Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo Mindaugo Martinaičio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., iki 2023 m. kovo 19 d. 19.44 val. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 138,613 g narkotinės medžiagos- kanapių dervos, kurias 2023 m. kovo 19 d. apie 19.55 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), skolon po 2 eurus už vieną gramą, pardavė K. K. ir bendrai veikusiai A. R. tolimesniam platinimui.

Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2023 m. gegužės 27 d. 11.07 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, iš A. Š. už 70 eurų ties (duomenys neskelbtini), įgijo nedidelį kiekį - ne mažiau kaip vieną tabletę „L-Poladdict 20 mg", kurios sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos - metadono, kurią parsigabeno ir laikė gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 13.28 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2023 m. birželio 26 d. apie 12.45 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš A. Š., ties (duomenys neskelbtini), kuriam 2023 m. birželio 6 d. pasinaudodamas kito asmens banko sąskaita, pervedė 140 eurų, įgijo 20 vnt. tablečių su užrašu „Levo-Methasan“, kurių sudėtyje buvo 0,400 g narkotinės medžiagos - metadono, iš kurių dalį, 10 vnt. tablečių su užrašu „Levo-Methasan“, kurių sudėtyje buvo 0,200 g narkotinės medžiagos – metadono, 2023 m. birželio 26 d. apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje už 70 eurų pardavė R. M., o likusias 10 vnt. tablečių su užrašu „Levo-Methasan“, kurių sudėtyje buvo 0,200 g narkotinės medžiagos – metadono, laikė gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 13.28 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: 2023 m. birželio 28 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį - 0,030 g psichotropinės medžiagos - bromazepamo ir 0,0075 g psichotropinės medžiagos - lorazepamo iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 13.28 val. kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

1.10. Nurodo, jog R. A. sutuoktinė bei kiti giminaičiai sumokėjo į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Eur piniginį užstatą, kaip garantą, jog suimtasis yra vertas teismo pasitikėjimo bei būdamas laisvėje vykdys visus nustatytus įsipareigojimus bei dalyvaus tolimesniame bylos nagrinėjime. Be to, artimieji sutiktų sumokėti ir didesnio dydžio piniginį užstatą, jei konkrečią įmokos sumą nurodys apeliacinės instancijos teismas. Pažymi, kad paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2016 m. veiklos ataskaita, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-52-483/2016, 1S-392-482/2016, 1S-170-654/2021, 1S-95-307/2021).

1.11. Nurodo, jog R. A. supranta ir žino, kad už jam inkriminuotas veikas gali būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jis iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prašo sudaryti galimybę būti laisvėje. Jis nori dirbti, gauti teisėtu būdu pajamas, rūpintis savo šeima bei padėti mamai. Šiuo metu jis yra izoliuotas nuo visuomenės bei negali dirbti ir gauti pajamų iš oficialios veiklos, pasirūpinti savimi bei šeimos nariais. Visa tai neigiamai atsiliepia jam ir jo šeimos nariams.

1.12. Taip pat nurodo, jog vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą, darytina išvada, kad procesas užtruks, nes gynyba turės daug prašymų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų papildomo išslaptinimo, daiktinių įrodymų išreikalavimo bei faktinio ištyrimo teisiamajame posėdyje, ekspertizės paskyrimo narkotinių medžiagų išgryninimui bei telefoninių įrašų fonoskopinio tyrimo.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo R. A., kitų kaltinamųjų parodymuose, apžiūros protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje ir kt. Pvz.: kaltinamoji A. R. nurodė, kad ji žino, kad K. K. įsigijo narkotikus iš R. A. (nors vėlesnės apklausos metu nurodė, jog neprisimena, kad K. K. narkotines medžiagas davė R. A.). Kaltinamasis R. A. prisipažino dėl kaltinimo disponavus metadono tabletėmis. 2023 m. spalio 12 d. apžiūros protokole nurodoma, jog atidarius susirašinėjimą Nr. 30 matoma, kaip telefono savininkas susirašinėja su asmeniu, kuris pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris galimai yra R. A., susirašinėjimas vyksta galimai apie narkotines bei psichotropines medžiagas, bei jų platinimą.

11. Klaipėdos apygardos teismas R. A. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog R. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. A. yra kaltinamas baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuris yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje, kuris yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, už BK 260 straipsnio 3 dalyje – tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti (pratęsti) suėmimo, tačiau teismas pažymi, kad šių aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju aplinkybę, kad R. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia byloje esančių duomenų visuma – padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, gresiančios bausmės griežtumas, kaltinamojo turimi ryšiai Lietuvoje, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys ir kt.

14. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentu, kad apygardos teismo motyvas dėl R. A. gresiančios bausmės griežtumo priskyrimo „kitų aplinkybių“ sąvokai tik parodo, jog teismas griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė paviršutiniškai, nesigilindamas į konkrečias aplinkybes, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir yra priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 1S-213-626/2024, 1S-223-843/2024, 1S-201-626/2024, 1S-187-870/2024).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau šie ryšiai nėra stiprūs. Nustatyta, kad kaltinamasis vidurinio išsilavinimo. Kaltinamasis turi neįgalią motiną, su kuria palaiko ryšius, taip pat suėmimo metu vedė. Bylos duomenimis, kaltinamasis nekilnojamojo turto, vaikų neturi. Nustatyti R. A. socialiniai ryšiai savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išsaugoti turimus socialinius ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso. Taip pat paminėtina, jog vadovaujantis Sodra duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. legaliai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Pats kaltinamasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad grįžus iš įkalinimo įstaigos jis gyveno „palaidą gyvenimą“. Praktiškai visi pinigai buvo iš mamos, tėvas po mirties paliko pinigų. Jis neturėjo savo banko kortelės, savarankiškų, oficialių santaupų. Įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis iki suėmimo ilgą laikotarpį nedėjo jokių pastangų legaliai įsidarbinti, kritiškai vertinami kaltinamojo teiginiai, kad pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, jis įsidarbintų tam, kad turėtų teisėtas pajamas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog R. A., neturėdamas stiprių šeiminių-ekonominių-socialinių ryšių Lietuvoje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

17. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nesuimtas kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. yra kaltinamas galimai padaręs baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. R. A. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Nusikalstamas veikas galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su narkotinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, galimai vykdė bendrininkų grupėje. Be to, nustatyta, kad R. A. anksčiau yra 2 kartus teistas, taip pat ir už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas 13 kartų. Iš jų – net 7 kartus už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1-2 dalys).

19. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamų veikų darymas galimai yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis.

20. Kaltinamojo gynėjas nepagrįstai skunde akcentuoja tai, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog R. A. tariamai būdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu darė naujas nusikalstamas veikas – 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. gegužės 27 d. ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog apygardos teismas nutartyje klaidingai nurodė, jog kaltinamasis į laisvę išleistas 2022 m. birželio 18 d., kadangi kaltinamajame akte nurodyti duomenys pagrindžia, kad R. A. lygtinai paleistas 2021 m. birželio 18 d., o 2022 m. spalio 24 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau aplinkybės, jog lygtinio paleidimo metu kaltinamasis galimai padarė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, teismas nenurodė. Teisėjų kolegija tai, jog apygardos teismas nurodė neteisingą kaltinamojo lygtinio paleidimo datą, vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų.

21. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiu, kad vien kaltinamajam inkriminuotų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad R. A. ir ateityje darys nusikalstamas veikas, o tai, jog R. A. praeityje buvo teistas, neleidžia neabejotinai manyti, jog analogiškas veikas jis darys ir ateityje, tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių bei teismo skiriamų įpareigojimų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus. Teismų praktikoje nurodoma, jog baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo proceso ar jam trukdyti bei daryti naujus konkrečius nusikaltimus (pavyzdžiui – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-25-307/2021).

22. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

23. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

24. Be to, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apygardos teismas net nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo R. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas leidžia konstatuoti, kad nei kaltinamojo artimųjų įmokėtu 15 000 Eur užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Teisėjų kolegija sutinka su šia apygardos teismo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors siūloma užstato suma – 15 000 Eur yra gana didelė, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų narkotinių medžiagų kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, į aplinkybę, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, užstatas, kaip kardomoji priemonė, nepašalintų galimybės R. A. pakartotinai nusikalsti bei nepašalintų kaltinamojo pasislėpimo rizikos. Be to, skunde nurodoma, jog užstatą yra sumokėjusi kaltinamojo sutuoktinė bei kiti giminaičiai, taigi, pritaikius užstatą bei kaltinamajam šią kardomąją priemonę pažeidus, pajamų netektų būtent jie. Taip pat pažymėtina, kad fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, namų areštu, net jeigu ši priemonė būtų taikoma kartu su užstatu. Jomis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė, kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau R. A. nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo užsienio valstybėse, kuriose kaltinamasis gali turėti ryšių, planuoti naujas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos stadijoje nėra pagrindo R. A. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati R. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

25. Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad tinkamo dydžio užstatas yra itin veiksminga kardomoji priemonė bei cituoja teismų praktiką, kurioje, jo teigimu, yra laikomasi šios pozicijos (2016 m. veiklos ataskaita, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-52-483/2016, 1S-392-483/2016, 1S-170-654/2021, 1S-95-307/2021). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Remdamasis tokiu šaltiniu teismas turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija nustatė, kad skunde nurodytų teismų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo – skiriasi galimai padarytų nusikaltimų skaičius, pobūdis, sunkumas, įtariamųjų (kaltinamųjų) charakteristikos ir pan. (be to, baudžiamosios bylose Nr. 1S-170-654/2021, 1S-95-307/2021 kardomoji priemonė – užstatas apskritai nebuvo analizuota ir (ar) skirta kaltinamiesiems), todėl šie sprendimai precedento galios neturi.

26. Kaltinamojo gynėjas taip pat akcentuoja, jog žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog kitiems kaltinamiesiems – A. R., K. V. suėmimas buvo pakeistas į kitas kardomąsias priemones. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kitiems kaltinamiesiems švelnesnės kardomosios priemonės parinktos individualiai, įvertinus kiekvieno jų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pavojingumo laipsnį, juos charakterizuojančias savybes, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Todėl įvertinus galimą R. A. vaidmenį nusikaltimų padaryme, jo veiksmų pavojingumo mastą bei apimtį, nėra jokio pagrindo R. A. procesinę padėtį lyginti su kitų kaltinamųjų procesine padėtimi kardomųjų priemonių taikymo atžvilgiu ir šiuo pagrindu jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

27. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam R. A. pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė sieks 18 mėnesių. Vadinasi nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyti reikalavimai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2023 m. gruodžio 13 d., baudžiamoji byloje įvyko 11 teismo posėdžių, suplanuoti dar 3 teismo posėdžiai, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 10 asmenų, R. A. yra kaltinamas 4 nusikalstamų veikų, tarp jų ir sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų padarymu). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

28. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais R. A. gynėjo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam R. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.