Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. P. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria įtariamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad jis per laikotarpį nuo 2009 m. pavasario iki 2015 m. vasario mėn., veikdamas organizuotoje grupėje su T. Ž., D. B., L. P., R. M. bei asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, taip pat kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizuotos grupės nariams pasiskirsčius vaidmenimis, o A. P. organizuojant ir koordinuojant organizuotos grupės narių veiklą, panaudodamas apgaulę, t. y. žadėdamas legalų darbą Jungtinėje Karalystėje ir gerą atlyginimą per mėnesį, pats ir per kitus bendrininkus įkalbėjo O. R., D. S., D. I., P. K., E. G., D. B. ir R. K. atvykti į Jungtinę Karalystę, o pastariesiems patikėjus pažadais ir atvykus į Jungtinę Karalystę, Hull miestą, pasinaudodamas jų priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl jų sunkios materialinės ir socialinės padėties, žemo išsilavinimo, anglų kalbos nemokėjimo, vėliau pasinaudodamas priklausomumu dėl atsiradusių skolų, grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, išnaudojo minėtus asmenis priverstiniam darbui panašiomis į vergiją sąlygomis ir nusikalstamoms veikoms – vagystėms iš parduotuvių ir konteinerių, skirtų rinkti labdarai, prabangių atomobilių vagystėms, sukčiavimams ir kt. – daryti.

A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 17 d.

Gynėjo teigimu, BPK, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika įpareigoja teismus taikant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą tinkamai atsižvelgti ne tik į įtariamojo padaryto nusikaltimo sunkumą, bet įvertinti aplinkybių visumą. Gynėjo manymu, skundžiamoje nutartyje tai padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. P. gynėjo advokato M. Vilčinsko skundas tenkinamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti faktiniai duomenys (nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai, iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų gauti duomenys ir kiti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai) leidžia pagrįstai įtarti A. P. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pernelyg sureikšmino nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas A. P., sunkumą ir griežtą BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nors A. P. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, gyvenamosios vietos turėjimą, darbą ir panašiai. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo įtariamas, sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis). Be to, BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas nėra paminėtas, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje) yra būtina pirmiausia atsižvelgti sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis). Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai išvadą, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. P. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. jam paskirto suėmimo turėjo pastovų darbą, taip pat kad A. P. turi kreditinių įsipareigojimų ir bankui yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės pagrindžia pakankamai tvirtą įtariamojo ryšį su Lietuvos Respublika, todėl nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors įtariamasis A. P. anksčiau gyveno Jungtinėje Karalystėje, to nepakanka pagrįsti jo ketinimui nurodytoje užsienio valstybėje slėptis nuo teisėsaugos institucijų, kadangi nenustatyta kitų faktinių duomenų, kurie šį ketinimą patvirtintų. Be to, Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl pasislėpusio įtariamojo paieškos vykdymą ir tolesnį dalyvavimą baudžiamajame procese galima užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose instrumentais (pavyzdžiui, išduodant Europos arešto orderį).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai). BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skiriant suėmimą arba pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, privaloma vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos objektyviais bylos duomenimis (pavyzdžiui, byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat negalima daryti kategoriškos išvados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo, t. y. kad A. P. tiesiogiai ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus. Nors pas A. P. ir buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, pateikta bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis šiuo telefonu naudojosi bandydamas susisiekti su bendrininkais ar kitais asmenimis, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad įtariamasis jiems davė kokius nors nurodymus dėl poveikio nukentėjusiesiems ar liudytojams. Kauno apygardos teismas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimą, taip pat rėmėsi tuo, kad pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariamojo sugyventinės D. J. atžvilgiu dėl poveikio nukentėjusiajam. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad L. P. prašymu D. J. 2015 m. gegužės 23 d., atvykusi prie nukentėjusiojo R. K. namų, galimai siekė žodžiu paveikti nukentėjusįjį, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog Jungtinėje Karalystėje, Hull mieste, dirbo savo noru, nebuvo išnaudojamas, o jo atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad L. P. ar D. J. galėjo veikti A. P. nurodymu ar prašymu. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų galima daryti formalią prielaidą, kad A. P. per L. P. ir D. J. galėtų bandyti paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie tai patvirtintų. Be to, net ir formaliai nustačius suėmimo taikymo pagrindus, šios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų (užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms).

BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja teismą skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaip skunde nurodo ir įtariamojo gynėjas, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam paskirto suėmimo terminą, galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių paskirtį užtikrinti paskiriant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nesvarstė. Šiuo metu įariamojo gynėjas į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjęs 15 000 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad įmokėta užstato suma yra pakankamai didelė, taip pat įvertinus minėtų aplinkybių visumą, ši kardomoji priemonė, skiriant ją su namų areštu ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, yra pakankama užtikrinti įtariamojo A. P. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir taip įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130, 132, 133, 135 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi įtariamajam A. P. pratęstą suėmimą pakeisti į šias kardomąsias priemones:

- namų areštą 6 (šešiems mėnesiams), šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 10 d., įpareigojant A. P. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 06.00 val.; įpareigoti jį nebendrauti bei neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais įtariamaisiais ir nukentėjusiaisiais šioje baudžiamojoje byloje;

- užstatą 15 000 EUR, kurį užstato davėjas advokatas Martynas Vilčinskas įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. LT13 4010 0495 0114 2582, AB DNB BANKAS (2016 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas);

- įpareigoti įtariamąjį A. P. kiekvieną trečiadienį ir penktadienį 9 val. (tuo atveju, kai nurodyta diena yra ne darbo diena, po jos einančią darbo dieną) registruotis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, esančiame Kaune, V. Putvinskio g. 14.

Išaiškinti A. P., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Įspėti A. P., kad, neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus namų arešto sąlygas, jam vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.

Išaiškinti A. P. ir užstato davėjui advokatui Martynui Vilčinskui BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas kardomosios priemonės – užstato – pažeidimo pasekmes, t. y. A. P. pažeidus išvardintas kardomąsias priemones, jam kaip kardomoji priemonė bus skiriamas suėmimas, o sumokėtas užstatas pereis valstybei. Kardomąją priemonę – užstatą – baigus taikyti ir nepažeidus šios kardomosios priemonės sąlygų, užstatas grąžinamas užstato davėjui.

Įtariamąjį A. P. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Nutarties dalį dėl namų arešto ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarties nuorašus įteikti užstato davėjui advokatui Martynui Vilčinskui ir įtariamajam A. P., išsiųsti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (adresu: Vytauto pr. 91, LT-44238 Kaunas), Kauno tardymo izoliatoriui (adresu: A. Mickevičiaus g. 11, LT-44307, Kaunas).

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.