Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamojo R. M. turtui – pinigams – 7 230 Eur, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2023 m. liepos 7 d. nutarimu laikinai apribota R. M. nuosavybės teisė į turtą – pinigines lėšas – 7 230 Eur. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis R. M. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir pinigines lėšas – 7 230 Eur grąžinti pinigų savininkei, jo motinai L. M.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Kaltinamasis nurodo, jog 2023 m. birželio 28 d. atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje, kur gyveno su motina L. M. jai priklausančiame bute, buvo rasta ir paimta 7 230 Eur. Atliekant kratą tiek pats kaltinamasis, tiek jo motina pareigūnams paaiškino, kad rasti pinigai priklauso L. M. ir nesusiję su R. M. inkriminuojamais nusikalstamais. Šios aplinkybės užfiksuotos kratos protokole.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant išsiaiškinti kratos metu rastų pinigų kilmę. Pinigų kilmės įrodinėjimo našta buvo perkelta (duomenys neskelbtini) metų L. M.. Nepaisant, jog (duomenys neskelbtini) metų žmogui sunku pagrįsti dokumentais, kad jis per savo gyvenimą galėjo sutaupyti minėtą pinigų sumą, vis tik L. M. surado dokumentus, iš dalies pagrindžiančius pinigų kilmę, ir kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jai priklausantiems 7 230 Eur. Teismas tokį L. M. prašymą atmetė, be kita ko nutartyje nurodė, kad ši nutartis neskundžiama ir taip apribojo jos konstitucinę teisę ginti savo nuosavybę. Be to, šioje nutartyje teismas savo išvadas grindė prielaidomis, o ne įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais surinktais įrodymais.

4.3. Kaltinamasis nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat tvirtino, kad kratos metu jo motinos L. M. bute paimti pinigai yra būtent jos nuosavybė.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Kaltinamojo R. M. skundas atmetamas ir paliekama galioti skundžiama teismo nutartis.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. M. skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamąją byla, daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartis priimta įvertinus visas procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui reikšmingas aplinkybes.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

9. Apygardos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. M. turtui – piniginėms lėšoms pratęsė įvertinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu ši procesinė prievartos priemonė paskirta siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

10. Šioje baudžiamojoje byloje R. M. pareikšti kaltinimai dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, t. y. jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotines medžiagas bei jas pardavė; neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei dalį jų pardavė. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

11. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose, paties kaltinamojo R. M. parodymuose, bei kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia asmens kaltės, o taip pat galimo turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

12. Kaltinamajam R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Skunde nurodoma, jog kratos metu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rasti pinigai priklauso kartu gyvenančiai kaltinamojo motinai ir nėra R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šios skunde nurodomos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiami su galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimu susiję klausimai, byloje surinkti duomenys nėra analizuojami ir vertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus padarytos išvados ir dėl turto – piniginių lėšų, į kurias laikinai apribota R. M. nuosavybės teisė, įgijimo aplinkybių. Tačiau šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į kratos metu rastas pinigines lėšas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo R. M. turtui pagrindai ir sąlygos, byloje galimam turto konfiskavimui užtikrinimui tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 straipsnis). Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog turtas – piniginės lėšos, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra baudžiamojo įstatymo uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jis gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, o taip pat, kad šios lėšos galėjo būti ir priemonė daryti nusikalstamas veikas, yra pagrindas manyti, kad šioje byloje R. M. gali būti taikomas turto konfiskavimas.

13. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pratęsė nuosavybės teisės apribojimo terminą į nurodytą turtą – pinigines lėšas. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės, nebūtų užtikrintas galimas turto konfiskavimas.

14. Atsižvelgiant į R. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kratos metu rastiems pinigams negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų patyrimu, tačiau R. M. patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, jie yra taikomi siekiant teisėto tikslo – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos bei pagrindai neišnyko. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiama užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas nebus reikalingas. Įvertinęs šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo R. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

15. Skunde kaltinamasis R. M. nurodo ir apie teismo nutartį, kuria teismas atmetė jo motinos prašymą tuo pačiu kratos metu paimtus pinigus (7 230 Eur) grąžinti jai. Nurodo, kad įrodinėjimo našta buvo perkelta pagyvenusio amžiaus asmeniui. Išvada, kad pinigai priklausė jam, t. y. R. M., grindžiama tik tikimybėmis, nutartyje dar nurodyta, kad ji yra neskundžiama. Šių dėl kitos teismo nutarties dėstomų kaltinamojo R. M. argumentų aukštesnysis teismas išsamiau nenagrinėja, nes skundas dėl jos nėra paduotas. Kita vertus, dar kartą yra pažymima, kad iš esmės klausimą dėl kratos metu paimtų pinigų priklausymo konkrečiam asmeniui ir dėl pagrindo tuos pinigus konfiskuoti taikant BK 72 straipsnį, teismas privalės išspręsti tik išnagrinėjęs įrodymų visumą ir priimdamas šioje byloje nuosprendį, todėl teigti, kad iš esmės yra pažeista kaltinamojo motinos L. M. teisė į nuosavybę irgi nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo R. M. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. M. turtui – pinigams – 7 230 Eur, pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.