Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. B. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius gynėjas advokatas M. Bliuvas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą S. B. atžvilgiu nutraukti dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio 1-4 dalies, 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - BK 227 straipsnio 2 dalies.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Kasatorius nesutinka su tuo, kad S. B. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad jo kaltė grįsta tik prielaidomis, spėjimais, nenustačius S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

Kaip matyti iš skundo turinio, netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kasatorius grindžia žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, tvirtindamas, kad teismai rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų, kad įrodymus vertino selektyviai, atsietai, t. y. įrodymų nevertino visumoje su kitais bylos duomenimis, nepašalintas abejones vertino kaltinamojo S. B. nenaudai, dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nevertino. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė S. B. kaltės turinio, jo tyčios papirkti R. R., t. y., kad S. B., sutikdamas, jog R. R. pirktų segmentinę tvorą ir jos priedus per įmonę UAB „duomenys neskelbtini“ būtų siekęs ir norėjęs R. R., kaip valstybės tarnautojo, kokių nors konkrečių neteisėtų veiksmų ar tariamo palankumo kaltinime nurodomuose viešuosiuose pirkimuose, o tik deklaratyviai konstatavo, kad S. B. suvokė, jog R. R. duoda 2723.8 Eur vertės kyšį-segmentinę tvorą ir jos priedus už pastarojo neteisėtą veikimą ir palankumą Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešuosiuose pirkimuose ir taip norėjo veikti. Be to, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė S. B. nurodytų aplinkybių apie tai, kad su R. R. sudaryto civilinio teisinio sandorio pirkti segmentinę tvorą per įmonę UAB „duomenys neskelbtini“ prasmingumas buvo ne sandorio suma, o tai, kad R. R. gavo dalies mokėjimo atidėjimą, t. y. turėjo galimybę už tvorą atsiskaityti ne iš karto, o dalimis. Nurodoma, kad teismas, ignoruodamas šias aplinkybes ir pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nepateikė jokių motyvų dėl šių aplinkybių atmetimo.

Kaip jau minėta, kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai, nes kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Tokie faktinio pobūdžio teiginiai, kuriais iš esmės neigiama S. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, pateikiamas savas bylos įrodymų vertinimas bei faktinių bylos aplinkybių interpretavimas, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo S. B. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.