- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-30-851/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10609-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Aiva Survilienė, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo R. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 29 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., iki 2023 m. kovo 19 d. 19.44 val. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 138,613 g narkotinės medžiagos- kanapių dervos, kurias 2023 m. kovo 19 d. apie 19.55 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), skolon po 2 eurus už vieną gramą, pardavė K. K. tolimesniam platinimui.
Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje.
2. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2023 m. gegužės 27 d. 11.07 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, iš A. Š., už 70 eurų ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, įgijo nedidelį kiekį - ne mažiau kaip vieną tabletę "L-Poladdict 20 mg", kurios sudėtyje buvo 0,020 g narkotinės medžiagos - metadono, kurią parsigabeno ir laikė gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 13.28 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2023 m. birželio 26 d. apie 12.45 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš A. Š., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, kuriam 2023 m. birželio 6 d. pasinaudodamas kito asmens banko sąskaita, pervedė 140 eurų, įgijo 20 vnt. tablečių su užrašu „Levo-Methasan“, kurių sudėtyje buvo 0,400 g narkotinės medžiagos - metadono, iš kurių dalį, 10 vnt. tablečių su užrašu „Levo-Methasan“, kurių sudėtyje buvo 0,200 g narkotinės medžiagos – metadono, 2023 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje už 70 eurų, pardavė R. M., o likusias 10 vnt. tablečių su užrašu „Levo-Methasan“, kurių sudėtyje buvo 0,200 g narkotinės medžiagos – metadono, laikė gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 13.28 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
4. Be to, R. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: 2023 m. birželio 28 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį - 0,030 g psichotropinės medžiagos - bromazepamo ir 0,0075 g psichotropinės medžiagos - lorazepamo iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 13.28 val. kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
5. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. birželio 28 d. 12.30 val.
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant trijų mėnesių kardomosios priemonės terminą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Kaltinamasis R. A. skunde prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nei suėmimas, bei 5 000 Eur užstatą.
1.1. Kaltinamasis skunde nurodo, kad asmens nekaltumas yra preziumuojamas, todėl kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, kaltę turi įrodyti valstybinis kaltintojas. Teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, nuostata, kuri yra įvirtina BPK, yra neatsiejama nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte numatytų teisių į teisingą procesą, gynybą, teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybes pasirengti gynybai, rungimosi principu. Kaltinamojo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje šių nuostatų jo atžvilgiu nesilaikoma ir kaltę bandoma pagrįsti duomenimis, neturinčiais ryšio su baudžiamąja byla. Jo laikymas izoliatoriaus kamerinio tipo patalpose be įsiteisėjusio teismo nuosprendžio atitinka laisvės atėmimo bausmės atlikimą baudos izoliatoriaus arba kalėjimo tipo patalpose, kas iš esmės prieštarauja Konstitucijos 18, 20, 21, 31 straipsnių normai, prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, bei pažeidžia Konvencijos 3 ir 8 straipsnius. Skundžiama nutartis iš esmės formali, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, jau dabar konstatuojant jo kaltę, neturint pagrindžiančių įrodymų dėl ateityje galimų naujų nusikaltimų darymo ir galimo slapstymosi, remiantis kaltinimo sunkumu.
1.2. Pažymi, kad nors šioje proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas, tačiau teismas turi patikrinti duomenis, leidžiančius manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo vertinimu, šioje byloje tokių duomenų, kuriais būtų galima jau šiame etape neginčijamai tvirtinti, kad jis padarė minėtą nusikaltimą, nėra surinkta pakankamai.
Šalies argumentai
1.3. Nurodo, kad jis yra nepagrįstai kaltinamas dėl nusikalstamos veikos epizodo, įgyjant ne mažiau nei 138,613 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Pareikštas įtarimas apie galimą dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, suformuotas ir grindžiamas prieštaraujančiomis viena kitai aplinkybėmis. Kai nenustatytomis aplinkybėmis įgyjama medžiaga, įgytos medžiagos svorio reikšmė yra nežinoma, kol jos nepatvirtina kiti duomenys. Nurodytas perdavimo metu buvęs medžiagos svoris, nurodant tūkstantąją gramo dalį, neatitinka nusikalstamos veikos sudėties objektyviesiems požymiams keliamų reikalavimų, nes perdavimo metu medžiagos svėrimo duomenų nėra, svėrimo veiksmai ir svorio duomenų fiksavimas tuo metu atliekamas nebuvo. Be to, jo kaltė yra grindžiama vieno asmens – A. R. vien abstrakčiu žinojimu apie nusikaltimą – t. y. informacija, gauta iš kitų asmenų pasakojimų, kuri nėra pagrįsta konkrečiais faktais. Vien tokio asmens, kuriam taip pat pareikšti kaltinimai toje pačioje byloje, parodymai, patys savaime nėra pagrindas reikšti kaltinimus ir patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
1.4. Be to, nurodo, kad ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, tokia praktika formuojama nacionaliniuose teismuose jau 10 metų (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartys). Teismų praktikoje vien tik kaltinimai sunkių nusikaltimų padarymu ir įstatymų sankcijose numatytų bausmių griežtumas negali būti pakankamu pagrindu taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, nepakanka nustatyti vien formalų suėmimo pagrindą, turi būti nustatytos ir suėmimo skyrimo sąlygos. Suėmimas gali būti taikomas tik padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Minėtų išvadų apygardos teismas nepadarė ir tik formaliai išnagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo.
1.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į pateiktus duomenis apie kaltinamojo turimą gyvenamąją vietą, į aplinkybę, kad jis rimtai planavo sukurti šeimą, iki suėmimo gyveno kartu su sugyventine, vedė bendrą ūkį, bendromis jėgomis siekė sukurti šeimą, vienintelis prižiūri neįgalią motiną V. A., kuriai yra nustatyti specialieji poreikiai, tėvas prieš du metus mirė. Jeigu būtų sušvelninta kardomoji priemonė, jis baigtų gydymą, suteiktų pagalbą motinai, įgyvendintų šeimos sukūrimo planus su mylimu žmogumi, įsidarbintų, kad turėtų teisėtas pajamas. Šios aplinkybės yra svarbios, o griežčiausia kardomoji priemonė nėra suderinama su baudžiamojo proceso paskirtimi.
1.6. Pažymi, kad reikšminga aplinkybė, leidžianti sušvelninti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę, yra tai, kad pakeitus kardomąją priemonę, jis galėtų išsigydyti priklausomybės ligą. Kaltinamojo vertinimu, paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo taikomi suvaržymai yra tapatūs laisvės atėmimo bausmės paskyrimu taikomiems suvaržymams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskyrimas gydytis nuo priklausomybės ligos, esant asmens sutikimui, yra vienas iš pagrindų, kai atidedamas bausmės vykdymas ar atleidžiama nuo bausmės. Ši nuostata gali būti taikoma ir kaltinamajam, nes jis iki suėmimo gydėsi – t. y. jis savarankiškai būdamas laisvėje iki suėmimo gydėsi nuo priklausomybės ligų stacionariai ir medikamentiniu gydymu Aušros Vartų ligoninėje. Šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neigiamai veikia jo teigiamus socialinius ryšius, nepagrįstai nutraukia gydymą nuo priklausomybės ligos.
Šalies argumentai
1.7. Kaltinamasis nurodo, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų pasiekti tie patys tikslai. Nurodo, kad jis, pasitaręs su savo artimaisiais dėl galimybės įmokėti piniginį užstatą, turi galimybę sumokėti 5 000 Eur užstatą.
8. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. A. skundas atmetamas.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.
10. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
11. Skunde kaltinamasis akcentuoja, jog jis yra kaltinamas nepagrįstai, jo kaltę bandoma pagrįsti duomenimis, neturinčiais ryšio su baudžiamąja byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, nėra sprendžiama, ar asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o yra nustatoma, ar yra pakankamai duomenų manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai. Teisėjų kolegija, susipažinus su bylos medžiaga, sprendžia, kad priešingai nei nurodoma skunde, surinktų duomenų pakanka manyti, jog R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies kitų kaltinamųjų parodymuose, apžiūros protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje ir kt. Pvz.: kaltinamoji A. R. nurodė, kad ji žino, kad K. K. įsigijo narkotikus iš R. A.. 2023 m. spalio 12 d. telefono apžiūros protokole nurodyta, jog atidarius susirašinėjimą Nr. 30, matomas telefono savininko susirašinėjimas su asmeniu, kuris pasivadinęs "K." ir kuris galimai yra R. A.. Iš susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą, jog rašoma apie narkotines bei psichotropines medžiagas, jų platinimą, taip pat minėtuose pokalbiuose telefono savininkas prašo R. A. sužinoti, kokia padėtis su vaistais, už kuriuos yra sumokėti pinigai ir kurie turi būti pargabenti į Lietuvą. 2023 m. gegužės 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuota, kad pokalbio metu K. K. paaiškino, kad laukia sutartoje vietoje, kol galimai A. K. ir R. A. nuvažiuos: „pasiims ten tą tavarą“ (galimai narkotines (psichotropines) medžiagas) ir atveš pastarajam. K. K. nurodė, kad visas sandorio derinimas vyko su „R.“ (galimai R. A.), o „D.“ ir „A.“ (galimai A. K.) tuo metu buvo automobilyje.
12. Klaipėdos apygardos teismas R. A. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
14. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog R. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. A. yra kaltinamas baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuris yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje, kuris yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, už BK 260 straipsnio 3 dalyje – tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti (pratęsti) suėmimo, tačiau pažymi, kad šių aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju aplinkybę, kad R. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia byloje esančių duomenų visuma – padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, gresiančios bausmės griežtumas, kaltinamojo turimi ryšiai Lietuvoje, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys ir kt.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama skunde, kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Nustatyta, kad kaltinamasis vidurinio išsilavinimo, yra nevedęs, vadovaujantis Sodra duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. legaliai nedirbo. Skunde nurodoma aplinkybė, kad R. A. turi sugyventinę, su kuria nori kurti šeimą, taip pat neįgalią motiną, kurią turi prižiūrėti, be jokios abejonės yra svarbi, tačiau nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto realiai egzistuojančio suėmimo pagrindo, juolab, kad ši aplinkybė neatsirado staiga, ji kaltinamajam buvo žinoma, tačiau nesulaikė jo nuo jam inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo, kas rodo ir R. A. atsainų požiūrį į šeimą, todėl ir šiuo metu ji nelaikytina esmine, sudaranti pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.
16. Aplinkybė, jog R. A. nori gydytis nuo priklausomybių, vertintina teigiamai, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo netaikyti kardomosios priemonės – suėmimo. Pažymėtina, kad gydymas reabilitacijos centre vyksta savanoriškumo pagrindu bei nėra privalomas, todėl tai nepaneigia anksčiau teismo padarytos išvados, kad paleistas į laisvę R. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta duomenų, kad būtina medicininė pagalba negali būti suteikta R. A. esant suimtam.
17. Taip pat, teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. legaliai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo – taigi, iki suėmimo ilgą laikotarpį nedėjo jokių pastangų legaliai įsidarbinti, kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, jis įsidarbintų, tam, kad turėtų teisėtas pajamas.
18. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog R. A., neturėdamas stiprių šeiminių-ekonominių-socialinių ryšių Lietuvoje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas.
19. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad egzistuoja ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nesuimtas kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
20. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. yra kaltinamas galimai padaręs du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. R. A. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Nusikalstamas veikas galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su narkotinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, galimai vykdė bendrininkų grupėje. Be to, nustatyta, kad R. A. anksčiau yra 2 kartus teistas, taip pat ir už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas 13 kartų. Iš jų – net 7 kartus už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1-2 dalys). Taigi, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių bei teismo skiriamų įpareigojimų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamų veikų darymas galimai yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
21. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
22. Kaltinamasis skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, nurodo, kad gali sumokėti 5 000 Eur užstatą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, neturi stiprių socialinių – ekonominių ryšių Lietuvoje), į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (kaltinamasis galimai padarė du baudžiamuosius nusižengimus, sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, pastarąjį galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje), sprendžia, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (taip pat ir kaltinamojo prašomą taikyti kardomąją priemonę – užstatą) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, siūloma užstato suma – 5 000 Eur, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų narkotinių medžiagų kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, į aplinkybę, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, nėra pakankama. Užstatas, kaip kardomoji priemonė, nepašalintų galimybės R. A. pakartotinai nusikalsti bei nepašalintų kaltinamojo pasislėpimo rizikos. Be to, kaltinamojo gynėjas nurodė, kad užstatą yra pasirengę sumokėti R. A. artimieji, taigi, pritaikius užstatą bei kaltinamajam šią kardomąją priemonę pažeidus, pajamų netektų būtent jie. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, net jeigu ši priemonė būtų taikoma kartu su užstatu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo R. A. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati R. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.
23. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam R. A. pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, bendra suėmimo trukmė sieks 9 mėnesius. Vadinasi nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyti reikalavimai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2023 m. gruodžio 13 d., baudžiamoji byloje suplanuota 11 teismo posėdžių, baudžiamojoje byloje yra 10 kaltinamųjų). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.
24. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais kaltinamojo R. A. argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi kaltinamajam R. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.