Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su R. A., iki 2023 m. kovo 19 d. 19.44 val. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 138,613 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, kurią 2023 m. kovo 19 d. apie 19.55 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), skolon po 2 eurus už vieną gramą, pardavė K. K. ir bendrai veikusiai A. R. tolimesniam platinimui.

2. Taip pat A. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

A. K. 2023 m. birželio 27 d. apie 22 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, iš R. M., adresu (duomenys neskelbtini), už 100 eurų įgijo ir laikė nedidelį kiekį - 0,154 g narkotinės medžiagos - heroino, taip pat 2023 m. birželio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį - 0,192 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 14.02 val. kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Taip pat A. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:

2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 12.25 val. prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau tris kartus ranka sudavė nukentėjusiajam M. Š. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam M. Š. apatinio žandikaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. birželio 28 d. 12.36 val.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis, kuria A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

10. Skunde kaltinamasis akcentuoja, jog apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes konstatavo jo kaltę, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, nėra sprendžiama, ar asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o yra nustatoma, ar yra pakankamai duomenų manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, susipažinus su bylos medžiaga, sutinka su apygardos teismo teiginiu, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt. Pvz.: kaltinamasis A. K. nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Taip pat 2023 m. spalio 12 d. apžiūros protokole užfiksuoti pokalbiai tarp A. K. ir R. M. apie galimai narkotinių medžiagų, kurias A. K. įsigydavo iš R. M., įsigijimą bei minėtų medžiagų įsigijimo vietas. 2023 m. gegužės 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuoti K. K. pokalbiai su kitais asmenimis, kuriuose jis, be kita ko, paaiškina, kad laukia sutartoje vietoje, kol galimai A. K. ir R. A. nuvažiuos ir pasiims galimai narkotines (psichotropines) medžiagas ir atveš pastarajam. Be to, nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad A. K. jam sudavė rankos kumščiu į veidą, tiesiai į žandikaulį, vėliau sudavė dar du smūgius į veidą. Tada čiupo jam už galvos ar sprando ir pakišo jo galvą po vandeniu (panardino). Jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis.

11. Klaipėdos apygardos teismas A. K. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog A. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. yra kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje, kuris yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytas tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti (pratęsti) suėmimo, tačiau šių aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju aplinkybę, kad A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia byloje esančių duomenų visuma – padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, gresiančios bausmės griežtumas, kaltinamojo turimi ryšiai Lietuvos Respublikoje, taip pat galimai turimi ryšiai užsienyje, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys ir kt.

14. Nustatyta, kad kaltinamasis - vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi du vaikus. Kaltinamojo teigimu, išėjęs į laisvę suteiktų pagalbą motinai. Vadovaujantis „Sodra“ duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis nuo 2022 m. vasario 22 d. legaliai nedirbo (ankstesniame skunde kaltinamasis šią aplinkybę patvirtino, nurodydamas, kad iki sulaikymo nedirbo, ieškojosi darbo, bet dėl priklausomybės narkotikams darbo nerado). Nors kaltinamasis pateikė darbo sutartį, kuri, jo teigimu, patvirtina, jog jis nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. dirbo Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, pateikta darbo sutartis organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta tik 2017 m., ji nepatvirtina, kad A. K. pagal šią sutartį dirbo ir gavo pajamas, o jei dirbo – kurį laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad kaltinamasis turi tokius socialinius, ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Kaltinamąjį saistantys socialiniai (šeimyniniai), ekonominiai ryšiai nelaikytini pakankamais, nes jie nesulaikė jo nuo jam inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo, kas rodo ir A. K. atsainų požiūrį į šeimą, todėl ir šiuo metu jie nelaikytini esminiais, sudarantys pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.

15. Aplinkybė, jog A. K. nori gydytis nuo priklausomybių, vertintina teigiamai, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo netaikyti kardomosios priemonės – suėmimo. Pažymėtina, kad gydymas reabilitacijos centre vyksta savanoriškumo pagrindu bei nėra privalomas, todėl tai nepaneigia anksčiau teismo padarytos išvados, kad paleistas į laisvę A. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

16. Be to, A. K. apklausiamas nurodė, jog jis gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Nors, kaip minėta, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog jis legaliai dirbo užsienyje, tačiau byloje esantys duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad A. K. dažnai lankydavosi užsienio valstybėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje, kas sustiprina teismo išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

17. Nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, A. K. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Be to, jis 4 kartus baustas administracine tvarka. Ši aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis linkęs nesilaikyti įstatymų.

18. Pažymėtina, kad A. K. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą įvykdė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusikalstamą veiką galimai vykdė bendrininkų grupėje. Be to, nusikalstamą veiką galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su narkotinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog A. K., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, galimai turėdamas ryšių užsienio valstybėse, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

20. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

21. Kaltinamasis skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, nurodo, kad gali sumokėti 15 000 Eur užstatą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad iki suėmimo legaliai dirbo), į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (kaltinamasis galimai padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir labai sunkų nusikaltimą, pastarąjį galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje), sprendžia, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (taip pat ir kaltinamojo prašomą taikyti kardomąją priemonę – užstatą) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, siūloma užstato suma – 15 000 Eur, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų narkotinių medžiagų kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, į aplinkybę, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, nėra pakankama. Užstatas, kaip kardomoji priemonė, nepašalintų kaltinamojo pasislėpimo rizikos. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo teismo. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, net jeigu ši priemonė būtų taikoma kartu su užstatu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

22. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam A. K. pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė sieks 12 mėnesių. Vadinasi nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyti reikalavimai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2023 m. gruodžio 13 d., baudžiamojoje byloje įvyko 5 teismo posėdžiai, taip pat suplanuoti dar 5 teismo posėdžiai, baudžiamojoje byloje yra 10 kaltinamųjų). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

23. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais kaltinamojo A. K. argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.