją ir techninį aptarnavimą, paslaugos pirkimą, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. susitarė su UAB „B(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu G. P., kad bus sukomplektuotas įrangos ir programų atnaujinimas, t. y. kad bus perkamas ne tik (duomenys neskelbtini) Esri programų atnaujinimas, bet ir kompiuteris, kurį iš kito tiekėjo parinks V. B. ir kurio kaina bus įskaičiuota į UAB „B(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą minėtam pirkimui. G. P. nežinant apie V. B. siekį savo naudai įgyti nešiojamą kompiuterį, (duomenys neskelbtini)i 2018 m. gegužės 18 d. pirkimo paraiškoje, suderintoje su asignavimų valdytoju V. B., nurodžius, kad minėtam pirkimui skiriama 4 000 Eur, V. B. 2018 m. gegužės 19 d. el. paštu informavo G. P., jog kompiuteris kainuos 960 Eur ir pagal jo paskaičiavimą pasiūlymo suma turėtų būti 3 984,20 Eur. Po ko, UAB „B(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 23 d. pasiūlyme dėl paslaugų teikimo, už kurį atsakingas projektų vadovas G. P., nurodė, kad bendra pasiūlymo kaina su PVM yra 3 984,20 Eur, nenurodant, kad ją sudaro 1 056 Eur (872,73 Eur be PVM) už V. B. parinktą kompiuterį, o 2 928,2 Eur (2 420 Eur be PVM) programinės įrangos ArcGis ir ArcPad aptarnavimas. Vėliau UAB „B(duomenys neskelbtini)“ laimėjus pirkimą ir su (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SR-353/ST18104 bei 2018 m. birželio 4 d. pasirašius prekių/paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 22 d. pagal UAB „B(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 984,20 Eur už (duomenys neskelbtini) Esri programų ir įrangos atnaujinimą, o UAB „B(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 22 d., pagal UAB „L(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo 950 Eur už V. B. parinktą kompiuterio komplektą HP Probook G5 i5 Windows 10, kuris ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku buvo perduotas V. B., tačiau pastarojo nebuvo perduotas ir apskaitytas (duomenys neskelbtini). Taip V. B. piktnaudžiaudamas tarnyba, siekdamas turtinės naudos sau, veikdamas priešingai tarnybos interesams, padarydamas kitą nusikalstamą veiką, t. y. pasisavindamas pastarojo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį turtą – 1 056 Eur, už kuriuos jo naudai buvo įgytas nešiojamas kompiuteris, diskreditavo (duomenys neskelbtini) autoritetą, pažemino valstybės tarnautojo vardą ir taip (duomenys neskelbtini)i padarė didelę neturtinę žalą ir 1 056 Eur turtinę žalą.

2. R. V. ir R. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu, tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išskirtinę padėtį ir palankumą, o būtent: R. V., būdamas UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir R. Z., būdamas faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdami bendrininkų grupėje, susitarę duoti kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjui bei (duomenys neskelbtini) prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariui V. B., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. vasario 19 d., nenustatytoje vietoje su V. B. susitarė, kad R. V. ir R. Z. duos, o V. B. priims kyšį – V. B. reikalingus daiktus ir medžiagas jo statomam namui už V. B. kaip valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, išskirtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini),

2.1. po ko, R. V. ir R. Z., vykdydami susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2018 m. balandžio 12 d., R. V. ir R. Z. susitaręs ir veikdamas bendrai, V. B. už jo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), davė 496 Eur vertės kyšį (kyšio dalį) – dūmtraukį „Tona“ ir jo dalis, nupirktus iš UAB „D(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 19 d. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ apmokėtą 2018 m. vasario 15 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), kurie buvo atvežti į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini),

2.2. po ko, R. V. ir R. Z., vykdydami susitarimą ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame V. B. darbo kabinete, susitarė, kad R. V. duos, o V. B. priims kyšį – 294 kg armatūros. Po ko, R. V. 2018 m. gegužės 4 d. telefoninio pokalbio metu su V. B. susitarus, kad armatūros kiekis gali būti didesnis, R. V. ir R. Z., veikdamui bendrai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku davė V. B. 258,98 Eur vertės kyšį (kyšio dalį), t. y. 343 kg armatūros (263 kg 12 mm storio armatūros už 194,12 Eur ir 80 kg 6 mm storio armatūros už 64,86 Eur), nupirktos iš UAB „S(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „H(duomenys neskelbtini)“ apmokėtą 2018 m. gegužės 25 d. išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kuri buvo perduota V. B. bei panaudota jo statomam namui, adresu (duomenys neskelbtini) R. V., veikdamas bendrai kartu su R. Z., davė minėtą kyšį V. B. už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išimtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), tai yra, už tai, jog jis, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą racionalaus lėšų panaudojimo principą, siekė, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 8 d. pradėtą Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimą laimėtų UAB „H(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas šio pirkimo procedūras, jų metu bendravo su R. V. ir R. Z., teikė jiems informaciją apie pirkimą, jame dalyvaujančius tiekėjus, svarstė ir derino tarpusavyje veiksmus kaip eliminuoti iš pirkimo kitus suinteresuotus dalyvius, kad jie neteiktų reikiamų dokumentų pirkimui (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, dokumentų, susijusių su kvalifikaciniais reikalavimais) ar pasiūlymų, taip pat skatino juos susitarti su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, siekiant palengvinti UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pirkimo laimėjimą. Tokiu būdu V. B. protegavo ir sudarė išskirtines sąlygas UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlyta kaina buvo didžiausia, dalyvauti ir laimėti Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimą, po ko 2018 m. gegužės 14 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų sutartis Nr. SR-288,

2.3. po ko, R. V. ir R. Z., vykdydami susitarimą ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. V. B. davė 639,56 Eur bendros vertės kyšį (kyšio dalį) – 6,8 kubinius metrus betono mišinio, nupirkto iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“, ir kuris buvo transportuotas į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. liepos 20 d. V. B. UAB „A(duomenys neskelbtini)“ transportu pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią 2018 m. rugpjūčio 10 d. apmokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“, buvo atvežti 4 kubiniai metrai betono mišinio, kurio kaina kartu su transportavimu ir betono maišymu - 435,6 Eur, ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ transportu pagal UAB „A(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią 2018 m. rugsėjo 26 d. apmokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“, buvo atvežti 2,8 kubiniai metrai betono mišinio, kurio vertė 203,96 Eur. Tai yra, R. V. ir R. Z. davė minėtą kyšį V. B. už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išimtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), jog jis, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą racionalaus lėšų panaudojimo principą, prieš 2018 m. gegužės 18 d. pradėtą (duomenys neskelbtini) organizuojamą ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimą bei vykdydamas pirkimo procedūras, bendravo su R. V. ir R. Z., teikė jiems informaciją apie pirkimą, nurodė, kad bus atliekamas tik šienavimas, kitų darbų nebus atliekama, nors sutarties projekto priede nurodyti griovių valymo, krūmų pašalinimo, šlaitų tvirtinimo, pralaidų remonto ir kiti darbai, taip pat informavo, jog pirkime nėra kitų dalyvių, o jei kas keistųsi, tai praneštų. Po ko, UAB „H(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudama minėtame pirkime, pasiūlė didesnius nei vidutinės rinkos kainos perkamų šienavimo darbų įkainius, laimėjo minėtą viešojo pirkimo konkursą ir 2018 m. birželio 25 d. su (duomenys neskelbtini) pasirašė (duomenys neskelbtini)s ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų sutartį Nr. SR-419,

2.4. po ko, R. V. ir R. Z., vykdydami susitarimą ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. spalio 22 d., V. B. už jo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), davė 5 239,92 Eur vertės kyšį (kyšio dalį) – stogo dangą (5 124,97 Eur) ir jos transportavimą (114,95 Eur) į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), nupirktą pagal UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 7 d. sutartį – užsakymą Nr. VS501 ir 2018 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurią per du kartus, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. spalio 22 d., apmokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“.

2.5. Taip, per laikotarpį ne vėliau kaip nuo 2018 m. vasario 19 d. ir ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 22 d. R. V. ir R. Z., veikdami bendrai, susitarė duoti ir davė valstybės tarnautojui bendros 6 634,46 Eur vertės kyšį.

3. A. L. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018 m. birželio 18 d. apie 10.51 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo darbo kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), davė 500 Eur kyšį valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjui V. B. už teisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad V. B. 2018 m. balandžio 6 d. pakvietė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymą (duomenys neskelbtini) vykdomame pirkime dėl Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo. Po ko, UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pripažinus šio pirkimo laimėtoja ir 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini)i ir UAB „V(duomenys neskelbtini)“ sudarius Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo sutartį Nr. SR-206, V. B. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose.

4. R. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu bei 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariu, pagal 2017 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.3 punktą, ruošdamas prekių, paslaugų ir darbų, reikalingų skyriaus funkcijoms vykdyti viešojo pirkimo techninius dokumentus bei specifikacijas ir teikdamas viešųjų pirkimų komisijai ar viešuosius pirkimus koordinuojančiam padaliniui arba pats organizuodamas (mažos vertės) viešuosius pirkimus pagal patvirtintą pirkimų planą, 7.18 punktą, dalyvaudamas rajono Savivaldybės tarybos, mero, administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbe, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 9 d. priėmė 2 723,80 Eur vertės kyšį – segmentinę tvorą ir jos priedus iš UAB „P(duomenys neskelbtini)“ Projektų vadovo S. B. už neteisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus. Tai yra, R. R. iš UAB „I(duomenys neskelbtini)“ išsirinkus segmentinę tvorą ir jos priedus, S. B. nurodymu UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 30 d. apmokėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. liepos 9 d. apmokėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), iš viso 2 723,8 Eur, už minėtą R. R. išsirinktą segmentinę tvorą ir jos priedus, kuri buvo sumontuota R. R. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. R. priėmė minėtą kyšį iš S. B. už neteisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis, elgdamasis neteisėtai, šališkai, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir neužtikrindamas sąžiningo ūkio subjektų varžymosi, 2018 m. balandžio 19 d. informavo S. B., jog (duomenys neskelbtini) vykdomame viešajame pirkime „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“ be UAB „P(duomenys neskelbtini)“ dar dalyvavo UAB „T(duomenys neskelbtini)“, kuri pasiūlė didesnę kainą, bei S. B. nurodė, kad dar bus užklausimų dėl trūkstamų duomenų, po ko, UAB „P(duomenys neskelbtini)“ laimėjo minėtą pirkimą ir 2018 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos darbų sutartį Nr. SR-280; 2018 m. gegužės 28 d. S. B. atskleidė (duomenys neskelbtini) vykdomam viešajam pirkimui „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbai“ skirtų lėšų sumą, o 2018 m. birželio 4 d. informavo, kad pastarajame viešajame pirkime be UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą yra pateikusi UAB „T(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ ieškotų žmonių, po ko, UAB „P(duomenys neskelbtini)“ laimėjo minėtą pirkimą ir 2018 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos darbų sutartį Nr. SR-489.

5. S. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „P(duomenys neskelbtini)“ Projektų vadovu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 9 d., būdamas suinteresuotas kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ laimėtų (duomenys neskelbtini) vykdomus viešuosius pirkimus, davė 2 723,8 Eur vertės kyšį – segmentinę tvorą ir jos priedus, (duomenys neskelbtini) Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui bei 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariui R. R. už pageidaujamą neteisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus. Tai yra R. R. iš UAB „I(duomenys neskelbtini)“ išsirinkus segmentinę tvorą ir jos priedus, S. B. nurodymu UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 30 d. apmokėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. liepos 9 d. apmokėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), iš viso 2 723,80 Eur, už minėtą R. R. išsirinktą segmentinę tvorą ir jos priedus, kuri buvo sumontuota R. R. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu S. B. davė minėtą kyšį R. R. už neteisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad R. R., elgdamasis neteisėtai, šališkai, pažeisdamas skaidrumo principą ir neužtikrindamas sąžiningo ūkio subjektų varžymosi, 2018 m. balandžio 19 d. informavo S. B., jog (duomenys neskelbtini) vykdomame viešajame pirkime „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“ be UAB „P(duomenys neskelbtini)“ dar dalyvavo UAB „T(duomenys neskelbtini)“, kuri pasiūlė didesnę kainą, bei S. B. nurodė, kad dar bus užklausimų dėl trūkstamų duomenų, po ko, UAB „P(duomenys neskelbtini)“ laimėjo minėtą pirkimą ir 2018 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos darbų sutartį Nr. SR-280; 2018 m. gegužės 28 d. S. B. atskleidė (duomenys neskelbtini) vykdomam viešajam pirkimui „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbai“ skirtų lėšų sumą, o 2018 m. birželio 4 d. informavo, kad pastarajame viešajame pirkime be UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą yra pateikusi UAB „T(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ ieškotų žmonių, po ko, UAB „P(duomenys neskelbtini)“ laimėjo minėtą pirkimą ir 2018 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos darbų sutartį Nr. SR-489.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Z. prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį priimti išteisinamąjį nuosprendį.

6.1. Nuteistojo R. Z. teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, teismo išvados pagrįstos abejones keliančiais įrodymais, o dalis išvadų iš viso nepagrįstos, todėl padaryta niekuo neparemta išvada, kad jis privalėjo būti faktiniu bendrovės vadovu, atsakingu už savarankiškus įmonės sprendimus ir žinoti apie tai, kas vyksta UAB „H(duomenys neskelbtini)“ kasdienėje veikloje. Todėl nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 329 straipsnio 1 dalis).

6.2. Pažymi, jog teisminio proceso metu jis stengėsi pateikti duomenis, atitinkančius tikrovę, kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, nes nusikaltimo nepadarė. R. Z. nežinojo apie V. B. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ teikiamas medžiagas ir paslaugas. Ši informacija jam tapo žinoma tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, V. B. pripažino, kad metalo armatūrą už 258,98 Eur, betono mišinį už 639,56 Eur, dūmtraukį ir jo dalis už 496 Eur, stogo dangą ir jos transportavimo paslaugas už 5 239,92 Eur, viso paslaugų ir prekių už 6 634,43 Eur įsigijo per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorių R. V.. Tačiau šios medžiagos nebuvo UAB „H(duomenys neskelbtini)“ kyšis V. B..

6.3. Nuteistojo manymu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių ir R. Z. inkriminuotus veiksmus. Kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba yra fiksuotas vienas kartas (2018 m. birželio 1 d.), kai jie trise, t. y. R. Z. bei R. V. kalbėjo su V. B. pastarojo darbo vietoje (jo kabinete), tačiau nebuvo jokios kalbos apie daiktų ir medžiagų pirkimą per UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kas galėtų būti kyšis. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje aptariamų pokalbių tarp jo, R. V. ir V. B. turinys, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis žinojo apie R. V. ir V. B. veiksmus perkant prekes ir medžiagas UAB „H(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Jis pokalbiuose tarp R. V. ir V. B., kurių metu buvo aptariamas metalo armatūros įgijimo klausimas, nedalyvavo.

6.4. Tvirtina, jog apygardos teismas nepagrįstai nevertino jo ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 29 d. duotų parodymų, kurie nesikeitė ir papildomų apklausų metu.

6.5. Nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-4-313/2018, kurioje išdėstyti oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai ir nurodo, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi akcininkės sprendimu buvo paskirtas ir nuo 2013 m. kovo 5 d. dirbo R. V., nes jis organizuodavo įmonės veiklą, priimdavo sprendimus, domėjosi visais konkursais, dalyvavimo juose tikslingumu. Liudytoja, buvusi bendrovės buhalterė, J. M. patvirtino, kad būtent R. V. pasirašydavo sutartis, disponavo bendrovės antspaudu, atliko viską, kas susiję su įmonės veikla. Liudytoja patvirtino, kad R. Z. nėra davęs nurodymų dėti antspaudą ant sutarčių, pasiūlymai, kita konkursams reikalinga medžiaga buvo pasirašoma elektroniniu R. V. parašu. Pažymi, kad nuteistasis V. B. negalėjo atsakyti, kiek R. Z. dalyvavo įmonės veikloje. R. V. tvirtino, kad dirbo vykdomų projektų ribose ir joks faktinis vadovas nebuvo reikalingas. Pažymi, jog R. V. jo nuomonės klausdavo įvairiais praktiniais klausimais, o pastarasis tik išsakydavo savo nuomonę. Nuteistojo teigimu sąvokos „faktinis įmonės vadovas“ ir „įmonės veikloje aktyviai dalyvaujantis asmuo“ nėra tapačios.

6.6. Nurodo, kad apygardos teismo išvada, jog jis bendrininkavo papirkdamas valstybės tarnautoją V. B. ir žinojo apie jam teikiamas medžiagas ir paslaugas, nepagrįsta. Nėra aišku, kokius veiksmus jis atliko kartu su kitu asmeniu, kurių pagrindu jis buvo pripažintas nusikaltimo bendravykdytoju, kai aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – prekės ir paslaugos, buvo apmokėtos UAB „H(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimu tiekėjui per banką.

6.7. Pažymi, kad dėl betono mišinio įgijimo ir pristatymo į V. B. namo statybos vietą, (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 17 d., liepos 18 d. (3 kartus), liepos 19 d. (5 kartus), liepos 20 d. (3 kartus) R. V. telefonu bendravo su V. B. bei betono mišinį gaminančios įmonės atstovu. V. B. 2018 m. rugpjūčio 23 d., rugpjūčio 24 d. kelis kartus telefonu kalbėjo su R. V. betono mišinio panaudojimo klausimais, tame tarpe, ir su kitais asmenimis. Be to, 2018 m. liepos 20 d. apžiūros metu nustatyta, kad V. B. namo statybvietėje dirbo du nenustatyti asmenys, atgabentas betono mišinys, buvo atvykęs ir V. B., o 2018 m. rugpjūčio 20 d. V. B. darbo kabinete fiksuotas pastarojo ir R. V. pokalbis apie betono mišinio papildomą pristatymą prie V. B. statomo namo. Nors, R. Z. teigimu, šie duomenys laikomi jo kaltės įrodymais, tačiau akivaizdu, kad jis šioje veikoje nedalyvavo.

6.8. Nurodo, kad nežinant, kokiu laiku ir kurioje vietoje kaltininkai susitarė padaryti nusikalstamą veiką, nesant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nėra aišku, kas pirmosios instancijos teismui sudarė prielaidas išvadai dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo, t. y. tiesioginę tyčią, nukreiptą papirkti valstybės tarnautoją, pačiam valstybės tarnautojui dalyvaujant šiame nusikalstamame susitarime. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat neanalizuota, kaip kaltinime minimus statomam namui reikalingus daiktus ir medžiagas vertina jas panaudojęs V. B., kuris aiškino, kad šių medžiagų ir daiktų su kaltinime nurodytais viešaisiais pirkimais nesiejo.

6.9. Pažymi, jog BK 227 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmuo už papirkimą atsako tik tuo atveju, jeigu jis kyšį davė už išimtinę padėtį ar palankumą. Vadinasi, papirkėjas turi objektyviai suvokti, o kyšio gavėjas išreikšti kyšį duodančiam asmeniui arba bent pats subjektyviai suvokti tokio kyšio paskirtį, o būtent, kad tik dėl priimto kyšio valstybės pareigūnas bus palankus. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už tikimybinį palankumą nėra numatyta.

6.10. R. Z. pažymi, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini)s tarybos narys, kaimo reikalų komiteto pirmininkas, suvokė viešųjų pirkimų komisijos darbo organizavimą ir vieno komisijos nario balso reikšmę atliekant viešąjį pirkimą. Jis suprato, kad V. B. palankumas UAB „H(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo konkurso metu yra tik tuščios kalbos ir prasmę turėtų tik tuo atveju, jeigu penkių komisijos narių balsai pasiskirstytų po du, ir komisijos sprendimą nulemtų bendrovei ar asmeniškai R. Z. palankaus V. B. balsas. Pats V. B. patvirtino, kad vienas balsas negalėjo lemti komisijos sprendimo. Palankumas nei UAB „H(duomenys neskelbtini)“, nei R. V. ar R. Z. nebuvo rodomas. Nuteistojo teigimu, tariamo palankumo buvimo nepatvirtina ir apklausti (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos nariai: D. U., D. M., J. T. ir jos pirmininkas L. K.. Pastarasis parodė, kad jam pirmininkaujant komisijai buvo įvykdyti viešieji „Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų“ bei „ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų“ viešieji pirkimai. Komisija priimdavo sprendimą, jei visi pasiūlymai atitikdavo pirkimo sąlygas, laimima esant 2/3 balsų daugumai. Jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. balandžio 1 d. būdavo priimamas vienbalsis sprendimas, V. B. neturėjo įtakos sprendimo priėmimui. Pažįstamas R. Z. taip pat neturėjo ir nedarė jokios įtakos, kad konkursą laimėtų UAB „H(duomenys neskelbtini)“.

6.11. Nuteistojo manymu, byloje esanti viešųjų pirkimų specialisto išvada turėtų būti vertintina tik kaip informacija. Nuteistojo įsitikinimu, nuosprendyje nenurodyta patikimų ir abejones nekeliančių duomenų, jog jis pagrįstai nuteistas už tai, kad buvo faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikė kartu su kitu asmeniu ir tiesiogiai susitarė duoti bei davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išskirtinę padėtį ir palankumą. Skundžiamame nuosprendyje nenustatyta priežastinio ryšio tarp R. Z. bendravimo su valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju bei (duomenys neskelbtini) prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariu V. B. ir kyšio įgytomis per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ prekes ir medžiagas asmenino namo statybai, davimu.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. Kruopys prašo:

- Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje (kyšio priėmimas iš R. V. ir R. Z.), BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš G. A.), BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš A. L.), BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta 700 MGL, t. y. 35 000 Eur dydžio bauda, panaikinti ir V. B. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7.1. Nurodo, kad V. B. nuteistas nepagrįstai ir turėtų būti išteisintas, kaip nepadaręs jam inkriminuotų nusikaltimų.

Dėl kyšio, susijusio su UAB „H(duomenys neskelbtini)“

7.2. V. B. pripažįsta, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ atvežtos medžiagos buvo panaudotos namo statyboje, tačiau neigia, kad jos buvo gautos kaip kyšis. Tokį jo aiškinimą patvirtina ir bylos medžiaga. Pažymi, kad apklausiami pirmosios instancijos teisme, tiek V. B., tiek R. V. parodė, kad tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. V., buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, jog V. B. reikalingos statybinės medžiagos bus perkamos per bendrovę – UAB „H(duomenys neskelbtini)“, o metų pabaigoje bendrovė išrašys sąskaitas, pagal kurias V. B. atsiskaitys. Išvada, kad tai buvo kyšio dalykas, skundžiamame nuosprendyje grindžiama UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. M. parodymais, kad ji apie V. B. per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ perkamas medžiagas ar teikiamas paslaugas nežinojo, o V. B. kaip kliento kodas Nr. 560 atsirado jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir po V. B. apklausos. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama teiginiu, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo maskuojamas stogo dangos ir dūmtraukio pirkimas, nes sąskaitoje vietoj stogo dangos nurodyta „spec. gaminys“, o dėl dūmtraukio V. B. paprašė pardavėjo „specifinės“ sąskaitos. Pažymi, kad dokumentų apie V. B. atsiskaitymą su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ bei apie V. B., kaip fizinio asmens, registruotą veiklą dėl konsultavimo bei mokesčių sumokėjimo - patikimumas nėra paneigtas. Jei dėl dokumentų tikrumo ar teisingumo liko abejonių, jos turi būti vertintinos kaltinamųjų – šiuo atveju ir V. B. naudai.

7.3. Gynėjo nuomone, negalima sutikti ir dėl nuosprendyje nurodyto argumento, kad, nesant kitų patikimų duomenų apie buvusį V. B. ir R. V. galimą susitarimą dėl statybinių medžiagų pirkimo per UAB „H(duomenys neskelbtini)“, yra pagrindas abejoti pateiktų dokumentų patikimumu ir juos atmesti. Pažymi, kad galimai papildomų patikimų duomenų apie tai šiuo metu ir nėra, tačiau nekaltumo prezumpcijos principas nenumato kaltinamojo pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Jei nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos patikimais įrodymais, laikytina, kad tos aplinkybės egzistuoja.

7.4. Gynėjo teigimu, tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu veikė R. V., sudarytas žodinis susitarimas atitiko Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytą vartojimo rangos institutą (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė). Šiuo atveju tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už tiekiamas statybines medžiagas ir daiktus buvo numatytas su atidedamąja sąlyga. Mokėjimai pagal susitarimą vykdomi ir šiuo metu. V. B. motyvas ir tikslas pirkti statybines medžiagas ir daiktus per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo pigiau įsigyti statybinių prekių, nes didelės įmonės perka daug ir naudojasi didesnėmis nuolaidomis, nei fiziniai asmenys. Be to, V. B. iš UAB „H(duomenys neskelbtini)“ tikėjosi nuolaidų. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. M. apie V. B. per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ perkamas medžiagas ar teikiamas paslaugas nežinojo, nes dar nebuvo suėjęs (atidedamosios sąlygos) apmokėjimo terminas. Sąskaitą už UAB „H(duomenys neskelbtini)“ V. B. pateiktas medžiagas buvo sutarta išrašyti iki metų galo ir šis terminas nebuvo pažeistas, todėl sąskaitos V. B. išrašymas 2018 m. gruodžio 31 d. nepaneigia, kad tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Iš 2018 m. vasario 15 d. 11:16 val. įrašyto UAB „D(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo ir V. B. pokalbio, kurio metu V. B. paprašė išrašyti išankstinę sąskaitą bei iš kitų asmenų pokalbių (nuosprendžio 30-31 lapai) matyti, kad buvo aptartos V. B. reikalingo kamino (dūmtraukio) specifikacijos, sutarta, kad bus išrašyta išankstinė sąskaita, o prekė bus pristatoma V. B. el. laišku praneštu adresu. Iš įrašytų V. B. ir R. V., R. L. pokalbių matyti, kad jie per kelis pokalbius aptarė, kad kaminas (dūmtraukis) bus atvežtas į UAB „H(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas ir ten sandėliuojamas porą mėnesių, aptariamas jo nuvežimas iki V. B. statomo namo. Šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo teiginį, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo maskuojamas dūmtraukio pirkimas. Gynėjo manymu, nevienkartiniai (neužslėpti ir atvirti) pokalbiai tarp šalių tik akivaizdžiai parodo, jog egzistavo sutartiniai statybos vartojimo rangos santykiai, dėl ko buvo nuosekliai organizuojama V. B. namo statybų (tame tarpe medžiagų tiekimo į objektą) eiga. Atkreipia dėmesį į tai, kad statybos vyksta tam tikrais etapais, todėl tam tikrų medžiagų sandėliavimas yra visiškai normali ir įprasta statybų proceso dalis, kurią apygardos teismas kriminalizavo nesant jokių tai pagrindžiančių ir objektyviai pateisinamų priežasčių. Tvirtina, kad nelaikytinas maskavimu ir stogo dangos pavadinimas „spec. gaminiu“, nes kiekvienas objektas yra individualus, jo išmatavimai yra skirtingi, todėl stogo skardos gaminys buvo įvardintas kaip spec. gaminys. Iš pokalbių turinio matyti ir tai, kad betono skiedinys ir armatūra, kurie taip pat nurodyti nuosprendyje kaip kyšio dalykas, V. B., R. V., betono mišinį gaminančios įmonės atstovų pokalbiuose ir vadinami tikrais ar visuomenėje įprastais pakaitiniais vardais („štangė“, t. y. armatūros strypas, „kriaušė“, t. y. betono maišyklė). Tai, gynėjo manymu, patvirtina, kad šie statybinių medžiagų pirkimai buvo atliekami nesislapstant ir nemaskuojant jų turinio.

7.5. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis V. B. neneigė padaręs nuosprendyje įvardintų viešųjų pirkimų, reguliuojančių teisės normų, pažeidimų, tačiau tai nereiškia, jog tie pažeidimai turi būti vertinami kaip nusikalstami, o ne kaip valstybės tarnautojo drausminę atsakomybę užtraukiantys pažeidimai.

7.6. Tvirtina, kad svarbus V. B. kaltę paneigiantis faktas yra tai, kad per beveik metus laiko trukusį kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kad jis su R. V. ar R. Z. būtų aptaręs neteisėtą atsiskaitymą su juo už teisėtą ar neteisėtą veikimą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ interesais.

7.7. Gynėjo nuomone, negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad žodinės rangos sutarties tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvimą paneigia tai, kad V. B. ir R. V. apie minėtą susitarimą neparodė pirmų apklausų metu, abu teigė, jog medžiagos buvo pateiktos neatlygintinai, siekiant V. B. palankumo viešuosiuose pirkimuose. Tokie parodymai iš tikro užfiksuoti 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. R. V. apklausose. V. B. 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. apklausų metu parodė, kad statybinių medžiagų įgijimo per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ su viešaisiais pirkimais nesieja. Jis tik padarė prielaidą, kad galbūt UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktorius sutikdavo apmokėti jo nurodytas sąskaitas, t. y. už minėtą dūmtraukį, statybinį metalą, betono mišinį, tikėdamasis jo kažkokio bendro palankumo. Tiek V. B., tiek R. V. teisme parodė, kad pirmųjų apklausų metu duotų parodymų nepalaiko, jie užfiksuoti neteisingai.

7.8. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai nėra laikomi įrodymais, jie gali būti panaudoti tik patikrinant įrodymus, taigi, savarankiškos įrodomosios vertės tokie parodymai neturi, jais nustatyti ar paneigti faktų nėra leidžiama. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, nurodė, kad V. B. ir R. V. parodymus apie žodinės rangos sutarties buvimą paneigia ikiteisminio tyrimo duoti pirminiai šių asmenų parodymai. Kiti, įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys bylos duomenys, žodinės vartojimo statybos rangos sutarties buvimo taip pat nepaneigia. Nepaneigta ir tai, kad V. B. teikė UAB „H(duomenys neskelbtini)“ konsultacijas, už kurias atsiskaitymas taip pat atsispindėjo apmokant už per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įgytas statybines medžiagas V. B. statomam namui.

7.9. Taigi UAB „H(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas už V. B. statomam namui perkamas kai kurias statybines medžiagas buvo žodinės statybos rangos sutarties realizavimo veiksmas, o ne kyšio davimas. V. B. galimai padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nesietini su minėtomis statybinėmis medžiagomis ir apmokėjimu už jas, o gali būti vertintini kaip galimas tarnybinis nusižengimas. Todėl V. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kyšio paėmimo iš G. A.

7.10. Nurodo, kad V. B. neneigia, jog 2018 m. liepos 19 d. apie 9.40 val. savo darbo kabinete iš G. A. gavo 100 Eur, tačiau tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai buvo kyšis už projekto suderinimą bei už G. A., kaip projektuotojo, nurodymą. Pats V. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis rekomendavo G. A. (duomenys neskelbtini) krašto muziejaus direktorei kaip asmenį, galintį suprojektuoti drenažo sistemą. Vykdydamas savo tarnybos pareigas jis tą projektą ir suderino. Tačiau pinigus iš G. A. gavo ne už šiuos veiksmus, bet už G. A. suteiktas konsultacijas. Jis konsultavo ne tik G. A., bet ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“, UAB „V(duomenys neskelbtini)“ ir už uždirbtus šioje veikloje 1 200 Eur sumokėjo mokesčius. Pirmosios instancijos teisme G. A. patvirtino, kad V. B. teikė jam konsultaciją dėl muziejui daryto projekto, todėl 100 Eur, kuriuos jis davė V. B., buvo ne tik už rekomendaciją, bet ir už konsultaciją, be to, jis jautė dėkingumą ir už projekto suderinimą. Tarpininkavimas, t. y. G. A. nurodymas kaip galimo projektuotojo, nėra niekaip susijęs su V. B. (duomenys neskelbtini)je eitomis pareigomis ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Lieka nepaneigtas V. B. aiškinimas, kad 100 Eur gavimas buvo G. A. atsiskaitymas už suteiktą konsultaciją. Tokia individuali veika, neįregistravus jos, gali būti laikoma teisės pažeidimu, tačiau niekaip neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Todėl V. B. dėl šio kaltinimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kyšio priėmimo iš A. L.

7.11. Tvirtina, jog tai, kad V. B. 2018 m. balandžio 6 d. pakvietė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymą (duomenys neskelbtini) vykdomame pirkime dėl Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo, yra techninio pobūdžio veiksmas, kadangi 2018 m. balandžio 6 d. V. B. parašytas pakvietimas tik realizavo viešųjų pirkimų komisijos, kurioje V. B. buvo tik vienas iš narių, 2018 m. balandžio 4 d. priimtą sprendimą pakviesti UAB „V(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir dar 5 uždarąsias akcines bendroves pateikti pasiūlymus dėl Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo. Toks pakvietimo, kuriuo buvo realizuota 2018 m. balandžio 4 d. paraiška darbų pirkimui, išsiuntimas buvo jo tarnybinė pareiga, kurios jis negalėjo neatlikti, todėl bet koks kyšio davimas už šį veiksmą yra nelogiškas ir beprasmis, tuo labiau, kad pakvietimas išsiųstas daugiau kaip prieš du mėnesius iki tariamo kyšio davimo. Jokie nusikalstami veiksmai dėl UAB „V(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į 2018 m. balandžio 4 d. paraišką nei V. B., nei kitiems komisijos nariams, nei A. L. neinkriminuoti, tuo pačiu negali būti inkriminuoti ir veiksmai, kuriais V. B. atliko techninį paraiškos realizavimo veiksmą – pakvietimų išsiuntimą.

7.12. Gynėjo nuomone, kyšio priėmimas V. B. negali būti inkriminuotas ir dėl to, kad nenustatyti ir nuosprendyje, pateiktame nuteistųjų V. B. ir A. L. veikos aprašyme, nenurodyti jokie V. B. tariamo palankumo A. L. ar UAB „V(duomenys neskelbtini)“ požymiai ar veiksmai, kuriais toks palankumas būtų realizuotas. Tačiau toks pat palankumas buvo parodytas ir dar 5 uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurioms V. B. taip pat išsiuntė pakvietimus pateikti pasiūlymus ir konkuruoti viešajame pirkime.

7.13. Pažymi, kad sprendimą, pripažinti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ aptariamo pirkimo nugalėtoja, priėmė viešųjų pirkimų komisija, o ne V. B.. Pastarajam neinkriminuojami jokie nusikalstami veiksmai, rodantys, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vykdomame pirkime dėl Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo, nugalėtoju pripažinta be pagrindo. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad veikos aprašyme paminėtas įvykis, jog 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „V(duomenys neskelbtini)“ sudarė Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo sutartį Nr. SR-206, buvo neteisėtas ar nusikalstamas. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad veikos aprašyme paminėti įvykiai: ,,V. B. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose“ yra prieštaraujantys įstatymui. Jokie duomenys neįrodo, kad sutartyje numatyti darbai būtų neatlikti ar atlikti nepilnai arba nekokybiškai. Todėl V. B., vykdydamas tarnybos pareigas, privalėjo pasirašyti atliktų darbų aktus.

7.14. Gynėjo teigimu, nėra paneigti V. B. ir A. L. parodymai apie 500 Eur, duotų V. B., paskirtį. V. B., duodamas parodymus teisme, parodė, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ ir dar 5 bendroves kvietė pateikti pasiūlymus dėl melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo. Tai buvo mažos vertės viešasis pirkimas, neviršijantis 10 000 Eur be PVM. 500 Eur, kuriuos jam davė A. L., buvo už A. L. įmonės konsultavimą atestatų įsigijimo ir kitais klausimais. Tai patvirtino ir nuteistasis A. L.. Jis aiškino, kad konsultavimas dokumentais įformintas nebuvo, pinigus sumokėjo savo nuožiūra. V. B. pinigų neprašė. Pirmosios instancijos teismas šių A. L. ir V. B. parodymų nepripažino teisingais. Gynėjo nuomone, vien tai, kad V. B. konsultavimo paslaugų nebuvo oficialiai įregistravęs, nereiškia, jog ta veikla nevyko. Nurodo, kad konsultavimo paslaugos nėra materialios, jas sunku išmatuoti fiziniais dydžiais, išskyrus nebent sugaištą laiką. Todėl, priešingai, negu teigiama nuosprendyje, nėra nelogiška, kad nei V. B., nei A. L. negalėjo nurodyti konsultacijų įkainio. Lietuvoje tarp vienas kitą pažįstančių sutarties šalių gana įprastas reiškinys, kad susitariama dėl paslaugos atlikimo, o atsiskaitymas, įskaitant ir jo dydžio nustatymas, paliekamas vėlesniam laikui. Taip buvo ir šiuo atveju. A. L. parodymų nepaneigia ir tai, kad, kaip rašoma nuosprendyje, jis negalėjo nurodyti iš kokių UAB „V(duomenys neskelbtini)“ lėšų sumokėta už konsultacijas. Tokio dydžio pinigų suma nėra didelė. UAB „V(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojo ir grynus pinigus, todėl nieko neįprasto, kad po kelių mėnesių nuo pinigų panaudojimo A. L. negalėjo tiksliai pasakyti, iš kur jie paimti.

7.15. Nurodo, kad V. B. kaltė negali būti grindžiama ikiteisminio tyrimo metu ne teisėjui duotais įtariamųjų parodymais, nes tokie parodymai gali būti panaudoti tik patikrinant įrodymus, o savarankiškos įrodomosios vertės neturi. Įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančių V. B. parodymų, kurie paneigtų teisme duotus jo paties ir A. L. parodymus apie 500 Eur davimo priežastis, byloje nėra. Apklausiamas teisme V. B. patvirtino, kad 500 Eur iš A. L. gavo kaip atlygį už konsultavimo paslaugas, o ne dėl kitų priežasčių. Pažymi, kad net ir apklausose ikiteisminio tyrimo metu, V. B. paneigė, kad iš A. L. 500 Eur gavo už tai, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviesta dalyvauti pirkime. Jis tik iškėlė tokią tikimybę ar manymą. Be to, pirmosios instancijos teismas kaip V. B. kaltės įrodymą nurodo ir A. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2018 m. lapkričio 27 d. duotus parodymus, kuriuose A. L. nenurodė apie V. B. teiktas konsultavimo paslaugas ir atsiskaitymą už jas. Tačiau, gynėjo nuomone, šis apklausos protokolas negali būti laikomas įrodymu ir nepaneigia įrodymais laikytinų V. B. ir A. L. parodymų teisme.

7.16. Teigia, kad V. B. ir A. L. parodymų nepaneigia ir slapto sekimo protokoluose užfiksuota informacija apie pinigų perdavimą V. B. darbo kabinete. Pažymi, kad jokio pokalbio tarp A. L. ir V. B. apie atsiskaitymą už jo, kaip (duomenys neskelbtini)s tarnautojo, veikimą UAB „V(duomenys neskelbtini)“ naudai, nėra užfiksuota ne tik šiame protokole, bet ir kitoje bylos medžiagoje. Esant šioms aplinkybėms, V. B. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį

7.17. Pažymi, kad V. B., aiškindamas kompiuterio įgijimo aplinkybes, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) papildomų lėšų programinei įrangai ir papildomų kompiuterių įgijimui neturėjo, dėl to buvo pasinaudota lėšomis, skirtomis programinės įrangos atnaujinimui. V. B. nuosekliai neigė, kad kompiuteris buvo nupirktas jo naudai. Jau pačios pirmos apklausos įtariamuoju metu, t. y. 2018 m. lapkričio 27 d. V. B. parodė, kad nešiojamas kompiuteris buvo reikalingas darbe, tačiau kompiuteris yra ilgalaikis turtas, todėl jis pats negalėjo inicijuoti kompiuterio pirkimo. Pasitarus su G. P., pastarasis pasiūlė padidinti programinės įrangos įgijimo kainą ir už padidintą sumą nupirkti kompiuterį. Tai ir buvo padaryta.

7.18. Nurodo, kad kompiuteris buvo nupirktas pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paimtas daugiau kaip po 5 mėnesių, t. y. kratos 2018 m. lapkričio 27 d. metu V. B. namuose. Gynėjo teigimu, per tiek laiko V. B., jei būtų turėjęs tikslą pasinaudoti kompiuteriu kaip savu, būtų galėjęs jį parduoti, išmainyti, tačiau to nepadarė. Nors pas V. B. paimtame kompiuteryje nebuvo įdiegtos programos, kurių atnaujinimai (ne pačios programos) pirktos kartu su kompiuteriu, bylos duomenys patvirtina, kad V. B. kompiuteriu naudojosi darbo tikslais. Todėl, nors kompiuteris ir neužpajamuotas (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti, kad V. B. pasisavino kompiuterį arba lėšas, už kurias kompiuteris buvo įgytas. Esant šioms aplinkybėms, V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7.19. Tvirtina, kad nustačius, jog V. B. kompiuterio nepasisavino ir to nesiekė, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis turtinės naudos siekimo požymis jam negali būti taikomas, todėl jam atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nekyla. Be to, atsakomybei pagal šią teisės normą reikalinga nustatyti pasekmes – didelę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Gynėjo teigimu, didelės neturtinės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje nėra motyvuotas ir apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis.

7.20. Pažymi, kad konkrečios bylos aplinkybės ir padarytos veikos pobūdis – nedidelės vertės kompiuterio komplekto, V. B. naudoto ir darbinėje veikloje, įgijimas pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytas rajoninio lygio pareigūno, nesukėlė nei didelės žalos, nei rezonanso visuomenėje bei nepadarė jokios žalos fiziniams asmenims. Taigi, didelės neturtinės žalos požymis šiuo atveju nėra nustatytas. Todėl negalima V. B. atsakomybė ne tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal visą BK 228 straipsnį apskritai.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir jį dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti, kadangi jis nepadarė nusikalstamų veikų. Teismui manant, kad dalis ar visi kaltinimai jam pasitvirtino, paskirti teisingą subendrintą bausmę, t. y. sumažinti paskirtos baudos dydį, kuri yra per griežta ir neproporcinga.

8.1. Nuteistojo V. B. manymu, bauda pagal BK 225 straipsnio 2 dalį jam galėjo būti paskirta nuo 7 500 Eur (paskirta 17 500 Eur bauda), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį epizoduose dėl G. A. ir dėl A. L. - nuo 5 000 Eur (paskirta 10 000 Eur ir 12 500 Eur baudos), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – nuo 7 500 Eur (paskirta 12 500 Eur bauda), pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – nuo 2 500 Eur (paskirta 7 500 Eur bauda. Paskirtos baudos viršija minimalias 10 000 Eur, 5 000 Eur, 7 500 Eur, 5 000 Eur, 5 000 Eur, arba nuo 1,66 iki 5 kartų. Tokie paskirti baudų dydžiai, nuteistojo nuomone, yra neproporcingi nusikaltimo dalykui ir aiškiai per dideli. Byloje nustatytas nusikaltimų dalykas gana nedidelis – 100 Eur, 500 Eur, 1 056 Eur ir tik vienu atveju virš 6 000 Eur. Šie dydžiai yra mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytus minimalius baudų dydžius. Pažymi, jog jis neteistas, gerai charakterizuojamas, dirbo. Dėl šios bylos jau nuo 2018 m. jaučia įtampą ir stresą, o tai galima laikyti savotiška bausmės rūšimi, besitęsiančią jau 3,5 metų. Nurodo, kad kartu su juo gyvena ligota motina, gim. 1943 m., kuriai jis visokeriopai padeda, nes ji serga krūtinės angina, hipertenzine širdies liga, kairiojo širdies skilvelio nepakankamumu ir kitomis ligomis, dėl kurių ji periodiškai gydoma stacionare ir namie. Nors V. B. dirba, bet jo gaunamas atlyginimas nėra didelis. Dėl visų šių aplinkybių apeliantas paskirtas baudas laiko aiškiai per didelėmis.

8.2. Apeliantas sutinka, kad pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, o vėliau taikomas dalinio sudėjimo būdas. Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad kiekvienos iš pridedamų bausmių dalis atitinka minimalų baudos pagal nusikaltimo sunkumą dydį. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies tvarka, prie didesnės bausmės pridedama bausmės dalis neturi būti mažesnė ne kaip minimali bauda paskirta už atitinkamo sunkumo nusikaltimą, o neturi būti mažesnė kaip baudos, skiriamos už nusikaltimą dydis, t. y. negali būti mažesnė kaip 50 MGL. Kad reikia laikytis tokio bendrinimo būdo, apelianto manymu, galima spręsti ir iš to, kad bendrinant laisvės atėmimo bausmes, minimali pridedama bausmė yra 3 mėnesiai laisvės atėmimo, nepaisant to, kad konkretaus BK straipsnio sankcijoje gali būti numatyta kur kas didesnė minimali laisvės atėmimo bausmė. Apelianto nuomone, šiuo atveju bendrinant bausmes tikslinga prie griežtesnės bausmės pridėtinų baudų dydį mažinti iki 50 MGL.

8.3. Nurodo, kad sprendžiant dėl jam paskirtos bausmės – baudos dydžio, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus: baudžiamojo proceso trukmę, kuris užtruko ne dėl apelianto ar jo gynėjo kaltės ir tyčios kaip nors trukdyti procesą, bet dėl to, kad valstybės interesą atstovaujanti prokuratūra pasirinko labai sudėtingą bylos nagrinėjimo būdą, įrodinėti net kelias tarpusavyje savo esme nesusijusias bylas vienoje byloje. Tokiu būdu susidarė daugiau kaltinamųjų, liudytojų, kitų procesinių veiksmų, išsitęsė įrodymų tyrimas ir pan. Be to, proceso eigoje teismo posėdžiai buvo atidedami ir dėl visuotinai žinomos Covid pandemijos. Esant šioms aplinkybėms, apelianto manymu, tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtų baudų dydį sumažinti.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. V. ir jo gynėjas advokatas H. Oseckis prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. V. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus skundo šioje dalyje, R. V. paskirtą baudą sumažinti.

9.1. Nuteistojo ir jo gynėjo manymu, skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra priimtas remiantis prieštaringais įrodymais, neįvertinus įrodymų visumos, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat R. V. neteisingai paskirta bausmė - bausmė paskirta už sunkų nusikaltimą, o jis pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9.2. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo reikalavimų: atliko kaltinimui palankių duomenų selekciją. Taip pat nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, t. y. nėra motyvų dėl įrodymų vertinimo. Teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino jų visumos ir tai sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimą. Nuosprendis ydingas ir dėl akivaizdžių vidinių prieštaravimų. Tai daro nuosprendį nesuprantamu, prieštaringu. Šie baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

9.3. Nurodo, kad R. V. teisiamojo posėdžio metu davė teisingus parodymus ir paaiškino, kodėl nėra teisingi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis R. Z. faktiniu vadovu nevadino, tai buvo tyrėjų jam „prikabintas“ žodis. Nuteistasis buvo priverstas pasirašyti apklausos protokolą, jam buvo grasinama suėmimu. Pažymi, jog R. V. turtinių asmeninių santykių su V. B. neturėjo - juos siejo dalykiniai santykiai. V. B. norėjo per bendrovę nusipirkti medžiagas, jie susitarė atsiskaitymo būdą – išrašant sąskaitą metų pabaigoje. Nuteistasis R. V. šios aplinkybės su jokiais konkursais nesiejo. Buhalterija žinojo, kad bus perkamos medžiagos, išrašoma sąskaita ir gaunami pinigai. Sąrašo, kokių medžiagų reikės V. B., nebuvo. V. B. informacijos apie konkurse dalyvaujančius tiekėjus neteikė. Bendrovėje buvo dirbama projekto ribose, faktinio vadovo jiems nereikėjo. Žodinių sutarčių tais metais bendrovė turėjo ne vieną.

9.4. Apeliantų teigimu, apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nepagrįstai juos garsino teisiamojo posėdžio metu. Nurodo, kad R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. lapkričio 11 d.) negali būti nei vienintelis, nei lemiantis ar apskritai savarankiškas informacijos šaltinis, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus. Mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų byloje surinktų įrodymų, kuriems patikrinti teisiamajame posėdyje galėjo būti garsinami R. V. parodymai.

9.5. Tvirtina, kad dūmtraukis „Tona“ (keraminiai vamzdžiai), armatūra, betonas ir stogo danga bei pervežimo paslaugos nebuvo suteikti V. B. neatlygintinai, tai nebuvo kyšis valstybės tarnautojui. Priešingai, iš UAB ,,H(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. B. turi susimokėti. Jis tai ir daro atlikdamas mokėjimus į UAB „H(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Tai, kad buvo sudaryta 2018 m. (pradžioje) sausio mėn. žodinė rangos sutartis tarp UAB „H(duomenys neskelbtini) ir V. B., apklausose nurodė tiek R. V., tiek kaltinamasis V. B.. Buvo susitarta, kad bus nupirktos ir pateiktos prekės bei 2018 m. bėgyje suteiktos paslaugos, o metų gale išrašoma sąskaita apmokėjimui. Pažymi, kad perkant prekes per UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kaip ir yra nurodęs V. B., buvo galima gauti didesnių nuolaidų. UAB ,,H(duomenys neskelbtini)“, sudarydama žodinį susitarimą dėl prekių ir paslaugų, taip pat, pagal V. B. poreikį, tikėjosi atlikti statybos darbus. Tai, kad prekės V. B. buvo parduotos, pristatytos ir jis už jas moka, apeliantų manymu, patvirtina 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje pateikti UAB „H(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: 1) V. B. 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „H(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita – faktūra; 2) 2018 m. sausio 1 d. materialinių vertybių apyvartų dokumentai (iš jų matosi nurašytos medžiagos, kada jos buvo pateiktos, kada už šias medžiagas buvo išrašyta sąskaita – faktūra, kada materialinės vertybės nurašytos įmonėje); 3) UAB „H(duomenys neskelbtini)“ išrašytas priminimas V. B. apie skolą; 4) detalaus atsiskaitymo žiniaraštis nuo 2018 m. rugsėjo 31 d. iki 2021 m. kovo 8 d., iš jo matyti, kada V. B. sumokėjo už medžiagas, matyti, kad buvo apyvarta ir atlikti mokėjimai; taip pat 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti 7 pavedimai; materialinių vertybių sąrašas, iš kurio matosi, kad V. B. yra jau sumokėjęs 2 200 Eur pagal jam išrašytą 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

9.6. Apeliantų teigimu, remiantis CK nuostatomis ir teismų praktika, sudarytas žodinis susitarimas dėl rangos (statybinių medžiagų, paslaugų suteikimo) visiškai atitiko sandoriams ir sutartims keliamus reikalavimus, kas patvirtina faktą, kad tarp UAB „H(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Pažymi, kad civilinėje teisėje, aiškinant tarp šalių sudarytus sandorius (sutartis), yra laikomasi turinio viršenybės prieš formą principo.

9.7. Apeliantų manymu, skundžiamame nuosprendyje nėra atsakyta, kuo pasireiškė aplinkybės, susijusios su tariamu susitarimu duoti kyšį ir išskirtine padėtimi bei palankumu UAB „H(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį į tai, kad nenustačius, kokiu laiku ir kurioje vietoje buvo susitarta padaryti nusikalstamą veiką – papirkimą, akivaizdu, kad objektyvieji kaltininkų veiksmai nenustatyti, todėl neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos elementus – tiesioginę tyčią, nukreiptą papirkti valstybės tarnautoją, pačiam valstybės tarnautojui dalyvaujant šiame nusikalstamame susitarime. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vienu iš alternatyvių veiksmų siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį. R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai kartu su kitu asmeniu susitarė duoti, o valstybės tarnautojas priimti kyšį. Šios aplinkybės baudžiamojoje byloje nenustatytos. 2017 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi V. B. atžvilgiu buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė, fiksavimas, kitokio susižinojimo slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius. Pažymi, kad vykdant šias priemones fiksuotas vienintelis atvejis, kai R. Z. ir V. B. buvo kartu V. B. kabinete. Tarp jų jokių kitų kontaktų, kurių metu būtų susitarta dėl galimo papirkimo duodant kyšį ir kyšio priėmimo, nebuvo fiksuota.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

9.8. Apeliantų teigimu, nuosprendyje taip ir liko neatsakyta į klausimą, kaip kaltinime minimus statomam namui reikalingus daiktus ir medžiagas vertina jas panaudojęs V. B. - ar kaltinime nurodytus veiksmus V. B. atliko tik dėl to, kad jam buvo suteiktos medžiagos ir daiktai, ar dėl kitų priežasčių, kurios su atliktu veiksmu neturi nieko bendro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kyšį priimantis asmuo supranta, jog priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių (šioje byloje – saldainių ir gėrimo) priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-221-942/2020). Nuteistasis V. B., apklausiamas teismo posėdyje 2021 m. kovo 9 d., nurodė, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu neigė kyšio gavimą, nes gautų daiktų, statybinių medžiagų nesiejo su viešaisiais pirkimais, nurodytais pateiktuose kaltinimuose.

9.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, neatskleidė, kokiu būdu valstybės tarnautojas V. B., kaip kad nurodoma kaltinime, dėl gautų namo statybai medžiagų ir daiktų, t. y. kyšio, buvo išimtinai palankus UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuose pirkimuose. Apygardos teismas nuosprendyje neatskleidė kaip tas palankumas dviejuose pirkimuose, kur jis buvo viešųjų pirkimų komisijos nariu, pasireiškė ar buvo išreikštas. Pažymi, kad liudytojais teismo posėdyje apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, taip pat viešųjų pirkimų komisijos nariai L. K., D. U., D. M., J. T., A. Š. nurodė, kad jiems nebuvo žinoma apie jokius susitarimus. Liudytojai taip pat aiškino, kad vieno komisijos narių veikimas ar neveikimas, užkulisiniai susitarimai, tikrai negalėjo padaryti komisijai lemiamą įtaką nustatant laimėtoją, niekas iš komisijos narių neprotegavo UAB „H(duomenys neskelbtini)“, komisijos nariai nesakė, kad reikėtų balsuoti už minėtą bendrovę.

9.10. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) organizuojamas viešasis pirkimas pradėtas ir sutartis su (duomenys neskelbtini) pasirašyta daug anksčiau, nei kaltinime nurodomas duotas kyšis - atvežtas betono mišinys. Apeliantų manymu, akivaizdu, jog pirkimas jau buvo pasibaigęs, todėl nesuprantama, kokį dar neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, išimtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ galėjo suteikti valstybės tarnautojas V. B..

9.11. Pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje nurodo, jog V. B., R. V. ir R. Z. neteisėtus veiksmus, dalyvaujant atliekant viešuosius pirkimus, patvirtina 2019 m. birželio 20 d. Viešųjų pirkimų specialisto išvada Nr. 45-748. Pateiktoje išvadoje teigiama, kad pirkimai atlikti pažeidžiant įstatymus. Specialistė nurodė, kad pokalbių, minimų pateiktoje medžiagoje, neklausė. Todėl, apeliantų teigimu, liko nepašalintos abejonės, ar valstybės tarnautojas suteikė neleistiną informaciją ir jei suteikė, tai kokią.

9.12. Apeliantų manymu, teiginys, kad R. V. veikė kartu su R. Z., nėra patvirtintas įrodymais. Apygardos teismas, darydamas tokias išvadas, neįvardijo konkrečių veiksmų, kuriuos R. V. atliko su R. Z. kaip bendrininkas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrindė, kuo pasireiškė R. V. ir R. Z. bendrininkavimas, nes jie niekada kartu nesitarė ir nedavė kyšio V. B..

9.13. Tvirtina, kad šioje byloje nuteistųjų teisės galimai buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, taikant kriminalinės žvalgybos priemones.

Dėl neteisingai paskirtos bausmės

9.14. Apeliantų manymu, skiriant bausmę, būtina vadovautis ne tik sankcijoje numatytos bausmės dydžiu, tačiau ir teisingumo principu, atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. R. V. neteistas, teisiamas pirmą kartą, dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos (seniūnijos) charakterizuojamas teigiamai, daugiau jokių nusikaltimų nėra padaręs. Jau beveik ketverius metus jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas, kuris pats savaime yra kaip tam tikra bausmė.

9.15. Apeliantų teigimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę R. V. už apysunkio nusikaltimo padarymą neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nurodydamas, kad apeliantas padarė sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta ženkliai didesnė bausmė.

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. B. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį dėl S. B. pripažinimo kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį – S. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. B. atžvilgiu, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino ne visumoje, o atsietai, S. B. teisinančių įrodymų apskritai nevertino, į juos neatsižvelgė ir juos atmetė, nepateikdamas jokių šių įrodymų atmetimo motyvų. Nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais, nesilaikė ir pažeidė in dubio pro reo principą, BPK 20 straipsnio reikalavimus, padarė kitus esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą ir suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises.

Dėl in dubio pro reo principo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo bei teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms

10.2. Gynėjo manymu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. B. inkriminuotas segmentinės tvoros su priedais pirkimas-pardavimas nėra joks tariamas kyšis R. R. ir nėra niekaip susijęs nei su minėtais (duomenys neskelbtini) vykdytais viešaisiais pirkimais nei su R. R. S. B. nurodyta informacija apie šiuos viešuosius pirkimus, o yra absoliučiai teisėtas ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkantis civilinis sandoris, pagal kurį R. R. visiškai atsiskaitė su UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį į tai, jog S. B. paaiškino, kad jie su R. R. yra seni pažįstami, tiek jie asmeniškai, tiek jų šeimos bendrauja kaip draugai. 2018 m. pavasarį R. R. jam, kaip draugui, užsiminė, kad norėtų susitvarkyti namo teritoriją ir apsitverti ją tvora, išreiškė susirūpinimą, jog nenori ir bijo išlaidauti, nes jo žmona tuo metu laukėsi ir netrukus turėjo gimdyti. Todėl R. R. paklausė, ar jis negalėtų tvorą nupirkti per įmonę UAB „P(duomenys neskelbtini)“, kadangi įmonė gali gauti didesnę nuolaidą, o taip pat būtų galimybė perkant per įmonę su ja atsiskaityti sumokant ne iš karto visą sumą, o dalimis.

10.3. Sudarant susitarimą dėl segmentinės tvoros pirkimo pardavimo S. B. ir R. R. veikė ne kaip viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės atstovas ir valstybės tarnautojas, o kaip privatūs asmenys. Tokios pagalbos suteikimas negali būti vertinamas kaip kyšis ir laikomas nusikalstamu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. R. tokiu pat būdu 2018 m. lapkričio mėnesį per įmonę UAB „P(duomenys neskelbtini)“ nupirko lauko kiemo šviestuvus, todėl nesuprantama, kodėl analogiškas sandoris dėl segmentinės tvoros pirkimo-pardavimo šiuo atveju yra laikomas kyšio davimu.

10.4. Apygardos teismas sprendė, kad S. B. aiškinimą paneigia liudytojo D. P. parodymai, kad S. B. nurodė jam iš UAB „I(duomenys neskelbtini)“ nupirktą segmentinę tvorą ir jos priedus priskirti prie vykdomų objektų – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, po ko D. P. tokį priskyrimą pieštuku pažymėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. birželio 7 d. PVM sąskaitose faktūrose. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie duomenys neva rodo S. B. kryptingas pastangas paslėpti R. R. nupirktą tvorą ir jos elementus apgaulingai priskiriant prie nesusijusių objektų, kuriuose UAB „P(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus. S. B. taip pat nuosekliai paaiškino, kad segmentinė tvora ir jos priedai buvo įmonės buhalterinėje apskaitoje, šios medžiagos nebuvo nurašytos. Prikaupus sąskaitų, per klaidą pasitaikydavo atvejų, kai jos būdavo nukreipiamos ne į tą objektą, tačiau užbaigiant visus objektus, aktuojant ir išrašant sąskaitas faktūras už atliktus darbus, visos sąskaitos būdavo sutikrinamos ir priskiriamos tinkamiems objektams. Taip buvo ir šiuo atveju. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2018 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. AS-6505, kuriame nurodoma, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ atliko Kėdainių miesto stadiono sutvarkymo darbus. Šio objekto lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų aktuose medžiagos „Vartai 1500x4000 rudi“ neįrašyti.

10.5. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, cituodamas 2018 m. birželio 7 d., 2018 m. liepos 9 d. telefoninius pokalbius tarp S. B. ir R. R., padarė faktinių bylos aplinkybių bei nurodytų pokalbių turinio neatitinkančią išvadą, kad R. R. neva reikalavo S. B. atsiskaityti už prekes, kas, pasak teismo, leidžia teigti, jog segmentinė tvora ir jos priedai buvo kyšis R. R. iš UAB „P(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo S. B.. Gynėjo manymu, iš S. B. ir R. R. pokalbių turinio akivaizdu, kad R. R. ne reikalavo apmokėti, o tik teiravosi, ar UAB „P(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras. Tame, skirtingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nėra jokio neteisėtumo.

10.6. Nurodo, jog tai, kad S. B. ikiteisminio tyrimo metu pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nesinaudojo savo teise duoti parodymus ir juos davė vėliau, niekaip nepagrindžia ir jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, tai, kad byloje nėra fiksuotų S. B. ir R. R. pokalbių apie R. R. atsiskaitymą už segmentinę tvorą ir jos priedus, nepatvirtina, kad tokių pokalbių apskritai nebuvo, ar kad segmentinė tvora ir jos priedai R. R. buvo suteikti neatlygintinai. Pažymi, jog bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R. R. už tvorą ir jos priedus visiškai atsiskaitė su UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R., susiradęs ir užsakęs norimą tvorą, dar 2018 m. gegužės 17 d. pusę sumos – 1 500 Eur už perkamą tvorą perdavė S. B. grynaisiais pinigais. Šią aplinkybę patvirtina bylos medžiagoje esantis 2018 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitas, serija (duomenys neskelbtini), kuriame labai aiškiai užfiksuotas šis grynųjų pinigų perdavimo-priėmimo veiksmas. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo/išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga, į kurią įtrauktas 2018 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitas, serija (duomenys neskelbtini). Tai, kad R. R. perdavė S. B. 1 500 Eur grynaisiais pinigais, patvirtina ir R. R. 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu pateiktas 2018 m. gegužės 17 d. išrašas iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, iš kurio matyti, kad R. R. 2018 m. gegužės 17 d. išsigrynino 2 000 Eur. Be to, kaip parodė S. B. ir R. R., nurodyti 1 500 Eur buvo perduoti 2018 m. gegužės 17 d. prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Tą patvirtina ir byloje esantis fiksuotas tos dienos telefoninis pokalbis tarp S. B. ir R. R., kurio metu jie tariasi dėl susitikimo. Tai, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pardavė segmentinę tvorą ir jos priedus R. R., o R. R. visiškai atsiskaitė su įmone, patvirtina ir liudytojo D. P. parodymai.

10.7. Gynėjo teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R., kaip ir buvo sutarta pagal sudarytą žodinį susitarimą su S. B., už segmentinę tvorą ir jos priedus su UAB „P(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė iki 2018 metų pabaigos. Likusią dalį mokėtinos sumos už tvorą UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje sumokėjo R. R. žmona. Šią aplinkybę patvirtina tiek tyrimo medžiagoje esantis 2018 m. gruodžio 28 d. išrašytas kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini), tiek R. R., kaip pirkėjui išrašytos dvi sąskaitos faktūros: 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur sumai, ir 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 2 601,50 Eur sumai.

10.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo teigimu, S. B. parodymus, jog segmentinės tvoros pirkimo-pardavimas yra teisėtas sandoris, pagal kurį R. R. visiškai atsiskaitė su UAB „P(duomenys neskelbtini)“, neva paneigia tai, kad atlikus kratą R. R. gyvenamojoje ir darbo vietoje nebuvo rasta „P(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Pažymi, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos po kratų atlikimo, kuomet R. R. visiškai atsiskaitė su UAB ,,P(duomenys neskelbtini)“. Kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros R. R. buvo išrašytos jam visiškai atsiskaičius su įmone, patvirtino ir liudytojas D. P..

10.9. Gynėjo manymu, skundžiamame nuosprendyje daromos jokiais byloje esančiais duomenimis nepagrįstos išvados dėl 2018 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvito išrašymo ir pateikimo UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2018 m. gegužės 29 d. avansinio mokėjimo kvitas nebuvo rastas kratų metu ar pateiktas pradėjus ikiteisminį tyrimą, kvitas tik po keturių mėnesių – 2018 m. rugsėjo 27 d., galimai įtrauktas į pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą, kas neva kelia abejonių šių dokumentų patikimumu. Iš pirmosios instancijos teismo dėstomų teiginių galima spręsti, kad teismas kelia abejones dėl nurodytų dokumentų surašymo laiko. Tačiau, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu in dubio pro reo principu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, abejonės ir neaiškumai nebuvo pašalinti. Gynėjo teigimu, minėtus dokumentus įvertinus visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais (S. B. ir R. R. parodymais, liudytojų R. R. ir D. P. parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais visišką R. R. atsiskaitymą už įgyjamą segmentinę tvorą), šių dokumentų nėra jokio pagrindo laikyti nepatikimais. Gynėjo teigimu, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pinigų priėmimo kvitas S. B. buvo išrašytas po grynųjų pinigų gavimo 2018 m. gegužės 17 d. iš R. R. ir perduotas UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai būtent 2018 m. rugsėjo mėn., pabaigoje. Kaip paaiškino S. B., tuo metu jo žmona laukėsi, nėštumas nebuvo lengvas, todėl dėl patiriamo streso ir nerimo dėl žmonos ir būsimo vaiko sveikatos, jis visiškai pamiršo iš R. R. gautus 1 500 Eur bei išrašytą pinigų priėmimo kvitą perduoti UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai. Kaip parodė S. B., nurodytus pinigus ir pinigų priėmimo kvitą jis UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai perdavė 2018 m. rugsėjo 27 d., prieš išeidamas vienam mėnesiui vaiko gimimo atostogų. Byloje nėra tokius S. B. parodymus paneigiančių objektyvių duomenų. Priešingai, šias aplinkybes patvirtina tiek 2018 m. rugsėjo 27 d. įrašas UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygoje, tiek ir liudytojo D. P. parodymai. D. P. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme patvirtino, kad 2018 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), S. B. jam asmeniškai pateikė 2018 m. rugsėjo 27 d. Be to, D. P., teisme atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė, kad pinigų priėmimo kvitą gavo prieš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų apsilankymą, o kvitą į apskaitą įtraukė tą dieną, kai gavo, pagal gavimo faktą, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d. Jis STT pareigūnams pateikė visus dokumentus, kuriuos pateikti prašė STT pareigūnai, o nurodyto kvito nepateikė todėl, kad nežinojo, jog šis avansas buvo už prekes, nurodytas STT pareigūnų reikalaujamose pateikti sąskaitose faktūrose, todėl negalėjo jų susieti. Gynėjo nuomone, D. P. parodymus vertinti kaip nepatikimus, nėra jokio pagrindo. Be to, skundžiamame nuosprendyje vienur apygardos teismas šio liudytojo parodymais remiasi, kitur juos vertina kaip nepatikimus, tokiu būdu pats sau prieštaraudamas.

10.10. Nurodo, kad jau vien tai, jog R. R. visiškai atsiskaitė už įsigytą tvorą, kurią UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pardavė net brangiau nei pati įsigijo, paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius, jog segmentinė tvora ir jos priedai buvo kyšis R. R. iš UAB „P(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo S. B., ir patvirtina, kad pastarasis nepadarė jam inkriminuotos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

10.11. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. B. ir R. R. susitarimo pirkti tvorą per įmonę prasmingumas buvo ne sandorio sumoje, o būtent tame, kad R. R. turėjo galimybę už įsigyjamą tvorą sumokėti ne iš karto, bet dalimis, t. y. gavo dalies mokėjimo atidėjimą, ko nebūtų leidusi padaryti UAB „I(duomenys neskelbtini)“, tvorą perkant tiesiogiai iš šios įmonės. Be to, kaip paaiškino R. R. ir ko nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys, tvorą perkant per UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta tokia nuolaida, kad net UAB „P(duomenys neskelbtini)“ tvorą perpardavus 10 proc. brangiau, už tvorą R. R. galiausiai vis vien sumokėjo pigiau negu buvo nurodoma prekių stenduose. Tą patvirtina ir liudytojo R. R. parodymai, jog R. R. derėjosi dėl kainų.

10.12. Aptarti duomenys, gynėjo manymu, neabejotinai patvirtina, kad tarp S. B. ir R. R. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai. Tarp S. B. ir R. R. sudarytas žodinis susitarimas pagal savo esmę, prasmę bei turinį visiškai atitiko civiliniams sandoriams keliamus reikalavimus. Aptarti duomenys patvirtina, kad tiek S. B., tiek R. R. judviejų tarpusavio susitarimą dėl tvoros prikimo-pardavimo suvokė ir vertino išimtinai kaip civilinį sandorį.

10.13. Gynėjo teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas segmentinę tvorą ir jos priedus vertina kaip tariamą kyšį už R. R. S. B. nurodytą informaciją apie viešuosius pirkimus, tačiau nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kad segmentines tvoros pirkimas-pardavimas būtų kaip nors susijęs su (duomenys neskelbtini)s vykdytais viešaisiais pirkimais bei tarp S. B. ir R. R. vykusiais, S. B. pareikštame kaltinime inkriminuotais trimis pokalbiais. Pirmiausiai, atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis pirkimas ,,Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“ įvyko daug anksčiau nei kaltinime nurodomas segmentinės tvoros pirkimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas viešasis pirkimas tuo metu kai UAB „P(duomenys neskelbtini)“ įgijo tvorą ir vėliau ją pardavė R. R., jau buvo pasibaigęs. Minėto viešojo pirkimo konkursas baigėsi 2018 m. balandžio 18 d. Šiuos duomenis patvirtina centriniame viešųjų pirkimų portale pateikiama informacija.

10.14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino ir neanalizavo S. B. ir R. R. pokalbių nei atskirai, nei visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis. Nuosprendyje S. B. ir R. R. pokalbiai tik išvardinami, perrašant kaltinime pateiktą šių pokalbių aprašymą, tačiau neatliekamas joks nurodytų pokalbių turinio vertinimas, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

10.15. Gynėjo manymu, S. B. ir R. R. 2018 m. balandžio 19 d. vykusio pokalbio turinys patvirtina, kad šio pokalbio metu S. B., kaip įmonės atstovas, buvo formaliai informuotas, jog viešąjį pirkimą laimėjo UAB „P(duomenys neskelbtini)“ bei kad šiame pirkime be UAB „P(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo dar ir kita įmonė. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokios informacijos atskleidimas jau įvykus viešajam pirkimui būtų suteikęs kokį nors pranašumą UAB „P(duomenys neskelbtini)“ ar kad tai būtų turėję įtakos viešojo pirkimo laimėjimui, tokių duomenų nenurodoma ir skundžiamame nuosprendyje. Gynėjo teigimu, tokia informacija net ir logiškai negalėjo turėti jokios įtakos viešojo pirkimo rezultatams, kadangi, viešasis pirkimas „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“ pokalbio metu jau buvo pasibaigęs.

10.16. Dėl antrojo S. B. inkriminuoto neteisėto veikimo epizodo pažymi, kad byloje esantys ir teismo posėdžių metu ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2018 m. gegužės 28 d. vykusio pokalbio metu S. B. buvo pateikta tik išimtinai viešai skelbiama ir visiems viešai prieinama informacija apie maksimalią viešajam projektui skirtų piniginių lėšų sumą. Tai jau savaime parodo, kad tokia informacija nesudaro ir negali sudaryti jokio pranašumo dalyvaujant viešajame pirkime, o toks informacijos atskleidimas negali būti laikomas pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus ar tuo labiau neteisėtu, kadangi ši informacija yra viešai prieinama visiems viešojo pirkimo dalyviams. S. B. paaiškino, kad dėl minėtos viešos informacijos pasitikslinimo jis į R. R. kreipėsi dėl laiko stokos, kadangi jis pats sugaištų daugiau laiko šios viešai prieinamos informacijos ieškojimui savivaldybės tinklalapyje, o R. R. šią informaciją galėjo pateikti greitai. Tokius S. B. parodymus patvirtina ir R. R. parodymai.

10.17. Nurodo, kad apygardos teismas pažymėjo, jog pagal bylos dokumentus pirkime „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“ vienas iš pirkėjų UAB „T(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasiūlymą su didesne kaina, nei buvo numatyta skirti pirkimui. Ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neva patvirtina, kad UAB „T(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinomas pirkimui numatytų lėšų dydis, nes jis ir nebuvo viešai atskleistas. Gynėjas su tokia apygardos teismo išvada nesutinka. Tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi, ar UAB „T(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma pirkimui numatyta piniginių lėšų suma.

10.18. Dėl trečiojo S. B. inkriminuoto pokalbio su R. R. pažymi, kad pokalbis, vykęs 2018 m. birželio 4 d., taip pat niekaip nepatvirtina nuteistųjų veiksmų neteisėtumo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Gynėjo manymu, iš šio pokalbio apskritai negalima suprasti, apie ką konkrečiai yra kalbama ir kokį tai turi ryšį su vykusiu viešuoju pirkimu „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbai“. Pažymi, jog net ir VPT specialisto išvadą pateikusi specialistė V. Gadliauskienė, apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad jei jai užduotyje atlikti objektų tyrimą nebūtų buvęs pateiktas šio pokalbio aprašymas, ji nežinotų, su kuo jis susijęs, kadangi iš pokalbio turinio nėra aišku, kad kalbama konkrečiai apie tą viešąjį pirkimą.

10.19. Pažymi, kad įvertinus 2018 m. birželio 4 d. pokalbio turinį, yra matyti tik tai, jog S. B. buvo užsiminta, kad viešajame pirkime dalyvauja ir kita įmonė. Be to, net ir siejant šį pokalbį su viešuoju pirkimu „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbai“, šis pokalbis vyko jau po to, kai pirkimas buvo įvykęs ir pasiūlymą dėl šio pirkimo savivaldybei buvo pateikusi pati UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Tą patvirtina tiek S. B. parodymai, tiek 2019 m. kovo 8 d. minėto viešojo pirkimo dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad UAB ,,P(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą minėtame pirkime pateikė 2018 m. birželio 1 d. Todėl akivaizdu, kad šio pokalbio informacija neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos nei UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo pateikimui, nei viešojo pirkimo laimėjimui.

10.20. Gynėjo manymu, aptarti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog S. B. neva buvo pateikta UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pranašumą viešuosiuose pirkimuose galinti užtikrinti informacija, o taip pat neabejotinai patvirtina, kad tokios informacijos pateikimas S. B. neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų rezultatams, tokios informacijos pateikimas niekam nepadarė jokios žalos ir niekaip nepažeidė konkurencijos tarp viešųjų pirkimų dalyvių.

10.21. Tai, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ nurodytus viešuosius pirkimus laimėjo teisėtai, o ne dėl skundžiamame nuosprendyje nurodomo R. R. tariamai pranašumą suteikiančios informacijos atskleidimo, patvirtina ir tai, kad nei VPT, nei Nacionalinė mokėjimo agentūra, atlikusios patikrinimą, nenustatė jokių įstatymų pažeidimų, vykdant pirkimo procedūras, galėjusių turėti įtakos pirkimų rezultatams. Negana to, tiek byloje esančioje VPT specialisto išvadoje pažymėta, tiek šią specialisto išvadą pateikusi specialistė V. Gadliauskienė, apklausta pirmosios instancijos teisme, pabrėžė, kad procedūrinių pažeidimų kaltinime nurodomuose viešuose pirkimuose ji nenustatė, pirkimų dokumentų, sąlygų, protokolų, sutarties sudarymo pažeidimų taip pat nėra.

10.22. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. B. neteisėtus veiksmus, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, neva pagrindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija apie tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. liepos 11 d. S. B. reguliariai bendravo telefonu, tarėsi susitikti ir susitikinėjo su R. R.. Tokie duomenys, gynėjo teigimu, yra niekiniai ir absoliučiai nieko nepatvirtina.

10.23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teigimu, S. B. ir R. R. neteisėtus veiksmus bei viešųjų pirkimų principų pažeidimus patvirtina ir 2019 m. birželio 5 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. 4S-692. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, duodama paaiškinimus teisme Specialisto išvadą pateikusi VPT specialistė V. Gadliauskienė šią išvadą patvirtino, tačiau, gynėjo manymu, toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka ir prieštarauja užfiksuotai specialistės apklausai teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialistė nurodė, jog išvadą apie galimai padarytus viešųjų pirkimų principų pažeidimus pateikė išimtinai tik pagal STT užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytas aplinkybes ir jai pateiktų telefoninių pokalbių, vykusių tarp kaltinamųjų, aprašymą. Tačiau, gynėjo teigimu, specialistė, savo išvadoje vertindama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotus pokalbius, aiškiai peržengė jai suteiktos kompetencijos ribas. Todėl tokios specialisto išvados negalima laikyti pagrįsta, teisėta ir atitinkančia BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus. Be to, specialistė V. Gadliauskienė, apklausta teisme, patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu teikta išvada nėra kategoriška bei patikslino, jog R. R. veiksmus – telefoninius pokalbius su S. B. – vertino tik kaip galimus principų pažeidimus. Kaip paaiškino specialistė, jos išvada nereiškia, kad tokių veiksmų pakanka konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą, tai tik sukelia abejones dėl veiksmų atitikimo minėtiems principams. Negana to, VPT specialistė parodė, jog nevertino, kokius padarinius kitiems tiekėjams sukėlė formalus perkančiosios organizacijos atstovo ir tiekėjo bendravimo tvarkos pažeidimas. Išvada, kad „atskirai vieno tiekėjo informavimas <...> galėjo lemti šio tiekėjo sėkmę pirkimuose“, gynėjo manymu, yra tik jos spėjimas. Taigi, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuosprendį grįsdamas tokia prielaidomis ir spėjimais paremta bei įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančia specialisto išvada dėl tariamų neteisėtų veiksmų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo, ne tik pažeidė BK 20 straipsnį, bet ir in dubio pro reo principą.

10.24. Gynėjo teigimu, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, tiek aptartą specialisto išvadą dėl tariamų neteisėtų S. B. ir R. R. veiksmų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo, paneigia ir byloje esanti Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. Gintaro Švedo 2020 m. kovo 18 d. teisinė išvada dėl formalių pažeidimų, nelemiančių viešųjų pirkimų principų pažeidimų. Tačiau apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, į šią išvadą nepagrįstai neatsižvelgė. Net ir laikant byloje esančią Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. G. Švedo 2020 m. kovo 18 d. teisinę išvadą teisine nuomone, tai nereiškia, kad tokia teisine nuomone negali būti vadovaujamasi nagrinėjant baudžiamąją bylą, sprendžiant byloje kilusius specifinius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus ar priimant teismo sprendimą. Teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad byloje, sprendžiant specifinius, ne baudžiamuosius, teisinius klausimus, aiškinant specifinių teisės aktų nuostatas, yra remiamasi ir teisės ekspertų pateiktomis išvadomis (nuomonėmis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

10.25. Atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl papirkimo turi būti nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pageidaujamas valstybės tarnautojo neteisėtas veikimas ir kokiais veiksmais pasireiškė jo palankumas. To pirmosios instancijos teismas nepadarė. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad segmentinė tvora ir jos priedai neva buvo kyšis R. R. už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą ir palankumą, tačiau neatskleidžiama, kokie konkretūs R. R. veiksmai yra tariamo neteisėto veikimo, o kokie tariamo palankumo požymis. Toks pirmosios instancijos teismo negalėjimas išskirti konkrečių R. R. neteisėto veikimo ir palankumo epizodų, aiškiai paneigia bet kokį tariamą S. B. ir R. R. veiksmų neteisėtumą.

11. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

11.1. Nuteistojo teigimu, iš jam inkriminuotos veikos aprašymo neaišku, ar UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pripažinimas pirkimo laimėtoja, sutarties sudarymas bei pasirašymas UAB „V(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose taip pat laikomi veiksmais, už kuriuos tariamai buvo atsilyginta duodant kyšį. Pažymi, kad „Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimas“ viešasis pirkimas buvo atliekamas apklausos būdu. Į šį pirkimą buvo pakviesti net šeši dalyviai (UAB H(duomenys neskelbtini)“, UAB „K(duomenys neskelbtini)“, UAB „R(duomenys neskelbtini)“, UAB „V(duomenys neskelbtini)“, UAB „Ė(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „J(duomenys neskelbtini)“). Nurodo, kad viešojo pirkimo vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Taigi, pagal šią procedūrą pirkimas atliekamas taip, kad visiems apklausos dalyviams pateikiamas pasiūlymas dalyvauti pirkime ir visi pateikia pasiūlymus. Mažiausias dalyvių skaičius, kuriuos būtina apklausti – 3, o visiems dalyviams pateikus pasiūlymus – vertinama šių pasiūlymų vertė. Akivaizdu, kad kvietimas į konkursą, kuriame kviečiamas dvigubai didesnis nei minimalus dalyvių skaičius, jokių garantijų dėl sėkmės nesukuria. Teikdamas pasiūlymą nuteistasis nežinojo, kiek dar bus dalyvių ir kokias kainas jie nurodys. Vėliau jokių potencialių tiekėjų tarpusavio kontaktų ar aptarimų dėl vykusio, o taip pat ir kitų pirkimų, neužfiksuota ir nenustatyta. Taigi, apelianto nuomone, viešųjų pirkimų poveikio prasme – kvietimas į mažos vertės pirkimą, jokio prioriteto UAB „V(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, o pakvietus net šešis dalyvius, iš esmės visus šio ir aplinkinių rajonų konkurentus, ir tikintis sulaukti tokio kiekio pasiūlymų – maksimaliai užtikrino skaidrumą, bet visiškai neužtikrino jokios sėkmės ar rezultato šiame pirkime.

11.2. Pažymi, kad jis nuosekliai aiškino, jog 500 Eur V. B. davė atsilygindamas už jo, kaip melioracijos klausimų specialisto suteiktas konsultavimo paslaugas. Bylos duomenys tokio jo paaiškinimo nepaneigia. Vėliau pirkimas buvo atliktas be pastabų ar trūkumų. Taigi, net laikant, kad 500 Eur buvo kyšis, jis įtakos supaprastintam viešajam pirkimui neturėjo. Nuteistojo teigimu, kyšio davimas jam neturėtų būti inkriminuojamas dar ir dėl to, kad A. L. inkriminuotos veikos aprašyme nenurodyti jokie V. B. tariamo nusikalstamo palankumo požymiai ar veiksmai.

11.3. Nurodo, kad sprendimą pripažinti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ aptariamo pirkimo nugalėtoju priėmė viešųjų pirkimų komisija, o ne V. B.. Pastarajam neinkriminuojami jokie nusikalstami veiksmai, rodantys, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vykdomame pirkime dėl Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo, nugalėtoju pripažintas be pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo manyti, ar teigti, kad veikos aprašyme paminėtas įvykis, jog 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „V(duomenys neskelbtini)“ sudarė Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo sutartį Nr. SR-206 buvo neteisėtas ar nusikalstamas. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad veikos aprašyme paminėti įvykiai: „V. B. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose“ yra prieštaraujantys įstatymui. Jokie duomenys neįrodo, kad sutartyje numatyti darbai būtų neatlikti ar atlikti nepilnai arba nekokybiškai. Todėl V. B., vykdydamas tarnybos pareigas, privalėjo pasirašyti atliktų darbų aktus.

11.4. Taigi, apelianto manymu, nei vienas jam inkriminuotos veikos aprašyme nurodytas veikimo elementas nebuvo nusikalstamas, todėl jis negali atsakyti baudžiamąją tvarka už inkriminuotus veiksmus, todėl jo atžvilgiu turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

11.5. Apelianto teigimu, vien tai, kad V. B. konsultavimo paslaugų nebuvo oficialiai įregistravęs, nereiškia, jog ta veikla nevyko. Pažymi, kad konsultavimo paslaugos nėra materialios, jų išmatuoti fiziniais dydžiais, išskyrus nebent sugaištą laiką, nėra galimybės. Todėl priešingai, negu teigiama nuosprendyje, nėra nelogiška, kad nei apeliantas, nei V. B. negalėjo nurodyti konsultacijų įkainio. Tvirtina, kad Lietuvoje tarp vienas kitą pažįstančių sutarties šalių gana įprastas reiškinys, jog susitariama dėl paslaugos atlikimo, o atsiskaitymas, įskaitant ir jo dydžio nustatymas, paliekamas vėlesniam laikui. Taip buvo ir šiuo atveju. 500 Eur atlyginimą ar honorarą V. B. – nustatė pats apeliantas. Tokio dydžio pinigų suma nėra didelė. UAB „V(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojo ir grynus pinigus, todėl, apelianto teigimu, nieko neįprasto, kad po kelių mėnesių nuo pinigų panaudojimo jis negalėjo tiksliai pasakyti, iš kur pinigai buvo paimti.

11.6. Tvirtina, kad apygardos teismas be pagrindo nurodė, jog jo ir V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paneigia teisme jų duotus ir įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančius parodymus. Apelianto teigimu, jo parodymų nepaneigia ir slapto sekimo protokoluose užfiksuota informacija apie pinigų perdavimą V. B. darbo kabinete. Jokio pokalbio tarp A. L. ir V. B. apie atsiskaitymą už jo, kaip (duomenys neskelbtini)s tarnautojo veikimą UAB „V(duomenys neskelbtini)“ naudai, nėra užfiksuota ne tik šiame protokole, bet ir kitoje bylos medžiagoje.

11.7. Pažymi, kad apygardos teismas jam paskyrė 200 MGL dydžio baudą, kuri net 20 kartų viršija jam inkriminuoto duoto kyšio dydį. Nuteistojo A. L. manymu, tokio dydžio bauda yra aiškiai per didelė, neatitinka nei inkriminuoto nusikaltimo sunkumo, nei nuosprendyje konstatuotų padarymo aplinkybių.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. ir jo gynėjas advokatas V. Sviderskis prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jei teismas R. R. pripažintų kaltu, sumažinti jam paskirtis bausmės dydį.

12.1. Nurodo, kad R. R. pareikštas kaltinimas painus, sunkiai suprantamas, nėra aišku, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais R. R. kaltinamas ir konkrečiai kuris jo veiksmas jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

12.2. Tvirtina, kad S. B. ir R. R. buvo draugai, todėl natūralu, kad jie bendravo daug, nuolatos ir draugiškai. Net jei tai ir vertinti kaip pažeidimą, apie ką teisme kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė V. Gadliauskienė, tačiau dalyvavimas viešųjų pirkimų komisijos veikloje baudžiamųjų teisinių padarinių nesukelia.

12.3. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, apie R. R. pokalbius su trečiaisiais asmenimis, taip pat ir UAB „T(duomenys neskelbtini)“, nors pokalbių su šios įmonės atstovu V. K. buvo tikrai daug. Nurodo, kad R. R. kalbėjosi su visais interesantais labai panašiu stiliumi kaip ir su S. B.. Apeliantų manymu, vertinant R. R. pokalbių turinį, darytina išvada, kad jis nepasakė jokios bent kiek viešųjų pirkimų rezultatui įtakos turinčios informacijos. Nors teismas ir rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės V. Gadliauskienės parodymais, kad jei viešųjų pirkimų komisijos narys bendravo telefonu su tiekėju tai laikoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip neteisėti, šališki ir pažeidžiantys skaidrumo principus ir neužtikrinantys sąžiningo ūkio subjektų varžymosi, tačiau, apeliantų nuomone, tai yra tik deklaracija. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ir įvertinti atitinkamų pokalbių turinį ir jų reikšmę visame viešųjų pirkimų procese. Net ir specialistė V. Gadliauskienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pokalbiai S. B. nedavė jokios naudos, taip pat neįtakojo jo dalyvavimo konkursuose. Tvirtina, kad įmonės neretai teiraujasi visiškai paprastos ir elementarios informacijos, kuri nors ir yra vieša, tačiau ją reikia susirasti ir pasitikrinti, todėl bet kuriam interesantui paklausus ne tik informacijos apie numatytas lėšas, tačiau ir paprašant patikslinti konkrečias sąlygų nuostatas – tokia informacija visada yra suteikiama, nes taip taupomas visų laikas.

12.4. Pažymi, kad R. R. telefonu pasakė S. B. šią informaciją: kad viešajame pirkime dalyvavo dar vienas subjektas, bet, kad jo kaina buvo didesnė, kad bus klausimų dėl trūkstamų duomenų, o taip pat pasakė viešajam pirkimui skirtų lėšų sumą. Apeliantų nuomone, nei vienas atliktas veiksmas jokiu būdu ir niekaip neįtakoja viešojo pirkimo rezultato, o taip pat ir paties viešojo pirkimo eigos. Visais atvejais buvo pasakyta jau įvykusi informacija, kurios pakeisti jau nebuvo galima. Teigia, kad galimai būtų galima atitinkamą informacijos suteikimą vertinti kaip drausmės tvarkos pažeidimą, už ką būtų galima skirti drausminę nuobaudą, tačiau jokiais atvejais tai negali sukelti baudžiamosios atsakomybės. Be to, informacija, apie pirkimui skirtas lėšas, yra vieša. Taip pat pirkimų planai yra vieši. Nurodo, kad visiškai įprastas dalykas, jog pirkimų metu dalyviai pasiūlo didesnės vertės pasiūlymus, nei pirkimui buvo numatytos lėšos. Esant tokiai situacijai, perkančioji organizacija gali atmesti pasiūlymą, tačiau neprivalo.

12.5. Teigia, jog vertinant 2018 m. balandžio 19 d. pokalbio metu ištartą frazę, kad dar bus užklausimų dėl trūkstamų duomenų, o 2018 m. birželio 4 d. pokalbio metu pasakymą, kad „atitinkamame viešajame pirkime be UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą yra pateikusi UAB „T(duomenys neskelbtini)“ ir, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ ieškotų žmonių – galima vertinti kaip perteklinės informacijos atskleidimą, tačiau svarbu, kad ši informacija niekaip nepakeičia ir niekaip neįtakoja viešojo pirkimo rezultato ar pirkimo proceso. Tuo metu pasiūlymai jau buvo pateikti, pretenzijos išnagrinėtos, todėl pasakymas, kad vienas ar kitas asmuo potencialiai nugalėjo – vertintinas išimtinai tik kaip darbo drausmės pažeidimas. Apeliantų manymu, vertinant visus veiksmus, kuriuos padarė R. R. viešųjų pirkimų srityje, juos reiktų ir galima kvalifikuoti tik kaip administracinio nusižengimo, už kurį atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, padarymą, bet ne nusikalstamą veiką.

12.6. Apeliantų manymu, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai vertino ir tvoros įsigijimo aplinkybes. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad tvora R. R. buvo perduota kaip kyšis, kadangi ji buvo perduota atlygintinai. Tvorą R. R. įsigijo iš trečiojo asmens per tarpininką – UAB „P(duomenys neskelbtini)“, kuri atidėjo mokėjimą R. R.. Tiek S. B., tiek ir R. R. labai aiškiai ir išsamiai pagrindė ir paaiškino tvoros įsigijimo aplinkybes, jų parodymai iš esmės sutapo, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, apeliantų teigimu, ne nuteistieji turėjo įrodinėti savo nekaltumą, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo įrodyti, kad pastarieji yra kalti ir tokią savo išvadą tinkamai pagrįsti.

12.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas R. R. bausmę, savo sprendimo nemotyvavo. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad paskirta bausmė sudaro beveik 19 mėnesių tuo metu buvusio R. R. darbo užmokesčio į rankas. R. R. turi du vaikus (7 ir 3 metų amžiaus), kuriems būtinas išlaikymas, o jaunesniajam berniukui diagnozuota negalia, suteikta II neįgalumo grupė ir nustatyti specialieji poreikiai. R. R. nors ir turi pasistatęs namą, tačiau šis namas pastatytas iš dalies - didžiąja dalimi skolintomis lėšomis iš banko paėmus paskolą, o ir pats namas apribotas hipoteka. Šis namas yra šeimos, o taip pat ir vaikų vienintelė gyvenamoji vieta. R. R. žmona šiuo metu uždirba apie 1 400 Eur per mėnesį, todėl teismui paskyrus tokio dydžio bausmę (17 500 Eur baudą) apeliantas tokio dydžio baudos sumokėti tiesiog negali. Tvirtina, kad paskirta bauda yra neteisinga, neprotinga ir būtų mokama R. R. šeimos ir mažamečių vaikų sąskaita. Todėl net ir R. R. pripažinus kaltu – R. R. paskirtos bausmės dydis mažintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. B., R. V., R. Z., A. L., R. R., S. B. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – juos atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. Z., V. B. bei jo gynėjo advokato A. Kruopio, nuteistojo R. V. ir jo gynėjo advokato H. Oseckio apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistojo A. L., nuteistojo S. B. gynėjo advokato M. Bliuvo, nuteistojo R. R. ir jo gynėjo advokato V. Sviderskio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kai apeliaciniai skundai paduoti dėl nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą (jei reikia – ir pats tirti įrodymus), padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai).

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei skunduose nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų ir jais pagrindė nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas nuteistųjų V. B. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas iš R. V. ir R. Z.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš G. A.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš A. L.), BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, R. V. veiksmus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, R. Z. veiksmus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. L. veiksmus pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, R. R. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, S. B. veiksmus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 304-307 straipsnių reikalavimus, jame padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties buvimo nuteistųjų V. B., R. V., R. Z., G. A., A. L., R. R., S. B. veiksmuose pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

15. Iš nuteistųjų bei jų gynėjų skundų matyti, kad jų argumentai yra tarpusavyje susiję, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai, atskirai pasisakydama dėl kiekvieno apelianto individualių argumentų.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, R. V. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, R. Z. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl palankumo UAB „H(duomenys neskelbtini)“

16. Nuteistieji V. B., R. Z. bei R. V. pripažinti kaltais už tai, kad R. V., būdamas UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir R. Z., būdamas faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui, o V. B., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai, veikdamas vieninga tyčia, ne vėliau kaip 2018 m. vasario 19 d. tiesiogiai susitarė priimti ir laikotarpiu ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 22 d. keliais analogiškais tęstiniais veiksmais per kelis kartus priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išskirtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“, šiai įmonei dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir atliekant darbus, kurių užsakovas buvo (duomenys neskelbtini).

17. Nuteistieji R. Z., V. B. bei jo gynėjas adv. A. Kruopys, nuteistasis R. V. bei jo gynėjas advokatas H. Oseckis apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad apygardos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė remdamasis prieštaringais įrodymais, neįvertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai sprendė, kad V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

18. Pažymėtina, kad kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės (kai kyšis turi ekonominę vertę rinkoje) ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus jo yra siekiama ar jis yra gaunamas. Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

19. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnį kyla už siekimą tiek valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) konkretaus veikimo (neveikimo) vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo). Papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo. Tai, kam priklauso tiesiogiai ar netiesiogiai siūlomas, pažadamas, susitartas duoti ar duodamas kyšis, kieno interesais (savo, giminių, draugų) papirkėjas veikia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimą (neveikimą) jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas, susitariamas duoti arba duodamas kyšis. Jei pasiūloma, pažadama, susitariama duoti ar kyšis duodamas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikos vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

20. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog V. B. susitarė su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V. ir faktiniu bendrovės vadovu R. Z., kad pastarieji duos, o V. B. priims kyšį – jam reikalingus daiktus ir medžiagas (dūmtraukį „Tona“ ir jo dalis, 343 kg armatūros, 6,8 kubinius metrus betono mišinio, stogo dangą) statomam namui už išskirtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimų konkursuose (Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų, ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo) bei atliekant darbus, kurį V. B. ir priėmė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, aiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio skyriaus vedėju dirbo, t. y. valstybės tarnautojo pareigas ėjo, nuo 2011 m. iki 2018 m., buvo savivaldybės administracijos prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos narys, tačiau eidamas šias pareigas jis jokio kyšio iš UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. ar minėtos bendrovės akcininkės D. Z. vyro R. Z. negavo, o kaltinime nurodyti per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įsigyti daiktai su bendrovės laimėtais viešųjų pirkimų konkursais nėra susiję. Nuteistojo teigimu, jį su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ siejo tik civiliniai teisiniai santykiai – žodžiu sudaryta rangos sutartis, pagal kurią įmonė žadėjo tiekti tam tikras medžiagas ir atlikti tam tikrus darbus, už kuriuos jis su bendrove iki dabar atsiskaitinėja (t. 14, b. l. 3-5, 6-13, 27-35). Tai, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) organizuojamus viešuosius konkursus laimėjo sąžiningai, jie iš V. B. jokio palankumo nesitikėjo, su juo buvo sutarta, kad V. B. už per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įgytus daiktus ir medžiagas su bendrove atsiskaitys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino ir nuteistieji R. V. bei R. Z. (t. 14, b. l. 108-114, 114-116). Vis tik, iš nuteistųjų viso proceso metu duotų parodymų analizės matyti, kad jų pozicija dėl V. B. turėtos įtakos UAB „H(duomenys neskelbtini)“ laimint viešųjų pirkimų konkursus ir už tai pastarajam perduotas jo nurodytas statybines medžiagas bei daiktus, skirtus namo statyboms, nebuvo nuosekli. Apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu V. B. aplinkybės, kad jis kaltinime nurodytas medžiagas ir daiktus per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įsigijo sudarytos žodinės rangos sutarties pagrindu, prieš tai suderinęs atsiskaitymo su bendrove tvarką, nenurodė. Jis patvirtino, kad R. V. pinigų už nupirktas medžiagas ir daiktus nedavė. Nors pažymėjo, kad visų šių medžiagų gavimo su bendrovės viešųjų konkursų laimėjimu nesieja, tačiau pripažino, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. galimai iš jo tikėjosi bendro palankumo bendrovei (t. 8, b. l. 124-126). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. versiją, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ jam perduotas medžiagas ir daiktas įgijo jų sudarytos sutarties pagrindu, iškėlė tik 2019 m. liepos 25 d. vykusios papildomos apklausos metu, t. y. praėjus beveik metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Papildomai apklausiamas V. B. tvirtino, kad dalis atlygio statybos rangovui UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo ir jo šiai bendrovei suteiktos konsultacijos (t. 8, b. l. 130-132). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. aiškino, kad jis pirminės apklausos metu aplinkybes, susijusias su tarp jo ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ sudarytu susitarimu dėl medžiagų įsigijimo, nurodė netiksliai, nes jautė stresą, buvo susijaudinęs, apklausą atlikusi pareigūnė nurodė, kad po apklausos jis grįš į namus, todėl, norėdamas išvengti suėmimo, kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš 2018 m. lapkričio 27 d. apklausos protokolo matyti, kad nei jis, nei jo gynėjas dėl apklausos protokolo turinio, ar dėl apklausą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistės L. Gendvilaitės netinkamų veiksmų, jokių pastabų nepareiškė. Nors V. B. tvirtino, kad jam paskirtas gynėjas nepaaiškino ir nepatarė, kaip elgtis apklausos metu, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti jam paskirto gynėjo kompetencija. Taigi vien tai, kad vėliau ikiteisminio tyrimo metu V. B. pakeitus gynėją pasikeitė ir jo gynybinę pozicija, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios apklausos metu jam buvo daromas spaudimas ar neteisėta įtaka. Be to, iš aptarto apklausos protokolo turinio matyti, kad V. B. paaiškino pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes, tik iš dalies pripažindamas savo kaltę, todėl nėra pagrindo manymui, kad jis pirminės apklausos metu nurodė ne tikrovę atitinkančias, o apklausą atlikusios specialistės nurodytas aplinkybes, turėdamas pagrįstą manymą, kad, neva save apkalbant, jo atžvilgiu bus priimti palankesni procesiniai sprendimai (nebus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas).

21. Apeliantai skunduose nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai nuteistųjų kaltę grindė jų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, nes jie neturi savarankiškos įrodomosios vertės. Toks apeliacinių skundų argumentas nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste, jų neprioretizuodamas ir nesuteikdamas jiems išskirtinės įrodomosios reikšmės, o vadovaudamasis jais tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

22. Iš nuteistojo R. V. parodymų analizės matyti, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 27 d., patvirtino aplinkybę, jog, siekiant V. B. palankumo savivaldybės vykdomuose viešųjų pirkimų konkursuose, į pastarojo statybvietę buvo nuvežta apie 300 m armatūros, už kurią V. B. su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Be to, 2018 m. vasarą – galimai liepos ar rugpjūčio mėnesiais V. B. buvo nugabenti 6-7 kubai betono. Taip pat 2018 m. vasarą į V. B. statybvietę buvo nugabentas kaminas. Jis taip pat iš R. Z. sužinojo, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiųsta sąskaita faktūra už stogo dangos skardą, naudojamą V. B. namo stogui. R. V. patvirtino, kad minėti daiktai V. B. buvo perkami neatlygintinai, siekiant jo palankumo, bendrovei dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose ir tam, kad jis nekeltų jokių klausimų priduodant bendrovės atliktus darbus (t. 9, b. l. 27-29). Apklausiamas 2018 m. lapkričio 28 d. R. V. patvirtino, kad susitikimų su V. B. metu pastarasis jiems teikdavo informaciją, kurios teikti neturėjo teisės (t. 9, b. l. 32). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiškino, kad jis buvo verčiamas pasirašyti apklausos protokolus, juos pasirašė, nes norėjo išvengti suėmimo. Nors jis su apklausų protokolų turiniu nesutiko, tačiau, kaip tokį nesutikimą išreikšti, apklausose dalyvavę gynėjai R. V. nepatarė (t. 14, b. l. 108-114). Nuteistojo R. V. aiškinimą dėl jam apklausas atlikusio pareigūno daryto neteisėto poveikio paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. apklausos protokolų matyti, kad R. V. pasirašė kiekviename protokolų puslapyje, po apklausomis pažymėdamas, kad jis protokolus perskaitė, jie surašyti teisingai (t. 9, b. l. 27-29, 30-35). Nei nuteistasis R. V., nei apklausose dalyvavę gynėjai, jokių pastabų, susijusių su apklausų protokolų turiniu ar galimai neteisėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto T. Janučio veiksmų, nenurodė. Liudytojas Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos vyriausiasis specialistas T. Janutis patvirtino, kad apklausų metu R. V. atžvilgiu spaudimas nebuvo daromas, jam taip pat nebuvo grasinama procesinėmis prievartos priemonėmis. R. V. parodymus davė laisva dalia. T. Janutis nuteistajam neliepė nurodyti kokių nors konkrečių aplinkybių. Jis to padaryti negalėjo, nes tai buvo ne T. Janučio tiriama byla, todėl bylos aplinkybės jam nebuvo žinomos. Jis, apklausdamas R. V., tik padėjo kolegei L. Gendvilaitei, todėl, kad nekiltų neaiškumų, pirmiausiai jis į apklausos protokolą užrašydavo klausimą, po to – R. V. atsakymą. Jis R. V. apklausė gretindamas kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus duomenis su kratos metu paimtais buhalteriniais dokumentais. R. V. viską išdėstė aiškiai, perskaitė abu apklausos protokolus, kuriuos pasirašė (t. 14, b. l. 131-136). Abejoti tokiais liudytojo T. Janučio parodymais dėl R. V. apklausos eigos ir pastarojo laisvanoriško apsisprendimo apklausos metu paaiškinti visas su jam pareikštu įtarimu ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotais pokalbiais susijusias aplinkybes, nėra pagrindo. Be to, nei nuteistasis, nei vėliau jo interesus pagal sudarytą susitarimą gynęs advokatas skundų dėl galimai vyriausiojo specialisto T. Janučio padarytų procesinių pažeidimų R. V. apklausos metu taip pat neteikė ir minėto pareigūno veiksmų neskundė. Kaip jau minėta, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas R. V. ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiškinimais rėmėsi juos įvertinęs visų byloje esančių objektyvių faktinių duomenų visete, tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, juos sujungdamas į nuoseklią ir loginę įrodymų grandinę. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, jog visų byloje parodymus davusių asmenų paaiškinimai turi būti vertininami visų faktinių bylos duomenų kontekste, juos gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais, o ne vertinant atskiras jų dalis.

23. Nors, kaip jau minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistieji V. B. ir R. V. savo parodymus, duotus pirminių apklausų metu, kategoriškai paneigė, tiek jie, tiek nuteistasis R. Z. aiškino, kad V. B. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimų konkursuose niekaip neįtakojo, jie V. B. kyšio statybinėmis medžiagomis ir daiktais nedavė, tačiau tokį jų aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Byloje esantys Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad V. B., kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 22 d., su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V. bei bendrovės faktiniu vadovu R. Z. bendravo itin aktyviai ir intensyviai. Nors apeliantai nurodo, kad V. B. telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. V. bei R. Z. metu jiems teikė su melioracijos darbais susijusias bendro pobūdžio konsultacijas bei aptarinėjo sudarytos žodinės statybos rangos sutarties įgyvendinimo aplinkybes, tačiau nuteistųjų tiek telefoninių, tiek susitikimų metu vykusių pokalbių turinys, jų pobūdis bei aplinkybės patvirtina, kad V. B. R. Z. ir R. V. atskleidė konfidencialius, kitiems konkursų dalyviams neprieinamus duomenis, davė patarimus, kokių veiksmų turi imtis R. V. bei R. Z., jog UAB „H(duomenys neskelbtini)“ laimėtų viešųjų pirkimų konkursus bei aptarė jo nurodytų statybinių medžiagų ir daiktų įgijimo bei jam perdavimo aplinkybes, t. y. R. V. bei R. Z. susitikimų ir pokalbių metu tarėsi duoti, o V. B. ir priimti kyšį, už pastarojo neteisėtą veikimą, užtikrinant išskirtinę padėtį ir palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų konkursuose.

24. Byloje nustatyta, kad į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti dūmtraukis „Tona“ bei jo dalys, už kuriuos sumokėjo UAB „H(duomenys neskelbtini)“. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, kad su UAB „D(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl dūmtraukio įsigijimo kalbėjo būtent V. B., kuris 2018 m. vasario 14 d. 14:12 val. telefoninio pokalbio metu derino sąskaitos išrašymo detales, nurodydamas, kad jam reikės specifinės sąskaitos (t. 1, b. l. 122). 2018 m. vasario 15 d. 11:16 val. pokalbio tarp V. B. ir UAB „D(duomenys neskelbtini)“ atstovo Dž. G. metu jie susitarė, jog bus išrašyta išankstinė sąskaita (t. 1, b. l. 121). Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad, be kitų dokumentų, buvo apžiūrėta 2018 m. lapkričio 27 d. kratos metu paimta 2018 m. vasario 15 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „D(duomenys neskelbtini)“ už 496 Eur parduoda, o UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įgyja ne faktiškai sutartą įgyti prekę - dūmtraukį „Tona“ ir jo dalis, bet keramikinius vamzdžius ir fasonines dalis (t. 6, b. l. 42). Būtent tokiu būdu, priešingai, nei nurodo apeliantai, užmaskuojant V. B. statyboms reikalingo dūmtraukio bei jo dalių pirkimą, jį UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įgijo ir perdavė V. B.. Po sąskaitos, serija (duomenys neskelbtini), apmokėjimo R. V. 2018 m. vasario 22 d. 10:26 val. paskambino V. B. ir pranešė, kad viskas sutvarkyta, taip pat nurodė, jog reikėtų pasirašyti „tą sutartėlę“. Iš pokalbio turinio matyti, kad V. B. neabejotinai žinojo, apie kokios sutarties pasirašymo paspartinimą teiraujasi R. V.. V. B. informavo, kad direktorius dar nepasirašė, kai pasirašys, jis praneš. Nurodė, kad gali pasirašyti ir pirmadienį (t. 1, b. l. 122). Taigi, aptartų pokalbių analizė patvirtina, kad R. V. ir R. Z., duodami kyšį V. B., siekė pastarojo palankumo UAB „H(duomenys neskelbtini)“, o ne apmokėti už jo teiktas teisėtas paslaugas, nes sutartį, apie kurią jie kalbėjo, turėjo pasirašyti ne V. B., o kitas asmuo.

25. Apeliacinių skundų argumentą, kad V. B. dūmtraukį bei jo dalis, kaip ir kitas statybines medžiagas bei daiktus iš R. V. bei V. B. gavo ne kaip kyšį už jo neteisėtus veiksmus dėl UAB „H(duomenys neskelbtini)“ sudarytos išskirtinės padėties ir suteikto palankumo viešųjų pirkimų konkursuose, o žodinės statybos rangos sutarties pagrindu, be pirmiau aptartų objektyvių faktinių duomenų, paneigia ir liudytojos UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. M. aiškinimas, kad jai apie tokios sutarties egzistavimą ir per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ V. B. perkamas medžiagas nebuvo žinoma. J. M. nebuvo žinomos ir aplinkybės, apie kokias nors V. B. bendrovei teiktas konsultacines paslaugas. V. B. kliento Nr. 560 įmonės apskaitoje atsirado jau po ikiteisminio tyrimo pradžios ir po jos apklausos. Šis kliento numeris buvo prie 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos, kuri buvo išrašyta V. B. už prekes. Minėta sąskaita V. B. išrašyta rašytiniu įmonės savininkės D. Z. nurodymu (t. 12, b. l. 162-165). Nors apeliantai skunduose akcentuoja, kad bendrovės buhalterė apie pagal sudarytą žodinę sutartį V. B. perkamus daiktus ir statybines medžiagas nieko žinoti negalėjo, nes, jų bendru susitarimu, sąskaita turėjo ir buvo išrašyta metų pabaigoje, tačiau, kaip jau minėta, versiją apie tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ egzistuojančius sutartinius statybos rangos santykius nuteistieji iškėlė praėjus beveik metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš bylos medžiagos matyti, kad sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta viso 6 634,46 Eur sumai, už visas V. B., R. Z. bei R. V. kaltinime nurodytas statybines medžiagas, daiktus bei suteiktas jų transportavimo paslaugas (t. 12, b. l. 35). UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pateiktas detalus V. B. atsiskaitymo žiniaraštis patvirtina, kad V. B. pagal minėtą sąskaitą faktūrą su bendrove pradėjo atsiskaitinėti tik 2020 m. sausio 30 d. (t. 14, b. l. 129), po to, kai 2019 m. spalio 29 d. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. L. ikiteisminio tyrimo eigoje raštu kreipėsi į V. B. dėl pradelstos apmokėti PVM sąskaitos faktūros (t. 13, b. l. 196). Šie dokumentai, vertinant jų atsiradimo aplinkybes su kitais bylos duomenimis, priešingai, nei nurodo apeliantai, kelia pagrįstas abejones ir yra nepakankami pagrįsti, jog tarp V. B. ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta reali žodinė statybos rangos sutartis. Nuteistieji nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė jokių kitų, objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtos sutarties realų egzistavimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. V. aiškino, kad vieno susitikimo su V. B. metu pastarasis pradėjo kalbėti, kad statosi namą, pasakojo, jog reikia šįmet užbaigti, reikės medžiagų, tačiau turi sunkumų su finansais. Jis klausė, ar būtų galima per įmonę nupirkti medžiagas žodinio susitarimo pagrindu. Kadangi R. V. neseniai buvo statęs namą, žinojo, kiek tai kelia rūpesčių, todėl sutiko jam padėti. Nebuvo sudarytas V. B. reikalingų statybinių medžiagų ir daiktų sąrašas. Metų pradžioje buvo nupirktos vienos medžiagos, o paskui - kitos. V. B. paskambindavo ir pasakydavo, kokių medžiagų reikės (t. 14, b. l. 108-114). Akivaizdu, jog šalys, sudarydamos sutartį, nepriklausomai nuo jos formos, paprastai aptaria esmines susitarimo sąlygas: kokios ir kada prekės bus perkamos, kaip ir kada perduodamos, kaip, kada ir kokiu būdu už jas bus atsiskaitoma. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vykdė V. B. namo statybą, todėl už V. B. nurodytas statybines medžiagas ir daiktus sumokėjo bei minėtus daiktus jam perdavė statybos rangos sutarties vykdymo procese. Taigi, visi aptarti duomenys vienas kitą papildo ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad statybinės medžiagos buvo perduotos ne teisėtai šalių sudarytos sutarties pagrindu, o kaip kyšis už V. B. palankumą viešųjų pirkimų procese.

26. Nepagrįstas skundo argumentas, kad R. Z. nebuvo UAB „H(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas. Nuteistasis R. Z. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog apie UAB „H(duomenys neskelbtini)“ V. B. naudai įgytas statybines medžiagas ir daiktus nieko nežinojo. Nuteistasis R. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis bendroves veikla domėjosi atstovaudamas sutuoktinės UAB „H(duomenys neskelbtini)“ akcininkės R. Z. interesus, tačiau bendrovei nevadovavo, jos veiklos nekontroliavo ir nei R. V., nei kam nors kitam jokių nurodymų, susijusių su bendrovės veikla, nedavė. Toks nuteistojo R. Z. aiškinimas vertintinas kaip neįtikinantis, nes jį paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys, iš kurių matyti, kad būtent R. Z. buvo faktinis UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir priėmė visus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius sprendimus. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. V. aiškino, kad jam einant UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas bendrovei jokio faktinio vadovo nereikėjo, visus sprendimus priimdavo jis pats, kurių nei bendrovės akcininkė D. Z., nei jos sutuoktinis R. Z. neįtakojo, tačiau patvirtino, kad būdavo atvejų, kai su pastaruoju pasitardavo gamybiniais klausimais (t. 14, b. l. 108-114). Atkreiptinas dėmesys, jog visiškai kitokią poziciją nuteistasis R. V. išdėstė ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas 2018 m. lapkričio 28 d. nuteistasis R. V. aiškino, kad jis ėjo įmonės direktoriaus pareigas, tačiau faktinis bendrovės vadovas buvo R. Z.. Jis priimdavo svarbiausius su UAB „H(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusius sprendimus bei duodavo nurodymus R. V., sprendė, kokiuose viešųjų pirkimų konkursuose bendrovei dalyvauti (t. 9, b. l. 30-35). Nors vėlesnių apklausų metu R. V. tokių savo parodymų nepatvirtino, aiškino, kad sąvoką „faktinis vadovas“ nurodė jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas T. Janutis, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas tokius R. V. parodymus paneigė. Kaip jau minėta, liudytojas T. Janutis aiškino, kad jam bylos aplinkybės nebuvo žinomos, nes jis, vykdydamas apklausą, tik padėjo kolegei L. Gendvilaitei. Nors liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti, kaip apklausos protokole atsirado frazė „faktinis vadovas“, tačiau aiškino, kad iš bylos medžiagoje esančių duomenų galėjo matytis R. V., kaip vadovaujančio bendrovei asmens, silpnesnė pozicija. Taip pat R. V. užduodami klausimai galėjo kilti ir iš jam pareikšto įtarimo, tačiau patvirtino, kad R. V. visas su pareikštas įtarimais susijusias aplinkybes nurodė laisva valia, atsakydamas į jam užduodamus klausimus (t. 14, b. l. 131-136). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apklausą vykdęs liudytojas T. Janutis kokiu nors būdu įtakojo R. V. duodamų parodymų turinį. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2019 m. spalio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr.S6-10-20 užfiksuotų R. V. ir R. Z. telefoninių pokalbių analizės matyti, kad visus su įmonės veikla susijusius klausimus R. V. aptardavo su R. Z., klausdavo pastarojo nuomonės, o R. Z. jam duodavo nurodymus: „duok paskaičiavimus“, „nenumažinkit, kaip ten bus, ten bus gerai“, „žiūrėk, dabar išsprendi tuos pjovikus“, „sužinok, kur vešime“, „surask laiko <...> pasiimk jo telefoną, jis nori, kad iškastumėt tvenkinį“, „paimk Mindaugą, sėdat abudu <...> pasižiūri, o paskui <...> aš pasireguliuosiu viską“, „daryk daryk, tai aišku daryk“, „paskambink. <...> pamatė, kad mūsų technika dirba <...> užsikišę ten, pašnekėk su juo pačiu <...>“, „nuo 5 ryto iki kokių 10-11 padirbkit ir nustokit, žiūrėkit pagal darbo sąlygas“, „tai davai, sustabdom.<...>, galėtum kokius 2-3 man suorganizuot, rytoj galėtumėt tvorą statyt čia kieme“, „kol kas nieko nedaryk“ (t. 2, b. l. 100-120). Taigi, iš R. Z. ir R. V. pokalbių analizės matyti, kad klausimais, susijusiais su darbų atlikimu, jų apimtimi, darbo grafiku, techninėmis priemonėmis, R. V. kreipdavosi į R. Z., kuris nurodydavo, kaip elgtis R. V. ir kokius pavedimus duoti kitiems darbuotojams. Tai, kad, jo įsitikinimu, iš tiesų faktinis bendrovės vadovas buvo R. Z., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja bendrovėje buhaltere dirbusi J. M., kuri nurodė, kad matydavo, kaip R. V. eidavo tartis su R. Z.. Taip pat, kai ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje, būtent R. Z. ją pakvietė į darbo pokalbį ir priėmė į darbą (t. 12, b. l. 162-165). V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 27 d., aiškino, jog R. Z., kuris, jo manymu, ir buvo faktinis bendrovės savininkas, ne kartą domėjosi UAB „H(duomenys neskelbtini)“ reikalais (t. 8, b. l. 124-126), ką patvirtina ir byloje užfiksuoti V. B. ir R. Z. pokalbiai. Taigi, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R. Z. sprendė klausimus, susijusius su bendrovės veikla, bei buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis buvo faktinis UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikęs per bendrovės direktoriaus pareigas ėjusį R. V..

27. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. ir R. Z. nusikalto bendrais veiksmais. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nors iš byloje užfiksuotų nuteistųjų tarpusavio pokalbių analizės matyti, kad dažniausiai statybinių medžiagų ir daiktų įgijimo bei perdavimo klausimus su V. B. derino nuteistasis R. V., jie taip pat aptardavo veiksmus, kurių R. V. ir R. Z. turėjo imtis, siekdami, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ laimėtų viešųjų pirkimų konkursus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. V. paaiškino, jog tai būtent R. Z. kontroliavo UAB „H(duomenys neskelbtini)“ lėšas, jų panaudojimą bendrovės veikloje, todėl ir priėmė sprendimus, už kokią kainą statybinės medžiagos bus nupirktos ir daiktai bus perduodami V. B.. Tuo atveju, kai R. Z. nedalyvaudavo susitikimuose su V. B., vėliau R. V. jam perduodavo visą informaciją (t. 9, b. l. 30-35). Taigi, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad R. V. savarankiškai sprendimų, susijusių tiek su bendrovės dalyvavimu viešuosiuose konkursuose, tiek su jos finansų valdymu, prieš tai jų nesuderinęs su R. Z., nepriėmė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad objektyviais bylos faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad R. V. ir R. Z., objektyviuosius papirkimo požymius realizavo veikdami bendrai – R. V., būdamas UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o R. Z. bendrovei faktiškai vadovaudamas, turėdami bendrą tikslą, jog UAB „H(duomenys neskelbtini)“ laimėtų pelningus viešųjų pirkimų (Hidrotechninių statinių melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo ir ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo) konkursus, susitarė su V. B., kad jie duos, o V. B. priims kyšį ir keliomis dalimis jam tokį kyšį davė.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono administracija Hidrotechninių statinių melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo konkursą pradėjo 2018 m. kovo 8 d. Šiame konkurse paraiškas dalyvauti pateikė keturi tiekėjai: UAB „V(duomenys neskelbtini)“, UAB „K(duomenys neskelbtini)“, UAB „Kd(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“. Svarbu pažymėti, jog konkurso laimėtoju buvo paskelbta UAB „H(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlymo kaina buvo didžiausia – 13 396,60 Eur.

29. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. 2018 m. balandžio 30 d. susitarė su R. V., veikiančiu bendrai su R. Z., kad jie duos, o V. B. paims viso 343 kg armatūros, už pastarojo apie organizuojamą viešąjį pirkimą teikiamą informaciją, tokiu būdu sudarant išskirtines sąlygas bendrovei laimėti 2018 m. kovo 8 d. pradėtą konkursą. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-151 patvirtina, kad 2018 m. balandžio 4 d. telefoninio pokalbio metu buvo užfiksuota, jog V. B. ir R. V. kalbėjosi apie kitų įmonių galimą fiktyvų dalyvavimą Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo konkurse. Iš pokalbio turinio galima spręsti, jog V. B. nurodė, kad R. V. susitartų su kitomis, konkurse pakviestomis dalyvauti įmonėmis, jog jos nepateiktų patikslintų pasiūlymų. V. B. nurodė, kad sužiūrės, kokius dokumentus pateiks bei pasakys R. V. (t. 1, b. l. 131). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V., perklausęs 2018 m. balandžio 4 d. 09:51 pokalbį Nr. (1100) 180226_STT06, paaiškino, kad jis su V. B. kalbėjosi apie Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo konkursą bei Jurbarko ir Jonavos įmones, vykdančias melioracijos darbus, kad jos neteiktų pasiūlymų šiame pirkime, dėl ko vienintelė pateikusi pasiūlymą taptų UAB „H(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 30-35). 2018 m. balandžio 17 d. V. B. darbo kabinete R. V. su V. B. kalbėjosi apie konkurso dalyvius: „kaip sakėm, tie visi susilaiko“ (t. 1, b. l. 132). 2018 m. balandžio 19 d. 10:08 val. pirkimo vokų atplėšimo dieną užfiksuotas V. B. ir R. Z. telefoninis pokalbis, kurio metu R. Z. paklausė V. B. ar viskas gerai, V. B. patikino, jog viskas gerai. R. Z. paprašė, kad, kai V. B. žinos, praneštų ir nurodė, kad yra skolingas „buteliuką“ (t. 1, b. l. 132). 2018 m. balandžio 19 d. 11:47-11:49 val. V. B. su R. V. kalbėjosi apie tai, už kiek laiko gali atsirasti sutartis, kiek laiko bus duodama dokumentų pateikimui, V. B. nurodė, kad jis apie tolesnę viešojo pirkimo procedūros eigą praneš R. V. (t. 1, b. l. 132-133). Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. užfiksuotame garso įraše V. B. darbo kabinete, jis kalbasi su V. B. apie Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo konkursą. Pokalbio metu V. B. kalbėjo, kad vertins pateiktus pasiūlymus, tai užtruks porą savaičių iki sutarties pasirašymo. Pokalbio metu R. V. pasakė, jog jam reikia žinoti, ko (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija prašys tiekėjų pateikti papildomai tam, kad jis galėtų perkalbėti su kitais tiekėjais. Praėjus šiek tiek laiko po pokalbio, susitikimo su V. B. metu, pastarasis informavo R. V., kad savivaldybė prašys kitų tiekėjų: UAB „Kd(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „K(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jis apie tai informavo R. Z.. Gavęs šią informaciją, R. V. bendravo su UAB „Kd(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. I. ir UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. S. bei sutarė, kad jų bendrovės nepateiks pasiūlymo galiojimo užtikrinimų, kurių minėtos bendrovės ir nepateikė (t. 9, b. l. 30-35). Nors R. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė, jog tarėsi su kitų bendrovių atstovais, kad jie nepateiktų papildomų savivaldybės prašomų dokumentų, tokį jo aiškinimą paneigia liudytojo UAB „Kd(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. I. parodymai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas V. I. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė su įvykiu susijusias aplinkybes, jog, nors jų bendrovė, dalyvaudama Hidrotechninių statinių melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo konkurse, pagal savivaldybės nurodymą, turėjo pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tačiau to nepadarė, nes tuo metu laimėjo kitą pirkimą. Vis tik buvo toks atvejis, kai UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. atvyko pas jį su kitu bendrovės darbuotoju ir domėjosi, kokiuose konkursuose dalyvauja UAB „Kd(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad būtų galima daryti taip, kad vienuose konkursuose pasiūlymų neteiktų jie, o kituose UAB „H(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 88-90). Iš bylos medžiagos matyti, kad Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų sutartis Nr. SR-288 tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „H(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2018 m. gegužės 14 d. Iš 2019 m. birželio 20 d. Viešųjų pirkimų specialisto išvados Nr. 4S-748 matyti, kad V. B. veiksmai, R. V. ir R. Z. atskleidžiant su viešųjų pirkimų konkursu susijusią informaciją, neužtikrino sąžiningo ūkio subjektų varžymosi bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą racionalaus lėšų panaudojimo principą, todėl pripažintini neteisėtais (t. 4, b. l. 169-174). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė A. Šatūnienė patvirtino teiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ laimėjimą nulėmė būtent ta aplinkybė, kad paraiškas dalyvauti konkurse pateikę dalyviai, vėliau nepateikė reikalingų papildomų dokumentų (t. 13, b. l. 35-43). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad V. B. R. V. ir R. Z. teikė konfidencialią informaciją apie savivaldybės organizuojamą viešąjį pirkimą, jame dalyvaujančius tiekėjus, svarstė ir derino veiksmus, kaip iš konkurso eliminuoti kitus dalyvius, kad jie neteiktų reikiamų dokumentų (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo bei dokumentų, susijusių su kvalifikaciniais reikalavimais), taip pat skatino juos susitarti su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, siekdamas palengvinti UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pirkimo laimėjimą. Būtent tokie neteisėti V. B. veiksmai, R. V. ir R. Z. atskleidžiant su viešųjų pirkimų konkursu susijusią informaciją, ir turėjo įtakos bendrovės laimėjimui konkurse.

30. Iš bylos medžiagos matyti, jog susitikimų ir pokalbių metu nuteistiesiems aptariant Hidrotechninių statinių melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų pirkimo konkurso eigą, tuo pat metu buvo derinamos ir armatūros, reikalingos V. B., pirkimo detalės (jos kiekiai, išmatavimai). 2018 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 14:23 val. iki 14:31 val.,V. B. darbo kabinete R. V. pasirašant sutartį dėl konkursinių darbų atlikimo, taip pat buvo derinamos armatūros V. B. atvežimo detalės (t. 1, b. l. 134). Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2018 m. lapkričio 27 d. kratos metu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai, tarp jų ir geltonos spalvos lapelis, ant kurio yra rankraštiniai įrašai, atitinkantys kriminalinės žvalgybos 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpiu nuo 14:23 val. iki 14:31 val. užfiksuotą V. B. ir R. V. pokalbį, kurio metu V. B. nurodė: „<...> man reikia 45 štangas, tai bus 240 čia kablelis trys <...> kilogramų, dvylikos ir 54 kilogramai šešių. Tai gali būti ir po tris, jei patogiau“ (t. 5, b. l. 156-157, 158). Susipažinęs su 2018 m. balandžio 30 d. užfiksuotu garso įrašu V. B. darbo kabinete, R. V. paaiškino, kad būtent šio pokalbio metu V. B. jam nurodė, kiek ir kokių išmatavimų armatūros jam reikės (t. 9, b. l. 34). Taigi, minėto susitikimo metu R. V., savo veiksmus iš anksto suderinęs su R. Z., susitarė su V. B., kad jam per UAB „H(duomenys neskelbtini)“ nupirks pastarajam reikiamą armatūros kiekį – duos kyšį. Iš 2018 m. gegužės 4 d. 11:27 val. telefoninio pokalbio, vykusio tarp V. B. ir R. V., matyti, kad V. B., patikslindamas reikalingos armatūros kiekį, nurodė, kad R. V. gali užmesti „biški“, nieko tokio, jei bus daugiau, nes reikės ateityje (t. 1, b. l. 134). Taigi, minėto pokalbio metu V. B. su R. V. aptarė, kad nuo pradinio jų susitarimo V. B. nurodytas armatūros kiekis gali būti didesnis. Iš byloje esančios 2018 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „S(duomenys neskelbtini)“ įgijo 80 kg armatūros 6 mm storio už 53,60 Eur ir 263 kg armatūros 12 mm storio už 160,43 Eur, viso už 258,98 Eur. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad R. V., susitaręs ir veikdamas bendrai su faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Z., 2018 m. balandžio 30 d. V. B. kabinete susitarė, kad jie duos, o V. B. paims kyšį (viso 343 kg armatūros), kuris buvo perduotas V. B. už pastarojo neteisėtą veikimą, R. V. ir R. Z. atskleidžiant duomenis, nulėmusius UAB „H(duomenys neskelbtini)“ Hidrotechninių statinių, melioracijos ir kitų kaimo infrastruktūros objektų remonto darbų“ pirkimo konkurso laimėjimą.

31. Byloje nustatyta, kad tęsdami savo nusikalstamus veiksmus R. V. su R. Z., gaudami iš V. B. konfidencialią su ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo viešuoju konkursu susijusią informaciją, siekė jo pelningo laimėjimo ir už tai, per du kartus: 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d.V. B. davė, o jis priėmė viso 639,56 Eur vertės kyšį – 6,8 kubinius metrus betono mišinio, nupirkto iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ V. B. 6,8 kubinius metrus betono mišinio nupirko žodinės statybos rangos sutarties pagrindu, jie į V. B. dėl konfidencialios informacijos, susijusios su viešojo pirkimo konkursu, nesikreipė ir tokios informacijos iš pastarojo negavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono administracija pradėjo ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo konkursą, kuriame paraišką dalyvauti pateikė vienintelė UAB „H(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. birželio 20 d. Viešųjų pirkimų specialisto išvada Nr. 4S-748 patvirtina, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyti darbų įkainiai buvo ženkliai didesni, nei UAB „Sistela“ duomenimis, to laiko rinkos kainos (t. 4, b. l. 168-174). Specialistė A. Šatūnienė pateikė rašytinius paaiškinimus, kad įvertinus 2020 m. spalio 29 d. UAB „Sistela“ pateiktus papildomus duomenis, matyti, jog nors tiekėjo pasiūlyme darbų įkainis 1 („Mechanizuotas griovių šlaitų šienavimas įranga ant traktorių iki 59 KW (80 AJ) galingumo“ neviršija pasiūlymo pateikimo metu galiojančių statinio statybos skaičiuojamųjų ir sąmatų skaičiavimo programos UAB „Sistela“ duomenimis nurodyto darbų įkainio, tačiau pasiūlymo darbų įkainis 2 („Griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimas rankiniu būdu, panaudojant mechanizacijos priemones) net ~46% viršija pasiūlymo pateikimo metu galiojančių statinio statybos skaičiuojamųjų ir sąmatų skaičiavimo programos UAB „Sistela“ duomenų pagal darbų kodą nurodytą darbų įkainį. Būtent šių darbų ir buvo atlikta daugiausia. Taigi, pasiūlymą teikianti bendrovė, siekdama laimėti viešąjį pirkimą, numanydama, kokių darbų bus atliekama daugiausiai, gali siūlyti tokių darbų didesnius įkainius nei įprastai, o tų darbų, kurių mažiau įsigyjama - mažesnius įkainius (t. 13, b. l. 145-147). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ darbų įkainių pasiūlymą suformavo vadovaudamasi būtent iš nuteistojo V. B. gautos informacijos pagrindu, kas ir nulėmė bendrovės konkurso laimėjimą. Nuteistųjų atžvilgiu taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti intensyvūs nuteistųjų pokalbiai bei susitikimai, kurių metu V. B., R. V. ir R. Z. derino UAB „H(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo viešuoju konkurse aplinkybes, aptardami konkurso darbų apimtį, darbų kainą bei galimybes šį konkursą laimėti. Iš 2019 m. spalio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-19 matyti, kad 2018 m. gegužės 21 d. 14:48-10:58 pokalbio V. B. kabinete metu R. Z. ir V. B. aptarė viešųjų konkursų, susijusių su šienavimu ir darbu su grioviais, paskelbimo aplinkybes: R. Z. paklausė, ar konkursai nepajudėjo, kokie dar yra likę. V. B. nurodė, jog dar likęs šienavimas ((duomenys neskelbtini)s ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbai) ir grioviai (duomenys neskelbtini). V. B. nurodė, jog dabar ruoš ir paleis šienavimo darbų konkursą, patvirtino darbų kainą - trisdešimt ir nurodė, kad bus atliekami tik šienavimo darbai. Iš nuteistųjų pokalbio analizės matyti, kad jie taip pat aptarė klausimą, jog konkursų laimėtojus reikia derinti su UAB „V(duomenys neskelbtini)“: „dar biški reikia tam V(duomenys neskelbtini), kaip šnekėjom“. R. Z. nurodė, jog duosim (t. 1, b. l. 139-140). Taigi, iš minėto pokalbio analizės matyti, kad susitikimo metu V. B. informavo R. Z. dėl konkurso darbų apimties ir galimos didžiausios darbų atlikimo pasiūlymo kainos. 2018 m. birželio 1 d. V. B. kabinete vykusio pokalbio tarp V. B., R. Z. ir R. V. metu buvo kalbama apie galimybę UAB „H(duomenys neskelbtini)“ laimėti konkursus, aptariant ir tai, kas turi galimybę laimėti konkursą (duomenys neskelbtini). V. B. nurodė, kad numatoma, jog UAB „K(duomenys neskelbtini)“ laimės konkursą, tuomet aptariama, kad tokiu atveju „K(duomenys neskelbtini)“ nelįstų prie griovių (t. 1, b. l. 141). R. V., ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su 2018 m. birželio 1 d. užfiksuotu vaizdo įrašu V. B. darbo kabinete, paaiškino, kad šiame vaizdo įraše jis kalbasi su V. B. ir R. Z. apie būsimą viešąjį konkursą (duomenys neskelbtini) - užtvankos išvalymo darbus bei apie melioracijos griovių šienavimą. V. B. pasakė, kad direktorius jį informavo, jog konkursą (duomenys neskelbtini) dėl užtvankos išvalymo darbų turi laimėti UAB „K(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu V. B. užsiminė, kad UAB „K(duomenys neskelbtini)“ domisi ir melioracijos griovių šienavimo darbais. Jam anksčiau R. Z. buvo sakęs, kad iš V. B. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija planuoja skelbti du viešuosius pirkimus, t. y., vieną kaip ir minėjo dėl (duomenys neskelbtini) užtvankos išvalymo darbų ir dėl melioracijos priežiūros darbų, finansuojamų iš Europos sąjungos lėšų. Pokalbio metu buvo diskutuojama, kad jų bendrovei neapsimoka dalyvauti (duomenys neskelbtini) išvalymo darbuose, tačiau reikėtų susitikti su UAB „K(duomenys neskelbtini)“ vadovais ir aptarti, kad minėta bendrovė nedalyvautų konkurse dėl melioracijos priežiūros darbų (t. 9, b. l. 30-35). Iš 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. 11:11–11:20 val. vykusio susitikimo metu R. V. su V. B. kalbėjosi apie viešąjį konkursą dėl (duomenys neskelbtini)s ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo. Nors V. B. pasakė, jog dar vyksta konkurse dalyvaujančių bendrovių vertinimas, tačiau iš tolesnio pokalbio matyti, jog tiek V. B., tiek R. V. žinojo, kad konkurso laimės UAB „H(duomenys neskelbtini)“. R. V. klausė, kada reikės atlikti su laimėtu konkursu susijusius darbus – pradėti šienavimą. V. B. nurodė, kad gerai būtų pradėti liepą. Tuomet R. V. pasiteiravo dėl kito viešojo konkurso: „ar dėl (duomenys neskelbtini) dar nieko“. V. B. patikrino duomenis savo kompiuteryje ir atsakė, kad – trys (galimai trys dalyviai). Tuo metu R. V. priėjo prie kompiuterio ir pats peržiūrėjo. Vėliau V. B. klausė R. V., ar kaminas dar stovi. R. V. sakė, kad važiuos pažiūrėti. V. B. nurodė, jog reikėtų pakrauti ir susidėti vagonėlyje (t. 1, b. l. 123-124). Susipažinęs su 2018 m. birželio 8 d. užfiksuotu vaizdo įrašu V. B. darbo kabinete, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. paaiškino, kad šiame vaizdo įraše jis V. B. klausė, ar jau yra aiškūs tiekėjai dėl melioracijos griovių valymo darbų, nes kiek pamena, tą dieną buvo paskutinis terminas iki kada galima teikti pasiūlymus. V. B. informavo, kad yra vertinamas jų įmonės pasiūlymas ir kaip buvo anksčiau kalbėję jų įmonė vienintelė pateikė pasiūlymą. Kiek pamena, anksčiau buvo kalbėję, kad konkurse dėl melioracijos griovių priežiūros darbų – šienavimo, nebus norinčių dalyvauti kitų įmonių. Po to kalbėjo su V. B. apie šienavimo darbus, nes kaip ir buvo aišku, kad jų įmonė laimės šį konkursą. Taip pat pokalbio metu paklausė kaip dėl (duomenys neskelbtini), t. y., dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės per CVPis sistemą paskelbto konkurso dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje ir melioracijos priežiūros darbų. V. B., prisijungęs prie CVPis sistemos, jį informavo, kad „trys“. Jis priėjo prie V. B. kompiuterio ekrano ir matė, kokios įmonės sistemoje atidarė (duomenys neskelbtini) savivaldybės paskelbto konkurso duomenis. Jis po susitikimo šia informacija pasidalino su R. Z.. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad V. B. savo neteisėtais veiksmais siekė, kad viešojo pirkimo konkursą laimėtų UAB „H(duomenys neskelbtini)“, R. V. ir R. Z. atskleisdamas konfidencialaus pobūdžio informaciją, kad bus atliekami tik šienavimo darbai, nors sutarties projekto priede nurodyti griovių valymo, krūmų pašalinimo, šlaitų tvirtinimo, pralaidų remonto ir kiti darbai, taip pat tai, kad daugiau paraiškų nėra pateikta, kas nulėmė UAB „H(duomenys neskelbtini)“ didesnių, nei vidutinė rinkos kaina, įkainių pasiūlymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe dėl ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų viešojo pirkimo pasirašė 2018 m. birželio 25 d. Po sutarties pasirašymo R. V., bendru susitarimu su R. Z., su V. B. bendravo klausimais, susijusiais su betono V. B. įgijimu ir jo pristatymu: sprendė kada, per kelis kartus, kiek ir kokiu transportu betono bus pristatoma į statybvietę V. B.. Iš 2018 m. liepos 20 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ įgijo 4 kubus skysto betono mišinio už 435,60 Eur. Taip pat iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad buvo užmokėta ne tik už betono mišinį, bet ir už UAB „A(duomenys neskelbtini)“ specialų transportą, kuriuo buvo atgabentas betonas. 2018 m. liepos 20 d. 08:55-10:45 (CD-5-046-18) apžiūros metu nustatyta: 08:56 statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), dirba du nenustatyti asmenys, taip pat prie statybvietės užfiksuotos transporto priemonės, tai yra savaeigis traktorius – krautuvas „CAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimis „Scania P114 GB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „A(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), skirtas vežti betonui (t. 2, b. l. 61-62). Iš 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyta 2.8 kubai skysto betono mišinio už 203,96 Eur. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. paaiškino, kad betonas neatlygintinai buvo nugabentas į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 24 d. 10:21-10:25 (CD-5-057-18) apžiūros metu užfiksuota, jog V. B. statomo namo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovi automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. B., Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „H(duomenys neskelbtini)“, VW Caddy (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „T(duomenys neskelbtini)“ (su R. Z. siejama įmonė). Taip pat užfiksuota, jog prie minėtame sklype esančio namo dirba 5 nenustatyti asmenys, kurie iš prie namo supiltos galimai betono mišinio krūvos, perneša betoną prie įrenginėjamos betoninės aikštelės (t. 2, b. l. 64).

32. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad nėra aišku, už kokius V. B. veiksmus jam galėjo būti duodamas kyšis jau po UAB „H(duomenys neskelbtini)“ konkurso laimėjimo, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kvalifikuojant veiką pagal BK 225 straipsnį, nėra svarbu, kokiu konkrečiai momentu valstybės tarnautojui perduodamas kyšis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-788/2017), svarbu nustatyti, kad kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, kad už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

33. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad R. V., susitaręs ir veikdamas bendrai su faktiniu UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Z., 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. V. B. davė, o jis priėmė viso 639,56 Eur bendros vertės kyšį – 6,8 kubinius metrus betono mišinio, nupirkto iš UAB „A(duomenys neskelbtini), už V. B. teiktą informaciją, nurodant, kad bus atliekami tik šienavimo darbai, jog pirkime nėra kitų dalyvių, dėl ko UAB „H(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudama ES lėšomis įvykdytų melioracijos objektų priežiūros darbų pirkimo konkurse, pasiūlė didesnius, nei vidutinės rinkos kainos perkamų šienavimo darbų, įkainius ir minėtą viešojo pirkimo konkursą laimėjo.

34. Iš 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „H(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ įgijo stogo dangą už 5 239,92 Eur, kuri buvo perduota V. B.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. paaiškino, kad jį apie šį pirkimą informavo R. Z., tačiau su V. B. apie pastarojo naudai įgyjamą stogo dangą vėliau bendravo ir jis pats. V. B. pats išsirinko stogo dangą iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė jų bendrovės rekvizitus sąskaitos išrašymui. R. V. vieno pokalbio metu pasakė V. B., kad sąskaitoje nenurodytų konkrečiai stogo dangos, o ją įvardintų, kaip spec. plieno gaminį, kad vėliau bendrovei nekiltų sunkumų gaminį nurašant (t. 9, b. l. 34). Iš 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, jog būtent taip ir buvo padaryta, tokiu būdu užmaskuojant UAB „H(duomenys neskelbtini)“ stogo dangos V. B. statomam namui pirkimą iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad R. V. prašė stogo dangą sąskaitoje faktūroje įvardinti kaip specialų plieno gaminį, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir V. B. bei nurodė, kad jis už gautą stogo dangą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo (t. 8, b. l. 127-129). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji V. B. ir R. V. aiškino, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog įgyjamas spec. gaminys, nes stogo danga iš tiesų buvo padalinta pagal individulius V. B. stogo išmatavimus, tačiau toks nuteistųjų aiškinimas, esant pirmiau aptartiems bylos faktiniams duomenims, vertintinas kaip neįtikinantis. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad R. V. ir R. Z. ne vėliau kaip 2018 m. spalio 22 d. susitarė, jog duos, o V. B. priims 5 239,2 Eur vertės kyšio dalį – stogo dangą, pastarąją transportuojant į V. B. statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, už V. B. palankumą UAB H(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų konkursuose ir atliekant darbus.

35. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nei vienas iš 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos narių, apklausiami pirmosios instancijos teisme, nepatvirtino apie jiems V. B. darytą įtaką, sprendžiant dėl konkurso laimėtojo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. būtų bandęs tiesiogiai paveikti Komisijos narius, jiems nurodydamas balsuoti už UAB „H(duomenys neskelbtini)“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. B. patvirtino, kad jis, eidamas savivaldybės administracijos prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, buvo pasirašęs nešališkumo bei konfidencialumo deklaracijas (t. 14, b. l. 4-5). Taigi jis, vykdydamas savo pareigas, privalėjo vadovautis skaidrumo ir nešališkumo principais, siekdamas išvengti bet kokių abejonių dėl jo galimo suinteresuotumo viešųjų pirkimų konkursų baigtimi, o nuo dalyvavimo konkurso procedūroje, kurioje, anot V. B., dalyvavo bendrovė, su kuria jį siejo turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, nusišalinti. Vis tik, iš bylos duomenų matyti, kad V. B. stengėsi nesukelti jokio įtarimo apie jo suinteresuotumą konkurso baigtimi. Iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų telefoninių ir susitikimų metu pokalbių analizės matyti, kad V. B., R. V. ir R. Z. iš tiesų veikė slaptai, stengdamiesi, jog tai, kad V. B. teikia informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus, nepaaiškėtų ir nekiltų įtarimo dėl V. B. proteguojamos bendrovės. 2018 m. birželio 13 d. pokalbio metu V. B. kabinete, jis išreiškė nepasitenkinimą R. V. dėl nurodytos viešųjų pirkimų darbų atlikimo sumos, kuri, V. B. manymu, galėjo sukelti įtarimą dėl to, kad jis nutekina informaciją: „iš kur žino, kad tiek suma, bus klausimų iš karto, komisija kibo jau ir praeitus kartus“ (t. 1, b. l. 144). Tai, kad V. B., R. V. ir R. Z. veikė neteisėtai, imdamiesi visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti jų veiksmų išaiškinimo patvirtina ir tai, kad tiek telefoninių pokalbių, tiek susitikimų metu, jie kalbėdavo aptakiai, užmaskuotai, įtardami, kad jų pokalbių gali būti pasiklausoma: 2018 m. birželio 1 d. susitikimo metu R. Z. nurodė V. B., jog jis pasidėtų mobiliojo ryšio telefoną į rašomojo stalo stalčių (t. 1, b. l. 141). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. Z. aiškino, kad tokį nurodymą V. B. davė rūpindamasis, jog pastarasis savo telefono nepamestų, nes taip praeityje jau buvo nutikę. Teisėjų kolegija tokį R. Z. aiškinimą atmeta, kaip stokojantį logikos. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog tiek jis, tiek R. Z. bei R. V. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ėmėsi visų įmanomų atsargumo priemonių tam, jog nebūtų išaiškinti jų daromi nusikalstami veiksmai.

36. Aptartų faktinių bylos duomenų visuma patvirtina, kad nuteistieji R. V., R. Z., V. B. suvokė, jog R. V. ir R. Z. veikiant bendrai jie su V. B. susitaria, kad jie už V. B. neteisėtus veiksmus, teikiant konfidencialią su viešųjų pirkimų konkursais susijusią informaciją, duos, o V. B. priims viso 6 634,46 Eur vertės kyšį, kurį per kelis kartus V. B. davė, o pastarasis už UAB „H(duomenys neskelbtini)“ išskirtinę padėtį ir palankumą jį priėmė, ir norėjo taip veikti. Taigi V. B., R. V. ir R. Z. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog nuteistieji V. B., R. Z. ir R. V. vieni kitais pasitikėjo, R. Z. ir R. V. žinojo, kad pagal bendrą išankstinį susitarimą už V. B. perduodamas jo nurodytas statybines medžiagas bei daiktus, pastarasis suteiks su viešųjų pirkimų konkursais susijusią patikimą neviešo pobūdžio informaciją, kurios pagrindu jų priimti sprendimai, užtikrins UAB „H(duomenys neskelbtini)“ naudingų konkursų laimėjimą, taip pat jog nekils jokių problemų V. B. priimant bendrovės atliekamus darbus. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. Z. ir R. V. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 22 d. V. B., turėdami vieningą tyčią jį papirkti, įgyjant V. B. palankumą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ naudai, su juo susitarė dėl kyšio, jį davė, o pastarasis priėmė viso 6 634,46 Eur vertės kyšį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai V. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o R. V. ir R. Z. nusikalstamus veiksmus - pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kaip tęstines nusikalstamas veikas.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšio priėmimo iš G. A.

37. Nuteistasis V. B. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, 2018 m. liepos 19 d. apie 9.40 val. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį iš G. A. už teisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pagal savo kompetenciją suderino G. A., vykdančio individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) krašto muziejaus užsakymu parengtą projektą „Visuomenės paskirties pastato elektros įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ (duomenys neskelbtini), melioracijos įrenginių pertvarkymas“ ir už tai, kad minėto projekto užsakovui nurodė G. A. kaip projektuotoją.

38. Nepagrįstas nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog G. A. 100 Eur darbo kabinete V. B. davė kaip kyšį už pastarojo teisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus. Apeliantas tvirtina, kad perduoti 100 Eur buvo atlygis už V. B. G. A. suteiktas konsultacijas. Nuteistasis V. B. tokią versiją nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis aiškino, kad G. A., rengdamas projektą Visuomenės paskirties pastato elektros įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (duomenys neskelbtini), melioracijos įrenginių pertvarkymas“, su juo konsultavosi ne vieną kartą, jam reikėjo patarimų dėl patirties stokos, nes neseniai buvo įgijęs atestatą. G. A. kilo klausimų dėl požeminių šulinių, jų kiekio ir kurioje vietoje turėtų būti statomi (t. 14, b. l. 29-30). Tai, kad jis su V. B. konsultavosi dėl projekto sprendimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojas G. A. (t. 12, b. l. 165). Apeliacinio skundo argumentą, kad G. A., duodamas 100 Eur V. B., atsiskaitė už pastarojo jam teiktas konsultacijas, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

39. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, kad atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. 11:34 val. į V. B. dėl Pasandvario suprojektavimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) krašto istorijos muziejaus direktorė B. K.. V. B. pasiūlė susisiekti su projektuotoju G. A.. Taip pat nurodė, kad su juo bus derinamas parengtas projektas. Susitikimo metu 11:38 val. V. B. paskambino G. A., kuriam pranešė, jog yra mini projektėlis – elektros drenažo pertvarkymas, reikia padaryti gerai ir greitai. G. A. patikino, kad be jokių problemų padarys. V. B. pasakė, kad pastarojo kontaktus perduos užsakovui (t. 1, b. l. 151). 2018 m. birželio 27 d. 11:44 val. G. A. paskambino V. B. ir pasitikslino, kas bus užsakovas, taip pat paklausė, kokio dydžio atlygio prašyti už atliktą darbą. V. B. nurodė, kad G. A. gali prašyti 1 000 (t. 1, b. l. 151). Tą pačią dieną - 2018 m. birželio 27 d. 11:49 val. V. B. dar kartą paskambino G. A. ir derino projekto rengimo detales. 2018 m. birželio 29 d. 14:58 val. G. A. paskambino V. B. pasitarti dėl šulinių projektavimo. V. B. pasakė, kad geriau šulinius suprojektuoti ir per kelią. Jis taip pat pasidomėjo, ar G. A. sutarė dėl užmokesčio, į ką pastarasis atsakė, kad teko nusileisti. 2018 m. liepos 9 d. 10:32 val. G. A. paskambino V. B. paklausti, ar reikalinga sąmata, į ką V. B. atsakė, kad sąmatą padarys. 2018 m. liepos 10 d. V. B. paskambino G. A.. G. A. V. B. paklausė, ar jis rašė kokias nors sąlygas muziejui. V. B. nurodė, kad nieko nerašė. 2018 m. liepos 17 d. 10:03 val. V. B. paskambino G. A. ir nurodė, kad jis ketvirtadienį važiuos į Kauną ir atveš projektą suderinimui. V. B. ir G. A. susitarė susitikti ketvirtadienį apie 10 val. (t. 1, b. l. 151-152). Taigi, nors V. B. ir G. A. teigė, kad V. B. G. A. teikė konsultacijas, susijusias su projektavimo darbais, tačiau tai paneigia aptartų V. B. su G. A. telefoninių pokalbių analizė, patvirtinanti, kad jie kalbėjosi bendrais klausimais, susijusiais su projekto parengimu (kas bus užsakovas, koks turėtų būti G. A. atlygis, ar reikalinga projekto sąmata, ar projekto parengimui yra rašytinės sąlygos). Iš V. B. ir G. A. telefoninių pokalbių analizės matyti, kad G. A. pasitarti dėl konkrečių projektavimo darbų V. B. skambino 2018 m. birželio 29 d. 14:58 val. ir sakė, kad nežino, ar reikia, šulinius suprojektuoti ir per kelią, į ką V. B. atsakė, kad geriau suprojektuoti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. patvirtino, kad paprastai projektuotojai, prieš projekto suderinimą, konsultuodavosi dėl techninių sprendimų, kad vėliau nekiltų klausimų (t. 14, b. l. 29). Aptarti pokalbiai patvirtina, kad G. A. į V. B. kreipėsi, kaip į asmenį, su kuriuo minėtas projektas bus derinamas, tam, kad aptarus esminius klausimus, nekiltų jokių kliūčių dėl galutinio projekto suderinimo, o ne siekdamas iš jo gauti specialių žinių reikalaujančią konsultaciją. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. A. patvirtino, kad jis daugiau su V. B. dėl jokių kitų objektų projektavimo nėra konsultavęsis (t. 12, b. l. 165-166). Be to, kaip jau minėta, V. B. versijos dėl G. A. ir kitų bendrovių atstovams teiktų konsultacijų pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, o ją iškėlė praėjus beveik metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

40. Nuteistojo V. B. aiškinimą, kad G. A. 100 Eur jam davė, kaip atlygį už suteiktas konsultacijas, paneigia ir pastarojo pinigų V. B. padavimo aplinkybės. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, kad taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus nustatyta, jog 2018 m. liepos 19 d. apie 09:40 val. V. B. darbo kabinete G. A. V. B. perdavė peržiūrėti projekto dokumentus ir nurodė, jog projektą reikia suderinti. V. B. uždėjo atspaudą, pasirašė ir padavė dokumentų segtuvą G. A.. G. A. nurodė: „tau biškį magaryčių“ ir iš galinės kelnių kišenės paėmė piniginę, iš kurios ištraukė vieną banknotą ir perdavė V. B.. V. B. banknotą įsidėjo į stalo pirmąjį stalčių ir nurodė „magaryčios ne pro šalį“. Kai G. A. išėjo iš V. B. darbo kabineto, V. B. iš stalčiaus banknotą įsidėjo į marškinių kišenę (t. 1, b. l. 152-153). Taigi, G. A. pinigus V. B. padavė po to, kai pastarasis minėtą projektą suderino (ant dokumentų uždėjo antspaudą ir pasirašė). Duodamas pinigus G. A. nurodė, kad tai „magaryčios“, kas šnekamojoje kalboje suprantama, kaip priedas ar atsidėkojimas pabaigus kokį nors reikalą. Tai, kad jis V. B. padavė pinigus, nes buvo dėkingas už pasiūlytą projektą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas G. A. (t. 12, b. l. 166). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad G. A. po su V. B. parengto projekto suderinimo pastarajam paduoti pinigai – 100 Eur, buvo ne užmokestis už jo neva G. A. teiktas konsultacijas, bet už palankumą, einant valstybės tarnautojo pareigas, minėto projekto suderinimą ir G. A. kaip projektuotojo protegavimą duotas kyšis, kurį V. B. priėmė.

41. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog V. B. kaltę dėl 100 Eur kyšio priėmimo iš G. A. paneigia ta aplinkybė, kad jis už neva teiktas konsultacijas gautą atlygį – viso 1 200 Eur, sumokėjo mokesčius. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktos V. B. Metinės pajamų deklaracijos matyti, kad ji pateikta 2019 m. birželio 18 d. (t. 11, b. l. 186-188), t. y. pasibaigus deklaravimo terminui, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir V. B. pareikštas įtarimas dėl kyšininkavimo. Kaip matyti iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto prašymo įregistruoti individualią veiklą, jis buvo pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. (t. 11, b. l.189). Taigi, inkriminuotu laikotarpiu jis individualia veikla nesivertė. Todėl apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad V. B. deklaravo 1 200 Eur kaip teisėtai gautas pajamas iš individualios veiklos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nustatytomis aplinkybėmis jis, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo tiesiogines pareigas, priėmė neteisėtą atlygį – kyšius iš teismo nustatytų asmenų. Kaip jau minėta, V. B. versiją apie teiktas konsultacijas iškėlė tik papildomos apklausos, vykusios 2019 m. liepos 25 d., metu, t. y. praėjus beveik metams po ikiteisminio tyrimo pradžios. Todėl neatmestina, kad V. B. pirmiau aptartus veiksmus atliko, siekdamas pagrįsti minėtą versiją. Kiti pirmiau aptarti faktiniai duomenys patvirtina teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, todėl V. B. pateikti dokumentai: Metinė pajamų deklaracija ir prašymas įregistruoti individualią veiklą yra nepakankami faktiniai duomenys V. B. nekaltumui pagrįsti.

42. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kyšio priėmimo momentas (prieš ar po pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo) kaltininko veiksmų kvalifikacijai neturi teisinės reikšmės. Vis tik, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kad kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, jog už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta ir to tikisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent V. B. kreipėsi į G. A., siūlydamas jį kaip projektuotoją projekto „Visuomenės paskirties pastato elektros įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ (duomenys neskelbtini), melioracijos įrenginių pertvarkymas“ parengimui. Taigi, akivaizdu, jog jis (duomenys neskelbtini) krašto muziejaus direktorei, kuri į jį kreipėsi prašydama pagalbos, proteguodamas G. A. kaip projektuotoją, buvo asmeniškai suinteresuotas sėkmingu projekto parengimu, dėl ko pastarajam teikė visą su šiuo konkrečiu projektu susijusią informaciją, tikėdamas, kad G. A. už pastarojo parekomendavimą ir parengto projekto suderinimą su juo atsiskaitys. Tam neprieštarauja ta nustatyta aplinkybė, kad V. B., rekomenduodamas G. A. (duomenys neskelbtini) krašto muziejaus direktorei, atkreipė jos dėmesį, kad jis pats projektą derins, tokiu būdu leisdamas suprasti, kad projektuotojo pasirinkimas gali turėti įtakos sėkmingam projekto suderinimui. Kaip jau minėta, iš 2018 m. liepos 19 d. apie 09:40 val. užfiksuoto V. B. susitikimo su G. A. matyti, kad V. B. G. A. veiksmams - 100 Eur dydžio kyšio davimui - pritarė, pasakė, kad „magaryčios“ ne pro šalį, pinigus iš karto įsidėjo į stalo stalčių, kas patvirtina, jog nuteistajam V. B. tokie G. A. veiksmai nebuvo netikėti, o buvo laukiami.

43. Aptartų faktinių bylos duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis V. B. suvokė, kad G. A. 100 Eur jam davė kaip kyšį už jo teisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pagal savo kompetenciją be kliūčių suderino G. A. (duomenys neskelbtini) krašto muziejaus užsakymu parengtą projektą ir už tai, kad minėto projekto užsakovui nurodė jį kaip projektuotoją, tikėdamasis, kad už tokius veiksmus G. A. jam atlygins, kyšį priėmė ir norėjo taip veikti. Taigi, V. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai V. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir A. L. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį

44. V. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o A. L. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais už tai, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 10.51 val. V. B. kabinete, A. L. davė, o V. B. priėmė viso 500 Eur kyšį už tai, kad V. B. 2018 m. balandžio 6 d. pakvietė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymą dėl 2018 m. balandžio 4 d. pradėto Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo. Po ko, UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pripažinus šio pirkimo laimėtoja ir 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini)i ir UAB „V(duomenys neskelbtini)“ sudarius Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų atlikimo sutartį Nr. SR-206, V. B. 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė UAB „V(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktuose.

45. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad A. L., duodamas 500 Eur V. B., su pastaruoju atsiskaitė už jo teiktas konsultacijas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. savo kaltės dėl 500 Eur dydžio kyšio paėmimo iš A. L. nepripažino, aiškino, kad A. L. jam mokėti pinigus už bendrovės pakvietimą dalyvauti pirkime nebuvo jokio reikalo. Tai buvo mažos vertės viešasis pirkimas. Į viešąjį pirkimą, kurio darbų kaina iki 10 000 Eur be PVM, galima kviesti įmones pasirinktinai, o kai pirkimas virš 10 000 Eur, konkursas skelbiamas viešai, dalyvauja tos įmonės, kurios nori. Savivaldybėje yra tokia praktika, kad ji gauna raštus, kuriuose įmonės prašo būti kviečiamos į skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus. A. L. V. B. informavo, kad turi reikiamą kvalifikaciją ir klausė, ar gali jo įmonę pakviesti dalyvauti konkurse. Kvietimai dalyvauti konkurse buvo išsiųsti viso šešioms įmonėms. Jis iš A. L. pinigus gavo ne už įmonės pakvietimą dalyvautu konkurse, bet už suteiktas konsultacijas: atestatų įsigijimo klausimais, dėl sąmatos parengimo, reikalingų medžiagų kiekių apskaičiavimo (t. 14, b. l. 10, 30-31). Tai, kad pinigus V. B. davė už suteiktas konsultacijas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino ir nuteistasis A. L.. Jis tvirtino, kad su V. B. susipažino aiškindamasis, kaip įsigyti atestatą, kurį išduodavo Žemės ūkio ministerijos Melioracijos skyrius. V. B. nurodė, kokių dokumentų reikia, padėjo juos užpildyti. Prieš atestatų įsigijimą, vykdant žemės ūkio darbus, reikėjo sužinoti, kur eina melioratorių trasos, ką daryti jas pažeidus, taip pat konsultavosi, kaip sudaryti sąmatas melioracijos darbuose. V. B. konsultacijas teikė galimai trejus ar ketverius metus, todėl su juo reikėjo atsiskaityti (t. 14, b. l. 35-37). Vis tik, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausų, vykusių 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d., metu V. B. aiškino, kad jis su A. L. be savivaldybės pradėto Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo daugiau jokių reikalų neturėjo. A. L. jo buvo prašęs pakviesti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti viešajame konkurse, nes įmonei trūko darbų. V. B. patvirtino, kad, jo manymu, jis iš A. L. gavo 500 Eur būtent už tai, kad bendrovė buvo pakviesta dalyvauti pirkime (t. 8, b. l. 124-126, 127-129). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. tokių savo parodymų nepatvirtino, aiškino, kad pinigų iš A. L. gavimo aplinkybes nurodė netiksliai dėl apklausų metu patiriamo streso, tačiau, kaip jau minėta, V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertinami neatsietai nuo visų faktinių bylos duomenų visumos. 2018 m. lapkričio 27 d. atliktos apklausos metu A. L. tokios aplinkybės, kad V. B. jam ar UAB „V(duomenys neskelbtini)“ teikė kokio nors pobūdžio konsultacijas, taip pat nenurodė. Priešingai, jis aiškino, kad nei jis, nei UAB „V(duomenys neskelbtini)“ su V. B. jokių sutartinių santykių: nei rašytinių, nei žodinių, neturi (t. 9, b. l. 96-98). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. apie žodinę konsultavimo sutartį, sudarytą su V. B. nurodė tik 2019 m. gegužės 8 d. vykusios apklausos metu (t. 9, b. l. 99-102). Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. L. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui advokatui S. Zabitai. Nei jis, nei jo gynėjas jokių pastabų dėl atliekamos apklausos ar pareigūnės galimai neteisėtų veiksmų nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog abejoti A. L. atliktos apklausos teisėtumu nėra jokio pagrindo, todėl sprendžia, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

46. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentu, jog V. B., pakviesdamas UAB „V(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymą dėl 2018 m. balandžio 4 d. pradėto Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo, vykdė savo pareigas. Vis tik, iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. dėl pakvietimo dalyvauti konkurse kreipėsi ne įstatymu nustatyta tvarka į savivaldybę, bet į V. B. asmeniškai. Akivaizdu, kad A. L. UAB „V(duomenys neskelbtini)“ kvietimą dalyvauti konkurse vertino ne kaip V. B. paprasčiausią tarnybinės pareigos vykdymą, bet jo prašymo įgyvendinimą, rodomą jam išskirtinį palankumą, dėl ko pastarajam ir davė kyšį.

47. Nors, kaip jau minėta, nuteistieji V. B. ir A. L. versijos, jog V. B. A. L. ilgą laiką teikė konsultacijas, už kurias pastarasis su juo atsiskaitė 2018 m. birželio 18 d. sumokėdamas 500 Eur, laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodė jokių sudaryto susitarimo dėl konsultacijų teikimo sąlygų ir aplinkybių: kada tiksliai toks susitarimas buvo sudarytas, kokia buvo jo apimtis, koks buvo teiktų konsultacijų įkainis ir atsiskaitymo terminas. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, jog tyrimui reikšmingi V. B. ir A. L. pokalbiai ir susitikimai fiksuoti laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 23 d. V. B. su A. L. bendravo pakankamai intensyviai. Iš nuteistųjų pokalbio analizės matyti, jog jie bendravo ne dėl V. B. A. L. teikiamų specialių žinių reikalaujančių konsultacijų, susijusių su viešųjų pirkimų konkursais, bet sprendė bendrus klausimus, aptardami darbų atlikimo aplinkybes, apmokėjimą, technikos klausimus (t. 1, b. l. 153-158). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tai nebuvo vienintelis viešųjų pirkimų konkursas, kuriame dalyvavo UAB „V(duomenys neskelbtini)“, todėl teisėjų kolegija A. L. aiškinimą, kad bendrovė sėkmingai Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo konkurse dalyvavo būtent dėl V. B. teiktų procedūrinių konsultacijų, vertina kritiškai.

48. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad susitikimų metu nuteistieji vengdavo kalbėtis V. B. kabinete, iš jo išeidavo, palikę mobiliuosius telefonus. Taigi, V. B. su A. L. bendraudavo laikydamiesi konspiracijos bei imdamiesi visų atsargumo priemonių, kad jų pokalbių turinys nebūtų užfiksuotas. Tai rodo, jog jie abu suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji V. B. ir A. L. aiškino, kad jie išeidami iš kabineto mobiliojo ryšio telefonus palikdavo be jokios priežasties, galimai dėl to, kad niekas netrukdytų pasikalbėti, tačiau teisėjų kolegija tokį nuteistųjų aiškinimą, pirmiau aptartų objektyvių faktinių duomenų kontekste, vertina kaip neįtikinantį.

49. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, kad tyrimo metu užfiksuota, jog 2018 m. birželio 18 d. 10:51-10:59 (CD-5-074-18) į V. B. darbo kabinetą įėjo A. L.. V. B. A. L. galvos mostu parodė, kad eitų iš kabineto. A. L. paėmė savo rankinę, iš jos išsitraukė piniginę, iš kurios išėmė banknotus, kuriuos padavė V. B. bei iškėlė 5 pirštus. V. B. paėmė piniginius banknotus ir juos įsidėjo į kelnių dešinės pusės galinę kišenę bei pakvietė A. L. pašnekėti. V. B. pabaksnojo pirštu į stalą. A. L. iš rankinės išsitraukė du mobilaus ryšio telefonus, juos padėjo ant stalo ir išėjo iš kabineto. Po susitikimo V. B. iš kelnių galinės dešinės pusės kišenės išsitraukė A. L. duotus piniginius banknotus, juos suskaičiavo ir vėl įsidėjo į tą pačią kišenę (t. 1, b. l. 156-157). Šie duomenys akivaizdžiai tvirtina, kad nuteistieji suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir veikimo ribas, vengiant už nustatytus veiksmus galimų pasekmių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji V. B. ir A. L. patvirtino, kad 2018 m. birželio 18 d. pastarasis davė, o V. B. priėmė 5 vnt. banknotų po 100 Eur. Nors tiek V. B., tiek A. L. aiškino, kad pinigai buvo paduoti už V. B. teiktas konsultacijas, tačiau iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog A. L. pinigus padavė be jokio paaiškinimo, tylėdamas, tik rankos pirštų kombinacija nurodydamas duodamos sumos dydį. Į tokį A. L. veiksmą V. B. nieko neatsakė, pinigus įsidėjo į kelnių kišenę, tuo pat metu pakviesdamas A. L. pasikalbėti ne kabinete, be mobiliojo ryšio telefonų. Toks nuteistųjų elgesys paneigia jų aiškinimą, kad A. L. 2018 m. birželio 18 d. V. B. sumokėjo pelnytą teisėtą atlygį, t. y. oficialiai su juo atsiskaitė už jo teiktas konsultacijas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. L. negalėjo paaiškinti, kodėl jis, V. B. paduodamas 500 Eur, parodė penkių pirštų kombinaciją. A. L. teigimu, nei paduodamas pinigus, nei po to jis nieko nekalbėjo, nes tai, kad jis su V. B. atsiskaitys, jau buvo sutarę anksčiau – jis žadėjo sumokėti, todėl sumokėjo (t. 14, b. l. 35-37). Kaip jau minėta, nuteistieji tvirtino, kad V. B. konsultacijas teikė ilgą laiką, tačiau abu nežinojo konsultacijų įkainio ir nesiaiškino už kurį laiką mokami pinigai, o patys veikė konspiratyviai. Šios aplinkybės kitų jau aptartų įrodymų kontekste paneigia tokį V. B. ir A. L. aiškinimą, kurį patvirtinančių objektyvių duomenų taip pat byloje nėra.

50. Nors A. L. aiškino, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ iš minėto viešojo pirkimo turėjo tik 470 Eur pelno, todėl bendrovės akcininkai jį už 500 Eur dydžio kyšio davimą V. B. būtų iš karto atleidę, tačiau jis negalėjo nurodyti, su kuo iš bendrovės akcininkų suderino V. B. už tariamai teiktas konsultacijas, atsiskaitymo su V. B. tvarką, mokamos 500 Eur sumos dydį. Toks mokėjimas V. B. nebuvo apskaitytas ir bendrovės buhalterijoje. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. B. patvirtino, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuota dalyvauti Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkime ne dėl galimo pelno, o tam, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ galėtų tęsti savo atestatą, nes, kelis metus nevykdant darbų, galima prarasti licenciją (t. 14, b. l. 10). Taigi, iš aptartų objektyvių faktinių bylos duomenų matyti, kad A. L. duodamas 500 Eur kyšį V. B., jo dydžio nesiejo su už pagal laimėtą viešąjį konkursą atliktų darbų gauto pelno suma. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad už gautą projektą nebuvo verta mokėti 500 Eur kyšį.

51. Taigi, atartų bylos faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai pasitvirtino, kad nuteistieji V. B. ir A. L. suvokė, jog A. L. duoda, o V. B. priima 500 Eur dydžio kyšį už valstybės tarnautojo V. B. palankumą, įgyvendinant A. L. prašymą dėl 2018 m. balandžio 4 d. pradėto Valstybei priklausančių melioracijos statinių remonto gyvenvietėse darbų pirkimo UAB „V(duomenys neskelbtini)“ užtikrinimo, pripažįstant ją šio pirkimo laimėtoja, ir abu norėjo taip veikti. Taigi, V. B. ir A. L. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia, kiekvienas siekdamas savo nusikalstamo tikslo įgyvendinimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai V. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o A. L. nusikalstamus veiksmus - pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį

52. V. B. pripažintas kaltu už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, turėdamas tikslą savo naudai įgyti nešiojamą kompiuterį, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., susitarė su UAB „B(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu G. P., kad bus sukomplektuotas įrangos ir programų atnaujinimas, t. y., kad bus perkamas ne tik (duomenys neskelbtini) Esri programų atnaujinimas, bet ir kompiuteris, už kurį (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 22 d. pagal UAB „B(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Esri programų ir įrangos atnaujinimą viso sumokėjo 3 984,20 Eur. Parinktas kompiuterio komplektas HP Probook G5 i5 Windows 10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, buvo perduotas V. B., tačiau jis kompiuterio neperdavė ir neapskaitė (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu V. B. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį turtą, t. y. 1 056 Eur, už kuriuos jo naudai per UAB „B(duomenys neskelbtini)“ įgijo nešiojamą kompiuterį ir, siekdamas turtinės naudos sau, veikdamas priešingai tarnybos interesams, padarydamas kitą nusikalstamą veiką, piktnaudžiavo tarnyba, t. y. tokiais savo veiksmais diskreditavo (duomenys neskelbtini) autoritetą, pažemino valstybės tarnautojo vardą ir taip (duomenys neskelbtini)i padarė didelę neturtinę žalą ir 1 056 Eur turtinę žalą.

53. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-82-489/2022).

54. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021). Sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kilimo, taip pat svarbu nustatyti asmens, disponuojančio patikėto ar jo žinioje esančiu turtu sumanymą: ar turtą siekė naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti juridinio asmens interesais.

55. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. Kruopys apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2018 m. birželio 22 d. kompiuteris buvo nupirktas ne V. B. naudai, jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o kaip darbo kompiuteris darbinių funkcijų vykdymui. V. B. neturėjo tikslo, įgydamas kompiuterį, pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį turtą - 1 056 Eur. Tokį apeliacinio skundo argumentą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. B. aiškino, kad savivaldybė 2017 m. pavasarį pirko programinės įrangos atnaujinimą, melioracijos specialisto darbo vietos aprūpinimą, kuris apėmė ir programos bei įrangos atnaujinimą. V. B. pripažino, kad savivaldybėje kompiuterius perka kitas skyrius, tačiau aiškino, kad buvo poreikis įsigyti kompiuterį, kuris turėjo būti naudojamas lauke, todėl buvo nuspręsta tokiu būdu – perkant programinės įrangos atnaujinimą, nusipirkti ir nešiojamąjį kompiuterį (t. 14, b. l. 33). V. B. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių savivaldybės administracijos sprendimą, tokiu būdu įsigyti kompiuterį. Priešingai, iš 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad V. B. savo veiksmų, perkant kompiuterį, su (duomenys neskelbtini) nesuderino ir savivaldybės atstovams apie perkamą kompiuterį nepranešė (t. 1, b. l. 40-52). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė N. Svirskienė paaiškino, kad atliekant aktualių su minėtu pirkimu susijusių dokumentų apžiūrą nustatyta, jog pagal 2018 m. birželio 4 d. sąskaitą faktūrą buvo užfiksuotos tik įsigytos programos, kompiuterio įsigijimas (duomenys neskelbtini)s buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas. Specialistė pažymėjo, kad pagal savo kainą kompiuteris priskiriamas ilgalaikiam turtui, jo amortizacija yra trys metai, todėl (duomenys neskelbtini) kompiuterį turėjo įtraukti į ilgalaikio turto apskaitos registrą, įrašyti gauto turto įgijimo kainą. Taip pat tokia prekė turėjo būti inventorizuojama (t. 12, b. l. 193-194). Aptartos procedūros (duomenys neskelbtini)je nebuvo atliktos. Iš 2019 m. spalio 7 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvados Nr. 4S-1122 matyti, kad vykdant (duomenys neskelbtini) Esri programinės įrangos ArcGIS ir ArcPad licencijos atnaujinimą į aktualias versijas įskaitant naujumo garantiją ir techninio aptarnavimo paslaugos pirkimą, į jį fiktyviai ir neteisėtai buvo įtrauktas prekės – nešiojamo kompiuterio įsigijimas. Pirkimo vertė, pavadinimas, pasiūlymo kaina buvo derinami taip, kad su pirkimu būtų įsigytas kompiuteris, kuris nebuvo nurodytas paraiškoje, kas rodo, jog kompiuteris buvo skirtas ne perkančiosios organizacijos, o asmeniškai V. B. poreikiams tenkinti (t. 4, b. l. 183-186). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė A. Šatūnienė patvirtino, jog atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nenurodyta, jog su programine įranga kartu bus perkamas ir kompiuteris, nenurodytos kompiuterio techninės charakteristikos. Nors V. B. pripažino, kad kompiuteris HP Probook G5 i5 Windows 10 buvo įsigytas pažeidžiant savivaldybėje nustatytą lėšų panaudojimo tvarką, tačiau, kaip jau minėta, aiškino, jog jis minėto kompiuterio asmeniniams tikslams nenaudojo, nes jau turėjo tiek asmeninį, tiek tarnybinį kompiuterį. Nors V. B. tvirtino, kad jis su kompiuteriu HP Probook G5 i5 Windows 10 dirbdavo namuose vakarais, į jį buvo įsirašęs kelias programas, kelis kartus minėtą kompiuterį buvo pasiėmęs į seminarus, tačiau aiškino, jog taip jis darė, nes jo paties kompiuteris buvo sugedęs. V. B. teigimu, įsigytas prietaisas dar ir šiuo metu savivaldybėje yra naudojamas. Nors V. B. aiškino, kad į kompiuterį tam, kad jis galėtų būti naudojamas lauke, turėjo būti įdiegta speciali programa, tačiau, jo teigimu, taip nebuvo padaryta dėl tuo metu buvusių vasaros atostogų (t. 14, b. l. 33-35). Nėra jokių V. B. aiškinimą dėl tokios įgyto kompiuterio paskirties, jį naudojant darbinių funkcijų vykdymui, patvirtinančių objektyvių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog V. B. parodymai apie kompiuterio įgijimo ir juo naudojimosi aplinkybes, nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 27 d. V. B. pripažino pranešime apie įtarimą dėl kompiuterio įsigijimo nurodytas aplinkybes, teigė, kad kompiuteris jam buvo reikalingas ir darbe. Kadangi kompiuteris yra ilgalaikis turtas, jis pats savarankiškai jo pirkimo inicijuoti negalėjo. Apie tai užsiminus G. P., pastarasis sakė, kad yra galimybė kompiuterį įsigyti padidinus pirkimo dėl programinės įrangos atnaujinimo kainą (t. 8, b. l. 125). Apklausos, vykusios 2019 m. liepos 25 d., metu V. B. iškėlė versiją apie tarp jo ir UAB „B(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius panaudos santykius. Nuteistasis V. B. aiškino, kad jis su G. P. susitarė, kad kompiuteriu neatlygintinai naudosis iki vienerių metų. Kompiuteris jam buvo reikalingas vykdyti konsultacinę veiklą, o G. P. sutiko jį duoti neatlygintinai, nes ir pats kreipdavosi dėl V. B. konsultacijų (t. 8, b. l. 130-132). Taigi, papildomos apklausos metu V. B. jau aiškino, kad kompiuteris jam buvo reikalingas vykdyti individualią veiklą – teikti konsultacijas, už kurias jis iš G. P. gavo kompiuterį, kuriuo, pagal susitarimą, neatlygintinai galėjo naudotis iki vienerių metų laiko. Tokios pozicijos V. B. laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tačiau teigė, kad kompiuteris buvo skirtas darbui. Jis aiškino, kad tai būtent G. P. buvo kompiuterio įsigijimo iniciatorius. UAB „B(duomenys neskelbtini)“ nupirko kompiuterį HP Probook G5 i5 Windows 10 ir suteikė teisę juo naudotis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. UAB „B(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio savivaldybei nepardavė, nes neišrašė sąskaitos, o savo buhalterijoje pažymėjo, kad kompiuteris nurašomas „pradavimui“. Tai, nuteistojo manymu, reiškia, kad kompiuteris turėjo būti parduodamas, bet taip nebuvo padaryta (t. 14, b. l. 33-35). Tokį nuteistojo aiškinimą paneigia liudytojo UAB „B(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo G. P. parodymai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas paaiškino, kad su V. B. aptariant klausimą dėl programinės įrangos atnaujinimo pirkimo, pastarasis sakė, jog bus reikalingas ir kompiuteris. Jie nutarė, kad bus komplektuojamas bendras komplektas. Kadangi UAB „B(duomenys neskelbtini)“ neprekiauja kompiuteriais, G. P. nurodė kreiptis į savivaldybėms kompiuterius teikiančią įmonę. G. P. teigimu tai, kad prekė užsakoma iš kitos įmonės, yra normali praktika. Tokiu atveju už UAB „B(duomenys neskelbtini)“ įsitraukimą papildomai reikia mokėti 10 procentų, padengiant administravimo kaštus. Kompiuteris buvo išsirinktas įmonėje „L(duomenys neskelbtini)“. Kai įmonė atsiuntė sąskaitą, skirtą apmokėti už kompiuterį, G. P. pasakė, kad tokios sąskaitos nepriims, nes nenurodytas gavėjas – (duomenys neskelbtini). Kai įmonė „L(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė pataisytą sąskaitą faktūrą, tik tada ir jis savivaldybei išrašė sąskaitą faktūrą (t. 12, b. l. 189-192). Aptarti liudytojo G. P. parodymai paneigia V. B. aiškinimą, kad UAB „B(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį HP Probook G5 i5 Windows 10, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei naudotis perdavė neatlygintinai pagal su V. B. sudarytą panaudos sutartį. V. B., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškino, jog G. P. parodymai yra nepatikimi, nes jis parodymus davė siekdamas, kad jo atžvilgiu būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu nepasitvirtinus, jog G. P. žinojo, kad į viešąjį pirkimą įtrauktas kompiuteris bus skirtas ne (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, bet asmeniškai V. B., ikiteisminis tyrimas G. P. atžvilgiu nutrauktas (nepadarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) (t. 8, b. l. 94-99). Iš G. P. viso proceso metu duotų parodymų matyti, jog jis aiškino, kad apie tai, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei įgyjant Esri programų ir įrangos atnaujinimą, tuo pačiu pirkimu nešiojamasis kompiuteris buvo perkamas V. B. naudai, nežinojo. Nėra tokį jo aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų. Nuteistasis ir jo gynėjas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manymui, kad G. P., siekdamas, kad jo atžvilgiu būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, davė tikrovės neatitinkančius, V. B. nepalankius parodymus ir tokiu būdu pastarąjį apkalbėjo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu, pagrįstai vadovavosi ir liudytojo G. P. parodymais, vertindamas juos visų faktinių objektyvių bylos duomenų kontekste. Tai, kad bendrovė UAB „B(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį pardavė, o ne perdavė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei juo naudotis pagal sudarytą panaudos sutartį, patvirtina ir byloje esantis 2019 m. birželio 5 d. bendrovės raštas, iš kurio matyti, kad įsigytos prekės iš UAB „L(duomenys neskelbtini)“ yra parduotos. Išrašius PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurašytos į pardavimo sąnaudas 785,12 Eur (suma be PVM). Kompiuterio pardavimo kaina 872,73 Eur (suma be PVM). UAB „B(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyti kodai pažymi, kas yra parduota. Pardavimo pajamas pagal kodą 500010 sudaro programinės įrangos ArcPad ir ArcGIS Desktop Basic aptarnavimo (iki 2019 m. sausio 31 d.) pardavimo pajamos, suma 2 420 Eur (be PVM). Pardavimo pajamos pagal kodą 50080, tai techninės įrangos pardavimo pajamos. Jas sudaro kompiuterio pardavimas. Pardavimo kaina 872,73 Eur (suma be PVM) (t. 4, b. l. 7-9) plius pardavimo administravimo išlaidos.

56. Nors V. B. aiškino, kad kompiuteris HP Probook G5 i5 Windows 10 buvo skirtas ne jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o savivaldybės specialistams, kuriuo pastarieji turėjo naudotis, atlikdami darbus lauke, tačiau, kaip jau minėta, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono administracijai nei apie tokio kompiuterio poreikį, nei apie tokį pirkinį nebuvo žinoma, kompiuteris nebuvo užpajamuotas. Tai, kad apie V. B. kartu su programinės įrangos atnaujinimu planuojamą nusipirkti kompiuterį nieko nežinojo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas M. D., kuris patvirtino, jog, nors jis užpildė viešojo pirkimo paraišką dėl programinės ir techninės kompiuterinės įrangos pirkimo, tačiau skyriaus vedėjas V. B. jam fakto, kad bus perkamas ir kompiuteris, nesakė, minėto viešojo pirkimo esmė buvo pirkti tik licencijos atnaujinimą. M. D. teigimu, jei 2018 m. perkant programinės įrangos atnaujinimą susidarė 4 000 Eur suma, taip galėjo būti dėl to, jog galimai buvo pradelstas licencijos pirkimas, nes, jeigu vienais metais programinė įranga neatnaujinama, o po metų licencija tęsiama, tai jos kaina kyla ir kitais metais vis tiek tenka sumokėti už praleistą laiką. Liudytojas M. D. patvirtino, kad 2018 m. spalio viduryje V. B. kabinete pastebėjo ant stalo padėtą nešiojamąjį kompiuterį, tačiau nežinojo, ar tai yra vedėjo asmeninis ar darbo suteiktas kompiuteris. Taigi, iš liudytojo M. D. parodymų matyti, kad, jam programinės įrangos pirkimo kaina nekėlė įtarimų, nes ji buvo perkama dviems darbo vietoms, o programinės įrangos licencijos atnaujinimo kaina, ją įsigyjant vėliau, būdavo didesnė. Šiuo atveju, derinant programinės įrangos kainą, su UAB „B(duomenys neskelbtini)“ atstovais bendravo V. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. buvo pavaldus V. B., juo pasitikėjo, todėl jam dėl programinės įrangos kainos klausimų nekilo. Vis tik, liudytojas M. D. patvirtino, kad V. B. jam nieko apie tai, kad savivaldybei neturint papildomų lėšų kompiuteriui, perkant programinę įrangą, bus įsigyjamas ir kompiuteris, nesakė ir jam ši aplinkybė nebuvo žinoma. Tai, kad ši aplinkybė buvo nuslepiama nuo M. D., kuris užpildė viešojo pirkimo paraišką dėl programinės ir techninės kompiuterinės įrangos pirkimo, taip pat kelia pagrįstų abejonių V. B. aiškinimu, jog kompiuteris buvo nupirktas ne jo asmeniniams, o darbo tikslams.

57. Kaip jau minėta, V. B. pripažino, kad už ilgalaikio turto – kompiuterio įgijimą savivaldybėje yra atsakingi kito skyriaus specialistai, tačiau, nors jis ir aiškino, jog kompiuteris turėjo būti skirtas darbui lauke, į jį instaliuojant specialias programas, tačiau kompiuterio HP Probook G5 i5 Windows 10 techninius parametrus su tiesioginiu minėto kompiuterio pardavėjos UAB „L(duomenys neskelbtini)“ atstovu derino ne specialių žinių turintis savivaldybės darbuotojas, tačiau pats V. B.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas E. L. patvirtino, kad 2018 m. į jį dėl nešiojamojo kompiuterio kreipėsi V. B., jie aptarė kompiuterio parametrus ir išrinko geriausią variantą. G. P. prašė, kad sąskaitoje faktūroje kompiuterio naudotojas būtų nurodytas – (duomenys neskelbtini). Prekę atsiėmė V. B.. Taigi liudytojas E. L. patvirtino, jog, nors kompiuterio pirkėjas buvo bendrovė UAB „B(duomenys neskelbtini)“, tačiau visus klausimus dėl kompiuterio įsigijimo jis derino su V. B. ir, nors už kompiuterį mokėjo ne jis, tačiau liudytojui jokių klausimų, kad kompiuterį atiduoda teisės juo disponuoti neturinčiam asmeniui, nekilo. Tokį liudytojo E. L. aiškinimą patvirtina 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-151 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 18 d. 09:53 val. telefoninio pokalbio tarp V. B. ir E. L. metu, pastarasis V. B. vardino kompiuterių techninius duomenis ir kainas. V. B. parekomendavo įsigyti „Dellą“ kompiuterį. V. B. prašė atsiųsti kainas tam, kad jis galėtų pasižiūrėti, kaip su pinigais. E. L. paminėjo, kad pažiūrės kainai tarp 6-7 (t. 1, b. l. 125-126). 2018 m. gegužės 19 d. 12:58 val. V. B. pokalbio su E. L. metu derino įgyjamo kompiuterio priedus „nereikia lagamino ir pelės, geriau būtų atmintinė“ (t. 1, b. l. 125-126), kas patvirtina, jog V. B. ir perkamo kompiuterio priedus derino būtent pagal savo asmeninius poreikius. Taigi, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad V. B. sprendimą, kartu su programinės įrangos atnaujinimu už sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą įsigyti ir kompiuterį, priėmė vienasmeniškai, jis dėl tokių savo veiksmų su niekuo iš savivaldybės administracijos darbuotojų nepasitarė ir nieko apie tai neinformavo. Priešingai, kaip jau minėta, V. B., organizuodamas minėtą viešąjį pirkimą, stengėsi užmaskuoti ir nuslėpti tai, kad kartu su programinės įrangos atnaujinimu bus įsigyjamas ir nešiojamasis kompiuteris. 2018 m. rugpjūčio 14 d. atliktos V. B. naudojamo darbo kompiuterio apžiūros protokolas patvirtina, kad V. B. su G. P. derino ne tik viešojo pirkimo pavadinimą, bet ir su juo susirašinėdamas, kompiuterį užšifruotai vadino „geležimi“, tokiu būdu kompiuterio įsigijimą siekdamas užmaskuoti ne tik dokumentuose, bet ir darbo elektroniniu paštu susirašinėdamas su UAB „B(duomenys neskelbtini)“ atstovu G. P..

58. Tam, kad nešiojamąjį kompiuterį HP Probook G5 i5 Windows 10 V. B. įgijo savo naudai, neprieštarauja ta aplinkybė, jog minėtas kompiuteris 2018 m. lapkričio 27 d. atliktos kratos metu buvo rastas V. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 59-64). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. patvirtino, kad iš tiesų dalį laiko minėtą kompiuterį laikė savo namuose. Vien ta aplinkybė, kad V. B. kompiuterį naudojo ne tik asmeniniam tikslams, bet ir tam tikroms su darbine veikla susijusioms funkcijoms atlikti, esant aptartų objektyvių faktinių duomenų visetui, nepatvirtina nuteistojo aiškinimo, jog kompiuteris buvo įgytas ne jo, o (duomenys neskelbtini)s naudai. Tam, kad V. B. kompiuterį įgijo savo asmeninėms reikmėms, turėdamas tikslą pasikeisti turėtą savo senąjį kompiuterį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2019 m. spalio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-24, iš kurio matyti, kad V. B. skambino E. L., norėdamas pasiteirauti, ar pastarajam jo senasis kompiuteris nėra reikalingas detalėms: „dabar ten kur turėjau tą seną HP <...> žmona liepė išmest lauk, sakau gal detalėm reik“ (t. 2, b. l. 198).

59. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys paneigia V. B. aiškinimą, kad jo neteisėtas veiksmais buvo padaryti tik savivaldybės lėšų panaudojimo tvarkos pažeidimai ir nebejotinai patvirtina, kad jis, vykdydamas programinės įrangos atnaujinimo viešąjį pirkimą, savo naudai įgydamas nešiojamąjį kompiuterį HP Probook G5 i5 Windows 10, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį turtą, t. y. 1 056 Eur. V. B. suvokė, jog jis, susitardamas su G. P., kad už savivaldybės lėšas perkant programinės įrangos atnaujinimą savo naudai, asmeniniams poreikiams tenkinti, įgyja ir kompiuterį, tokiu būdu pasisavindamas svetimą turtą, t. y. 1 056 Eur, dėl ko (duomenys neskelbtini)i bus padaryta turtinė žala, suprato, kad tokiais savo veiksmais jis diskredituoja (duomenys neskelbtini) autoritetą, žemina valstybės tarnautojo vardą, padarydamas (duomenys neskelbtini)i ne tik turtinę, bet ir didelę neturtinę žalą, ir norėjo taip veikti. Taigi jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.

60. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog V. B. veiksmais (duomenys neskelbtini)i nebuvo padaryta didelė neturtinė žala, dėl ko jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

61. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-4-689/2019, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-127-689/2020).

62. V. B., eidamas (duomenys neskelbtini)s, atsakingos už vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų skaidrų ir gyventojų lūkesčius atitinkančių funkcijų vykdymo užtikrinimą, (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, padarydamas savanaudiško pobūdžio nusikaltimą, t. y. už savivaldybės lėšas, skirtas rajono gyventojų interesų įgyvendinimui, savo naudai įgijo nešiojamąjį kompiuterį HP Probook Nr. 5CD8123197, tokiu būdu pasisavindamas 1 056 Eur, t. y. svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais V. B., kuriam, kaip valdžios atstovui, keliami aukštesni standartai, neabejotinai sumenkino gyventojų pasitikėjimą šios įstaigos ir jai atstovaujančių asmenų veiklos skaidrumu ir teisėtumu. V. B. savo neteisėtais veiksmais aukščiau viešųjų interesų iškėlė savąjį – asmeninį – interesą, kuris pasireiškė turtinės naudos siekiu. Jis pasisavino pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos ir itin pažeidžiamos visuomenės narių grupės – asmenų, kuriems yra reikalinga socialinė pagalba, poreikių užtikrinimui. Tenkindamas asmeninį interesą, jis padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą, tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeisdamas nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojo veiklos standartų nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiais V. B. veiksmais (duomenys neskelbtini)i buvo padaryta ne tik 1 056 Eur turtinė žala, bet ir didelė neturtinė žala. Todėl apylinkės teismas pagrįstai V. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl R. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir S. B. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

63. R. R. ir S. B. pripažinti kaltais už tai, kad S. B., būdamas UAB „P(duomenys neskelbtini)“ Projektų vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 9 d., būdamas suinteresuotas, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ laimėtų (duomenys neskelbtini) vykdomus viešuosius pirkimus, davė 2 723,8 Eur vertės kyšį – segmentinę tvorą ir jos priedus, (duomenys neskelbtini) Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui R. R. už pageidaujamą neteisėtą veikimą ir palankumą vykdant įgaliojimus: informacijos, susijusios su viešojo pirkimo Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“ dalyviais teikimą, viešajam pirkimui „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbai“ skirtos lėšų sumos bei dalyvių pirkime atskleidimą, o R. R. tokį kyšį priėmė.

64. Apeliantai nurodo, jog segmentinės tvoros su priedais pirkimas-pardavimas yra teisėtas civilinis sandoris, sudarytas R. R. ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo S. B., o ne 2 723,8 Eur vertės kyšis. Šis apeliacinių skundas nepagrįstas, nes jį paneigia kiti bylos faktiniai duomenys. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. R. savo kaltės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nepripažino, aiškino, kad 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje nusprendė žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo, apsitverti segmentine tvora, todėl pradėjo ieškoti pigiausio tokios tvoros varianto. Jis internetiniame puslapyje suradęs patrauklius tvoros elementų aprašymus, el. paštu UAB „I(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė užklausimą dėl galimybės įsigyti norimas prekes ir siūlomus gaminius nuvyko apžiūrėti gyvai. R. R. patiko prekių asortimentas, bendrovės atstovo bendravimas su klientu, prekių kokybė, todėl jis nusprendė užsisakyti prekes. R. R. taip pat pasidomėjo apie galimybę prekes pirkti per įmonę, taip gaunant didesnę nuolaidą. Pardavėjas paklausė, per kokią įmonę R. R. nori pirkti prekes. Jis pagalvojo apie UAB „P(duomenys neskelbtini)“, kadangi su vienu iš jos vadovų - S. B. yra geri draugai. Gavęs galutinį pasiūlymą, R. R. pamatė, kad atskirų prekių kaina buvo mažesnė, nei pateikiama parduotuvės stenduose, tačiau nesigilino į tai, kokia nuolaida jam buvo pritaikyta. Pasiūlymas jį tenkino. R. R. buvo įsitikinęs, kad S. B. neprieštaraus nupirkti ir jam perparduoti tvorą, todėl jis pirmiausiai viską susiderino su parduotuve, o tada paklausė S. B., ar galėtų už prekes atsiskaityti dalimis. S. B. sutiko, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ apmokėtų sąskaitą už tvorą ir jos priedus, o R. R. su juo atsiskaitytų grynaisiais pinigais, tačiau sakė, kad bendrovė jam prekes parduos šiek tiek brangiau, nei sutarta su parduotuve, ir kad jis dėl buhalterinių niuansų su UAB „P(duomenys neskelbtini)“ privalo visiškai atsiskaityti iki metų pabaigos. R. R. S. B. grynaisiais pinigais perdavė 1 500 Eur avansą. Jis pats rūpinosi tvoros užsakymu bei transportavimu. 2018 m. gegužės 16 d. jis mikroautobusu nuvažiavo į Šiaulius, pardavėjas išrašė sąskaitą UAB „P(duomenys neskelbtini)“ vardu ir davė prekes, kurias R. R. parsivežė į namus. Kitą dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d. jis nuėjo į Kredito uniją ir išsigrynino 2 000 Eur. Vėliau tą pačią dieną paskambino S. B. ir susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Jis susitikimo metu perdavė S. B. sąskaitą, kad šis kuo greičiau ją apmokėtų, taip pat ir sutartą 1 500 Eur avansą, o S. B. po kelių dienų atvežė savo vardu išrašęs 2018 m. gegužės 29 d. pinigų perdavimo–priėmimo kvitą. Vėliau dar kartą R. R. nuvažiavo į Šiaulius pasiimti likusių nepagamintų tvoros elementų – vartų ir S. B. apmokėjimui perdavė dar vieną sąskaitą (t. 13, b. l. 80-85). Tai, kad jis su R. R. jam duoti kyšio nesitarė, nežadėjo ir jo nedavė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė ir nuteistasis S. B.. Jis aiškino, kad 2018 m. pavasarį R. R. vieno susitikimo metu užsiminė, jog norėtų namo teritoriją apsitverti tvora, tačiau trūksta pinigų. S. B. sutiko, kad R. R. tvorą pirktų per UAB „P(duomenys neskelbtini)“, tik susitarė, jog jis su bendrove atsiskaitys iki metų galo. Taip pat susitarė, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ R. R. tvorą perparduos apie 10% brangiau ir, kad pusę tvoros sumos jis iš karto S. B. paduos grynaisiais pinigais, o likusią dalį sumos sumokės iki metų galo ir tuomet UAB „P(duomenys neskelbtini)“ išrašys jam PVM sąskaitą faktūrą. 2018 m. gegužės mėn. R. R. surado tvorą su vartais įmonėje UAB „I(duomenys neskelbtini)“ ir užsakė ją UAB „P(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. išrašė UAB „P(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą 2 353,80 Eur sumai, po ko S. B. susitiko su R. R. ir pastarasis jam perdavė 1 500 Eur avansą grynais pinigais, kas buvo užfiksuota 2019 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvite. Gavus 1 500 Eur avansą iš R. R., jis UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalteriui nurodė apmokėti UAB „I(duomenys neskelbtini)“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už tvorą, kuri buvo apmokėta 2018 m, gegužės 30 d. Po to UAB „P(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „I(duomenys neskelbtini)“ gavo dar vieną 2018 m. birželio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 370 Eur sumai, kurią 2018 m. liepos 9 d. taip pat apmokėjo. Dėl asmeninių aplinkybių visiškai pamiršo iš R. R. gautus 1 500 Eur bei išrašytą pinigų priėmimo kvitą perduoti UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, tai padarė 2018 m. rugsėjo gale. Likusią dalį sumos už tvorą R. R. žmona UAB „P(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2018 m. gruodžio pabaigoje. Po to R. R., kaip pirkėjui, buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros (t. 13, b. l. 74-78, 85-87). Taigi, nuteistieji R. R. ir S. B. aiškino, kad R. R. per UAB „P(duomenys neskelbtini)“ įsigyta segmentinė tvora buvo ne S. B. duodamas kyšis, tačiau pagalba draugui, sudarant galimybę tvorą įsigyti pigiau ir už ją atsiskaityti iki metų galo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų aiškinimas apie tai, kaip ir kada jie susitarė, kad R. R. segmentinę tvorą įsigis per UAB „P(duomenys neskelbtini)“ esminėse detalėse nesutapo. Kaip jau minėta, R. R. aiškino, kad, pirmiausiai, jis susirado galimą tvoros pardavėją ir tik tada pagalvojo apie galimybę tvorą su nuolaida įsigyti per įmonę. Kai UAB „I(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino, kad taip padaryti galima, jis pagalvojo apie UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Taigi, jis pirmiausiai tvoros įsigijimo detales suderino su pardavėju, o tada paklausė S. B., ar pavyktų tvorą nusipirkti per UAB „P(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių sumokant tik dalį pinigų, su kuo S. B. sutiko. Tuo tarpu S. B. aiškino, kad pirmiausiai jis su R. R. aptarė galimybę UAB „P(duomenys neskelbtini)“ nupirkti ir pastarajam perparduoti segmentinę tvorą, nurodė įmones, iš kurių jie anksčiau pirko tvoros elementus, o tik tada R. R. pats ieškojo įmonės, iš kurios galėtų tokią tvorą įsigyti ir derino jos pirkimo detales. Tai, kad dėl tvoros įsigijimo į jį kreipėsi būtent R. R., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas UAB „I(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas R. R., kuris aiškino, kad su R. R. aptarė segmentinės tvoros kainą bei sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo UAB „P(duomenys neskelbtini)“ klausimus (t. 1, b. l. 62-63). Tai patvirtina 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-151 užfiksuoti telefoniniai R. R. bei R. R. pokalbiai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 15 d. R. R. su R. R. derino segmentinės tvoros įsigijimo detales (t. 1, b. l. 119-169). 2018 m. lapkričio 28 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. R. savanoriškai pateikė susirašinėjimo su R. R. (el. pašto) išrašą, iš kurio matyti, kad elektroniniu paštu jie tarėsi dėl tvoros montavimo ir tvirtinimo, papildomų detalių (t. 3, b. l. 176-187). Kaip jau minėta, tai, kad būtent jis su UAB „I(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. R. tarėsi dėl segmentinės tvoros įsigijimo, kainos, pristatymo bei montavimo, patvirtino ir nuteistasis R. R..

65. Taigi, tiek R. R., tiek S. B. aiškino, kad R. R. motyvas segmentinę tvorą įsigyti ne tiesiogiai, o per įmonę, buvo pastarojo noras sutaupyti: tuo metu jis buvo paėmęs būsto paskolą, žmona turėjo išeiti motinystės atostogų, o tai įtakojo šeimos biudžetą. Nuteistasis S. B. patvirtino, kad jis su R. R. yra geri draugai, jie artimai bendravo, taigi sutikdamas per UAB „P(duomenys neskelbtini)“ nupirkti R. R. išsirinktą segmentinę tvorą ir ją pastarajam perparduoti, tokiu būdu padėjo draugui. Iš 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „I(duomenys neskelbtini)“ UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pardavė segmentinę tvorą bei jos dalis, kurių suma su PVM yra 2 353,80 Eur. Iš 2018 m. birželio 7 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „I(duomenys neskelbtini)“ UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pardavė vartus, kurių kaina su PVM yra 370 Eur (t. 6, b. l. 160-166). Taigi, UAB „P(duomenys neskelbtini)“ viso už segmentinę tvorą ir jos dalis UAB „I(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 723,80 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas R. R. parodė, kad jis su R. R. dėl segmentinės tvoros pardavimo bendravo ne kaip su kokios nors bendrovės atstovu, o kaip su fiziniu asmeniu (t. 1, b. l. 62-63), taigi tai, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne R. R., o bendrovei, kainai įtakos neturėjo. Liudytojas R. R. patvirtino, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo žinoma įmonė, jie nebuvo nuolatiniai bendrovės tiekėjai, jų ankstesni sandoriai nesiejo, todėl minėtai bendrovei pritaikyti didesnę nuolaidą, nei galimą fiziniam asmeniui, priešingai, nei nurodo apeliantai, UAB „I(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pagrindo. Iš nuteistojo S. B. parodymų matyti, kad jis aplinkybe, kokią UAB „I(duomenys neskelbtini)“ suteikė nuolaidą R. R. ir ar iš viso suteikė, nesidomėjo. Priešingai, pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad R. R. UAB „P(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti daugiau, nei bendrovė už įsigytą segmentinę tvorą mokėjo UAB „I(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitas faktūras, serija (duomenys neskelbtini) 275, kuriuose nurodyta, kad pardavėjas UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui R. R. parduoda segmentinę tvorą su priedais, kurios vertė 3 024,10 Eur (t. 4. b. l. 131-137). Nors S. B. aiškino, kad segmentinė tvora R. R. buvo parduota brangiau, nes jis su kitu UAB „P(duomenys neskelbtini)“ savininku buvo susitaręs, kad bendrovė klientams prekes perparduos su 10 procentų antkainiu, tačiau tokio antkainio pritaikymas artimam draugui, neturint duomenų, kokio dydžio nuolaidą UAB „I(duomenys neskelbtini)“ pritaikė derybų su R. R. metu, paneigia S. B. ir R. R. aiškinimą dėl jų deklaruojamo susitarimo tikslo.

66. Apeliantų teigimu, tai, kad R. R. iš tikrųjų atsiskaitė su UAB „P(duomenys neskelbtini)“ patvirtina bendrovės 2018 m. gegužės 29 d. avansinio mokėjimo kvitas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur sumai, į buhalterinę apskaitą įtrauktas 2018 m. rugsėjo 27 d. Nurodo, kad vykdydamas susitarimą su S. B., R. R. 2018 m. gegužės 17 d. išsigrynino 2 000 Eur, iš kurių 1 500 Eur tą pačią dieną susitikimo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos metu, perdavė S. B.. Iš tiesų, iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos išrašo, matyti, kad R. R. 2018 m. gegužės 17 d. išsigrynino 2 000 Eur, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo skirta iš dalies atsiskaityti su UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Iš 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, kad 2018 m. gegužės 17 d. 17:18 val. R. R. paskambino S. B. ir susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, tačiau nei vienas iš nuteistųjų nekalbėjo apie tai, kad susitikus S. B. bus perduodami atsiskaitymui už segmentinę tvorą skirti pinigai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas UAB „P(duomenys neskelbtini)“ buhalteris D. P. aiškino, kad jis 2018 m. gegužės 29 d. avansinį pinigų priėmimo kvitą iš S. B. gavo 2018 m. rugsėjo 27 d., kurį pagal gavimo faktą tą pačią dieną įtraukė į buhalterinę apskaitą. Liudytojo teigimu, jis minėto dokumento nepateikė kratą atlikusiems pareigūnams, nes nežinojo, kad avansinis pinigų priėmimo kvitas yra susijęs su prašomais pateikti dokumentais, kadangi ant jo nebuvo užrašyta, už ką mokėjimas gautas (t. 12, b. l. 136-137). Atkreiptinas dėmesys, kad D. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, buvo UAB „P(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, su S. B. susijęs pavaldumo santykiais, todėl teismas liudytojo parodymais pagrįstai vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 29 d. avansinį pinigų priėmimo kvitą pateikė tik 2019 m. sausio 15 d., t. y. jau po ikiteisminio tyrimo pradžios, kai R. R. bei S. B. buvo pareikšti pranešimai apie įtarimą ir atliktos kratos tiek UAB „P(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tiek R. R. gyvenamojoje bei darbo vietose (t. 3, b. l. 134-137, 149-158, 161-163). Kaip matyti iš byloje esančių kratos protokolų, kratos buvo atliekamos laikantis BPK 145, 149, 179 straipsnių reikalavimų bei asmenis supažindinus su nutarčių, kurių pagrindu atliekami procesiniai prievartos veiksmai, turiniu (t. 3, b. l. 131-132, 145-146, 159-160). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis R. R. patvirtino, kad kratų metu jam buvo aišku, jog jis turėjo pateikti dokumentus, susijusius su UAB „P(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodė, kad nesuprato, kad turi pateikti ir pinigų perdavimo-priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad jis bendrovei sumokėjo 1 500 Eur avansą. Toks nuteistojo aiškinimas vertintinas kaip neįtikinantis. Iš 2018 m. lapkričio 27 d. kratos protokolo matyti, kad R. R. kratą atlikusiems pareigūnams nurodė, kad jis sąskaitos dėl tvoros pirkimo neturi (t. 3, b. l. 149-158), kas neabejotinai patvirtina, jog R. R. suprato, kad turi pateikti visus su tvoros įsigijimu susijusius dokumentus.

67. 2019 m. sausio 15 d. buvo pateiktas ir 2018 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. R. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1 525 Eur (t. 4, b. l. 131, 133, 134, 135, 137). Nuteistasis S. B. bei liudytojas D. P. patvirtino, kad sąskaitos faktūros R. R. dėl segmentinės tvoros bei jos dalių pardavimo, buvo išrašytos po to, kai pastarasis atsiskaitė su UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktu, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija minėtus mokėjimus patvirtinančius dokumentus vertina kaip nuteistųjų siekį imituoti R. R. ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio S. B. sudarytą susitarimą įgyti segmentinę tvorą bei jos dalis iš UAB „I(duomenys neskelbtini)“ ir juos vėliau tariamai perparduoti R. R., nes tokio susitarimo realumą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Be to, liudytojo D. P. parodymų turinys tvirtina, kad pinigų priėmimo kvite nebuvo parašyta, už ką pinigai gauti, o šios informacijos S. B. jam taip pat nenurodė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus keturiems mėnesiams po susitikimo su R. R., S. B. perdavė D. P. apskaityti dokumentą, atspindintį tvoros įsigijimo aplinkybes.

68. Apeliantų teigimu, R. R. iš UAB „P(duomenys neskelbtini)“ analogiškomis aplinkybėmis įsigijo ir įleidžiamus lauko šviestuvus (2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini)), todėl nėra aišku, kodėl nebuvo keliama klausimų dėl minėto sandorio realumo. Vis tik atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad R. R. 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. po to, kai nuteistųjų atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš UAB „P(duomenys neskelbtini)“ už 726 Eur galimai įgijo 7 vnt. įleidžiamų lauko šviestuvų (t. 4, b. l. 132), esant aptartų objektyvių faktinių duomenų visetui, nepatvirtina R. R. ir S. B. deklaruojamo susitarimo, jog R. R. su UAB „P(duomenys neskelbtini)“ už jo naudai įgytą tvorą atsiskaitys, realumo.

69. Be to, iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. gegužės 16 d. UAB „I(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), po data pieštuku yra parašyta „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. birželio 7 d. UAB „I(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini) po data pieštuku yra parašyta „(duomenys neskelbtini)“. UAB „P(duomenys neskelbtini)“ prekių likučiai ir išlaiduoti kiekiai „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „statybinės medžiagos“ išvardintos tokios pat prekės ir jų kiekiai, kurie nurodyti 2018 m. gegužės 16 d. UAB „I(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini). UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 27 d. prekių likučiai ir išlaiduoti kiekiai „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „statybinės medžiagos“ yra įrašyta prekė „vartai 1500x4000“, 1 vnt., vidutinė savikaina 305,79 Eur (t. 6, b. l. 103-154). Liudytojas D. P. patvirtino, kad UAB „I(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. birželio 7 d. PVM sąskaitas faktūras už tvorą jam pateikė įmonės vadovas S. B. ir nurodė šias prekes priskirti prie vykdomų objektų – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jis apie tai, kad minėta segmentinė tvora ir jos priedai yra skirti R. R., nežinojo (t. 12, b. l. 136-137). Nuteistasis S. B. tvirtino, kad jis D. P. nurodė, jog segmentinė tvora bus skirta objektui „(Dduomenys neskelbtini)“, nes tuo metu ten buvo planuojamas tvoros pirkimas. Aiškino, kad jis dėl tvoros paskirties apsiriko dėl tuo metu turėtų darbų gausos. Tačiau teisėjų kolegija aptartus S. B. veiksmus, visų objektyvių faktinių duomenų kontekste, vertina kaip siekį bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuslėpti, jog iš UAB „I(duomenys neskelbtini)“ įgyta segmentinė tvora bei jos dalys buvo perduoti R. R., tokiu būdu pastarajam nesukuriant pareigos atsiskaityti su UAB „P(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad ėmėsi pastangų užmaskuoti, jog UAB „I(duomenys neskelbtini)“ perkama tvora yra skirta būtent jam, patvirtina ir nuteistojo R. R. veiksmų analizė. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis su R. R. susirašinėjo jo identifikaciją apsunkinančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Sąskaitose faktūrose, kaip tvoras priimantis asmuo pasirašė išgalvotų asmenų vardais ir pavardėmis: 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), ranka įrašyta, kad prekes priėmė ne R. R., o P. S.. 2018 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), ranka įrašyta, kad prekes priėmė P. S. (6 t. b. l. 160-166). Nuteistasis R. R. negalėjo paaiškinti, kodėl minėtuose dokumentuose jis pasirašė išgalvotų asmenų vardais ir pavardėmis, teigė, jog norėjo išvengti galimų pretenzijų. Tokie R. R. veiksmai patvirtina, kad jis, vykdydamas susitarimą su S. B., atsiskaityti su UAB „P(duomenys neskelbtini)“ neketino ir siekė nuslėpti, kad būtent jis yra šių vartų įgijėjas.

70. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad S. B., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 9 d., R. R. davė, o jis priėmė 2 723,8 Eur vertės kyšį – segmentinę tvorą ir jos priedus.

71. Apeliantų teigimu, S. B. neturėjo tikslo duoti kyšį R. R., nes pastarasis jam nesuteikė jokios informacijos ar duomenų, susijusių su savivaldybės organizuojamais, viešųjų pirkimų konkursais, galėjusių įtakoti UAB „P(duomenys neskelbtini)“ šių konkursų laimėjimą. Toks apeliacinių skundų argumentas nepagrįstas.

72. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 7 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog apžiūrimi dokumentai, susiję su viešojo pirkimo „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“. Iš (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos paraiškos darbų pirkimui matyti, kad darbų pirkimo procedūrų pradžia 2018 m. kovo 29 d., asignavimų valdytojas ir skirti asignavimai – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius, 38 790 Eur su PVM, pirkimo organizatorius – vyr. specialistas D. G., suderinta su asignavimų valdytoju vyr. specialistu R. R.. Taip pat yra UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 17 d. pasiūlymas, kurio bendra kaina 35 876,65 Eur su PVM ir UAB „T(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 18 d. pasiūlymas, kurio bendra kaina 45 999,74 Eur su PVM (t. 5, b. l. 171-177). Iš 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, jog nuo 2017 m. gruodžio 15 d., taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistųjų R. R. ir S. B. atžvilgiu, fiksuojamas intensyvus nuteistųjų bendravimas telefonu, iš kurio analizės matyti, kad R. R. ir S. B. pokalbių metu, vengdavo konkrečiai įvardinti aptariamus klausimus, kalbėdavo užmaskuotai, pokalbius pratęsdavo paskirtų susitikimų metu (t. 1, b. l. 119-169). 2017 m. gruodžio 19 d. 12:01 val. pokalbio matyti, jog R. R. ir S. B. aptariant viešojo pirkimo konkursą, S. B. paklausė apie nustatytas ribas, R. R. nurodė, jog apie tai pakalbės susitikę. 2018 m. sausio 4 d. 09:41 val. R. R. paskambino S. B.. R. R. nurodė, jog turi S. B. „tą reikaliuką“. S. B. pasitikslino, kiek jų ten yra. R. R. nurodė, jog trys ir susitarė susitikti. 2018 m. balandžio 12 d. pokalbio metu R. R. ir S. B. aptarė įvykusį konkursą, jo laimėtojus. R. R. informavo S. B., jog žino, kad dabar bus paleistas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimnazijų vidaus darbai bei nurodė, jog pakalbės apie tą reikalą. 2018 m. balandžio 19 d. 12:10 val. ir 17:08 val. vykusių pokalbių metu jie kalbėjosi apie įvykusį viešąjį pirkimą „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymas, nesudėtingų statinių statyba“. R. R. nurodė, kad jūs ir geriausia įmonė, geriausia įmonė per daug, tai jūs. S. B. pasitikslino, ar tik du. R. R. nurodė, jog taip, ten kažko trūksta, bus užklausimų, tik ne taip greitai. S. B. patvirtino, kad suprato. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtą pirkimą laimėjo UAB „P(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos darbų sutartį Nr. SR-280 dėl „Viešosios erdvės (duomenys neskelbtini)) sutvarkymo, nesudėtingų statinių statybos“ darbų atlikimo.

73. Iš 2019 m. kovo 8 d. apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) paraiškoje „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbų“ pirkimo nurodyta, kad darbų pirkimo procedūrų pradžia 2018 m. gegužės 24 d. Asignavimų valdytojas ir skirti asignavimai – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius, 144 040 Eur su PVM. Pirkimo organizatorius – vyr. specialistas G. B.. UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 1 d. pasiūlyme dėl minėto pirkimo, nurodoma, kad bendra pasiūlymo kaina 139 208,53 Eur su PVM. UAB „T(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. pasiūlyme nurodyta, kad jo kaina 143 655,98 Eur su PVM. (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisija 2018 m. liepos 19 d. UAB „P(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad bendrovė kviečiama pasirašyti sutartį. (duomenys neskelbtini) su UAB „P(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutartį Nr. SR-489 pasirašė 2018 m. liepos 25 d. (t. 6, b. l. 61-68). Iš 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-151 matyti, jog laikotarpiu, kai (duomenys neskelbtini) vykdė viešąjį „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbų“ pirkimą, S. B. su R. R. dažnai susitikinėjo, aktyviai bendravo, taip pat ir su minėtu viešųjų pirkimų konkursu susijusiais klausimais. 2018 m. gegužės 28 d. 14:31 val. R. R. paskambino S. B. ir nurodė, kad jis savo gimtadienio dieną padaugintų iš savo gimtadienio dienos ir tada žinos. S. B. patvirtino, kad suprato. Iš 2018 m. birželio 4 d. R. R. paskambino S. B. ir paklausė, ar yra daug žmonių susirinkę. R. R. nurodė, kad ten toli S. B. vienintelis, o čia du – S. B. ir geriausia įmonė. R. R. patvirtino, kad viskas gerai, jeigu normaliai pateikė dokumentus, ir liepė ieškoti žmonių. S. B. nurodė, jog suprato ir kad jau kalba su dviem brigadomis. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, iš aptarto pokalbio turinio matyti, kad R. R. šifruotai liepdamas savo gimtadienio dieną (1977 m. sausio 12 d.) padauginti iš savo gimimo dienos, S. B. nurodė viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini) viešosios erdvės sutvarkymo įrengiant pėsčiųjų takus ir automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, naujos statybos darbai“ skirtų asignavimų maksimalią sumą – 144 000 Eur (12x12).

74. Nepagrįstas nuteistojo S. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino byloje esančių S. B. ir R. R. pokalbių, o juos tik išvardino, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatliko kiekvieno byloje esančio S. B. ir R. R. telefoninio pokalbio analizės, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas įvertino nuteistųjų bendravimo trukmę ir intensyvumą, vertino pokalbių, kurių metu buvo aptarinėjama su viešųjų pirkimų konkursais susijusi informacija, turinį, motyvuotai pasisakydamas dėl tokių pokalbių reikšmės, sprendžiant dėl nusikalstamų veikų sudėties buvimo R. R. ir S. B. veiksmuose.

75. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. R. patvirtino, kad jis S. B. pasakė kelių pirkimų, kuriuose planavo dalyvauti pastarojo įmonė, maksimalius biudžetus, tačiau ši informacija buvo vieša, todėl negalėjo padėti pastarajam laimėti konkursus. R. R. teigimu, jis, būdamas viešųjų pirkimų komisijos nariu, niekaip negalėjo įtakoti, UAB „P(duomenys neskelbtini)“ sėkmės įvairiuose statybos darbų konkursuose, kadangi pačią pirkimo dokumentaciją ruošdavo ne jis, o kiti specialistai ir derindavo visa komisija bei atitinkamų sričių specialistai. Taip pat dažnai pirkimo dokumentaciją prieš patį pirkimą ir po jo derindavo projektus kuruojančios agentūros bei tikrindavo Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl jis niekaip negalėjo padėti konkrečiam rangovui. Jis pats tik vykdydavo vadovų jam pavestus nurodymus ir darbus. Nuteistasis S. B. aiškino, kad jis į R. R. kreipdavosi, norėdamas pasiteirauti dėl viešai prieinamos informacijos, taip darydavo dėl laiko stokos, nes R. R. galėdavo informaciją pateikti greičiau. Iš 2019 m. birželio 5 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvados Nr. 4S-692 matyti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo atstovo bendravimas (R. R. ir S. B. 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. birželio 4 d. telefoniniai pokalbiai) vertintinas kaip neteisėtas, šališkas, pažeidžiantis skaidrumo principus ir neužtikrinantis sąžiningo ūkio subjektų varžymosi. Nors informacija apie numatomas pirkimų lėšas yra viešai skelbiama Perkančiosios organizacijos tinklalapyje, tačiau atskirai vieno tiekėjo informavimas apie pirkimui skirtas lėšas, galėjo lemti šio tiekėjo sėkmę pirkimuose – pasiūlant perkančiajai organizacijai priimtiną kainą, neviršijančią planuojamų lėšų (t. 4, b. l. 153-155). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas minėtą specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė V. Gadliauskienė paaiškino, kad asmenys, kurie yra susiję su viešųjų pirkimų vykdymu, turi bendrauti tik CVPS – Centrinės Viešųjų Pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, tačiau, nagrinėjamu atveju, šios nuostatos nebuvo laikomasi. Specialistės teigimu, R. R. 2018 m. balandžio 19 d. 17.08 val. telefoninio pokalbio su S. B. metu buvo pažeistas skaidrumo principas, nes buvo kalbama užuominomis: „kažko trūksta“, „bus užklausimų“, kas susiję su pasiūlymo vertinimu. 2018 m. birželio 4 d. vykusio pokalbio metu, R. R. S. B. nurodo, kad yra du pasiūlymai, minima „geriausia įmonė“. Specialistė pažymėjo, kad informacija apie tai, kas dalyvauja konkurse, mažos vertės pirkimuose nėra viešinama. 2018 m. birželio 4 d. bendravimo faktas leido daryti išvadą apie pažeistą skaidrumo principą, nes bendravimas vyko birželio mėnesį, o sutartis pasirašyta liepos mėnesį. Specialistė pažymėjo, kad vykdant mažos vertės pirkimus tiekėjams neleidžiama dalyvauti atplėšiant vokus, jie nežino informacijos, kas pateikė pasiūlymus. Perkančioji organizacija po to, kai nustatomas laimėtojas, raštu informuoja visus dalyvius. Žodžiu bendrauti draudžiama. Specialistė patvirtino išvadą, kad tokiais savo veiksmais, S. B. pateikdamas jo prašomą informaciją, R. R. pažeidė skaidrumo bei konfidencialumo principus (t. 12, b. l. 12-18). Taigi, nors procedūrinių pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, nebuvo nustatyta, tačiau R. R. ir S. B. intensyvus bendravimas, laikantis konspiracijos principų, patvirtina, kad R. R. savo veiksmais siekė palankumo UAB „P(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų konkursuose. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, R. R., pats, būdamas pasirašęs nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas, nuslėpė savo artimų santykių su pirkimuose dalyvaujančios įmonės atstovu S. B. faktą, nuo dalyvavimo minėtų viešųjų pirkimų konkursų vykdyme nenusišalino, tačiau priešingai, S. B. teikė jam visą prašomą, su viešaisiais pirkimais susijusią informaciją (apie konkursų dalyvius bei jų pasiūlytą darbų kainą). Be to, R. R. informuodavo S. B. apie ateityje būsiančius pirkimus ir taip jam demonstravo savo palankumą, nepagrįstai sudarydamas palankesnes sąlygas S. B. atstovaujamai UAB „P(duomenys neskelbtini)“ ir tokiais neteisėtais savo veiksmais pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus.

76. Nors nuteistojo S. B. gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nesivadovavo 2020 m. kovo 18 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. G. Švedo teisine išvada, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su minėtos išvados turiniu, motyvuotai pasisakė, kodėl, nagrinėjamu atveju, ši išvada nėra vertinama, kaip įrodomąją reikšmę byloje turintis procesinis dokumentas.

77. Aptartų faktinių bylos duomenų visuma patvirtina, kad nuteistieji R. R. ir S. B. suvokė, jog S. B. R. R. duoda, o R. R. priima 2 723,80 Eur vertės kyšį – segmentinę tvorą ir jos priedus, už pastarojo neteisėtą veikimą ir palankumą UAB „P(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, S. B. suteikiant su viešaisiais pirkimais susijusią informaciją, ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai R. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o S. B. nusikalstamus veiksmus - pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo

78. Nepagrįstas nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistųjų teisės, jų atžvilgiu taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi.

79. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas nereglamentuoja, kiek laiko valstybės institucijos gali vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, kad neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai būtų laikomi teisėtais, tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, neužkirtimo kelio naujoms nusikalstamoms veikoms ir neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017, Nr. 2K-161-693/2019).

80. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros iš dalies išslaptinto 2017 m. gruodžio 6 d. teikimo dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo sankcionavimo išrašo Nr. A-221RN matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo gauta duomenų, apie galimai rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje. Teikime nurodyta, kad gauti duomenys, jog V. B., būdamas (duomenys neskelbtini) Ekonomikos departamento (duomenys neskelbtini) vedėju, atsakingu už melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimo, remonto bei ES projektų šiais klausimais vykdymo kontrolę, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, galimai siekdamas turtinės ar asmeninės naudos, galimai darė, daro ir tikėtina ateityje darys įtaką savivaldybės pavaldiems ir nepavaldiems darbuotojams, kurie rengia pirkimus žemės ūkio srityje, kad pastarieji garantuotų, jog pirkimus minėtoje srityje laimėtų V. B. proteguojama įmonė, su kuria yra sudaromi fiktyvūs sandoriai, t. y. numatyti darbai realiai nėra atliekami, tačiau yra apmokami iš savivaldybės biudžeto, po ko V. B. proteguojamos įmonės atstovas dalį sumos už apmokėtus darbus, perduoda asmeniškai V. B.. Taip pat buvo gauti duomenys apie galimai neteisėtus R. R. veiksmus, reikalaujant, provokuojant duoti arba priimant kyšius už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Siekiant šiuos duomenis patikrinti, atskleisti galimai padarytas, daromas nusikalstamas veikas bei užkirsti kelią naujiems nusikaltimams, buvo kreiptasi į teismą, prašant, be kitų asmenų, sankcionuoti V. B. sekimą bei V. B. ir R. R. atžvilgiu taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą bei pokalbių ir kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant vaizdo, garso, objektų judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (t. 13, b. l. 91-94). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi sankcionavo V. B. sekimą bei techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka V. B. ir R. R. atžvilgiu (t. 1, b. l. 101-102). Vėliau Šiaulių apygardos teismo prokuratūros 2018 m. vasario 23 d. teikimu (t. 13, b. l. 95-100), Šiaulių apygardos teismo prokuratūros 2018 m. gegužės 24 d. teikimu (t. 13, b. l. 101-107), buvo prašoma jų atžvilgiu taikomus kriminalinės žvalgybos veiksmus pratęsti. Šiaulių apygardos teismas, patikrinęs teikimų pagrįstumą bei konstatavęs, jog pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga patvirtina būtinumą V. B. bei R. R. atžvilgiu taikomus kriminalinės žvalgybos veiksmus tęsti, teikimus tenkino (t. 1, b. l. 103-105, 106-110). Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2018 m. balandžio 12 d. teikimo Nr. 3S-10-83 matyti, jog tam, kad būtų gauti kriminalinės žvalgybos informaciją patvirtinantys duomenys, nustatyti galimi ūkio subjektų bei valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų korupcinio pobūdžio ryšiai, siekiant gauti papildomų duomenų, visapusiškai ir išsamiai atlikti piniginių srautų analizę, tikslu nustatyti galimą kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos viršininkas V. P., teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl R. R., V. B., UAB „H(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo iš Lietuvos Banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų sankcionavimo V. B. ir R. R. atžvilgiu nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2018m. balandžio 9 d., o UAB „H(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. (t. 13, b. l. 128-131). Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi teikimą tenkino (t. 1, b. l. 113-114). Vėliau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2018 m. liepos 25 d. teikimu buvo prašoma jų atžvilgiu taikomus kriminalinės žvalgybos veiksmus pratęsti (t. 13, b. l. 132-135). Šiaulių apygardos teismas, patikrinęs teikimo pagrįstumą kriminalinės žvalgybos veiksmus minėtų asmenų atžvilgiu tęsti, teikimą tenkino (t. 1, b. l. 115-117). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 12 d. teikimo dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo išrašo matyti, kad vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas kriminalinės žvalgybos veiksmus – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. taikyti ir (duomenys neskelbtini)s Tarybos nario R. Z. bei UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. atžvilgiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. (t. 13, b. l. 108-110). Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi teikimą tenkino (t. 1, b. l. 111-112).

81. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuojant V. B. sekimą bei techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka V. B. bei R. R. atžvilgiu, buvo pradėti taikyti nuo 2017 m. gruodžio 6 d. ir motyvuotomis apygardos teismo nutartimis tęsiami iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas R. Z. bei R. V. atžvilgiu buvo taikomas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. taip pat V. B., R. R. bei UAB „H(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo sankcionuotas ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimas iš Lietuvos Banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2018 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-151 patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.

82. Iš byloje esančių išslaptintų teikimų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, nors ir buvo gaunami duomenys apie galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau pareigūnai siekė išsiaiškinti ir patikslinti stebimas aplinkybes bei atskleisti kitus galimai nusikaltimų padaryme dalyvaujančius asmenis. Tokia atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų apimtis, chronologija ir jų metu gauti duomenys bei jų reikšmė rodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko teisėtai, kryptingai, jį tęsiant buvo siekiama nustatyti vis naujas teisiškai reikšmingas neaiškias aplinkybes ir su šiomis veikomis susijusius asmenis. Esant minėtiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartais kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais nebuvo siekiama dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos metu stebimų asmenų baudžiamosios atsakomybės (kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką). Šiuo atveju, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti galimai sistemingai veikiančių asmenų grupės elgesio modelį, veiksmų schemą ir su tuo susijusius asmenis. Todėl, įvertinus daromų nusikalstamų veikų pobūdį (korupcinio pobūdžio veikos), trukmę, nusikaltusių asmenų skaičių, viešo intereso apsaugos užtikrinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos tyrimo, vykdyto nuteistųjų atžvilgiu, trukmė, taikyto tyrimo veiksmų pobūdis ir apimtis, yra pateisinami.

Dėl paskirtų bausmių

83. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę, jam paskirtas už atskirus nusikaltimus bausmes – baudas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sumažinti. Bendrinant už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės pridėtinų baudų dydį mažinti iki 50 MGL, nes jo gaunamas atlyginimas nėra didelis. Nuteistasis slaugo sergančią motiną.

84. Nuteistasis R. V. bei jo gynėjas prašo, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis bei proceso trukmę, paskirtą bausmę – baudą sumažinti. Apeliantų teigimu, apygardos teismas, R. V. skirdamas bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymą, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nurodė, kad R. V. padarė sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta ženkliai didesnė bausmė.

85. Nuteistasis A. L. nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės – baudos dydžiu, kuri net 20 kartų viršija jam inkriminuoto duoto kyšio dydį. Nurodo, kad tokio dydžio paskirta bauda neatitinka inkriminuoto nusikaltimo sunkumo bei nuosprendyje konstatuoto jo padarymo aplinkybių.

86. Nuteistasis R. R. bei jo gynėjas prašo nuteistajam paskirtos bausmės dydį sumažinti, nes jis yra aiškiai per didelis ir sudaro beveik 19 mėnesių tuo metu buvusio R. R. darbo užmokesčio į rankas. R. R. turi du mažamečius vaikus, iš kurių vienam diagnozuota negalia. Be to, R. R. šeima gyvena iš dalies pastatytame name, kuris apribotas hipoteka.

87. Nuteistasis R. Z., nuteistojo S. B. gynėjas advokatas M. Bliuvas apeliaciniuose skunduose jokių argumentų, susijusių su nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšimi bei jos dydžiais, nenurodė.

88. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis skundų argumentais, gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu paskirta aiškiai per švelni arba per griežta bausmė arba, jei skiriant bausmę, buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai ir neįvertintos visos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės.

89. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems V. B., R. V. bei R. Z. pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamųjų įstatymų nuostatų nepažeidė bei įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau nustatydamas S. B., R. R. bei A. L. paskirtų bausmių – baudų dydžius, nepakankamai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistųjų aktyvumą darant nusikalstamas veikas, juos charakterizuojančius duomenis, todėl nepakankamai individualizavo jiems skirtinų baudų dydį, dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas.

90. BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymas užtraukia baudą, areštą arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, užtraukia baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

91. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

92. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

93. BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymas užtraukia baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

94. Taigi, už visų nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymą numatytos alternatyvios griežtesnės bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį, įvertino, kad V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius (BK 225 straipsnio 2 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalis), du apysunkius (BK 225 straipsnio 1 dalis), ir vieną nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jis neteistas (t. 10, b. l. 39-40), nusikalto būdamas baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 16-19). Jis nuo 2019 m. spalio 10 d. dirba (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu (t. 14, b. l. 91-93), yra vedęs, rūpinasi sveikatos problemų turinčia motina. Nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo V. B. vertinti kaip asmenį, linkusį sistemingai nusikalsti, ir jį iš esmės charakterizuoja teigiamai. Todėl apygardos teismas pagrįstai jam už padarytus nusikaltimus parinko baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, jos dydį už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, nustatant mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau pakankamai ženklų, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Nustatant V. B. skirtinų baudų dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistojo padaryti savanaudiško pobūdžio nusikalstami veiksmai apėmė pakankamai ilgą laikotarpį, nebuvo vienkartiniai, kas patvirtina nuteistojo gana cinišką požiūrį į sąžiningą ir savivaldybės gyventojų interesus užtikrinantį pareiginių funkcijų vykdymą. V. B., be kitų nusikaltimų, padarė ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pakertančias visuomenės narių pasitikėjimą tiek juo, kaip valstybės tarnautoju, tiek pačia (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe. Jis, nepaisydamas valstybės institucijų pastangų kovoti su korupcija, visuomenės nepakantumo ir siekio ją mažinti, siekdamas asmeninės turtinės naudos, už savo neteisėtą veikimą net iš kelių asmenų priėmė viso 7 234,46 Eur vertės dydžio kyšį bei pasisavino jo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini)i priklausantį turtą, t. y. 1 056 Eur, tokiais savo veiksmais neabejotinai sumenkindamas valstybės tarnybos autoritetą. V. B. tiek už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 350 MGL dydžio bauda, tiek už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės, vertinant ir skunde dėstomas aplinkybes apie rūpestį savo motina, atitinka jo veiksmų pavojingumą ir nėra aiškiai per griežtos. Apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę, V. B. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskirti mažesnes, negu baudžiamajame įstatyme numatytos, baudas. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 7-8). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teismui perduota 2020 m. sausio 7 d. (t. 11, b. l. 77-79). Per kiek ilgiau, nei vienerius metus vykusį ikiteisminį tyrimą, buvo aktyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, paskirti net keli specialūs tyrimai, taip pat sprendžiami proceso šalių prašymai ir skundai. Taigi, nėra jokio pagrindo manymui, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepakankamai intensyviai ar dirbtinai vilkinamas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad bylą perdavus teismui, teisiamieji posėdžiai buvo suplanuoti pagal intensyvų grafiką, posėdžių metu atliekant išsamias nuteistųjų bei liudytojų apklausas, maksimaliai išnaudojant paskirtų posėdžių laiką. Posėdžiai nevyko dėl objektyvių priežasčių - tuo metu Lietuvoje susidariusios epidemiologinės padėties bei tenkinant proceso dalyvių prašymus bylos nagrinėjimą atidėti. Esant šioms aplinkybėms, V. B. skirti mažesnes, nei baudžiamajame įstatyme numatytos, baudas nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo, įvertinus jį charakterizuojančias aplinkybes bei pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę, prie griežtesnės bausmės pridėtinų baudų dydį sumažinti iki 50 MGL, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tam nėra teisinių pagrindų. Svarbu pažymėti, kad apygardos teismas už atskiras nusikalstamas veikas V. B. paskirtas baudas subendrino jam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė paskirta mažesnė, nei už sunkų nusikaltimą numatytas baudos vidurkis. Nors apygardos teismas nemotyvavo prie griežtesnės bausmės pridedamų baudų dydžio, tačiau, esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda atitinka bausmės paskirtį, yra proporcinga padarytiems nusikaltimams ir neprieštarauja teisingumo principui.

95. R. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų (BK 225 straipsnio 2 dalyje) korupcinio pobūdžio nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis teisiamas pirmą kartą (t. 10, b. l. 35-36), nusikalto būdamas baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 4-15). R. R. dirba, yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus. Aptartos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai R. R. atžvilgiu gali būti pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Vis tik, vertinant R. R. paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai, kitų aplinkybių kontekste, įvertino šio nuteistojo veiksmų intensyvumą ir apimtį, lyginant su kito nuteistojo veiksmų intensyvumu tokio pat pobūdžio ir sunkumo nusikaltimo padaryme. Todėl R. R. paskyrė aiškiai per griežtą baudą, neproporcingą jo asmenybei bei padarytiems nusikalstamiems veiksmams, kuri mažintina iki 300 MGL.

96. R. V., veikdamas tiesiogine tyčia, tęstiniais veiksmais padarė apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 227 straipsnio 2 dalis). Jo veiksmai, paperkant valstybės tarnautoją, buvo pakankamai intensyvūs, padaryti per pakankamai ilgą laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d. ir iki 2018 m. spalio 22 d. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. R. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. V. nusikalto būdamas neteistas (t. 10, b. l. 41-42), tačiau baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 26-27). Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. vasario 6 d. R. V. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas, kaip tvarkingas, pareigingas, darbštus seniūnijos gyventojas. Jis ūkininkauja, rūpinasi neįgalia motina (t. 13, b. l. 175). Iš UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. L. pateiktos R. V. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas, kaip profesionalus ir sąžiningas darbuotojas (t. 13, b. l. 176). Taigi, R. V. charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai R. V. parinko su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė ženkliai mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje pasakė, kad R. V. padarytas nusikaltimas priskyriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. V. skiriamos bausmės dydį, sprendimą motyvavo, jį priėmė įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas bylos aplinkybes, o jos dydį nustatė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, numatančiame baudos dydį už apysunkio nusikaltimo padarymą, ribose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai R. V. paskyrė baudą, kiek didesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos minimalus dydis. Taigi, paskirta bauda proporcinga R. V. padarytiems nusikalstamiems veiksmams, atitinka teisingumo principą bei užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog švelninti R. V. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

97. R. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, bendrais su R. V. veiksmais, padarė vieną apysunkį (BK 227 straipsnio 2 dalis) tęstinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. R. Z. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Svarbu pažymėti, kad jis nusikaltimą padarė siekdamas ne asmeninės naudos, tačiau tikėdamasis palankumo faktiškai vadovaujamai bendrovei. R. Z. nusikalto, būdamas neteistas (t. 10, b. l. 32-33), tačiau baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 28-31). Jis dirba, yra vedęs. Šios aplinkybės R. Z. charakterizuoja teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai R. Z. parinko su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė ženkliai mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas suklydo, R. Z. padarytą nusikaltimą priskirdamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad baudos dydį parinko BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto ribose. R. Z. paskirtos baudos dydis atitinka bausmės paskirtį, yra proporcingas padarytiems nusikaltimams ir neprieštarauja teisingumo principui, todėl dar labiau ją mažinti nėra pagrindo.

98. A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą (BK 227 straipsnio 1 dalis) valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Jis nusikalto, būdamas neteistas (t. 10, b. l. 43), tačiau baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 24-25). Nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. A. L. dirba, turi šeimą. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai A. L. už jo nusikalstamus veiksmus parinko švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Tačiau apygardos teismas, nustatydamas A. L. paskirtos bausmės – baudos dydį, nepakankamai įvertino jo nusikalstamų veiksmų apimtį, nusikaltimo sunkumą, kyšio dalyką bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančios darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 1667 matyti, kad A. L. iki 2023 m. spalio 31 d. (iki senatvinės pensijos sukakties dienos) nustatytas tik 30% darbingumo lygis (t. 7, b. l. 12). Jam, be kitų ligų, diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Įvertinus aptartas aplinkybes, A. L. sveikatos būklę ir darbingumo lygį, tai, kad jis nusikalto veikdamas ne savo asmeniniais, o bendrovės interesais, jo nusikalstamų veiksmų intensyvumą bei trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo A. L. paskirta bausmė – bauda yra aiškiai per griežta, todėl mažintina iki 150 MGL (jos dydį nustatant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos ribose, kiek didesnį, nei minimalus baudos dydis).

99. S. B., veikdamas tiesiogine tyčia padarė, vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. S. B. nusikalto, būdamas baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 20-23), neteistas (t. 10, b. l. 37-38). Jis yra sukūręs šeimą, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, S. B. charakterizuojamas teigiamai, kaip nelinkęs nusikalsti asmuo. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog tikslinga jam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino S. B. nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir dėl jo kilusias pasekmes. Kaip jau minėta, S. B. padarė ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Nors jis pakankamai intensyviai bendravo su R. R., siekdamas gauti neviešo pobūdžio informaciją, susijusią su paskelbtais viešųjų pirkimų konkursais, tačiau, vertinant S. B. paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai, kitų aplinkybių kontekste, įvertino šio nuteistojo veiksmų intensyvumą ir apimtį, lyginant su kitų nuteistųjų veiksmų intensyvumu tokio pat pobūdžio ir sunkumo nusikaltimo padaryme. Todėl S. B. paskyrė aiškiai per griežtą baudą, neproporcingą jo asmenybei bei padarytiems nusikalstamiems veiksmams, kuri mažintina iki 250 MGL.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

R. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą bausmę – 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 300 MGL (15 000 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į R. R. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 10.34 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 9.31 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

S. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą bausmę – 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 250 MGL (12 500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į S. B. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 11.13 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 10.43 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. L. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 150 MGL (7 500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 27 d. 11.12 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 10.33 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.